AS-662-237-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-237/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00815-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko (anksčiau – akcinė bendrovė DnB NORD bankas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DnB NORD banko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (teisių perėmėjas – Lietuvos bankas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims – M. S., J. M., Č. R. ir S. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009 (t. VIII, b. l. 55).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) DNB banko (toliau – ir pareiškėjas) prašymas atmesti M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009.

Prašyme paaiškino, kad AB DNB bankas ir M. S. 2012 m. rugsėjo 27 d. sudarė taikos sutartį, kuria abipusiu sutarimu išsprendė tarpusavio nesutarimus bei užkirto kelią galimiems nesutarimams, teisminiams ir neteisminiams ginčams, o taip pat ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d., 2012 m. balandžio 16 d. nutartyse nustatytų teisių ir pareigų kilti. Pažymėjo, kad AB DNB bankas 2012 m. rugsėjo 27 d. taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus iš esmės įvykdė, tačiau yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties nuostatų aiškinimo. Tvirtino, kad M. S. pažeidė minėtos sutarties nuostatas, elgėsi nesąžiningai, todėl jo teisės neturėtų būti ginamos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti AB DNB bankas prašymą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009 trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S..

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, o 6 dalyje nurodoma, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų normų analizės teismas padarė išvadą, kad teisminio nagrinėjimo dalyku gali būti išieškotojo pateikto prašymo išduoti jam vykdomąjį raštą pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau skolininko prašymas, kuriuo reikalaujama neišduoti išieškotojui vykdomojo rašto, teisme nenagrinėtinas. Dėl to teismas atsisakė priimti AB DNB banko prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, jog, visų pirma, AB DNB bankas prašymą atmesti M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškė reaguodamas į M. S. teismui jau pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. AB DNB banko 2013 m. sausio 10 d. prašymas turėtų būti vertinamas kaip atsikirtimas ar atsiliepimas į teismui jau pateiktą M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Antra, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog teisminio nagrinėjimo dalyku gali būti išieškotojo pateikto prašymo išduoti jam vykdomąjį raštą pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau nepripažindamas skolininko teisės pateikti savo poziciją dėl tokio prašymo teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė esminį tiek administracinio, tiek civilinio proceso principą auditur et altera pars (išklausyti abi šalis) ir paneigė AB DNB banko teisę pateikti argumentus, dėl ko prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo neturėtų būti patenkintas. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės yra lygios (ABTĮ 53 str. 1 d., CPK 17 str.). Jeigu viena ginčo šalis (šiuo atveju M. S.) turi teisę pareikšti prašymą, tai kita ginčo šalis (AB DNB bankas) turi teisę pareikšti savo atsikirtimus į minėtą prašymą (ABTĮ 53 str. 2 d., CPK 42 d. 1 p.).

Trečia, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti AB DNB banko prašymą, užkirto kelią AB DNB bankui pateikti savo poziciją dėl M. S. jau pareikšto prašymo teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujasi ABTĮ 97 straipsnio 3 dalimi ir teigia, jog sprendžiant dėl M. S. prašymo pagrįstumo bei tenkinimo teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, tačiau netinkamai jas aiškino ir taikė. AB DNB bankas 2013 m. sausio 10 d. prašyme buvo pateikęs prašymą M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims, ir išsamiai motyvavo, kodėl to prašo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010 ir teigia, jog CPK nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai šalys sudarė ne teismo patvirtintą taikos sutartį, kurioje išsprendė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimą. Jeigu taikos sutartis būtų teismo patvirtinta, M. S. prašymas būtų svarstomas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaujasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad toks prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nutartyje be jokio pagrindo rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes AB DNB bankas nereiškė skundo (prašymo) siekdamas išspręsti naują administracinį ginčą (ABTĮ 2 str. 20 p.), tačiau pateikė procesinio pobūdžio prašymą jau išnagrinėtoje administracinėje byloje. Be to, jeigu teismas manė, kad AB DNB banko prašymas negali būti priimtas kaip nenagrinėtinas teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), jis turėjo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis (ABTĮ 37 str. 3 d.), tačiau tokio nurodymo nutartyje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti AB DNB bankas prašymą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009 trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S..

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog AB DNB banko 2013 m. sausio 10 d. prašymas, be kita ko, turėtų būti vertinamas kaip atsikirtimas ar atsiliepimas į teismui jau pateiktą M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir turėtų būti priimamas.

Bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009 (t. VIII, b. l. 55). Pareiškėjas AB DNB bankas 2012 m. sausio 10 d. pateikė prašymą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (t. VIII, b. l. 56), kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino, jog M. S. išdavė vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1949-426/2009 (t. VIII, b. l. 86).

Teismo sprendimo vykdymas yra reglamentuojamas ABTĮ 97 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ABTĮ sprendimo vykdymui iš esmės skirtas tik vienas 97 straipsnis, kuris įtvirtina tik bendras nuostatas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese sprendžiant su vykdymu susijusius klausimus taip pat vadovaujamasi CPK normomis. CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tai reiškia, jog nei ABTĮ, nei CPK normos nenumato, kad asmeniui pasikreipus dėl vykdomojo rašto išdavimo, kita administracinės bylos proceso šalis turi teisę prašyti teismo atisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ABTĮ ir CPK išdėstytas vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias teisės normas, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog skolininko prašymas, kuriuo reikalaujama neišduoti vykdomojo rašto, teisme nenagrinėtinas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ kontekste AB DNB banko pateiktas prašymas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą neturėtų būti vertinamas kaip prašymas, galintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Be to, toks AB DNB banko prašymas nevertintinas ir kaip atsiliepimas, kuriame pateikiami argumentai dėl nesutikimo su M. S. pareikštu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad AB DNB bankas prašyme atisakyti išduoti vykdomąjį raštą formuluoja savarankiškus reikalavimus, t. y., be to, jog prašoma M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, taip pat reiškiamas reikalavimas M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė