Legislator Case Law & Legislation
e4393f33-14fe-40fa-a136-5a1cc2d9ead1 AI generated

e4393f33-14fe-40fa-a136-5a1cc2d9ead1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e4393f33-14fe-40fa-a136-5a1cc2d9ead1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                         I. Ginčo esmė            PareiÅ¡kėja A. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal antstolio D. Traigio pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo. PraÅ¡ymo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio D.

Legislator headnote

AI generated

e4393f33-14fe-40fa-a136-5a1cc2d9ead1 · Vilniaus apygardos teismas: Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismo procesinio sprendimo neiÅ¡samus motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2010). Dėl to netgi nustačius, jog skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, ji negali bÅ«ti naikinama, jeigu klausimas yra iÅ¡spręstas teisingai (CPK 270 str., 329 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1338-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18788-2011-2   Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 9 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-4452-728/2012 pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22291-466/2011 pagal antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                                         I. Ginčo esmė            PareiÅ¡kėja A. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal antstolio D. Traigio pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo. PraÅ¡ymo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio D.

Traigio pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, vykdymÄ iki civilinėje byloje Nr. 2-22291-466/2011 bus priimtas teismo sprendimas, sustabdyti 2012 m. vasario 9 d. UAB „Dargis“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų vykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad pagrįstai tikėtino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nėra.

 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          PareiÅ¡kėja A. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės, o rėmėsi tik CPK 144 straipsnio citavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nenagrinėjo iÅ¡ esmės, ir yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Be to, teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 darbo dienų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėjimo terminÄ , taip pat nutarties iÅ¡siuntimo terminÄ .           Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas atmetamas.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).           Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tvirtina, kad teismo nutartis yra be motyvų, be to, teismas pažeidė CPK nustatytus terminus praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėti bei nutarčiai iÅ¡siųsti.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismo procesinio sprendimo neiÅ¡samus motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2010). Dėl to netgi nustačius, jog skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, ji negali bÅ«ti naikinama, jeigu klausimas yra iÅ¡spręstas teisingai (CPK 270 str., 329 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teigti, kad skundžiama nutartis yra visiÅ¡kai nemotyvuota, nėra jokio pagrindo, nes iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad atsisakymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismas argumentavo tuo, jog apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutinka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kurios vykdymÄ prašė sustabdyti apeliantė, UAB „Dargis“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų buvo nustatytas turto paprastasis administravimas.

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str. 1 d.). CK 4.240 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje vertybinių popierių paprastojo administravimo turinį, nustatyta, kad jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, savo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad administratorius savo veiksmais daro žalÄ bendrovės interesams ir taip mažina jos akcijų vertę.

PrieÅ¡ingai, apeliantės pateiktas 2012 m. vasario 9 d. UAB „Dargis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų bendrovės, kuri nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos teikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, finansinei bÅ«klei nustatyti, tuo tarpu klausimo dėl UAB „Dargis“ vadovo keitimo svarstymÄ atidėjo, kas paneigia apeliantės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teiginį, kad administratorius siekia skubos tvarka pakeisti įmonės direktorių D.

V.. Kaip matyti iÅ¡ nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, administratorius pirmiausia nusprendė pakartotinai bandyti surasti UAB „Dargis“ direktorių ir papraÅ¡yti pateikti reikalingÄ informacijÄ , taigi įmonės vadovo keitimo klausimas buvo tiesiogiai susietas su paties UAB „Dargis“ vadovo D. V. elgesiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes apeliantei nepagrindžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, jos praÅ¡ymas teismo negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

           Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo motyvų, susijusių su CPK nustatytų procesinių terminų pažeidimu, teismas nepasisako, nes jie, atsižvelgiant į CPK 328 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvų draudimÄ naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį vien formaliais pagrindais, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo sprendimui.            Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį.

Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.            Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno Å¡imto litų žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ , o pirmosios instancijos teismas Å¡io procesinio dokumento trÅ«kumo nenustatė.

Taigi, atmetus apeliantės atskirÄ jį skundÄ , valstybei iÅ¡ apeliantės priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 93 str. 1 d.).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) žyminio mokesčio.                    Teisėja                                                                                                            Vilija Mikuckienė