2017-01-11 Nr. AB-872-3-62-3-00550-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-50-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, atstovaujamas advokato A. V., 2016 m. vasario 4 d. pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo atstovo prašymas buvo patenkintas iš dalies, paskiriant byloje nekilnojamojo turto iki nacionalizacijos buvusio ir šiuo metu dar išlikusio rinkos vertės ekspertizę, siekiant nustatyti piniginės kompensacijos dydį už valstybės išperkamą ir natūra negrąžintiną nekilnojamąjį turtą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. Teismas nutarė, kad netikslinga atlikti pastatų – alaus baro-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinio pastato dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizės, kadangi ginčas dėl šių pastatų įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 ir negali būti nagrinėjamo ginčo dalyku šioje administracinėje byloje. Teismas sustabdė bylą iki teismo paskirtos ekspertizės atlikimo.

Pareiškėjas T. S. 2016 m. spalio 27 d. padavė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti ekspertizę visiems pastatams, ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės visų pastatų rinkos vertei nustatyti skyrimo tenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią atskirojo skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Teismas vadovavosi ABTĮ 62 straipsniu, kuriame nenumatyta, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiamas ekspertizės byloje skyrimo klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismas pabrėžė, kad tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesniam administracinės bylos nagrinėjimui. Teismas darė išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis dalyje dėl ekspertizės skyrimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 152 str. 1 d. ). Teismas atkreipė dėmesį, kad argumentus dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjas galės pateikti apeliacinės instancijos teismui apeliaciniame skunde ar kitame procesiniame dokumente, jeigu tokie bus teikiami.

III. Pareiškėjas T. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis pažeidžia jo teisę į teisingą teismą, prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Pareiškėjas nurodo, kad tam, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje būtų priimtas teisingas teismo sprendimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ir neprieštarautų pareiškėjo teisei į teisingą teismą bei neprieštarautų teisingumo ir protingumo principams, būtina priimti ir išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492, kuriuo buvo patvirtintas kompensacijos dydis už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, du pastatus: pastatą – alaus barą-bendrabutį ir pagrindinį pastatą – dirbtuves, teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014. Atsakovas pritaria teismo nuomonei, kad netikslinga atlikti pastatų – alaus baro-bendrabučio ir pagrindinio pastato – dirbtuvių, rinkos vertės ekspertizės, nes ginčas dėl šių pastatų įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 ir negali būti nagrinėjamo ginčo dalyku šioje administracinėje byloje. Atsakovo manymu, pareiškėjo siekis apginti galimai pažeistą jo teisę į teisingą teismą vertintinas kaip proceso vilkinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas skirti ekspertizę dėl nekilnojamojo turto (alaus baro-bendrabučio ir pagrindinio pastato – dirbtuvių) rinkos vertės nustatymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, jog dėl nutarties (jos dalies) atsisakyti tenkinti procesinį prašymą skirti ekspertizę gali būti duodamas atskirasis skundas. Be to, pripažintina, jog atsisakymas tenkinti prašymą skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. byla ir toliau gali būti nagrinėjama, o argumentus dėl, pareiškėjo manymu, nepagrįsto ekspertizės nepaskyrimo, jeigu pareiškėjas nesutiks su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skundas bus išnagrinėtas iš esmės, jis galės išdėstyti apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-728/2009, 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS20-599/2008). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas skirti ekspertizę visiems pastatams, pripažintina neskundžiama atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teismas nevertina su tuo susijusių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė