2023-04-05 Nr. AB-7432-3-61-3-00866-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-290-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00866-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba perėmė Vilniaus PN teises ir pareigas), 429 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 5 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą Nr. 01-1-66689-17 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo neleista pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti iki suėmimo taikymo pabaigos, išskyrus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam prokurorui Tomui Čepelioniui, tyrėjams ir gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei. 2018 m. kovo 28 d. buvo surašytas ir įteiktas kaltinamasis aktas, byla buvo perduota į teismą. Pareiškėjas negalėjo daryti įtakos ar kaip nors kitaip pakenkti ikiteisminiam tyrimui, nes tyrimas buvo baigtas, tačiau draudimas pasimatyti ir skambinti vis tiek išliko. Šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, teisė matytis ir bendrauti telefonu su šeimos nariais. Pažeidimai tęsėsi ir teismui priėmus 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Toks elgesys yra neteisėtas, jis prilygsta žmogaus kankinimui, taip buvo pažeista teisė į socialinius ryšius, dėl to nukentėjo pareiškėjo psichologinė būklė, fizinė sveikata ir orumas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 5 d., o skundą teismui pateikė 2022 m. vasario 18 d. Atsakovas prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad, vadovaujantis Nutarimu, kardomojo kalinimo-suėmimo laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus PN) pareiškėjui nebuvo leidžiama pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti, išskyrus Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą Tomą Čepelionį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnus vyriausiąją tyrėją K. M., vyresnįjį tyrėją A. V., tyrėją A. P. ir gynėją advokatę Liudmilą Karvelienę.

5. Atsakovas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus PN), vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jų nepažeidžiant. Įstaigos administracija neturėjo kitų duomenų apie tai, kad Nutarimas neturėtų būti taikomas. Nutarime buvo nurodyta jo taikymo trukmė, todėl įstaigos administracija privalėjo užtikrinti Nutarimo vykdymą numatytą laikotarpį, t. y. iki suėmimo taikymo pabaigos. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo pratęstas suėmimo vykdymas iki 2019 m. birželio 13 d., o pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių 2019 m. birželio 5 d., taigi pareiškėjo teisės, taikant draudimus pagal Nutarimą, nebuvo pažeistos. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, nebuvo jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusi neturtinė žala yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo, priešingai, buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

6. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame pabrėžė, kad, surašius kaltinamąjį aktą ir perdavus bylą teismui, Lukiškių TI-K administracija vis tiek vadovavosi Nutarimu, kuris buvo netekęs galios. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN atsiliepime prašomu taikyti senaties terminu ir nurodė, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 5 d. Teigė, kad dar nėra praėjęs trijų metų ieškinio senaties terminas. Lukiškių TI-K administracija savavališkai ir piktybiškai vykdė Nutarimą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kai tam nebuvo teisinio pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas 3 metų senaties terminas, pradedant jį skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d., ir tai reiškia, kad pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. birželio 5 d. Teismas pažymėjo, jog pateiktas Nutarimas patvirtina, kad prokuroras Tomas Čepelionis nutarė neleisti pareiškėjui iki suėmimo taikymo pabaigos pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti, išskyrus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam prokurorui Tomui Čepelioniui, ikiteisminį tyrimą atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams vyriausiajai tyrėjai K.

M., vyresniajam tyrėjui A. V., tyrėjui A. P. ir įtariamojo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K skundus dėl telefoninių skambučių bei dėl teisės paskambinti ir pasimatyti (nors skundai, pateikti teismui, yra neišversti į lietuvių kalbą, todėl negali būti įrodymais byloje, tačiau atsakymai pareiškėjui patvirtina kreipimosi faktą). Lukiškių TI-K, atsižvelgęs į pareiškėjo skundus, atsisakė juos tenkinti, kadangi yra galiojantis Nutarimas, kuris draudžia pareiškėjui paskambinti ar pasimatyti su asmenimis, išskyrus tuos, kurie nurodyti Nutarime.

Byloje taip pat pateikta Vilniaus PN pažyma apie pasimatymus ir skambučius kardomojo kalinimo – suėmimo laikotarpiu. Joje nurodyta informacija apie tai, jog 2018 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2018 m. kovo 13 d., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2018 m. birželio 13 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi – iki 2018 m. rugsėjo 13 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi – iki 2018 m. gruodžio 13 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi – iki 2019 m. kovo 13 d., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi – iki 2019 m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė nuosprendį, kuriame nurodyta palikti kardomąją priemonę – suėmimą – iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Nutarimu, pareiškėjui nebuvo leidžiama pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti, išskyrus ankščiau minėtus asmenis.

9. Teismas sutiko su Vilniaus PN išsakyta pozicija, jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, vadovaujantis teisės aktais nustatytais reikalavimais ir jų nepažeidžiant. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarime yra nurodyta kardomosios priemonės taikymo trukmė, todėl Lukiškių TI-K administracija privalėjo užtikrinti Nutarimo vykdymą numatytą laikotarpį. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo suėmimo vykdymas buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 13 d. o 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių, tokiu būdu pareiškėjo teisės, taikant draudimus pagal 2018 m. sausio 23 d. nutarimą, nebuvo pažeistos.

10. Teismas nevertino Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodydamas, kad tai nėra šios bylos dalykas ir apskritai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Teisė skųsti Nutarimą priklausė pareiškėjui, ji jam buvo išaiškinta, jis šia teise naudojosi, tačiau Nutarimas nebuvo panaikintas, pakeistas ar pripažintas neteisėtu. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 429 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyta Vilniaus PN (Lukiškių TI-K) administracijos neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą.

12. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nebuvo numatytos galimybės apskųsti Nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminas, praleistas dėl svarbios priežasties, turi būti atnaujinamas.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt padarytą žalą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl 429 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K, kuriame jis buvo laikomas suėmimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. birželio 5 d., veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui galimybės pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems paskambinti telefonu.

16. 2023 m. kovo 28 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu ir prie jo pridėtais įrodymais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pridėti prie bylos teikiamus įrodymus prie bylos ir juos vertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Vilniaus PN (Lukiškių TI-K) neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis neturėjo galimybės apskųsti Nutarimą, be to, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, teismas taiko ieškinio senatį tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva ir gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas pareiškė reikalavimą taikyti byloje ieškinio senatį, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai taikė ją ir teisingai nustatė, kad, pareiškėjui 2022 m. vasario 22 d. pateikus skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteista už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. birželio 5 d.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017 ir kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

24. Remiantis ginčo santykiams aktualia Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija, tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju.

25. Byloje pateiktas Nutarimas patvirtina, kad prokuroras Tomas Čepelionis nutarė neleisti pareiškėjui iki suėmimo taikymo pabaigos pasimatyti su kitais asmenimis ir jiems skambinti, išskyrus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam prokurorui Tomui Čepelioniui, ikiteisminį tyrimą atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams vyriausiajai tyrėjai K. M., vyresniajam tyrėjui A. V., tyrėjui A. P. ir įtariamojo gynėjai Liudmilai Karvelienei. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-935/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-396/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-935/2019) patvirtina, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir su šios kardomosios priemonės taikymu susiję ribojimai turėjo būti taikomi visą ginčo laikotarpį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, taikant Nutarime numatytus draudimus, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

26. Nors pareiškėjas nurodo, kad nebuvo galimybės apskųsti Nutarimą, tačiau pačiame Nutarime yra nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas aukštesniam prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio nustatyta tvarka. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjui padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą teismo procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis