2021-11-03 Nr. AB-23062-4-49-3-00174-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4072-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00174-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M. prisistatančio asmens, jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, pareiškėjas) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) A. B. A. M. piliečiu prisistatančio asmens (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad užsienietis 2021 m. birželio 28 d. sprendimu buvo laikinai sulaikytas. Teigė, jog užsienietis kartu su trimis tautiečiais 2021 m. birželio 16 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) tarp valstybės sienos ženklų (duomenys neskelbtini) ir VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. VSAT teigė, kad sulaikytas užsienietis ir kartu buvę tautiečiai savo asmens tapatybės dokumentų nepateikė, užsienietis pasiprašė prieglobsčio 2021 m. liepos 8 d. ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre.

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento rašte apklaustas užsienietis teigė, kad neturi teisės gyventi ir dirbti turtingame (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 9 d. išvyko iš šalies dėl galimybės dirbti ir gerai gyventi, kad būtų saugu ir nepavojinga. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas mano, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas, jis pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindamas nuvykti į Europos Sąjungą, taip pat, siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą, į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų.

VSAT nurodė, kad Migracijos departamento nuomone, užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, todėl neatmestina prielaida, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Užsienietis 2021 m. birželio 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 valandų. Pareiškėjas nurodė, jog užsienietis 2021 m. birželio 25 d. apie 14.20 valandą Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai, Lenkijos Respublikos teritorijoje, Augustavo mieste patikrinimui sustabdė automobilį su Lietuvos Respublikos valstybiniais ženklais.

Automobilyje kaip keleiviai vyko 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M. prisistatantis asmuo. Automobilio vairuotojas nurodė, kad užsieniečius paėmė Lietuvos Respublikoje su tikslu juos nuvežti į Lenkijos Respubliką. Užsienietis buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Pareiškėjas nurodė, kad užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, teigė, kad nelaukdamas kol Lietuvos Respublikos valstybės institucijos priims ir įvykdys sprendimą dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, gali pakartotinai bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

VSAT pažymėjo, jog kiekvieno į Lietuvos Respubliką atvykstančio užsieniečio pareiga pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus ir atvykti į šalį teisėtai, per tarptautinį pasienio kontrolės punktą. VSAT nurodė, kad užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašymą paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę atmetė, pakeitė tik sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 26 d.

3. Užsieniečio advokatė teismo posėdžio metu prašė skirti alterntayvią sulaikymui priemonę. Teigė, jog užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, nes užsieniečiui per ilgai suvaržyta laisvė. Užsienietis nurodė, kad prašo nevaržyti jo laisvės, o tik uždrausti jam patekti į miestą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. gruodžio 26 d.

5. Teismas nustatė, kad užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Užsienietis sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais, esant 5 dalies 1, 2, 3, 8, 10 ir 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Užsienietis 2021 m. liepos 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nusprendė užsienietį įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, apgyvendino jį Užsieniečių registracijos centre. Nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. birželio 25 d. apie 14.20 valandą buvo Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnų, Lenkijos Respublikos teritorijoje, Augustavo mieste patikrinimui sustabdytas automobilis, kuriame buvo užsienietis, užsienietis buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams.

6. Teismas nustatė, kad iš byloje esančios informacijos, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną, neturėjo asmenybę patvirtinančių dokumentų, iš jam suteiktos gyvenamosios vietos savavališkai pasišalino tikslu išvykti iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės ir savo kelionės tikslo nepasiekė tik dėl efektyvių Lenkijos Respublikos pareigūnų nelegalios migracijos prevencijos metodų, teismas konstatavo, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, teismas nurodė, kad nelaukdamas kol Lietuvos Respublikos valstybės institucijos priims ir įvykdys sprendimą dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, gali pakartotinai bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas pažymėjo, jog kiekvieno į Lietuvos Respubliką atvykstančio užsieniečio pareiga pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus ir atvykti į šalį teisėtai, per tarptautinį pasienio kontrolės punktą. Teigė, kad nors sulaikymas ir jo pratęsimas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymuose nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo, todėl apelianto tapatybės tikslus nenustatymas per se (pats savaime) negali būti laikomas kliūtimi taikyti jam alternatyvias sulaikymui priemones.

9. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų užtikrintas kaip įmanoma mažesnis prieglobsčio prašytojo laisvės varžymas. Teismas nesprendė, ar užsieniečio sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas. Užsienietis būdamas Lietuvoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, daugiau jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs. Apeliantas dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl galima vertinti, kad jis bendradarbiavo su institucijomis. Užsieniečio padarytas pažeidimas, kai jis išvyko iš apgyvendinimo vietos buvo vienkartinis, todėl Užsieniečio veiksmuose nėra sistemos, kuri leistų tvirtinti, kad yra būtinumas jį sulaikyti, kad teismo siekiamų tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo priemonėmis.

10. Apelianto teigimu, keliamą tikslą galima pasiekti pritaikius jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinant Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti. Tokiu būdu apelianto judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis jo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

11. Užsieniečių registracijos centras su Užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka, savo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad užsienietis 2021 m. birželio 25 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, kaip neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl tikėtina, kad jis gali pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro, nelaukdamas sprendimo dėl savo teisinės padėties. Užsieniečio teiginys, kad savo elgesiu jis daugiau nėra parodęs, jog ketintų pažeisti apgyvenidnimo tvarką ir pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nepaneigia byloje jau nustatytų aplinkybių.

13. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai bendradarbiavimo tarp užsieniečio ir valstybės kompetentingų institucijų faktą, yra didelė tikimybė, kad užsienietis tiesiog išeis iš Užsieniečių registracijos centro. Jeigu, kaip teigia užsienietis, jis vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, tai jis turėjo atvykti per pasienio kontrolės punktą, o ne veikdamas didelėje žmonių grupėje neleistinoje vietoje, neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną, neturint jokių tapatybės atpažinimo dokumentų. Užsienietis suvokė kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas pratęsti užsieniečio sulaikymą Centre iki 2021 m. gruodžio 26 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

16. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti užsieniečio sulaikymą. Prašoma taikyti priemonė, užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Byloje nustatyta, kad užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų.

20. Šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

23. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatytu pagrindu.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo pratęsimo, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė sąlygos, po kurios įvykdymo užsienietis galėtų būti paleistas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant sąlygą po kurios įvykdymo užsienietis gali būti paleistas bei šią rezoliucinę dalį išdėstant taip: pratęsti sulaikymą (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. gruodžio 26 dienos, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinėje dalyje nurodant:

Pratęsti sulaikymą (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. gruodžio 26 dienos, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan