e42ac8d2-8536-401a-bc62-9f465cc64e7c · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1212-1049/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06154-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 22 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei R. A., laiduotojui A. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, plytelių klojėju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės E. J. 2021 m. vasario 27 d. apie 12.43 val., Kaune, Žiemgalių g., Å¡alia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - „Volkswagen Sharan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077, nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis E. J., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. susitarė susitiki su draugu Ž. L.. Autobusu atvyko iki jo namų, rado jį daugiabučio namo kieme, sėdintį bei geriantį alkoholinius gėrimus savo automobilyje. Kaltinamasis sėdo prie Ž. L. automobilio vairo ir kartu su juo gėrė alų, tačiau tuo metu išgėrė tik gurkšnį. Ž. L. pasakė, kad nori pavažiuoti toliau nuo namo langų, kad nematytų jo žmona.

Tada E. J. užvedė automobilį, ir apie metrÄ pavažiavo į priekį, automobilis užgeso. Daugiau automobilio jam užvesti nepavyko. Ž. L. supyko, iÅ¡laipinęs kaltinamÄ jį pats persėdo už vairo, o E. J. atsisėdo priekyje keleivio vietoje. Tada jau Ž. L. bandė iÅ¡važiuoti, tačiau nepavyko, iÅ¡girdo duslų garsÄ , į kažkÄ atsitrenkė. Abu toliau sėdėjo automobilyje iki kol atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad E. J. ir Ž. L. važiuodami aikÅ¡telėje kliudė kitÄ automobilį.

Kaltinamasis pripažino, kad buvo neblaivus jau prieÅ¡ susitinkant su Ž. L., tÄ dienÄ buvo vartojęs alkoholio - iÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus, litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo, su nustatytu girtumu sutinka. Automobilis priklauso Ž. L., žino, kad pastarasis už jį mokėjo apie 4000,00 eurų. Kaltinamasis nurodė dirbantis, mėnesinės pajamos yra apie 650,00 eurų, turi įsipareigojimų, antstoliams moka po 50,00 eurų per mėnesį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė praÅ¡ymÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o laiduotoju paskirti jo patėvį A.

G.. Liudytoju apklaustas pasiÅ«lytas laiduotojas A. G., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žino, jog jo posÅ«nis E. J. vairavo automobilį neblaivus. PaaiÅ¡kino, kad jis E. J. užaugino, nors ir gyvena kitame mieste, tačiau dažnai bendrauja telefonu bei kelis kartus per mėnesį atvažiuoja į KaunÄ aplankyti E. J.. A. G. paaiÅ¡kino, kad kalbėjosi su E. J. apie minimÄ Ä¯vykį, posÅ«nis pažadėjo, kad gyvens sÄ Å¾iningai, juo tiki. Kadangi jį auklėjo nuo mažens, todėl mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ ir ateityje, sutinka laiduoti už E. J., praÅ¡o nustatyti vienerių metų laidavimo terminÄ ir netaikyti užstato.

IÅ¡vada dėl E. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Liudytojas R. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 12.00 val., išėjo į kiemÄ Å½iemgalių g. (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo metu pamatė nuo Å¡alia esančios mokyklos pusės atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vėliau kieme Žiemgalių g. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp kitų automobilių atbuline eiga bandė jį pastatyti, tačiau nepavykus, atėjo vyriÅ¡kis apie 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, buvo su akiniais, dėvėjo mėlynÄ striukę.

Å is vyras priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių jas atidarė ir paprašė iÅ¡lipti vairuotojui, vairuotojas iÅ¡lipo, jį gali apibÅ«dinti kaip apie 170 cm Å«gio, žemesnis už ankščiau minėtÄ vyrÄ , vidutinio kÅ«no sudėjimo, vilkėjo kamufliažinės spalvos kelnes, taip pat vilkėjo džemperį. Minėtas vairuotojas iÅ¡lipo, o vietoj jo už vairo atsisėdo vyras su akiniais, kuris atbuline eiga bandė pabaigti statyti automobilį į laisvÄ stovėjimo vietÄ ir kliudė Å¡alia stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kiek matė kliudė automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ bei priekines dureles.

Atsitrenkęs į minėtÄ automobilį vyriÅ¡kis savo automobilį perstatė į kitÄ netoliese esančiÄ stovėjimo vietÄ , maždaug už penkiolikos metrų. Tuomet tas kitas su juo buvęs asmuo taip pat įsėdo į automobilį ir jie abu ten sėdėjo. Abu asmenys vairavę automobilį „VW Sharan“ jam iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė apsvaigę nuo alkoholio, abu svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje (b. 1. 33–36). IÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 12.43 val., Žiemgalių g. (duomenys neskelbtini), Kaune daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje E. J. gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZH-0077, patikros numeris 1378324 13.03 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas, pakartotinai atlikus tikrinimÄ 13.20 val. nustatytas 2,41 promilių girtumas.

Transporto priemonė „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priverstinai transportuota į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Technikos g. 18A, Kaunas, ir saugoma kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 7–8). IÅ¡ Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Kaune, Žiemgalių g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Fotografuota (b. 1. 9–27). IÅ¡ Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. Č. 2021 m. vasario 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. kartu su vyr. patrule E. C. ir specialistu M. S. pagal praneÅ¡imÄ nuvyko į Žiemgalių g. (duomenys neskelbtini), Kaune, kur policijos pareigÅ«nus pasitiko pranešėjas R. K. paaiÅ¡kinęs, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ Å¡iuo metu yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Privažiavus prie minėto automobilio, jame sėdėjo du vyrai - vairuotojo vietoje sėdėjo Ž. L., kuris prisipažino, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir kliudė tame pačiame kieme stovėjusį automobilį. Pranešėjas R. K. taip pat nurodė, jog prieÅ¡ tai minėtÄ transporto priemonę vairavo kitas vyriÅ¡kis, kuris pagal liudytojo apibÅ«dinimus atitiko vyriÅ¡kį sėdėjusį keleivio vietoje - E. J.. E. J. paaiÅ¡kino, jog vairavo transporto priemonę norėdamas patraukti automobilį iÅ¡ stovėjimo vietos.

Patikrinus šį asmenį, apie 13.03 val. jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, atlikus pakartotinį patikrinimÄ , apie 13.20 val. nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (b. 1. 28–29). IÅ¡ 2021 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. J. nustačius neblaivumo požymius - iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , neadekvačiÄ elgsenÄ , neriÅ¡liÄ kalbÄ ir nekoordinuotus judesius - 13.03 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 13.20 val. pučiant pakartotinai nustatytas 2,41 promilių girtumas (b. l. 42).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Ž. L. (b. 1. 40). Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Sharan“ 2006 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3260,00 eurų (b. l 41).

IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas E. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo - vairavimo transporto priemonę bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta mažiausia 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2021 m. vasario 27 d. apie 12.43 val.

Kaune, Žiemgalių g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neturėdamas tam teisės vairavo transporto priemonę - jam nepriklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dar iki savo atvykimo į įvykio vietÄ vartojo alkoholį - alų, jį vartojo ir automobilyje kartu su Ž. L., jausdamasis apsvaigęs manevravo minėtu automobiliu stovėjimo aikÅ¡telėje, jam buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas. Kaltinamasis patikino, kad automobiliu pavažiavo labai trumpÄ atkarpÄ , vos užvedė automobilį ir pajudėjo iÅ¡ vietos kol vėl užgeso, o tada automobilį vairuoti sėdo pats Ž. L.. Kaltinime nurodytas ir paties E. J. pripažintas aplinkybes visiÅ¡kai įrodo ne tik liudytojo R.

K. parodymai, jog matė kaip E. J. vairavo transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Sharan“, bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, bei vyriausiojo patrulio E. Č. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad pranešėjui R. K. nurodžius, jog automobilį „Volkswagen Sharan“ vairavo ir kitas vyriÅ¡kis - E. J., kuris pats paaiÅ¡kino, jog bandė patraukti automobilį. Patikrinus E. J. jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, kÄ taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu, užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus E. J. 13.03 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 jam nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 13.20 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,41 promilių girtumas, ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami patvirtinti E. J. veiksmuose esančius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 2,36 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairo ir manevravo juo Žiemgalių g. (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio daugiabučio namo kieme. Kaltinamasis pripažino, kad prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad E. J. suprato savo veiksmų pavojingumÄ , kÄ ir pats pripažino. E. J. kaltė patvirtinta aukščiau Å¡iame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė ne tik realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, sukėlė techninį eismo įvykį, todėl Å¡ie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Teismo iÅ¡vados dėl E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė praÅ¡ymÄ , atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kurį pasiÅ«lytas laiduotojas A. G., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieÅ¡taravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ sumos dalį - 2000,00 eurų.

Kaltinamojo gynėja palaikydama praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ prašė teismo paskirti laidavimÄ be užstato. Liudytojas A. G. sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį E. J., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nors ir praeityje teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. G. yra kaltinamojo patėvis, jį užauginęs ir auklėjęs, kurie nors ir kartu negyvena, tačiau palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jo klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su E. J., kuris labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumÄ .

Tikina galintis realiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ E. J., dėl to už jį laiduoja. Pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad A. G. gali bÅ«ti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

A. G. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siÅ«lomo laiduotojo tarpusavio santykiai yra geri, jie yra Å¡eimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, kad siÅ«lomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyviÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo E. J. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. 1. 53), tačiau baustas administracine tvarka (b. 1. 54–56), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra įrašytas psichiatrinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. 1. 57), o laiduotojas A.

G. sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį, galimÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimÄ A. G. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,36 promilių neblaivumas), nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme.

Spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiÅ¡kai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę bÅ«damas vidutinio girtumo laipsnio (2,36 promilės), nusikaltimo stadijÄ (baigtas), pobÅ«dį (kaltės forma - tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 53), baustas administracine tvarka (b. 1. 54-56), jo veikos motyvus ir tikslus, vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę ir charakteristikÄ .

Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimÄ nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones).

Pažymėtina, kad E. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė E. J. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones trijų metų laikotarpiui. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. J. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas.

Tokie neteisėti E. J. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. J. pripažino visiÅ¡kai, yra teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, Å¡iuo atveju vairavo bÅ«damas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,36 promilių girtumas), neturėdamas specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones kaltinamajam E. J. nustatytinas trijų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos - tai yra nuo 2021 m. kovo 4 d. (b. 1. 72–73).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2000,00 eurų. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), bÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas.

Taigi Å¡io baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Å iuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė E. J., buvo įvykdytas jam manevruojant ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3260,00 eurų su PVM, tačiau Å¡io turto savininkui apie tai žinant ir jo akivaizdoje, negana to, jo paties praÅ¡ymu. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė prokurorė, Å¡ioje byloje yra formalus pagrindas spręsti klausimÄ ne dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo E. J., o dėl Å¡io turto konfiskavimo BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

Visgi šiuo atveju turto konfiskacija prieštarautų teisingumo principui, todėl netaikytina. Nors kaltinamasis neneigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, o jo padarytas nusikaltimas yra tyčinė, pavojinga veika, galinti sukelti itin neigiamas pasekmes ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui, tačiau analizuojamu atveju pažymėtina, kad dėl vieno ir to paties automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairavimo būnant neblaiviam Kauno apskrities VPK buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, o šis automobilis laikomas prie šiuo metu tebeatliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis E. J. minėtu automobiliu daugiabučio namo kieme manevravo jo savininko Ž. L. praÅ¡ymu ir jo akivaizdoje, taigi toks turtas turėtų bÅ«ti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visgi įvertinus tai, kad tuojau pat po to pats turto savininkas Ž. L. juo naudodamasis padarė analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ ir Å¡is automobilis paimtas kitoje byloje, kai Å¡iuo atveju yra pagrindas atleisti E. J. pagal laidavimÄ , todėl konstatuotina, kad turto konfiskacija prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl netaikytina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus prašymu, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam E. J. buvo paskirtas gynėjas (b. 1. 79, 80), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę A. F., kuri pateikė 2021 m. kovo 9 d. advokato orderį LA Nr. 777304 (b. 1. 95).

IÅ¡ 2021 m. kovo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-1689, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam E. J. buvo patirta 18,00 eurų iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 93). Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus asmuo, be to praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti 18,00 eurų suma yra sÄ lyginai nedidelė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo E. J. valstybės naudai. Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 69-70, 72–73) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VÄ® „Regitra“ praneÅ¡tina apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. J. atėmimÄ trejiems metams.

Daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. J., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A.

G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti E. J., kad tuo atveju, jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , per du metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O jeigu jis per du metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 4 d., apie tai praneÅ¡ti VÄ® „Regitra“.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. J. 18,00 (aÅ¡tuoniolika) eurų valstybės naudai už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas (Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba kitas) nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis