e428db7b-e54a-42ac-8f06-918a33050eae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1803-661/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00473-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva panaikino vartojimo sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovės 3344,48 Eur negrÄ Å¾into kredito; 425,59 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. gegužės 15 d.; 2288,86 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. gegužės 15 d., iki sutarties termino pasibaigimo dienos – 2027 m. sausio 8 d.; 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad esant atsakovės įsiskolinimui pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė), ši perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę.

4. Atsakovė per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nuo teismo praneÅ¡imo pateikti atsiliepimÄ Ä¯teikimo dienos atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies: pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia AB initio 2020 m. gruodžio 8 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-ckbk926d (toliau – ir Sutartis) bendrųjų sÄ lygų 6.2 papunktyje įtvirtinta sÄ lyga, kuria nustatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 3344,48 Eur negrÄ Å¾into kredito, 425,59 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 26 procentai negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 15 d.), iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 8 d.), nuo pagal tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti mokamo vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali virÅ¡yti 2288,86 Eur, 379 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ atsakovės valstybei priteista 6,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieÅ¡kovės reikalavimus, nurodė, kad prieÅ¡ingai, nei nurodoma ieÅ¡kinyje, 12 procentų dydžio metinė procesinių palÅ«kanų norma, nustatyta vartojimo sutartyje, atsižvelgiant į vartotojo kaip silpnesnės sutarties Å¡alies specifikÄ , nevertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Vartojimo sutartyje daugiau nei dvigubai didesnė nei įstatyme susitarta palÅ«kanų norma neatitinka nurodytų kriterijų, todėl teismo pripažįstama nesÄ Å¾ininga ir, atitinkamai, neprivaloma vartotojui (atsakovei). Kadangi Sutartyje numatytos procesinės palÅ«kanos yra neproporcingai didelės, Sutarties sÄ lyga, numatanti 12 procentų procesinių palÅ«kanų dydį, pripažintina nesÄ Å¾ininga, todėl negaliojančia ab initio. Pripažinus Sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, pripažinta negaliojančia sÄ lyga netaikytina, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 12 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovei UAB Legal Balance, iÅ¡ atsakovės E. V. procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

8. Nurodė, kad:

8.1. Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti metinių procesinių palÅ«kanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ .

8.2. 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

8.3. Pasirinkdama sudaryti sutartį bÅ«tent su ieÅ¡kove, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, įskaitant ir su Sutartyje numatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu kreditoriui pasikreipus į teismÄ dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Teismas neįvertino visų čia paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris privalo bÅ«ti pakeistas.

8.4. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

8.5. SÄ lyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų atitiko Å¡alių valiÄ , sutarties sÄ lyga dėl tokio palÅ«kanų dydžio, atsakovei buvo aiÅ¡ki, suprantama bei jai priimtina, atsakovė sudarydama sutartį nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų. Atsižvelgiant į tai, Teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas, nurodant, kad apeliantui priteistina 12 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl sutartyje numatytų procesinių palūkanų normos

10. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi panaikinti su atsakove sudarytos vartojimo sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis. Apeliantės teigimu, 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis neprieÅ¡tarauja Å¡alių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo nepriteisti iÅ¡ atsakovės 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes tokia palÅ«kanų norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

12. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopo pobÅ«džio – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

14. Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

15. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, Å¡alys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat Å¡alių numatytos Vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, bei analogiÅ¡kai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo.

16. Å iuo atveju vertinant Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

17. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje ginčas kyla iÅ¡ vartojimo sutarties, turi pareigÄ ex officio įvertinti tokios sutarties sÄ lygų atitiktį vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje. CK 6.2284 straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstÄ bei tikslus, aktualiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinio pobÅ«džio, jame esančios sÄ lygos nebÅ«tinai yra nesÄ Å¾iningos ir atvirkščiai – sÄ lyga, kurios nėra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

19. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodyta reiÅ¡kia, jog nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Sutarties sÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditÄ yra standartinė, pradinės kreditorės iÅ¡ anksto parengta sutarties sÄ lyga. SÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sÄ lygose. Dėl Å¡ios priežasties darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog dėl jos atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

21. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakove, t. y., jog atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę daryti įtakÄ nustatant procesinių palÅ«kanų dydį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palÅ«kanų, Å¡alių buvo aptartos individualiai, kad dėl Sutarties sÄ lygų vyko derybos ar susiraÅ¡inėjimas, kad atsakovė turėjo realiÄ galimybę daryti įtakÄ jų turiniui. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palÅ«kanų dydžio Å¡alių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

22. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimÄ , ar atitinkama vartojimo sutarties sÄ lyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ (netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, pagal kuriÄ ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iÅ¡ kriterijų taip pat gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palÅ«kanų dydis, nei bÅ«tų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovė nenurodė tokį procesinių palÅ«kanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palÅ«kanų dydžio bÅ«tinybės (CPK 178 straipsnis).

26. Toks procesinių palūkanų dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

27. Taigi, Sutarties sÄ lyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palÅ«kanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesÄ Å¾ininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

28. Pažymėtina, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Taigi, teisiniu reguliavimu, pagal kurį ginčo Sutarties nuostatos šiuo atveju pripažintinos negaliojančiomis ir byloje netaikytinomis, nėra ribojama verslininko ir vartotojo teisė susitarti, tačiau užtikrinama vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsauga.

29. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko), todėl tokiu atveju vartojimo santykiuose negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

30. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

31. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nurodytÄ ginčo Sutarties nuostatÄ negaliojančia, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių susitarimo teisę, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

32. Apeliantė nurodė, kad šalys laisva valia susitarė dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 procentų, bet jų visai nepriteisė, t. y. apeliantės teigimu teismas galėjo arba sumažinti sutartines palūkanas iki 5 procentų, arba priteisti 5 procentų dydžio palūkanas įstatymo pagrindu.

33. Pripažinus Sutarties sÄ lygÄ nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesÄ Å¾ininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sÄ lyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, atitinkamai iÅ¡nyksta pagrindas Sutarties pažeidimo atveju tenkinti reikalavimÄ dėl Sutartyje numatytų kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo. Nors iÅ¡ CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo iÅ¡plaukia, kad, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, tačiau Å¡i nuostata savo pobÅ«džiu yra dispozityvi – įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos mokėtinos tuo atveju, jei nėra Å¡alių susitarimo dėl kitokio tokių palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas buvo, tačiau pripažinus ji niekiniu (negaliojančiu), pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl įstatymo numatyto 5 procentų dydžio palÅ«kanų priteisimo. Nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymo dėl įstatymo numatytų palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje apeliacinės instancijos teismai jau yra iÅ¡nagrinėję procesinių palÅ«kanų priteisimo problemÄ , kad Vartojimo sutarties sÄ lyga dėl kompensuojamųjų sutartinių palÅ«kanų pripažįstama niekine (negaliojančia) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1108-861/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-340/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1436-794/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1459-661/2023).

35. Minėtose bylose teismų buvo pripažinta, kad pripažinus Vartojimo sutarties sÄ lygÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų normos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nėra pagrindo priteisti įstatymo numatytas palÅ«kanas teismo iniciatyva, be ieÅ¡kovės atitinkamo praÅ¡ymo. IeÅ¡kovė įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisti neprašė, o teismai, kaip minėta, pripažinę sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia, privalo tik netaikyti tokios sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Inga Staknienė