e43241a1-6b83-458c-a42a-f5ba767620ae · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-46-440/2015                                         Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00242-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 24.1;35.3.1; 35.3.6; 35.5; 36.2; 42.10;44.5.1; 63; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21 (S)                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-316-287/2014, pagal ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams J.

M. ir R. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir R. P. 60221,97 Lt negrÄ Å¾into sÄ skaitos kredito, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-01-02 su atsakovu J. M. sudarė sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 dėl 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limito suteikimo su 16,00 procentų metinių palÅ«kanų norma, sÄ skaitos kredito limito galiojimo laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02. 2008-01-02 su R.

P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 3, kuria laiduotojas užtikrino 2008-01-02 kredito linijos sutarties Nr. 08-00003 vykdymÄ , pagal kuriÄ J. M. gavo iÅ¡ unijos 60000,00 Lt overdraftÄ ir kuris turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2009-01-02. 2008-05-30 su Rozalimo ŽŪB sudarė laidavimo sutartį Nr. 61, pagal kuriÄ minėtas asmuo taip pat užtikrino 2008-01-02 kredito linijos sutarties Nr. 08-00003 vykdymÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-417/2012 paliko galioti Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimÄ , kuriuo nutarta pripažinti laidavimo sutartį Nr. 61, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia bei taikyta restitucija.

Atsižvelgiant į tai, kad nors 2008-08-13 iÅ¡ Rozalimo ŽŪB gautų piniginių lėšų buvo padengtas atsakovo J. M. įsiskolinimas ieÅ¡kovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai pagal sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003, tačiau teismams pritaikius restitucijÄ atsakovas J. M. liko skolingas ieÅ¡kovei 60221,97 Lt. IeÅ¡kovė 2013-03-27 atsakovui J. M. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl skolos sumokėjimo, kuriuo nustatė papildomÄ terminÄ Ä¯siskolinimui padengti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per papildomÄ terminÄ , sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

PraneÅ¡imÄ atsakovas gavo, tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio skolos ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo (1 t. 1-3 b.l.). Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-04-03 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, ieÅ¡kovės naudai priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir R. P. 60221,97 Lt negrÄ Å¾into sÄ skaitos kredito, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos (60221,97 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei po 451,50 Lt žyminio mokesčio (1 t. 23-26 b. l.).Atsakovai J.

M. ir R. P. pateikė teismui prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydami panaikinti priimtÄ preliminarų sprendimÄ . Nurodė, kad paskola ieÅ¡kovei jau buvo grÄ Å¾inta 2008 metais pardavus Rozalimo ŽŪB pasėlius įmonei UAB „Robusta“ pagal antstolės Z. P. aktÄ , tačiau ieÅ¡kovė apie Å¡ias aplinkybes nutylėjo. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti 1,7 mln. Lt iÅ¡ pasėlių pirkėjo UAB „Robusta“, o atsakovo J. M. paskola padengta iÅ¡ teisėtų lėšų ir konkrečiu atveju restitucija, kaip ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das, yra negalima.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Rozalimo ŽŪB sumokėtus pinigus už paskolÄ grÄ Å¾ino J. M. 2008 metais. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė turėtų teisiÅ¡kai kvalifikuoti ieÅ¡kinio dalykÄ , kadangi pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį negalima suprasti ar teismo praÅ¡oma taikyti restitucijÄ ar priteisti paskolÄ . Pažymėjo, kad 2012-09-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje neužsimenama apie restitucijos taikymÄ tarp atsakovų ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.80 straipsnio 4 dalimi, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandoriu dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, atsakovo J.

M. (1 t. 32-35 b.l.).IeÅ¡kovė atsiliepimuose į atsakovų J. M. bei R. P. prieÅ¡taravimus nurodė, jog atsakovai klaidina teismÄ teigdami, kad J. M. iÅ¡duotas kreditas yra grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei 2008 metais. Pabrėžė, kad atsakovo J. M. prievolės pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 buvo užtikrintos ieÅ¡kovės ir atsakovo R. P. sudaryta 2008-01-02 laidavimo sutartimi Nr. 3 bei ieÅ¡kovės ir Rozalimo ŽŪB sudaryta 2008-05-30 laidavimo sutartimi Nr. 61 ir tos pačios dienos vekseliu.

Abi laidavimo sutartys buvo savarankiÅ¡kos ir pagal aukščiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ laidavimas pagal kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių sutarčių galėjo pasibaigti pagrindiniam kreditoriui, atsakovui J. M. įvykdžius savo prievoles ieÅ¡kovei arba laiduotojo prievoles įvykdžius vienam iÅ¡ laiduotojų. Nagrinėjamu atveju laiduotojo Rozalimo ŽŪB prievolės pagal 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. 61 buvo įvykdytos atlikus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2008-05-30 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1710000,00 Lt sumai, tačiau Å iaulių apygardos teismas 2011-01-027 sprendimu (Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-09-18 nutartimi jį palikus galioti) laidavimo sutartis, sudarytas 2008-05-30 tarp Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ir Rozalimo ŽŪB (iÅ¡ viso 18 sutarčių, tame tarpe ir Nr. 61 dėl laidavimo už J.

M.) pripažino negaliojančiomis, taip pat pripažino negaliojančiu Rozalimo ŽŪB ieÅ¡kovei iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ Pakruojo Å«kininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB. Teismas pripažino, kad laidavimo sutartimis Rozalimo ŽŪB prisiėmė papildomus įsipareigojimus unijai, kurių prisiimti neprivalėjo, sudarant laidavimo sutartis ir jų pagrindu iÅ¡duodant vekselį buvo užtikrinti Rozalimo ŽŪB pajininkų ir jų Å¡eimos narių (R.

P., R. P., D. P.) bei kitų fizinių asmenų (G. Å ., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. P.) interesai, laidavimo sandoriais buvo siekiama patenkinti savo asmeninius, o ne Rozalimo ŽŪB interesus. Nors antstolė Z. P. buvo įvykdžiusi iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Rozalimo ŽŪB ieÅ¡kovės naudai iÅ¡duotÄ 2008-05-30 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (pagal 2008-07-12 turto pardavimo Rozalimo ŽŪB pasiÅ«lytam pirkėjui – UAB „Robusta“ - aktÄ ), šį vekselį Å iaulių apygardos teismui 2011-01-27 sprendimu pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restitucijÄ bei iÅ¡ Pakruojo Å«kininkų kredito unijos priteisus 1717481,46 Lt, ieÅ¡kovė turėjo grÄ Å¾inti visus antstolės Z.

P. išieškotus pinigus. Tai, kad antstolės atlikti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) taikymo prasme įvertinti išieškojimo veiksmai buvo pripažinti teisėtais (Šiaulių apygardos teismo 2010-06-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-10 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartimi), nedaro teisėtais vėliau nuginčytų sandorių, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas ir vykdytas išieškojimas pagal vekselį.

Tokiu bÅ«du atsakovo J. M. skola ieÅ¡kovei pagal Rozalimo ŽŪB 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. 61 ir vekselį liko nepadengta, nes jie pripažinti negaliojančiais ir Å¡alys grÄ Å¾intos į pirminę padėtį. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovei liko galimybė reikalauti prievolių įvykdymo iÅ¡ pagrindinio skolininko atsakovo J. M. ir jo laiduotojo atsakovo R. P. (1 t. 52-63 b. l.).                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-07-01 sprendimu paliko nepakeistÄ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-04-03 preliminarų sprendimÄ , kuriuo priteista solidariai iÅ¡ atsakovų J.

M. ir R. P. 60221,97 Lt negrÄ Å¾into sÄ skaitos kredito, 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos (60221,97 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 451,50 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ teismas nustatė, jog 2008-01-02 tarp ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ir atsakovo J. M. buvo sudaryta terminuota sÄ skaitos kreditavimo sutartis Nr. 08-00003, kuria ieÅ¡kovė suteikė atsakovui J.

M. 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limitÄ su 16,00 procentų metinių palÅ«kanų norma laikotarpiui nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02, tuo tarpu atsakovas J. M. įsipareigojo sÄ skaitos kreditÄ padengti ne vėliau kaip kitÄ unijos darbo dienÄ po sÄ skaitos kredito laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip paskutinę limito galiojimo laikotarpio dienÄ . Å ios kredito linijos sutarties vykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija 2008-01-02 su atsakovu R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 3, pagal kuriÄ atsakovas R.

P. įsipareigojo paskolos gavėjui J. M. tinkamai neįvykdžius ieÅ¡kovei visų ar dalies prievolių pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 sumokėti ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intÄ paskolÄ overdraftÄ per 10 dienų nuo ieÅ¡kovės praneÅ¡imo apie tai, kad gavėjas laiku negrÄ Å¾ino overdrafto. Teismas vertino, kad byloje esantys 2008-05-20 reikalavimas dėl papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių bei 2008-05-30 laidavimo sutartis Nr. 61, patvirtina, jog ieÅ¡kovė, pasinaudodama 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00003, pasiraÅ¡ytos su atsakovu J.

M., 15.6 punkto nuostata, pareikalavo atsakovo J. M. pateikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė 2008-05-30 sudarė su Rozalimo ŽŪB laidavimo sutartį Nr. 61, kuria laiduotojas Rozalimo ŽŪB užtikrino 2008 m. sausio 2 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00003 vykdymÄ , pagal kuriÄ J. M. gavo iÅ¡ unijos 60000,00 Lt overdraftÄ , kurio grÄ Å¾inimo terminas - iki 2009-01-02. IÅ¡ byloje esančių Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-18 nutarties teismas nustatė, jog Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės Å«kio bendrovės ieÅ¡kinį atsakovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R.

P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, eilė 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutarčių, sudarytų tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos, tame tarpe ir minėta laidavimo sutartis Nr. 61, pripažintos negaliojančiomis, o taip pat pripažintas negaliojančiu ir paprastasis neprotestuotinas vekselis, išduotas 2008-05-30 Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 1710000,00 Lt Pakruojo ūkininkų kredito unijai, bei taikyta restitucija, priteisiant iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atsakovui J. M. suteiktas 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limitas buvo užtikrintas vienu iÅ¡ prievolės užtikrinimo bÅ«du – atsakovo R. P. ir Rozalimo ŽŪB laidavimu, tačiau įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo spendimu pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį Nr. 61 ir taikius restitucijÄ , ieÅ¡kovės suteiktas atsakovui J. M. 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limitas liko ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intas, o atsakovo J.

M. sutartinės prievolės liko neįvykdytos. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčų nei dėl panaudoto kredito limito, nei dėl 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00003 ir laidavimo sutarties Nr. 08-00003 sudarymo ar galiojimo. Ä®vertinus nagrinėjamos bylos pagrindÄ ir dalykÄ , nustatytas aplinkybes, atsakovų motyvus dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinių (restitucijos) teismas vertino kaip jų subjektyvios ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko interpretacijos ar Å¡iuo atveju restitucijos esmės bei teismų sprendimuose dėl jos pasisakytų motyvų nesuvokimas.

Teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju nei atsakovas J. M., nei atsakovas R. P. nepateikė jokių įrodymų dėl 60000,00 litų kredito limito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, ir patys atsakovai Å¡iÄ aplinkybę pripažino. Atsakovų argumentus dėl Å¡ios sumos sumokėjimo laiduotojui Rozalimo ŽŪB teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimu konstatuota, kad, Rozalimo ŽŪB iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus, J.

M. kasos pajamų orderių įmonės dokumentuose nerasta, pinigai pagal Å¡iuos orderius sumokėti nebuvo. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju abiems atsakovams kyla solidari pareiga atsakyti ieÅ¡kovui pagal sutartines prievoles, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-04-03 preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-01 sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ kreipėsi atskirais ieÅ¡kiniais dėl solidarių skolų iÅ¡ apelianto ir kitų atsakovų Z. P., V. S., G. Å ., J. M. priteisimo, kiekvienoje byloje teismas priėmė sprendimus tenkinti ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį apeliantui ir atsakovams, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tais pačiais pagrindais, apeliantas praÅ¡o sujungti civilines bylas Nr. Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-284-287/2014 ir Nr. 2-316-287/2014 ir apeliacinį skundÄ nagrinėti viename teismo posėdyje.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad 2011-01-27 Å iaulių apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-18 nutartimi priteista restitucija taikyta tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo Å«kininku kredito unijos, apie restitucijos taikymÄ atsakovams minėtuose sprendimuose iÅ¡ vis nebuvo pasisakyta. Å iaulių apygardos teismas 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-73-71/2010 ir tuo pačiu Lietuvos apeliacinio teismas 2011-10-10 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-25 nutartimis iÅ¡nagrinėję paskolų laidavimo, pasėlių pardavimo, pinigų mokėjimo, antstolės Z.

P. iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų teisėtumÄ , pripažino, kad sumokėti pinigai ieÅ¡kovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai teisėti. Apelianto vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta 2012-05-25 nutartimi pripažino tiek Rozalimo ŽŪB pasėlių pardavimÄ , tiek ir pinigų mokėjimÄ Pakruojo Å«kininkų kredito unijai teisėtais, todėl paskola ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta jau 2008 m., pinigais gautais už parduotus Rozalimo ŽŪB pasėlius. Taip pat teismas neatsižvelgė į pateiktÄ informacijÄ , kad atsakovo J.

M., kaip ir kitų asmenų, skolos Rozalimo ŽŪB per bendrovės savininkÄ R. P. grÄ Å¾intos jau 2008 m. Atsakovui J. M. pareiÅ¡kus norÄ pateikti originalų dokumentÄ apie skolos grÄ Å¾inimÄ Rozalimo ŽŪB, teismas priimti minėtÄ dokumentÄ atsisakė, taip atimdamas galimybę įrodyti, kad Rozalimo ŽŪB atsakovas skolÄ yra grÄ Å¾inęs. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pagal Pakruojo apylinkės teismo sprendimÄ atsakovai turi sumokėti antrÄ kartÄ tas pačias sumas, kurias jau Rozalimo ŽŪB bendrovei grÄ Å¾ino, kas prieÅ¡tarauja tiek sÄ Å¾iningumo principams, tiek LR CK nuostatoms.

Taip pat apeliantas mano, kad laiduotojo pareiga sumokėti už atsakovo J. M. paskolÄ pasibaigė jau 2008 m., kai buvo grÄ Å¾inta paskola. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimas, paskolos iÅ¡davimas, paskolos dengimas vyko 2008 m., apeliantas taip pat mano, kad ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį praleido ieÅ¡kinio padavimo terminÄ pagal LR CK 6.66 straipsnio 3 dalį.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant restitucijos klausimus, kur pasisakyta, kad jei iÅ¡ pirkėjo gauta pinigų suma jau iÅ¡mokėta iÅ¡ieÅ¡kotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje, ji priteisiama iÅ¡ skolininko.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pati taikė vienaÅ¡aliÅ¡kai restitucijÄ atsakovams, teigdama kad paskolos negrÄ Å¾intos, nors ieÅ¡kiniuose apeliacinis teismas taikė restitucijÄ tik pačiai ieÅ¡kovei, o ne atsakovams. Pakruojo apylinkės teismas nagrinėdamas ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į tai, kad lėšos, kuriomis 2008 m. padengtos paskolos, teisėtomis pripažintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartimi. Teismas skundžiamame sprendime neįvardindamas sÄ vokos „restitucija“ realiai pritaikė restitucijÄ atsakovams, nors iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad restitucija nebegalima.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsižvelgė tik į 2011-01-27 Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ , kuriame taikyta restitucija tarp Å¡alių Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos, o nekreipė dėmesio, kad atsakovai toje byloje nebuvo sutarties Å¡alys ir, kad restitucija atsakovams negalima. Minėtu 2011-01-27 Å iaulių apygardos teismo sprendimu Pakruojo Å«kininkų kredito unija įpareigota grÄ Å¾inti pinigus Rozalimo ŽŪB, ginčijamojoje byloje atsakovai nebuvo teismo įpareigoti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei minimas paskolas ir neįgijo jokių teisių ar pareigų.

Taip pat apelianto manymu, teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad laiduotojas neturi pareigos, atsakomybės atlyginti skolininko prisiimtus įsipareigojimus - netesybas (palÅ«kanas), kurias Pakruojo apylinkės teismas apeliantui priteisė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina tarp jo ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos susidariusių teisinių santykių pobÅ«dį bei Å iaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-73-71/2010 ir Nr. 2-96-71/2011 priimtų sprendimų įtakÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo teisiniams santykiams.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepraÅ¡o taikyti restitucijos, jos reikalavimai kyla iÅ¡ sutartinių santykių su atsakovais pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 ir 2008-01-02 laidavimo sutartį Nr.

3. Atsakovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-454/2009, Nr. 3K-3-46/2008 ir Nr. 3K-3-536/2013 nagrinėtos aplinkybės neturi nieko bendra su nagrinėtomis Å¡ioje byloje. Be to, Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 nenagrinėjo paskolų laidavimo teisėtumo. Minėtoje byloje buvo skundžiami antstolės Z. P. veiksmai iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ pagal galiojančio vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o sandorių galiojimo ar negaliojimo (laidavimo sutarčių ir vekselio) klausimai nebuvo sprendžiami.

Aplinkybė, kad antstolės Z. P. atlikti ir LR CPK taikymo prasme įvertinti išieškojimo veiksmai buvo pripažinti teisėtais (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010. paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi), nedaro teisėtais vėliau nuginčytų laidavimo sandorių, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas ir vykdytas išieškojimas pagal vekselį.

Tokiu bÅ«du atsakovo J. M. skola kredito unijai pagal Rozalimo ŽŪB 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. 61 ir vekselį liko nepadengta, nes jie pripažinti negaliojančiais ir Å¡alys gražintos į pirminę padėtį.2. Atsakovo J. M. prievolės pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 buvo užtikrintos ieÅ¡kovės ir atsakovo R. P. sudaryta 2008-01-02 laidavimo sutartimi Nr. 3, bei unijos ir Rozalimo ŽŪB sudaryta 2008-05-30 laidavimo sutartimi Nr. 61 bei tos pačios dienos vekseliu. Abi laidavimo sutartys buvo savarankiÅ¡kos ir pagal aukščiau laidavimo teisinių santykių reguliavimÄ laidavimas pagal kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių sutarčių galėjo pasibaigti pagrindiniam kreditoriui (atsakovui J.

M.) įvykdžius savo prievoles unijai arba laiduotojo prievoles įvykdžius vienam iÅ¡ laiduotojų. Nagrinėjamu atveju laiduotojo Rozalimo ŽŪB prievolės pagal 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. 61 buvo įvykdytos antstolei Z. P. atlikus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Rozalimo ŽŪB 2008-05-30 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, tačiau pinigus, kuriuos unija gavo Å¡io iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso metu, ji turėjo grÄ Å¾inti Rozalimo ŽŪB civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 priimtų sprendimų pagrindu - panaikinus 2008-05-30 laidavimo sutartis, tame tarpe ir Nr. 61 dėl laidavimo už J.

M. overdraftÄ , vekselį ir pritaikius restitucijÄ . Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 antstolės Z. P. veiksmus, tame tarpe 1786687,00 Lt sumos Pakruojo Å«kininkų kredito unijos naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , pripažinus teisėtais, o civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 panaikinus laidavimo sutartis bei vekselį ir iÅ¡ Pakruojo Å«kininkų kredito unijos Rozalimo ŽŪB naudai priteisus 1717481,46 Lt, prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių bylų teismo sprendimų neatsirado, kadangi Å¡iose bylose nagrinėti visiÅ¡kai skirtingi teisiniai santykiai.

Taip pat ieÅ¡kovės nuomone nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio patenkinimas nereiÅ¡kia, kad atsakovai verčiami skolÄ grÄ Å¾inti antrÄ karta, nes nei vienas iÅ¡ atsakovų J. M. iÅ¡mokėto 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito grÄ Å¾inimui nėra padarę jokių įmokų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio padavimo terminÄ , numatytÄ LR CK 6.66 straipsnio 3 dalyje Å¡ios bylos kontekste visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui Å¡io straipsnio nuostatos netaikytinos, nes tai ne actio Pauliana ieÅ¡kinys.

IÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, įvykdyti jÄ kreditoriui kartu su skolininku. Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (o nagrinėjimu atveju jokių iÅ¡lygų laidavimo sutartyje nėra), laiduotojas už skolininkÄ atsako prieÅ¡ kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (LR CK 6.78 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamu sprendimu pagrįstai iÅ¡ abiejų atsakovų priteisė palÅ«kanas iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ sujungti Pakruojo rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtas civilines bylas Nr. Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-284-287/2014 ir Nr. 2-316-287/2014, kadangi visose keturiose bylose apeliantas yra atsakovas, ieÅ¡kovė yra tapati - Pakruojo Å«kininkų kredito unija, ieÅ¡kiniai apeliantui ir kitiems atsakovams grindžiami tais pačiais motyvais.

LR CPK 136 straipsnio, reglamentuojančio kelių ieÅ¡kinio reikalavimų sujungimÄ ir iÅ¡skyrimÄ , 4 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs teismo (teismų) žinioje esant kelias vienarÅ«Å¡es bylas, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelias bylas pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyriumi.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-914-357/2014 pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-317-284/2014 pagal ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkių kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams Ž. P. ir R. P. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, 2014-11-24 priėmė nutartį Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Taip pat iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad Å iaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-45-267/2015 pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-287/2014 pagal ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams G. Å . ir R. P. dėl skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei civilinė byla Nr. 2A-44-372/2015 pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-315-284/2014 pagal ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams V.

S., R. P. dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose bylose, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, ieÅ¡kiniai yra grindžiami skirtingomis aplinkybėmis – skirtingomis paskolos ir laidavimo sutartimis, minėtose bylose atsakovai, iÅ¡skyrus apeliantÄ , nėra tapatÅ«s, be to civilinė byla Nr. 2A-914-357/2014 apeliacine tvarka jau yra iÅ¡nagrinėta, teisėjų kolegijos vertinimu konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sujungiant likusias civilines bylas Nr. 2-315-284/2014 (Å iaulių apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-44-372/2015), Nr. 2-284-287/2014 (Å iaulių apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-45-267/2015) ir Nr. 2-316-287/2014 (Å iaulių apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-46-267/2015), civiliniai ginčai bus iÅ¡nagrinėti greičiau bei ekonomiÅ¡kiau.

Teisėjų kolegija vertina, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ios civilinės bylos susijusios taip, kad negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos atskirai ir yra tikslinga jas sujungti. Bylų sujungimas dėl didelės duomenų apimties galėtų tik apsunkinti procesÄ , nes prijungtose bylose iÅ¡keltų reikalavimų iÅ¡nagrinėjimas sÄ lygotų nepagrįstÄ proceso trukmės pailgėjimÄ ir neatitiktų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų (LR CPK 7 straipsnis).

Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių ir laikantis civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo kreiptis į Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę dėl civilinių bylų sujungimo (LR CPK 136 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolos pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytas sÄ skaitos kreditavimo ir laidavimo sutartis priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neatsižvelgė į apelianto pateiktus duomenis, jog atsakovo J.

M. prievolė, už kurios tinkamÄ Ä¯vykdymÄ apeliantas laidavo, buvo įvykdyta 2008 metais. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesniųjų teismų priimtiems sprendimams bei, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio padavimo senaties terminÄ .Dėl apelianto argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senatimi, teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams tiek LR CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo terminus. LR CK 66.6 straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi apeliantas praÅ¡ydamas taikyti ieÅ¡kinio senatį, numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kinys atsakovams J. M. ir R. P. pareikÅ¡tas dėl sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos ir laidavimo sutartys neįvykdymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas byloje nėra keliamas. Be to, bylos duomenimis apeliantas taikyti ieÅ¡kinio senatį pirmosios instancijos teisme neprašė, tokį praÅ¡ymÄ nurodė tik apeliaciniame skunde (1 t. 34-35 b.l.; 2 t. 12 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ginčo Å¡alis turi pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme tokį praÅ¡ymÄ galima pareikÅ¡ti tuo atveju, jeigu tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pavyzdžiui, atsakovas galėtų reikalauti taikyti ieÅ¡kinio senatį apeliacinės instancijos teisme, jeigu apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme jis nebuvo tinkamai informuotas, byla buvo iÅ¡spręsta jam nedalyvaujant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (LR CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu Å¡alys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, LR CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312straipsnis, 314 straipsnis).

LR CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi bÅ«ti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobÅ«džio informacija. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį praleido ieÅ¡kinio padavimo terminÄ pagal LR CK 6.66 straipsnio 3 dalį bei taikyti ieÅ¡kinio senaties pirmosios instancijos teismo neprašė, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡iais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje.

Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti Å¡iuos argumentus, jei jie, apelianto vertinimu, buvo svarbÅ«s nagrinėjamam ginčui teisingai iÅ¡spręsti, todėl apeliacinės instancijos teisme Å¡ie apelianto argumentai iÅ¡samiai nebenagrinėtini, dėl jų apeliacine tvarka nepasisakytina.IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ ieÅ¡kovę ir atsakovus – kredito gavėjÄ J.

M. bei laiduotojÄ R. P. - siejančių sutartinių prievolių bei sprendė, kad remiantis atsakovo R. P. ir ieÅ¡kovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos 2008-01-02 pasiraÅ¡ytos laidavimo sutarties Nr. 3 pirmo punkto pagrindu, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovo J. M. neįvykdytas prievoles pagal sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 įvykdytų ir atsakovas R. P. kaip laiduotojas, nes pastarasis laidavimo sutartimi Nr. 3 įsipareigojo įvykdyti atsakovo J. M. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, t.y. atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir atsakovas J.

M.. Todėl Å¡iuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abiems atsakovams kyla solidari pareiga atsakyti ieÅ¡kovei pagal sutartines prievoles ir, kad laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko ieÅ¡kovės ir atsakovo J. M. kredito sutarties Nr. 08-00003 sÄ lygų įvykdymo. Ä®vertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nei atsakovas J. M., nei atsakovas R. P. nepateikė jokių įrodymų dėl 60000,00 Lt kredito limito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, o atsakovų argumentus dėl Å¡ios sumos sumokėjimo laiduotojui Rozalimo ŽŪB teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimu konstatuota, kad Rozalimo ŽŪB iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus, J.

M. kasos pajamų orderių įmonės dokumentuose nerasta, pinigai pagal Å¡iuos orderius sumokėti nebuvo. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ apeliantas iÅ¡ esmės ginčija remdamasis aplinkybėmis, kad paskola, už kuriÄ apeliantas laidavo, ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta 2008 metais antstolei Z. P. pardavus kitam laiduotojui - Rozalimo ŽŪB, priklausiusius pasėlius. Apelianto vertinimu įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Å iaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, 2011-10-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir 2012-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi) buvo nustatyta, kad antstolės veiksmai atliekant 1717481,46 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Rozalimo ŽŪB buvo teisėti, todėl pinigai ieÅ¡kovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai 2008 metais sumokėti teisėtai, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir padarė 2012-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Taip pat apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad kitoje civilinėje byloje 2011-01-27 Å iaulių apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-18 nutartimi restitucija buvo taikyta tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos, o atsakovai J. M. ir R. P. nebuvo minėtos bylos Å¡alys, jie nebuvo įpareigoti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės minimas paskolas, todėl restitucija atsakovams negalima.Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai – tyrė visus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė Å¡alis, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, raÅ¡ytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytas iÅ¡imtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2008-01-02 ieÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija ir atsakovas J. M. sudarė terminuotÄ sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui J. M. 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limitÄ su 16,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų norma laikotarpiui nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02 (1 t. 5 b.l.).

SÄ skaitos kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su atsakovu R. P. 2008-01-02 sudarė laidavimo sutartį Nr. 3, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo paskolos gavėjui J. M. negrÄ Å¾inus overdrafto ar jo dalies, ar nesumokėjus palÅ«kanų ar jų dalies, paskolos sutartyje nustatytu terminu, sumokėti unijai negrÄ Å¾intÄ paskolÄ overdraftÄ per 10 dienų nuo unijos praneÅ¡imo apie tai, kad gavėjas laiku negrÄ Å¾ino overdrafto (1 t. 8 b.l.). IÅ¡ reikalavimo dėl papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių matyti, kad ieÅ¡kovė dėl turimų žinių apie skolininko Å«kinės ir finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ , 2008-05-20 kreipėsi į skolininkÄ J.

M. su reikalavimu iki 2008-05-30 pateikti Pakruojo Å«kininkų kredito unijai pagal overdrafto sutartį Nr. 08-00003 papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , įkeitimÄ ir (ar) hipotekÄ ) (1 t. 9 b.l.). IÅ¡ byloje pateiktos 2008-05-30 laidavimo sutarties Nr. 61 matyti, kad 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00003 vykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su Rozalimo ŽŪB sudarė laidavimo sutartį Nr. 3, pagal kuriÄ minėtas laiduotojas įsipareigojo paskolos gavėjui J.

M. negrÄ Å¾inus overdrafto ar jo dalies, ar nesumokėjus palÅ«kanų ar jų dalies, paskolos sutartyje nustatytu terminu, sumokėti unijai negrÄ Å¾intÄ paskolÄ overdraftÄ per 10 dienų nuo unijos praneÅ¡imo apie tai, kad gavėjas laiku negrÄ Å¾ino overdrafto (1 t. 10 b.l.). 2013-03-27 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ J. M. dėl 60221,97 Lt skolos pagal sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 iki 2013-05-01 apmokėjimo (1 t. 11 b.l.). Abu atsakovai teigia, kad skola ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta 2008 metais antstolei Z.

P. išieškojus lėšas iš Rozalimo ŽŪB (1 t. 32-35 b.l.). Iš byloje pateiktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 pagal ieškovės UAB „Agrokoncernas“ ieškinį atsakovams UAB „Robusta“, antstolei Z. P., Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, antstoliui R. K., Pakruojo ūkininkų kredito unijai, UAB „BTA Draudimas“ dėl antstolės Z.

P. suraÅ¡yto 2008-07-12 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0145/08/00610 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo - įpareigojimo antstolę Z. P. grÄ Å¾inti UAB „Robusta“ 1786687,00 Lt ir įpareigojimo UAB „Robusta“ grÄ Å¾inti visus pagal 2008-07-12 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0145/08/00610 įsigytus vasarinius miežius, žieminius miežius, žieminius kviečius, rugius ir rapsÄ Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB, nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡ minėto teismo sprendimo turinio matyti, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė UAB „Agrokoncernas“ grindė aplinkybėmis, jog antstolės suraÅ¡ytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas ir jo pagrindu sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris yra neteisėti, pažeidžiantys ieÅ¡kovės bei kitų kreditorių interesus, kadangi vykdant Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1266-230/2008 Rozalimo ŽŪB turtui buvo taikytas antstolio R. K. areÅ¡tas bei, kad buvo paduotas ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos Rozalimo ŽŪB iÅ¡kėlimo, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas turėjo sustabdyti antstolės suraÅ¡yto turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto tvirtinimÄ .

Teismas įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, kurios numato, jog kito areÅ¡to uždėjimas nesustabdo turto realizavimo, antstolio R. K. 2008-07-22 patvarkymas areÅ¡tuoti Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB priklausančias lėšas už realizuotÄ Â Å¾emės Å«kio produkcijÄ ir pervesti jas UAB „Agrokoncernas“ sÄ skaitÄ , negalėjo sustabdyti turto realizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB buvo priimtas jau po ginčijamo akto sudarymo t.y. po 2008-07-12, teismas taip pat vertino, kad antstolė Z.

P. nepažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ draudimÄ atlikti vykdymo veiksmus pagal gautÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo turto pardavimo aktÄ pripažinti negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį LR CPK 602 straipsnio bei LR Ä®BÄ® imperatyvioms nuostatomis (1 t. 82-89 b.l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-379/2011 Å iaulių apygardos teismo 2010-06-23 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, jog sprendžiant turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu klausimus, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – LR CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-10 nutartis palikta nepakeista (1 t. 71-81 b.l.).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2009-04-07 ieÅ¡kovė bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis 2008-05-30 laidavimo sutartis Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00209 08-00210, 08-00211, 08-00212, 08-00215, 08-00216, sudarytas tarp ieÅ¡kovės Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir atsakovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos; pripažinti negaliojančiu 2008-05-30 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį už 17100000,00 Lt sumÄ ir 10 proc. metinių palÅ«kanų, iÅ¡duoto Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB atsakovei pinigų gavėjai Pakruojo Å«kininkų kredito unijai; pripažinti neteisėtais antstolės Z.

P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iÅ¡ antstolės depozitinės sÄ skaitos iÅ¡mokant 1717481,46 Lt lėšų atsakovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai; taikyti restitucijÄ - įpareigoti atsakovę Pakruojo Å«kininkų kredito unijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 1717481,46 Lt. IeÅ¡kovė 2010-05-13 pareiÅ¡kimu atsisakė ieÅ¡kinio dalies reikalavimo - pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iÅ¡ antstolės depozitinės sÄ skaitos iÅ¡mokant 1717481,46 Lt lėšų atsakovui Pakruojo Å«kininkų kredito unijai ir toje dalyje prašė bylÄ nutraukti.

Å iaulių apygardos teismas 2011-01-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti - pripažino 2008-05-30 laidavimo sutartis sudarytas tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00211, 08-00213, 08-00214, 08-00212, 08-00215, 08-00216, 08-00210, 08-00209 negaliojančiomis; pripažino negaliojančiu paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡duotÄ 2008-05-30 Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 1710 000,00 Lt Pakruojo Å«kininkų kredito unijai bei taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB.

Papildomu sprendimu Šiaulių apygardos teismas priteisė iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 30000,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 t. 105-106 b.l.). Minėtoje byloje teismas nustatė, kad Rozalimo ŽŪB 2008-05-30 tapo laiduotoju už dešimties fizinių asmenų prievoles, kurie jokiais ryšiais nebuvo susiję su pačiu laiduotoju (G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M.). Taip pat buvo laiduota už asmenis, kurie buvo Rozalimo ŽŪB pagrindiniai pajininkai ar jų šeimos nariai ir ginčo sandoriais siekė patenkinti savo asmeninius interesus (R.

P., R. P., D. P.). TÄ pačiÄ dienÄ 2008-05-30 Rozalimo ŽŪB, atstovaujama direktoriaus R. G., Pakruojo Å«kininkų kredito unijai iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1710000,00 Lt sumai ir 10 proc. metinių palÅ«kanų, nurodant mokėjimÄ pagal vekselį terminÄ â€žjį pateikus“. Ä®vertinęs bylos medžiaga teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtomis laidavimo sutartimis Rozalimo ŽŪB prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo ir vietoj atsiskaitymo su esamais kreditoriais, daugiau kaip 1,7 mln. lėšų buvo panaudota vykdant, naujas savo kaip laiduotojo prievoles atsakovo kredito unijos atžvilgiu (1 t. 107-116 b.l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-417/2012 Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimÄ ir 2011-03-14 papildomÄ sprendimÄ paliko nepakeistus. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas – Pakruojo Å«kininkų kredito unija tyčia veikė skolininko Rozalimo ŽŪB nenaudai, turėdamas žinių, kad fiziniai asmenys, už kuriuos laidavo bendrovė, yra nepajėgÅ«s vykdyti savo įsipareigojimus unijai, bei žinodamas, kad Å¡ių fizinių asmenų įsipareigojimų atsakovui vykdymas nebuvo tinkamai užtikrintas kitais prievolių užtikrinimo bÅ«dais, taip pat žinodamas apie sunkiÄ Rozalimo žemės Å«kio bendrovės finansinę padėtį, pasinaudojo galimybe sudaryti laidavimo sutartis, gauti jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį ir praėjus tik penkioms dienoms nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos, pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vekselį procedÅ«ras, nors didžiosios dalies prievolių įvykdymo terminai pagal laidavimo sutartis dar nebuvo suėję (1 t. 92-104 b.l.).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimu pripažinus negaliojančia 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. 61 bei Rozalimo ŽŪB Pakruojo Å«kininkų kredito unijai iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį bei taikius restitucijÄ â€“ priteisus iÅ¡ Pakruojo Å«kininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB, ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino visas antstolės Z.

P. išieškotas pagal šį vekselį lėšas, todėl atsakovo J. M. sutartinės prievolės liko neįvykdytos. Priešingai nei teigia apeliantas, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys bei Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis). AiÅ¡kindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgusi į Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus, vertina, kad nei atsakovas J. M., nei apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, kad skola ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta 2008 metais. Kaip jau minėta, Å iaulių apygardos teismui 2011-01-27 sprendimu taikius restitucijÄ , Pakruojo Å«kininkų kredito unija iÅ¡ buvusio laiduotojo Rozalimo ŽŪB gautas pinigines lėšas gražino Rozalimo ŽŪB, prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra pateikta.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo J. M. skola pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 liko nepadengta. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog paskola buvo grÄ Å¾inta laiduotojui Rozalimo ŽŪB, todėl dabar ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo J. M. antrÄ kartÄ reikalauja prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad nors 2014-06-16 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas ir teigė, kad 60000,00 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo J.

M. gavo ir, kad kasos pajamų orderis patvirtina, jog tie pinigai buvo grÄ Å¾inti Rozalimo ŽŪB, tačiau iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo sandorių sudarymo metu 2008-05-30 trečiųjų asmenų (tame tarpe ir atsakovo J. M.) finansinė padėtis buvo bloga ir jie nebuvo pajėgÅ«s vykdyti savo finansinių įsipareigojimų Pakruojo Å«kininkų kredito unijai, o vėliau – ir laiduotojui Rozalimo ŽŪB bei, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Rozalimo ŽŪB (byla buvo iÅ¡kelta 2008-08-29) ir bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus, J.

M., J. B., G. Š., K. B., V. S., Ž. M. kasos pajamų orderių įmonės dokumentuose nerasta, pateiktų kasos pajamų orderių atsiradimo ir pasirašymo aplinkybės nežinomos, pinigai bendrovei pagal šiuos orderius sumokėti nebuvo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad esant prieštaringoms aplinkybėms tarp jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų faktų ir atsakovų paaiškinimų, t.y. civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė prievolės užtikrinimui reikalavo papildomo laidavimo, kadangi atsakovo J.

M. finansinė padėtis buvo bloga ir, kad pinigai pagal kasos pajamų orderius Rozalimo ŽŪB nebuvo sumokėti, o atsakovams teigiant, kad visÄ paskolÄ J. M. grÄ Å¾ino apeliantui R. P., kaip Rozalimo ŽŪB vadovui, ir Å¡iÄ paskolÄ apeliantas įskaitė kaip Rozalimo žemės Å«kio bendrovės skolÄ , susidariusiÄ dėl nuomos santykių (2014-06-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:24:58), teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis objektyviais įrodymais nepatvirtintais ir pagrįstų abejonių keliančiais atsakovų paaiÅ¡kinimais bei vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nei atsakovas J.

M., nei atsakovas R. P. nepateikė jokių įrodymų dėl 60000,00 Lt kredito limito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentÄ , kad konkrečiu atveju ieÅ¡kovė prašė taikyti restitucijÄ , kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovės reikalavimai kildinami iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, t.y. paskolos ir laidavimo sutarčių (1 t. 1-3 b.l.). Apelianto teiginius, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-25 nutartimi pripažino tiek Rozalimo ŽŪB pasėlių pardavimÄ , tiek ir pinigų mokėjimÄ Pakruojo Å«kininkų kredito unijai teisėtais, todėl paskola ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta jau 2008 metais pinigais gautais už parduotus Rozalimo ŽŪB pasėlius, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus bei nesudarančius pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, kadangi nors Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 antstolės Z.

P. išieškojimo veiksmai ir buvo pripažinti teisėtais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui šios aplinkybės neturi jokios įtakos, kadangi minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas atsakovų prievolių įvykdymo ieškovei klausimas, jokių konkrečiu atveju aktualių aplinkybių, susijusių su atsakovų prievolių vykdymu, taip pat nustatyta nebuvo.Vadovaujantis LR CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal LR CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigÄ kito asmens (skolininko) kreditoriui, o Å¡is įgyja papildomÄ reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu.

Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali bÅ«ti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (LR CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2008-01-02 ieÅ¡kovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija ir atsakovas J. M. sudarė terminuotÄ sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui J.

M. 60000,00 Lt sÄ skaitos kredito limitÄ su 16,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų norma laikotarpiui nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02 (1 t. 5 b.l.). IÅ¡ sÄ skaitos kreditavimo sutarties 13.3 punkto matyti, kad kredito gavėjas įsipareigojo padengti sÄ skaitos kreditÄ ne vėliau kaip kitÄ unijos darbo dienÄ po sÄ skaitos kredito laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip paskutinę limito galiojimo laikotarpio dienÄ (1 t. 6 b.l.). SÄ skaitos kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su atsakovu R.

P. 2008-01-02 sudarė laidavimo sutartį Nr. 3, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo paskolos gavėjui J. M. negrÄ Å¾inus overdrafto ar jo dalies, ar nesumokėjus palÅ«kanų ar jų dalies, paskolos sutartyje nustatytu terminu, sumokėti unijai negrÄ Å¾intÄ paskolÄ overdraftÄ per 10 dienų nuo unijos praneÅ¡imo apie tai, kad gavėjas laiku negrÄ Å¾ino overdrafto (1 t. 8 b.l.). Laidavimo sutarties 2 punktu Å¡alys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko unijos ir skolininko 2008-01-02 overdrafto sutarties Nr. 3 sÄ lygų įvykdymo.

Atsakovas J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo, paskolos tiesiogiai Pakruojo Å«kininkų kredito unijai negrÄ Å¾ino (2014-06-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:17:38). Duomenų, kad atsakovų prievolės ieÅ¡kovei yra pripažintos negaliojančiomis, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes bei kreditavimo ir laidavimo sutarčių turinius, daro iÅ¡vadÄ , kad minėtų sutarčių pagrindu apeliantas, skolininkui J. M. nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, įgijo pareigÄ Ä¯vykdyti laidavimu užtikrintÄ prievolę, o ieÅ¡kovė – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų Å¡iÄ savo pareigÄ .

Skolininkui nustatytu terminu negrÄ Å¾inus gauto kredito, apeliantas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ ). Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs aplinkybę, kad atsakovo J. M. skola pagal 2008-01-02 sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00003 nėra grÄ Å¾inta, ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir R.

P. 60221,97 Lt negrÄ Å¾into sÄ skaitos kredito, tenkino pilna apimtimi. Dėl 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Å ioms palÅ«kanoms taikomas LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininkÄ . Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ sumokėti kreditoriui palÅ«kanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio nuostatomis daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas tenkino pagrįstai (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o apelianto argumentÄ , kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog laiduotojas neturi pareigos atlyginti skolininko prisiimtus įsipareigojimus – netesybas, atmeta kaip prieÅ¡taraujančius įstatymo nuostatoms.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sutartinių prievolių pagrindu solidarÅ«s atsakovai J.

M. ir R. P. savo prievolių ieÅ¡kovei neįvykdė, todėl atsako ieÅ¡kovei kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys skolininkai. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atsakovo R. P. skundÄ , atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos ieÅ¡kovei nepriteistinos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims.

Teisėjai                                                                                                        Vilija Valantienė                                                                                                                                                                                                                             Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                      Egidijus Mockevičius   Â