e4345900-dd4d-475a-a877-e4e53064766e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-1568/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-835-124/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaitvilė“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

         IeÅ¡kovas UAB „Salbinus“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Vaitvilė“ bankroto bylÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 27 000 Lt skolÄ ir 2 901,30 Lt delspinigius.

         Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui UAB „Vaitvilė“ bankroto bylÄ . Atsakovas dėl Å¡ios teismo nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Ä®monių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo raÅ¡tu praneÅ¡ti atsakovui. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino 2010 m. gegužės 3 d. nutartį ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovas tinkamai laikėsi ikiteisminės tvarkos, todėl nutartis iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ naikintina.

         Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Vaitvilė“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kai nuo ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo du mėnesiai, o atsakovas apie šį procesÄ Å¾ino daugiau nei tris mėnesius, klausimas dėl Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo prarado savo reikÅ¡mę. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2008 m. birželio 18 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui buvo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių atsakovas neapmokėjo, likdamas skolingas 27 000 Lt skolos ir 2 901,30 Lt delspinigių. Nors atsakovas teigė, kad nei minėtoje sutartyje, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nenumatytas atsiskaitymo terminas, teismas sprendė, jog įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs, nes ieÅ¡kovas įsiskolinimÄ reikalavo padengti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 197 756 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus gautinos sumos sudarė 194 270 Lt. Atsakovo įsipareigojimai minėtai dienai sudarė 231 813 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai). Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtÄ iÅ¡ esmės sudaro debitoriniai įsipareigojimai: Rusijos įmonė OOO „Baza stekla“ atsakovui yra skolinga 100 287,20 Lt, kuriuos įsipareigojo atsakovui sumokėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kita Rusijos įmonė OOO „Balt-Avto-Treid“ atsakovui yra skolinga 41 017,75 Lt, kuriuos įsipareigojo atsakovui sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Atsakovo akcininkas Č.

P. suteikė atsakovui paskolÄ apyvartinėms lėšoms, negrÄ Å¾intos paskolos likutis 2010 m. birželio 8 d. yra 151 821,28 Lt. Pagal tarpinės finansinės atskaitomybės duomenis 2009 m. birželio 1 d. atsakovo įsipareigojimai, mokėtini vienerių metų laikotarpyje, sumažėjo iki 179 125 Lt, kas, teismo vertinimu, rodo atsakovo mokumo atkÅ«rimÄ . DidžiausiÄ atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dalį sudaro įsipareigojimai vieninteliam atsakovo akcininkui Č. P., t. y. 151 821,28 Lt. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2011 m. liepos 20 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d., o ne Å¡iais metais. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 29 901,30 Lt (t. y. ieÅ¡kovo reikalavimas) ir jie nevirÅ¡ija pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (197 756 Lt).

         Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Salbinus“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumÄ . Visų pirmÄ , atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis nevykdo veiklos, neturi finansinių iÅ¡teklių atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nes atsakovui yra skolingos dvi Rusijos įmonės. Antra, pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansÄ atsakovo turimo turto vertė buvo 197 756 Lt, kuriÄ iÅ¡ esmės sudarė debitoriniai įsiskolinimai – 194 270 Lt.

Pažymėtina, kad Å iaulių apygardos teismas Å¡ioje byloje buvo pripažinęs atsakovÄ nemokiu ir iÅ¡kėlęs bankroto bylÄ . Teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (231 813 Lt) virÅ¡ija visÄ Ä¯ jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (197 756 Lt). Priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas rėmėsi tais pačiais duomenimis, tačiau padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra mokus. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo galimybė iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Rusijos įmonių abejotina ir Å¡ie debitoriniai įsiskolinimai negali bÅ«ti vertinami kaip realus atsakovo turtas.

Atsakovo direktorius Č. P. teismo posėdyje nurodė, kad Rusijos įmonės skolingos atsakovui nuo 2007 ir 2008 m. Ieškovo teigimu, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 2010 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, sudaro 179 125 Lt, t. y. viršija atsakovo balanse įrašyto turto vertę. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo akcininko pateiktomis paskolų sutartimis, o ne atsakovo balanso duomenimis, kuris yra pagrindinė ir viešai skelbiama atsakovo finansinė ataskaita, kurioje nurodyto duomenys vertintini kaip pagrįsti ir tikslūs. Nepagrįsta yra atsakovo pozicija, kad atsakovo akcininko atsakovui suteiktos ilgalaikės paskolos įrašytos į trumpalaikius įsipareigojimus.

Atsakovas netikslino savo balanso, nors tokiÄ teisę turėjo, be to, analogiÅ¡kos apimties trumpalaikius įsipareigojimus įrašė į 2010 m. gegužės 31 d. balansÄ . Minėtos paskolų sutartys yra pasiraÅ¡ytos vieno asmens, t. y. atsakovo direktoriaus ir akcininko Č. P., todėl neatmestina aplinkybė, kad sutarčių sÄ lygos galėjo bÅ«ti pakoreguotos, siekiant iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas pats pripažįsta, kad neturi jokio turto, jo veikla yra sustabdyta (atsakovas iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų registro), atsakovas yra atleidęs visus darbuotojus, iÅ¡skyrus direktorių.

Atsakovo teiginys, kad veikla bus atnaujinta panaudojus iš Rusijos įmonių gautas lėtas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Šio aplinkybės rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas įmonės išsaugojimu ir tolimesniu veiklos vykdymu.

         Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Vaitvilė“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad akcininko paskola į balanso per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų eilutę buvo įtraukta per klaidÄ . Bylos esančios paskolos sutartys įrodo, kad jų grÄ Å¾inimo terminas yra vėlesnis, todėl akcininko paskola neįtrauktina į 2010 m. gegužės 31 d. balansÄ . Atėmus akcininko paskolÄ iÅ¡ balanse nurodytos

179 125 Lt įsipareigojimų sumos, matyti kad įsipareigojimai sudaro tik

27 304 Lt, t. y. 27 000 Lt skola ieÅ¡kovui ir 304 Lt mokėtinas darbo užmokestis. Taigi, atsakovo įsipareigojimai (27 303 Lt ir 2 901,30 Lt) nevirÅ¡ija pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (197 756 Lt). Be to, atsakovas akcentuoja, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Nors teismas šį faktÄ apibÅ«dino kaip formalų, faktas apie Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo nesilaikymÄ turėjo bÅ«ti pagrindu netenkinti ieÅ¡kinio.

         Atskirasis skundas tenkintinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

         Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iÅ¡keliama, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ; įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ä®monės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi bÅ«ti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

         Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realiÄ Ä¯monės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.

         Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.), todėl atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Teismas, spręsdamas apie įmonės mokumÄ , apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas (CPK 178 str., 185 str., 263 str.), dėl ko, spręsdamas, ar nėra įstatyme numatyto pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymÄ ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str., Ä®BÄ® 9 str. 5 d. 1 p.).

         Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 197 756 Lt, kurio didžiÄ jÄ dalį (194 270 Lt) sudaro debitorinis įsiskolinimas. IÅ¡ tiesų, pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansÄ atsakovo turtas sudarė

197 756 Lt, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudarė

194 270 Lt (b. l. 99). Pagal atsakovo 2010 m. gegužės 31 d. balansÄ atsakovo turtas sudaro 141 384 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus gautinos sumos sudaro 141 341 Lt (b. l. 92). IÅ¡ atsakovo 2010 m. birželio 14 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad atsakovui yra skolingos dvi Rusijos įmonės: OOO „Baza stekla“ (100 287,20 Lt skola) ir OOO „Balt-Avto-Treid“ (41 017,75 Lt skola) (b. l. 82). IÅ¡ atsakovo direktoriaus paaiÅ¡kinimų matyti, kad minėtų Rusijos įmonių skolos atsakovui yra pradelstos, tačiau yra sudaryti susitarimai dėl skolų padengimo terminų. OOO „Balt-Avto-Treid“ 2010 m. birželio 22 d. raÅ¡tu įsipareigojo savo skolÄ atsakovui padengti iki 2010 m. rusėjo 15 d. (b .l .97). Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad minėtas įsipareigojimas buvo įvykdytas. Atsakovas nurodė, kad kita Rusijos įmonė įsipareigojo skolÄ atsakovui padengti iki 2010 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovas nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra reali galimybė minėtas skolas iÅ¡siieÅ¡koti. Be to, atsakovo direktorius 2010 m. birželio 29 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad neketina kreiptis į teismÄ dėl skolų iÅ¡ Rusijos įmonių priteisimo (b. l. 102-106). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Å¡is debitorinis įsiskolinimas (141 304,95 Lt) negali bÅ«ti vertinamas kaip realus atsakovo turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę. IÅ¡ atsakovo balanse nurodytos turto vertės (141 384 Lt) atėmus debitorinį įsiskolinimÄ (141 304,95 Lt), kuris, kaip minėta, negali bÅ«ti vertinamas kaip realus atsakovo turtas, atsakovo turimo turto vertė yra 79 Lt.

         Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo pradelstus įsipareigojimus, t. y. 29 901,30 Lt, kuriuos sudaro atsakovo skola ir delspinigiai ieÅ¡kovui. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovo turimo turto vertė yra tik 79 Lt, nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

         Be to, atsakovo direktorius 2010 m. birželio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad įmonė negali atsiskaityti su ieškovu, įmonės veikla yra sustabdyta, atleisti visi darbuotojai, išskyrus direktorių. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas yra susidūręs su nuolatiniais, o ne laikinais finansiniais sunkumais, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

         Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, kai nuo ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo du mėnesiai, o atsakovas apie šį procesÄ Å¾ino daugiau nei tris mėnesius, klausimas dėl Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo prarado savo reikÅ¡mę.

         ĮBĮ

10 straipsnio 8 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylÄ , negali priimti nutarties jÄ iÅ¡kelti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Vaitvilė“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

         Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vaitvilė“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Danutė Gasiūnienė

Danutė Milašienė