e4266895-e5f0-4ed1-98ba-67ed4d981c2a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-610-390/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06879-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autoeta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12958-717/2017 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Autoeta“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, VÄ® „Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į 2607 kv. m. ploto kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ b1, b2, b3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune posÅ«kių taÅ¡kais Nr. 1 ir Nr. 7; kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų t1, t2, t3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune posÅ«kių taÅ¡kais Nr. 1 ir Nr. 7.Nurodė, kad 2000-01-26 ir 2001-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo dviejų aukÅ¡tų statybos pastatÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune.

Priklausiniu buvo įvardinta aikÅ¡telė kadastrinių matavimų byloje pažymėta b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvora, pažymėta t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie įgytosios aikÅ¡telės ir tvoros taip pat buvo kita iÅ¡asfaltuotos aikÅ¡telės dalis, pažymėta b2 ir b3 bei tvora t2 ir t3. Å ios aikÅ¡telės yra padengtos viena iÅ¡tisine danga, aptvertos viena tvora, todėl pareiÅ¡kėja, įgydama turtÄ , pagrįstai manė, jog aikÅ¡telės b2, b3 ir tvora t2 ir t3 sudaro vienÄ visumÄ .

Tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad aikÅ¡telės b2, b3 ir tvoros t2 ir t3 dalys nėra įregistruotos turto registre. PareiÅ¡kėja Å¡ių aikÅ¡telių ir dalies tvoros negalėjo įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre, nes negalėjo pateikti jų nuosavybės dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – sargybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

PareiÅ¡kėja 2000-01-26 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 1/5 dalį kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės ir tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-09 sutartimi įgijo likusiÄ dalį kiemo statinių, pažymėtų tuo pačiu unikaliu numeriu. Å ių statinių eksploatavimui pareiÅ¡kėjai 2001-06-29 yra iÅ¡nuomotas 0,6375 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2001-0690. PareiÅ¡kėja raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų įregistruota aikÅ¡telė b1, b2, b3 ir tvora t1, t2, t3.

VÄ® Registrų centras 2017-01-26 sprendimu atsisakė įregistruoti statinius. Nurodė, kad aikÅ¡telės b1 ir tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymui į nekilnojamojo turto kadastrÄ reikalinga pateikti atliktų statybos darbų užbaigimo dokumentus. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2004-09-17 raÅ¡tu nurodė, kad pareiÅ¡kėja savavaliÅ¡kai užėmusi 0,25 ha žemės sklypÄ , esantį tarp iÅ¡nuomoto žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Ä® pareiÅ¡kėjos savavaliÅ¡kai užimtÄ 0,25 ha žemės sklypÄ yra pretenduojama atkurti nuosavybės teises.Pagal inventorinės bylos duomenis, ginčo turtas buvo sukurtas 2001 metais, t. y. kai pareiÅ¡kėja nuosavybės teise jau valdė visÄ aikÅ¡telę ir tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas sprendė, kad be pareiÅ¡kėjos niekas kitas aikÅ¡telės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sukurti negalėjo. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, kad tuo metu, kai įgijo kiemo statinius, ginčo aikÅ¡telė ir tvora jau buvo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja turėjo mokėti ir didesnius žemės nuomos mokesčius, bet ji tokių mokesčių nemokėjo. Atvirkščiai – Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad pareiÅ¡kėja 0,25 ha ploto žemės sklypu naudojasi neteisėtai ir už tai jÄ du kartus nubaudė, pareiÅ¡kėja baudų neskundė.Teismas nurodė, kad ginčo aikÅ¡telės ir tvoros pastatymas nebuvo įteisintas, nes jos pastatytos be įstatymo reglamentuotų dokumentų, leidimo ir jų statybai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suteiktas žemės sklypas, t. y. pastatytos neteisėtai.Teismo darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ginčo daiktus: aikÅ¡telę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai.

Neįrodžius bent vieno iÅ¡ CK 4.68 straipsnio 1 dalies požymių, laikytina, jog pareiÅ¡kėja neįrodė, jos ji ginčo daiktus įgijo įgyjamÄ ja senatimi, todėl pareiÅ¡kimÄ atmetė.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja UAB „Autoeta“, kurios interesams atstovauja advokatas Vitoldas Martovičius, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjos UAB „Autoeta" pareiÅ¡kimÄ tenkinti, priteisti pareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 176 str., 178 str., 185 str.), bei netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 4.68 str. 1 d.Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl aikÅ¡telės ir tvoros įrengimo/pastatymo metų bei valdymo neteisėtumo, nes nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiaiÅ¡kino koks teisinis reglamentavimas yra aktualus aikÅ¡telės ir tvoros įrengimui/pastatymui. 2016-07-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad aikÅ¡telė ir tvora įrengta iÅ¡ tokių pačių medžiagų ir tokiais pačiais technologiniais sprendiniais, kaip ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune esanti aikÅ¡telė ir tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios, kaip matoma iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos dar 1989 metais.

Taip pat 2017-11-09 9:00 val. vykusio teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybė negalėjo patvirtinti, kad aikÅ¡telė ir tvora yra įrengta/pastatyta bÅ«tent 2001 metais. NepaÅ¡alinus abejonių dėl aikÅ¡telės ir tvoros įrengimo metų, nėra pagrindo remtis bylos nagrinėjimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teigti, kad aikÅ¡telė ir tvora pastatyta be įstatymo reglamentuotų dokumentų ir leidimo. Teismas byloje nesiaiÅ¡kino ir nenurodė, kokių teisinių nuostatų neatitinka aikÅ¡telės ir tvoros įrengimas/pastatymas.Prijungtoje civilinės bylos Nr. 2-638-886/2017 medžiagoje yra iÅ¡reikÅ¡ta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad pastaroji neprieÅ¡tarautų iÅ¡nuomoti pareiÅ¡kėjai žemės sklypo dalį, ant kurios yra įrengta ginčo aikÅ¡telė ir tvora, jeigu pareiÅ¡kėjai bÅ«tų įregistruota nuosavybės teisė į ginčo aikÅ¡telę ir tvorÄ .

Vadinasi, Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi netiesioginį sutikimÄ su sÄ lyga (dėl nuosavybės teisės į ginčo daiktus įregistravimo) dėl žemės sklypo dalies, ant kurios yra įrengti ginčo daiktai, iÅ¡nuomojimo pareiÅ¡kėjai.Vien faktas, jog yra pretenduojama atkurti nuosavybės teises į aikÅ¡tele ir tvora užimtÄ Å¾emės sklypo dalį savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti nustatyta nuosavybės teisė į aikÅ¡telę ir tvorÄ . PareiÅ¡kėja nesiekia įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, ant kurios yra aikÅ¡telė ir tvora.

Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisė natÅ«ra gali bÅ«ti atkurta tik į laisvÄ neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Aplinkybė, kad aikÅ¡telė ir tvora jau buvo įrengtos iÅ¡ tokių pačių medžiagų ir tokiais pačiais technologiniais sprendimais, nesudaro pagrindo apeliantui teigti, kad, kartu su įsigyjamu sargybos pastatu, jis įsigijo ir ginčo objektu esančius aikÅ¡telę ir tvorÄ , nes sargybos pastato ir aikÅ¡telės su tvora 2000-01-26 pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo objektu esantys objektai nenurodyti.AikÅ¡telės ir tvoros įrengimo metai yra nurodyti pačios pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/21035731 1C formoje, kurioje užfiksuota, kad aikÅ¡telė, kartu su tvora, buvo pradėtos ir baigtos statyti 2001 metais.

Atsižvelgiant į tai, vertinant aikÅ¡telės ir tvoros statybos teisėtumÄ , taikytini 2001 metais galioję statybos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai.Atsižvelgiant į 2001 metais galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, į tai, kad 0,2500 ha žemės sklypas, kuriame yra įrengta ginčo objektu esanti aikÅ¡telė ir tvora, yra pareiÅ¡kėjos neteisėtai užimtas, teismas pagrįstai konstatavo, jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl nors ginčo statiniai nėra oficialiai pripažinti savavaliÅ¡kais statiniais - Å¡ie statiniai yra neteisėti, todėl jie negali bÅ«ti nuosavybės objektu.Byloje duomenų apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi sutikimÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, kurioje yra įrengta ginčo objektu esanti aikÅ¡telė ir tvora, nėra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:AikÅ¡telės ir tvoros statybos pradžios ir pabaigos metus nurodė pati pareiÅ¡kėja, teikiant pareiÅ¡kimÄ teismui ­â€“ pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis statyti pradėta ir baigta 2001 metais.Nei pareiÅ¡kėja, nei koks kitas asmuo negalėjo ir vis dar negali įgyvendinti statytojo teisių dėl to, kad ginčo aikÅ¡telė ir tvora pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje, o tai, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra davusi sutikimo statinių statybai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patvirtina pareiÅ¡kėjai Å¡ios institucijos iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-638-886/2017 dėl valstybinės žemės užėmimo.PareiÅ¡kėja sumokėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos jai paskirtÄ baudÄ už valstybinės žemės, kurioje yra ginčo aikÅ¡telė ir tvora, užėmimÄ , pati de facto pripažino, jog pažeidimas buvo ir yra iki Å¡iol.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie kiemo aikÅ¡telės ir tvoros statybos teisėtumÄ ar konstatuoti, kad ginčo statiniai apskritai gali bÅ«ti įteisinti.Antstolio D. Å . atliktos foto nuotraukos negali patvirtinti fakto, kad apeliantė ginčo aikÅ¡telę ir tvorÄ Ä¯sigijo kartu su sargybos pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikÅ¡tele ir tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, kad ginčo daiktus: aikÅ¡telę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinį faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teises į pastatus, pagrįstumo ir teisėtumo.Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto teismui pareiÅ¡kimo turinio pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 2607 kv. m. ploto kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ b1, b2, b3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, posÅ«kių taÅ¡kais Nr. 1 ir Nr. 7, ir į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų t1, t2, t3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune posÅ«kių taÅ¡kais Nr. 1 ir Nr.

7. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad nuo 2000-01-26 ir 2001-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijimo dviejų aukÅ¡tų statybos pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune, ginčo aikÅ¡telę bei tvorÄ valdo teisėtai ir nepertraukiamai. Turto registre ginčo aikÅ¡telės ir tvoros įregistruoti savo vardu negali, nes negali pateikti jų nuosavybės dokumentų.Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkino, sprendė, kad nekilnojamieji daiktai, dėl kurių praÅ¡omas nustatyti faktas, buvo sukurti neteisėtos statybos bÅ«du, t. y. buvo pastatyti neteisėtai ir negali bÅ«ti nuosavybės objektu.PareiÅ¡kėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ginčo aikÅ¡telės ir tvoros pastatymo (įrengimo) metų bei valdymo neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytos iÅ¡vadoms visiÅ¡kai pritaria ir pažymi, kad įgyjamoji senatis – tai savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės į daiktus įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) ir Å¡io bÅ«do samprata yra atskleista CK 4. 68-4. 71 straipsniuose. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: (1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, (2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), (3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), (4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), (5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), (6) daiktas valdomas nepertraukiamai, (7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ , (8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2010, 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011).Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumÄ Ä¯rodymų ir padaryti pagrįstas iÅ¡vadas. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybės, kad  ginčo aikÅ¡telė ir tvora pradėtos ir baigtos statyti 2001 metais (tai įrodo duomenys pareiÅ¡kėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje), ginčo aikÅ¡telė ir tvora yra įrengti neteisėtai užimtame 0,25 ha valstybinės žemės sklype, (2001-06-29 žemės nuomos sutartimi pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡nuomotas tik 0, 6375 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ dėl pareiÅ¡kėjos neteisėto valstybinės žemės užėmimo (civilinė byla Nr. 2-638-886/2017), pareiÅ¡kėja yra bausta dėl valstybinės žemės užėmimo administracine tvarka, pareiÅ¡kėja baudÄ yra sumokėjusi).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas byloje nesiaiÅ¡kino ir nenurodė, kokių teisinių nuostatų neatitinka aikÅ¡telės ir tvoros įrengimas/pastatymas, laikytinas nepagrįstu. Pagal 2001 metais galiojusio LR statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«tina sÄ lyga statytojo teisei realizuoti yra reikalavimas, kad sklypas, kuriame vykdoma statyba, turi bÅ«ti statytojo valdomas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise.

Kaip nurodyta nutarties 18 p., teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame įrengti ginčo aikÅ¡telė ir tvora, pareiÅ¡kėjos užimtas neteisėtai, todėl pagrįstai sprendė, jog ginčo statiniai galimai pastatyti savavaliÅ¡kai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl nors ginčo statiniai nėra oficialiai pripažinti savavaliÅ¡kais statiniais - Å¡ie statiniai yra neteisėti, todėl jie negali bÅ«ti nuosavybės objektu. Toks teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas.

Tik teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ir tvarka sukurtas daiktas gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam byloje ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sÄ lygas, ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeNetenkinus pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                  Algimantas Kukalis