e42a396b-1db9-4811-b6af-8cdab2ea2a9f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1712-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01433-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos E. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. PareiÅ¡kėja pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti faktÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos - koridoriaus dalį prie pareiÅ¡kėjos buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1712-562/2022 atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos E. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys nenurodyti).

3. Pirmos instancijos teismas, pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Pirmos instancijos teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo turiniu, sprendė, kad pareiÅ¡kėja siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ pagal pareiÅ¡kimo reikalavimÄ (CK 4.68 straipsnis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo (remiantis pareiÅ¡kimo turiniu ir pridėto jo priedo pagrindu) konstatuotina, kad minėtÄ daiktÄ - 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalį prie pareiÅ¡kėjos buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame daugiabutyje (butų skaičius-74) pareiÅ¡kėja įgijo faktiÅ¡kai 2009 m. rugpjūčio 24 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ buvusių nurodyto buto savininkų O.

K. ir J. K., notarine nurodyta pirkimo/pardavimo sutartimi įgydama oficialiai tik butÄ su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini) be 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalies prie nupirkto buto, kuri buvusių buto savininkų O. K. ir J. K., kitų bendraturčių sutikimu, atlikus bendros patalpos dalies 6,63 kv. m. prijungimo remonto darbus prie pareiÅ¡kėjos įgyto buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal faktÄ atiteko pareiÅ¡kėjai.

5. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), o iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teises per buvusius ginčo buto savininkus į ginčo patalpÄ yra realizavusi kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du – pagal sandorį - 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalies perleidimo prie pareiÅ¡kėjos buto kitų bendraturčių sutikimu iÅ¡ bendro naudojimo patalpos plane pažymėto ind. 5-36 bendro 29, 36 kv. m. ploto, kuris nėra įformintas nustatyta tvarka.

Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimas įgyjamÄ ja senatimi realizavimas nuosavybės dalies, esančios daugiabučio namo bendradalinės dalies dalimi, priklausančia, kaip turtas, visiems bendradalininkams bendrai (CK 4.47 straipsnis). Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso 530-533 straipsnių tvarka (bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo). III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. PareiÅ¡kėja E. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-5829-341/2022.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Nurodo, kad nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje nėra aiÅ¡kiai nurodoma, kokiu kitokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja neva tai jau yra realizavusi nuosavybės teises į 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos koridoriaus dalį. Nenurodoma, kuris bÅ«tent pareiÅ¡kimo priedas pagrindžia jos nuosavybės teises. Be to, pati formuluotė „konstatuotina, kad minėtÄ daiktÄ - 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos-koridoriaus dalį prie pareiÅ¡kėjos buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame daugiabutyje (butų skaičius-74) pareiÅ¡kėja įgijo faktiÅ¡kai 2009 m. rugpjūčio 24 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ buvusių nurodyto buto savininkų O.

K. ir J. K., notarine nurodyta pirkimo/pardavimo sutartimi įgydama oficialiai tik butÄ su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini) be 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos-koridoriaus dalies prie nupirkto buto, kuri buvusių buto savininkų O. K. ir J. K., kitų bendraturčių sutikimu, atlikus bendros patalpos dalies 6,63 kv. m. prijungimo remonto darbus prie pareiÅ¡kėjos įgyto buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal faktÄ atiteko pareiÅ¡kėjai“ nėra aiÅ¡ki ir suprantama, joje nurodyti argumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Ä®vertinus tai, matyti, kad nutartis neatitinka tokio pobÅ«džio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. 6.2. Pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-382-776/2021 priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai - nustatė faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. Ž., įgyjamosios senaties bÅ«du nuo 2001 m. sausio 5 d. įgijo nuosavybės teisę į 4,70 kv. m ploto patalpÄ , prijungtÄ prie jos buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo 2004 m. kovo 1 d.

įgijo nuosavybės teisę į buvusios bendrojo naudojimo virtuvės 12,89 kv. m ploto patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateiktoje byloje pirmos instancijos teismas vertino, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintos bÅ«tinosios sÄ lygos teismui nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pareiÅ¡kimas tenkintinas. Todėl nustatytinas faktas, kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du nuo 2001 m. sausio 5 d.

įgijo nuosavybės teisę į 4,70 kv. m ploto patalpÄ , prijungtÄ prie jos buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo 2004 m. kovo 1 d. įgijo nuosavybės teisę į buvusios bendrojo naudojimo virtuvės 12,89 kv. m ploto patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 6.3. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjai įregistruota nuosavybės teisė į bendro ploto 33,04 kv. m. ploto butÄ . 2006 m. buvę buto savininkai atliko jiems priklausiusio buto remontÄ .

Kaimynai sutiko, kad buvę buto savininkai atlikdami paprastÄ jį patalpų remontÄ užimtų koridoriaus dalį, esančiÄ tarp buto Nr. 36 ir koridoriaus lango. Ä®rengiant naujÄ pertvarÄ , buvę savininkai įsipareigojo užtikrinti koridoriaus apÅ¡vietimÄ ir perkelti radiatorių į bendrÄ koridorių. Tokiu bÅ«du prie 33,04 kv. m. ploto buto Nr. 36, buvo prijungta 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalis. PareiÅ¡kėjos užsakymu 2021 m. birželio 1 d. buvo atlikti patalpos (buto) (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

PareiÅ¡kėja nuo pat 2009 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sudaryta buto pirkimo- pardavimo sutartis, sÄ Å¾iningai moka už Å¡io turto iÅ¡laikymÄ . 2022 m. balandžio 27 d. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pažyma dėl techninių sÄ lygų įvykdymo, patvirtina, kad gyv. Name (duomenys neskelbtini) rekonstruojant butÄ perkeltas bendro naudojimo patalpoje esantis Å¡ildymo radiatorius. Pasinaudodama nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį institutu, pareiÅ¡kėja siekia užpildyti atsiradusiÄ spragÄ nuosavybės teisiniuose santykiuose ir panaikinti teisinės padėties netikrumÄ , stabilizuoti savo, kaip 6,63 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalies valdytojos teisinę padėtį. 6.4.

Taigi, pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ 6,63 kv. m ploto bendrojo naudojimo koridoriaus dalį, prijungtÄ prie savo buto, valdė daugiau kaip deÅ¡imt metų. PareiÅ¡kėjai nėra žinomas koks nors kitas galimas turto savininkas. PareiÅ¡kėja, pradėjusi Å¡ias patalpas valdyti buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už jÄ teisių į užvaldomÄ daiktÄ ir sÄ Å¾ininga valdytoja iÅ¡liko visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). VisÄ valdymo laikÄ patalpa buvo valdoma atvirai, nes pareiÅ¡kėja gyveno bute, prie kurio buvo prijungta Å¡i bendrojo koridoriaus patalpa, mokėjo Å¡ių patalpų eksploatavimo iÅ¡laidas (kÄ pagrindžia pridedamos sÄ skaitos už komunalines paslaugas, kiti asmenys valdymui neprieÅ¡taravo.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėja valdė patalpas, į jas kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas. 6.5. PareiÅ¡kėjos vertinimu, kad byloje egzistuoja visos CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintos bÅ«tinosios sÄ lygos teismui nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, pareiÅ¡kimas ne tik priimtinas, bet it tenkintinas, nustatant faktÄ , kad E. Å .

įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teises į prie jos buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), prijungtÄ 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos- koridoriaus dalį. 6.6. Atkreipia dėmesys į tai, kad įstatymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl Å¡ioje proceso stadijoje iÅ¡ ieÅ¡kovo negali bÅ«ti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. 6.7.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Teismui konstatavus nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Å¡iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Tai reiÅ¡kia, jog CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytu aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, ir Å¡ios aplinkybės nėra nustatomos ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. 6.8. Teismas, priimdamas pareiÅ¡kimÄ , nesvarsto ir nevertina pareiÅ¡kimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės CPK nustatyta tvarka (be kita ko, suteikus suinteresuotiems asmenims teisę pateikti atsiliepimus, surengus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje žodinio proceso/raÅ¡ytinio proceso tvarka ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, jog tik iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti įstatymo nurodytos sÄ lygos, o konstatavęs esant ar nesant Å¡ias sÄ lygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktÄ , t. y. tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas priima sprendimÄ patenkinti arba atmesti pareiÅ¡kimÄ . Todėl nuspręsti, ar pareiÅ¡kėja yra įgijusi nuosavybės teisę į nurodomus pastatus įgyjamÄ ja senatimi ar kitu bÅ«du, ar pareiÅ¡kėjos nurodomi statiniai gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. 6.9.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , turėjo Å¡ioje pradinėje civilinio proceso stadijoje tik nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiÅ¡kimo formai ir turiniui. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos E. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos esmės.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso (530-533 straipsnių) tvarka (Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo).

10. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiam nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad įstatymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl Å¡ioje proceso stadijoje iÅ¡ ieÅ¡kovo negali bÅ«ti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Dėl pareiÅ¡kimo priėmimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kimÄ ir jame pateiktus reikalavimus bei skundžiamÄ nutartį, su pirmosios instancijos teismo motyvais bei iÅ¡vadomis nesutinka.

12. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo paduodamas pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos. Dėl nekilnojamojo daikto pareiÅ¡kimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui (CPK 530 straipsnis). PareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant, ar pateiktas pareiÅ¡kimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo turi bÅ«ti nurodyti CPK 531 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto apraÅ¡ymas, daikto valdymo terminas, nurodyta kad pareiÅ¡kėjas yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visÄ laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

IÅ¡ minėtos normos akivaizdu, kad pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje reikalaujama nurodyti, tačiau ne įrodyti Å¡iuose CPK 531 straipsnio 1-5 punktuose reglamentuotas aplinkybes. PareiÅ¡kimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikÅ¡mė nėra vertinami, todėl pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti bei konstatuoti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teises per buvusius ginčo buto savininkus į ginčo patalpÄ yra realizavusi kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du – pagal sandorį, kad nėra galimas įgyjamÄ ja senatimi realizavimas nuosavybės dalies, esančios daugiabučio namo bendradalinės dalies dalimi, priklausančia, kaip turtas, visiems bendradalininkams bendrai (CK 4.47 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje. PareiÅ¡kėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiÅ¡kimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, bÅ«tų pagrindas tokio pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti.

Pažymėtina, kad teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimo dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų, kurie yra reikÅ¡mingi pareiÅ¡kimo patenkinimui, o ne teisei pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ ar ieÅ¡kinį. Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumas ir atitikimas įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygoms, Å¡iuo atveju gali turėti reikÅ¡mės tik sprendžiant pareiÅ¡kimo reikalavimo pagrįstumÄ , o ne pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

14. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį priėmimo klausimÄ ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, nes tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimai nagrinėti teisme (CPK 530-533 straipsniai).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiÅ¡kėjos teises kreiptis į teismÄ , todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartis naikintina. Kadangi, remiantis CPK nuostatomis, tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį priėmimo klausimÄ , todėl pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl procesinės bylos baigties.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

17. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuriÄ yra pagrindas panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos E. Å . pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėja Rosita Patackienė