e42499f8-b7ff-47bb-871b-2bba9835fd3c · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėjas                                Civilinė byla Nr. 2A-21-755/2015Roma Rimkienė                                                      Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00708-2013-9                                                                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 121.20,121.21 (S)                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                NUTARTIS                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-335/2014 pagal ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl netinkamai atliktų rangos darbų ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė N. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo V. B. priteisti ieÅ¡kovės naudai 34 055,83 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė rangos sutartį, o 2012 m. spalio 7 d. Å¡alys sudarė (duomenys neskelbtini) statomo gyvenamojo namo stogo dengimo ir su tuo susijusių darbų atlikimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo įvykdyti tokius Sutartyje numatytus darbus: gyvenamojo namo stogo uždengimÄ ; lietaus nuleidimo sistemų įrengimÄ ; stoglangių sudėjimÄ . 2012 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovė atsakovui įteikė pretenzijÄ dėl netinkamai atliktų rangos darbų, sugadintų medžiagų ir ja reikalavo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jam pervestas sumas, susijusias su Sutarties vykdymu, atlyginti visas jos patirtas iÅ¡laidas ir nuostolius.

Atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme į pretenzijÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertino kaip nepagrįstÄ ir atsisakė sumokėti reikalaujamÄ sumÄ . Vėliau ieÅ¡kovė dar kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , tačiau abipusio kompromiso pasiekti nepavyko. Atsižvelgusi į tai, jog ginčo nepavyksta iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti netinkamai (darbai esÄ neatitinka net minimalių kokybės reikalavimų), rangos darbams naudotos medžiagos yra sugadintos ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, ji pateikė ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.

Pastebėjus netinkamai atliekamus stogo darbus, ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ D. M., kuris 2012 m. lapkričio 4 d. iÅ¡vadoje užfiksavo defektus, tarp kurių: paskutinis namo vainikas neiÅ¡lygintas ir gegnės sumontuotos nelygiai, jos sutvirtintos ne cinkuotais vinimis ar kabėmis, o paprastais vinimis, kurie ateityje surÅ«dys; grebėstavimas atliktas nekokybiÅ¡kai, ne pagal stogo dangos žingsnį, jis neiÅ¡lygintas, kreivas; nėra stogo geometrijos; difuzinė plėvelė užklota nekokybiÅ¡kai, prispausta ir užlenkta taÅ¡elių (0.05*0.025) sandÅ«rose, todėl tose vietose rinksis kondensatas; stoglangiai sumontuoti neatsižvelgiant į gamintojo instrukcijas, blogas jų pakreipimo kampas, stoglangių tarpinės sugadintos, pro juos vanduo patenka į vidų; stogo danga buvo pjaunama kampiniu Å¡lifuokliu, o ne elektrinėmis žirklėmis, kaip nurodyta gamintojų instrukcijose, dėl to skarda vietomis pažeista korozijos; stogo dangos savisriegiai sumontuoti ne į savo vietÄ ; kaminas apskardintas nekokybiÅ¡kai, pro jį tekės vanduo į patalpų vidų; stogo lakÅ¡tai sumontuoti ne į vienÄ linijÄ , jie sumontuoti tarpusavyje neteisingai, stogo danga deformuota, subraižyta, subraižyti netgi nepanaudoti lakÅ¡tai; neteisingai ir kreivai sumontuotos vėjalentės, sÄ lajos, dalis kraigo ir laÅ¡takai.

Eksperto iÅ¡vadoje apibendrintai nustatyta, kad: medinė stogo konstrukcija įrengta nekokybiÅ¡kai, panaudotos statybinės medžiagos (taÅ¡eliai, vinys, difuzinė plėvelė, stoglangiai ir jų tarpinės, čerpių imitacijos skardos lakÅ¡tai, vėjalentės, laÅ¡takai, dalis kraigo, sÄ lajos, kamino skardinimo medžiagos ir elementai) yra negrÄ Å¾inamai sugadintos ir nebetinkamos tolimesnei eksploatacijai. Be to, UAB „Nord Profil“, pardavusi plieno gaminius, rekomendavo deramai įrengti medinę stogo konstrukcijÄ (grebėstavimÄ ), tinkamai įrengti hidroizoliacinį sluoksnį bei užsakyti naujÄ plieninę stogo dangÄ , stoglangius, nes esamos medžiagos nebetinkamos eksploatacijai.

UAB „Statybos techninė priežiÅ«ra“ aktu padarė dar vienÄ iÅ¡vadÄ , kad,Å¡alinant iÅ¡vardintus trÅ«kumus,bÅ«tina atlikti jau sumontuotų konstrukcijų demontavimo darbus, o tuomet neiÅ¡vengiamai bus apgadintos panaudotos medžiagos. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovė yra patyrusi nuostolius: 2000 Lt avansinio mokėjimo; 400 Lt mokėjo už medžiagas, skirtas stogo darbams atlikti (suma buvo sumokėta kartu su galutiniu mokėjimu pagal 2012 m. kovo 28 d.); 126,75 Lt mokėjo už garo izoliacinę plėvelę; 387,20 Lt už UAB „Statybų techninė priežiÅ«ra“ atliktas statinio ekspertizės paslaugas; 800 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ; 380 Lt už tarpines langui; 105 Lt už plėvelę; 6654,96 Lt už UAB „Nord Profil“ suteiktas prekes; 183,92 Lt už tarpinę banguotai stogo dangai.

Negana to, ieÅ¡kovė 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl stogo dengimo darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo, kurie kainavo 23018,00 Lt. Laikė, kad sumokėta suma yra tiesioginiai ieÅ¡kovės nuostoliai dėl netinkamų atsakovo darbų ir ji iÅ¡ jo priteistina.             Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė N. M. iÅ¡ V. B. 7348,10 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (7348,10 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2013-11-28, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė N. M. iÅ¡ V. B. 712,89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė V. B. iÅ¡ N. M. 2517,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ V. B. valstybei 172,52 Lt žyminio mokesčio ir 26,65 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 7,33 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pradėjo ginti savo teises kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ 2013-08-13, ieÅ¡kinys Molėtų rajono apylinkės teismui pateiktas nežymiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista.

Teismas tarp Å¡alių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip santykius, atsiradusius iÅ¡ vartojimo rangos sutarties. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus ir už atliktus darbus papildomai nemokėti, t.y. be reikalo neiÅ¡laidauti ir racionaliai ginti savo, kaip vartotojo teises. Tačiau privalėdama sekti darbų procesÄ , kÄ ji ir darė, pavyzdžiui, buvo atvykusi 2012-10-26 į statybų aikÅ¡telę, vadinasi, tuo metu darbų kokybė jai tiko ir netgi 2012-10-29 ji pervedė atsakovui avansÄ , taip vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimÄ , kad ji taikiai negalėjo susitarti su atsakovu, teismas vertino kaip iÅ¡galvotÄ , nepagrįstÄ jokiais įrodymais, kaip siekimÄ patenkinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi atsakovas atsiliepime aiÅ¡kiai nurodė, jog bÅ«tų sutikęs demontuoti stogÄ ir iÅ¡taisyti darbus savo lėšomis – už darbÄ ieÅ¡kovei papildomai nebÅ«tų tekę apmokėti. Teismas D. M. pateiktÄ iÅ¡vadÄ apie netinkamai atliktus darbus vertino kaip abejotinÄ , kadangi D. M. yra paprastas stogdengys, baigęs 40 val. trukusius mokymus, Å¡aukimo į teismÄ jis neatsiėmė, o ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jis į teismÄ atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimų nenorėjo.

Teismas nurodė, ieÅ¡kovė turėjo galimybę tartis su atsakovu kaip priimtinu abiem bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir matydama, kad darbai tebevyksta, bÅ«dama nepatenkinta jų rezultatu, vis tiek leido juos tęsti iki 2012-11-19, todėl atsakovas iki Å¡ios datos negalėjo žinoti, kad jo atliekamų darbų kokybė užsakovės netenkina. Teismas kritiÅ¡kai vertino UAB „Nord Profil“ rekomendacijas, kadangi UAB „Nord Profil“ yra verslininkas (o ne ekspertas), tiesiogiai suinteresuotas, kad iÅ¡ jo N. M. pirktų medžiagas, ieÅ¡kovė iÅ¡ Å¡ios bendrovės yra pirkusi prekių ir vėliau naudojosi Å¡ios įmonės paslaugomis.

Teismas, įvertinęs liudytoju apklausto J. B. parodymus, nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama iÅ¡ atsakovo 8218 Lt už dangos nuėmimÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia praturtėti atsakovo sÄ skaita. Teismas ,vadovaudamasis 2014-04-22 UAB “Tyrimai ir projektai” iÅ¡vada, nurodė, kad atsakovo darbuose buvo nustatyti defektai atliekant darbus pagal 2012-10-07 sutartį, tačiau nenustatyta objektyvių duomenų, jog atsakovo atliktų darbų trÅ«kumų buvo neįmanoma paÅ¡alinti, o buvo bÅ«tina visus jo darbus iÅ¡ardyti.

Ne tik atsakovas, bet ir liudytojai J. V., R. J. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieÅ¡kovei buvo sakoma apie kreivus grebėstus ir kad jų kreivumas gali įtakoti stogo kokybę, bet ieÅ¡kovė vis tiek reikalavo juos dėti ant senųjų. Taigi, teismas nustatė, kad J. B. atliktuose darbuose pagal naujÄ sutartį irgi buvo darbų defektų, tačiau ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama perdavimo-priėmimo aktÄ su J. B. apie tai nutyli, kas suponuoja, kad toks nutylėjimas yra sÄ moningas, siekiant ieÅ¡kovei pasipelnyti.

Teismas pripažino, kad atsakovas iÅ¡ dalies netinkamai įvykdė sutartas sÄ lygas, buvo nustatyti jo atliktų darbų defektai, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovė irgi pažeidė sutartines sÄ lygas: nepateikė projekto, nenustatė atsakovui termino trÅ«kumams paÅ¡alinti, nereikalavo atlikti stogo nuėmimo darbų jo sÄ skaita, nesuteikė jam galimybės iÅ¡taisyti trÅ«kumus. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su UAB “Tyrimai ir projektai” ekspertizės akto iÅ¡vada, kad skaičiuojant perdarytų darbų iÅ¡laidas, iÅ¡ praÅ¡omos atlyginti sumos reikalinga atimti panaudotos ir nuimtos bei nenaudotos skardos vertę (4730,05 Lt) , nes ji liko pas ieÅ¡kovę ir neperduota atsakovui.

Nurodė, kad V. B. darbų neatlikus iki galo, jis turi grÄ Å¾inti gautÄ 2000 Lt avansÄ ir apmokėti už sugadintas medžiagas (4730,05 Lt sumÄ ) bei sugadintas stoglangių tarpines (618,05 Lt), jeigu jos bus grÄ Å¾intos V. B.. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė N. M. praÅ¡o Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovės naudai 18 731,73 Lt nuostolių.

Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ,atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausymÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovė leido atsakovui užbaigti darbus, jų nestabdė, nors turėjo tokiÄ galimybę ir tik 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė pretenzijÄ dėl darbų trÅ«kumų yra prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams, neatitinkantys faktinės tikrovės. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl fakto kada buvo sustabdyti darbai, kad jie nebuvo visiÅ¡kai užbaigti, o namo stogas nebuvo visiÅ¡kai uždengtas.

Teismas netinkamai taikė vartojimo rangÄ reglamentuojančias teisės normas, nurodydamas, kad Å¡iai situacijai yra taikytinas CK 6.678 str. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų – Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė prašė atsakovo pasiÅ«lyti, kaip galima bÅ«tų iÅ¡taisyti nustatytus defektus. Teismas turėjo taikyti ir CK 6.680 ir 6.334 str. bei pripažinti, kad ieÅ¡kovė kaip vartotoja, turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ reikalauti grÄ Å¾inti kainÄ ir atsisakyti sutarties, pripažįstant šį ieÅ¡kovės gynybos bÅ«dÄ racionaliu bei proporcingu.

Teismas, atmesdamas tiek D. M. iÅ¡vadÄ , tiek UAB „Nord profil“ atsiliepimÄ , kurie neprieÅ¡taravo kitiems byloje esantiems įrodymams, juos papildė ir patvirtino, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos. Atsakovo darbų trÅ«kumai buvo nustatyti tik 2012 m. lapkričio 4 d., todėl nei ieÅ¡kovės apsilankymas objekte 2012 m. spalio 26 d., nei 2012 m. spalio 29 d. avanso atsakovui sumokėjimas nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės pripažinimas, kad atsakovo darbai buvo atliekami tinkamai.

Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės teiginius, jog ji negalėjo susitarti su atsakovu, neįvertino Å¡ių teiginių kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui pačiam iÅ¡taisyti darbus, tačiau atsakovas darbų trÅ«kumų nepripažino, todėl ieÅ¡kovė teikė atsakovui raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo bei nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovės nuomone teismas netinkamai vertino atsakovo į bylÄ pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ garso įraÅ¡Ä , nevertino Å¡io įrodymo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Nurodo, kad stogo nugriovimas ir stogo demontavimas siekiant iÅ¡saugoti medžiagas iÅ¡ esmės skiriasi tiek savo apimtimi, tiek darbų specifika, todėl ir Å¡ių darbų kaina iÅ¡ esmės gali skirtis ir skyrėsi.

IeÅ¡kovė, sumokėdama J. B. 8128 Lt nesiekė pasipelnyti atsakovo sÄ skaita, kadangi ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo tapačiÄ sumÄ , kokiÄ yra sumokėjusi J. B. už demontavimo darbus. Atsakovas nepaneigė fakto, jog atsakovo atliktų darbų defektų Å¡alinimas galėjo kainuoti mažiau nei faktiÅ¡kai už tokius darbus sumokėjo ieÅ¡kovė. FaktÄ , kad vienintelis bÅ«das iÅ¡taisyti atsakovo defektų trÅ«kumus buvo demontuojant stogo dangÄ , patvirtina ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių nepaneigia atsakovo pateiktas Tyrimo aktas, nes buvo sudarytas po atsakovo rangos darbų defektų iÅ¡taisymo, t.y. jo sudarymo dienÄ objektyviai nebuvo iÅ¡likę įrodymų apie atsakovo atliktų darbų defektus ir jų taisymo galimybes.

Nurodo,jog tiek atsakovo, tiek teismo nurodyti motyvai dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo, medžiagų charakteristikų nepateikimo, netinkamų medžiagų, nelygios namo įstrižainės, nepašalina atsakovo atsakomybės už netinkamai atliktus rangos darbus. Vien tik faktas, kad grebėstai buvo nelygūs, negalėjo apriboti atsakovo atsakomybės dėl visų darbų trūkumų. Nurodo, kad atsakovo atsakomybės naujų darbų kokybės lygis nei padidina, nei sumažina, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti naujų stogo rangos darbų kokybę.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės įsipareigojimų pažeidimo ir dėl to mažinti atsakovo atsakomybę ir priteistÄ Å¾alos dydį, kadangi pateikdama pretenzijÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo, nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, pasinaudojo įstatymo jai, kaip vartotojai nustatytomis teisėmis, ieÅ¡kovė nepažeidė savo įsipareigojimų, jos kaip užsakovės pareiga buvo sumokėti už darbus sutartyje nustatytÄ kainÄ ir priimti atliktus darbus.

Teismas netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, sumÄ , kuriÄ reikėtų iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ nuostolių, pripažinti kaip patirtus nuostolius. Tyrimo akte pripažįstama, kad ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas 2000 Lt avansas, reiÅ¡kia, kad atsakovas pripažįsta, kad jis iÅ¡ esmės neatliko jokių darbų, už kuriuos jam turėtų bÅ«ti atlyginama. Teismas neturėjo remtis tyrime akte pateiktu skaičiavimu, kadangi Å¡is skaičiavimas pačiame akte nebuvo pagrįstas.

Teigia, jog yra sÄ lygos ir pagrindai ieÅ¡kovei reikalauti atlyginti su atsakovo sudarytos sutarties ir naujai sudarytos rangos sutarties kainų skirtumo, kuris sudaro ( 14.800 Lt – 7.976 Lt=) 6.824 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad rangos sutartis nenumato vienasmeniÅ¡ko ir vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, nesuteikiant galimybės užbaigti ar iÅ¡taisyti trÅ«kumus.

Atsakovo nuomone teismas taikė teisę tinkamai. Teismas neišėjo iš bylos ribų ir tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus. Ieškovė niekada atsakovui nesiūlė užbaigti darbus, ištaisyti trūkumų ir neleido tai padaryti, todėl teismas teisėtai tik už sugadintas medžiagas priteisė ieškovei nuostolių atlyginimo. Atsakovas nėra atsakingas už suinteresuotų specialistų ir antstolio samdymo išlaidas, nes dėl tokių išlaidų padarymo šalys nebuvo susitarusios ir jos nebuvo būtinos.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jai reikėjo pirkti naujas stogo medinių konstrukcijų tvirtinimo detales, o kadangi jos yra panaudotos ir iki Å¡iol yra įrengtame stoge, tai reikalauti grÄ Å¾inti 400 Lt už stogo medinių konstrukcijų tvirtinimo detales yra nesÄ Å¾ininga. Rangos sutartyje nenurodyta, kad jeigu medžiagas perka rangovas, tai jis turi iÅ¡saugoti kvitus. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai,teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ( CPK 326 str.1 d.4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.2 d.).Sykiu teismas sprendžia, kad buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, CPK normos kai kuriais atvejais taikytos netinkamai dėl ko byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai bei konstatuoja, jog Å¡ių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pats iÅ¡taisyti negali. Padaryta ir materialinės teisės normų pažeidimų jas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinant ir atitinkamai taikant ( CPK 329 str.1 d., 330 str.). Dėl materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo              Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Šios išvados nė viena šalių nekvestionuoja, o kolegijos vertinimu ji yra pagrįsta tinkama teisės normų analize ir faktinių aplinkybių(atliekami statybos rangos darbai asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovė veikė kaip fizinis asmuo, atsakovas teikė statybos rangos paslaugas kaip komerciškai besiverčiantis šia veikla profesionalas) vertinimu. Vienok, kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas dėl darbų trūkumų šalinimo teisinių prielaidų, be pagrindo rėmėsi CK 6.678 str. taisyklėmis, nes, kaip teisingai pacitavo pats pirmos instancijos teismas, ši norma taikoma kai darbų rezultato trūkumai paaiškėja jų priėmimo arba daikto naudojimo metu.

Å iuo gi atveju pirmos instancijos teismas laikė nustatytu ir Å¡io ginčo atveju kolegijai nekilo abejonių, jog darbai pagal rangos sutartį nebuvo užbaigti ( buvo atlikta apie ¾ stogo dengimo darbų, neuždengta veranda, nesumontuota lietaus nutekėjimo sistema). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu , kad tokiu atveju teismas turėjo taikyti CK 6.680 str., nustatantį užsakovo teisę kai rangovas netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytÄ darbÄ , t.y. rangos sutarties dalykas dar tik kuriamas, pasinaudoti CK 6.334 str. galimybėmis,AiÅ¡kindamas Å¡ių normų ypatumus kasacinis teismas yra nurodęs, jog užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytÄ darbÄ , ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 str.; užsakovo teises, kai darbo rezultato trÅ«kumai iÅ¡aiÅ¡kėja rangovui darbÄ atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 str.CK 6.680 str. nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytÄ darbÄ , užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis.

Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1.

Teismų praktika. 2010, Nr. 33).Taigi, CK 6.680 str. suteikia teisę pasinaudoti 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Å io straipsnio normos reglamentuoja bendrÄ sias pirkėjo teises, tad CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su bÅ«tinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties Å¡alių sudėties nulemtais pakeitimais. Å ie užsakovo teisių gynybos bÅ«dai turi bÅ«ti derinami su CK 6.363 str.

įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos bÅ«das suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytÄ darbÄ , užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad:

1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina;

3) kad rangovas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų darbų trÅ«kumus arba atlygintų užsakovo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties. Dėl CK 6.334 str.1 d. 4 punkto taikymo vartojimo rangos atveju minėtoje apžvalgoje konkrečios bylos pagrindu pastebėta ,kad vartotojo interesų apsaugos teisinės priemonės, nustatytos CK, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos sistemiÅ¡kai. Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis – CK 6.188, 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės (CK 6.672 str.2 dalis). Kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytÄ darbÄ , užsakovui (vartotojui) garantuojamos ir CK 6.334 str. nustatytos teisės. CK 6.334 str.1 d. 4 punkte ir 6.217 str.2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas koreliuoja kaip specialusis su bendruoju, todėl esminio vartojimo rangos sutarties pažeidimo CK 6.334 str.1 d. 4 punkto taikymo aspektu vertinimas tik CK 6.217 str.2 dalyje nustatytais pagrindais reikÅ¡tų siaurÄ teisės normos aiÅ¡kinimÄ ir neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad teisinio faktų kvalifikavimo konkrečioje byloje pagrindu gali bÅ«ti pripažinti esminiais vartojimo sutarties pažeidimais ir kiti netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363 str.8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo bÅ«das, todėl CK 6.217 str.nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo Å¡iuo atveju netaikytini. Kartu nurodytų argumentų kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad ginÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui bÅ«dingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).„Vartojimo rango“ instituto normose nedetalizuojama, kas laikytina netinkamu darbų atlikimu.

Atskiri netinkamo rangos darbų vykdymo atvejai ir atitinkamos sutarties Å¡alių teisės bei pareigos reglamentuojami CK „Bendrųjų nuostatų“ normose. Vartojimo rangos atveju nurodytos bendrosios nuostatos reikÅ¡mingos kaip nustatančios konkrečius CK 6.680 str. taikymo pagrindus, t. y. atvejus, kai rangovas laikytinas neatliekančiu ar netinkamai atliekančiu rangos darbÄ , tuo tarpu bendrosiose nuostatose įtvirtinti užsakovo teisių gynybos bÅ«dai turi bÅ«ti taikomi pagal specialiÄ sias vartojimo rangos taisykles – derinant su CK 6.334 ir 6.363 straipsniuose įtvirtintu reguliavimu, užtikrinančiu aukÅ¡tesnes vartotojo teisių garantijas.

CK 6.363 str. nustato, kad parduodamas daiktas turi bÅ«ti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokiÄ daikto neatitiktį sutarčiai, esančiÄ daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu:1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktÄ apraÅ¡ymÄ ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį;

2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami;

3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečiÄ paskirtį, apie kuriÄ pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko;

4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra bÅ«dingi to paties pobÅ«džio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobÅ«dį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo vieÅ¡ai paskelbtus pareiÅ¡kimus, įskaitant reklamÄ ir daiktų ženklinimÄ , dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per Å¡io kodekso 6.338 str. nurodytÄ terminÄ :

1) reikalauti iÅ¡ pardavėjo nemokamai paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus (pataisyti daiktÄ );

2) reikalauti iÅ¡ pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktÄ tinkamos kokybės daiktu;

3) reikalauti iÅ¡ pardavėjo atitinkamai sumažinti kainÄ ;

4) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ . Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trÅ«kumas yra mažareikÅ¡mis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ . Netinkamos kokybės daikto grÄ Å¾inimo iÅ¡laidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grÄ Å¾indamas pirkėjui sumokėtÄ kainÄ , neturi teisės iÅ¡ jos iÅ¡skaičiuoti sumÄ , kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto iÅ¡vaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimÄ . Nuostoliais laikomos ir prekės trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos, jeigu, pardavėjui per protingÄ terminÄ jų nepaÅ¡alinus, trÅ«kumus paÅ¡alino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.             Kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė kaip užsakovė-vartotoja, konstatavus atliekamo darbo trÅ«kumus, daikto ( darbų) kokybės neatitikimus, neprivalėjo reikalauti iÅ¡ atsakovo paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus ir tik Å¡iam to nepadarius galėjo nutraukti sutartį, o trÅ«kumus pavesti Å¡alinti trečiajam asmeniui.

Dėl Å¡io pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo pasinaudoti galimybe paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus, pavedant tai atlikti rangovui, o, to nepadarius, iÅ¡laidavo ir neracionaliai gynė savo teises, kolegijos vertinimu, nepagrįsta.             Teismas dalinai tenkindamas ieÅ¡kinį pripažino, jog atliekami darbai turėjo trÅ«kumų ir ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ sutartį nutraukti, reikalauti nuostolių atlyginimo, bet kartu iÅ¡laidas stogo demontavimui, dangos perklojimui ir kt. laikė nebÅ«tinomis ir tuo konstatavo, jog ieÅ¡kovės pasirinktas gynybos bÅ«das buvo neadekvatus pažeidimui.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas pažymėjo, kad ginÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui bÅ«dingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių.Å iuo aspektu pirmos instancijos teismas, kolegijos vertinimu, neatskleidė bylos esmės- tinkamai patikrintais įrodymais nenustatė kokios apimties ir kokie konkretÅ«s darbų trÅ«kumai rodo, jog darbai ( daiktas) neatitiko kokybės reikalavimų, todėl negalėjo bÅ«ti naudojami pagal įprastinę paskirtį, ar trÅ«kumų paÅ¡alinimui buvo bÅ«tina ir kokius darbus atlikti iÅ¡ naujo, kokios apimties buvo Å¡ie darbai.

Sprendžiant dėl žalos dydžio klausimo, nebuvo įvertinta, kad nuostolių atlyginimÄ siejant su darbų pakartotiniu atlikimu, darbai iki juos nutraukiant nebuvo pilnai atlikti ( vizuali medžiaga rodo, jog buvo atlikta apie ¾ stogo skardos dengimo darbų), todėl ar pagal turimus įrodymus buvo galima nustatyti kokia atsakovo atliktų ir kito asmens naujai atliktų darbų apimtys ir atlygintinų darbų vertė.              CK 6.249 str.1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Kasacinio teismo yra pastebėta, jog visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, Å¡is principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ . Kad Å¡is principas nebÅ«tų pažeistas, žalÄ patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį.

VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia nukentėjusiojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ žalos padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.).

Å ioje byloje faktinės aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė stogo skardos dangos pakeitimui pirko iÅ¡ to paties tiekėjo naujÄ tos pačios rÅ«Å¡ies, kokybės ir spalvos skardÄ visam stogui (b.l.148), nors nepanaudotos buvo likę apie 60 kv.m. Byloje nėra duomenų ar nepanaudota skarda negalėjo bÅ«ti panaudota J. B. naujai perdengiant stogÄ , jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Å ie duomenys bÅ«tų svarbÅ«s teismui sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių dydžio, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus.Dėl procesinių normų pažeidimo Pagal CPK 263 str. 2 d. teismas sprendime ar nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Teismas, vadovaudamasis CPK 189, 191-196, 200-203, 209, 211, 217 ir 220 straipsniais, apklausia liudytojus, paskelbia raÅ¡ytinius įrodymus, eksperto iÅ¡vadÄ , apžiÅ«ri daiktinius įrodymus, iÅ¡tiria nuotraukas, vaizdo ir garso įraÅ¡us. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančiÄ informacijÄ , tikrinti, ar Å¡ioje informacijoje nėra prieÅ¡taravimų.

IÅ¡tyrus visus įrodymus, iÅ¡sprendus dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymus (jei tokių yra) ir reikiamais atvejais atlikus dėl jų papildomus veiksmus, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai (Å¡alys, tretieji asmenys bei jų atstovai) neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, ir įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str.). Å iuo atveju iÅ¡ 2014-08-19 teismo posėdžio garso įraÅ¡o ir dalinai iÅ¡ informacinės pažymos apie posėdį matyti, jog teismas tęsė bylos nagrinėjimÄ nuo procesinio veiksmo, kuriuo buvo baigtas nagrinėjimas ankstesniame-2014-04-24 teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims naujai nebeteikus paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡sprendus praÅ¡ymus dėl naujai pateiktų dokumentų prijungimo, teisėja paskelbė apie įrodymų tyrimo pabaigÄ ir paskelbė baigiamÄ sias kalbas.

Kiti bylos įrodymai-raÅ¡ytiniai įrodymai, tarp jų ir pateikti po 2014-04-24 ( pokalbio įraÅ¡as) posėdyje nebuvo iÅ¡tirti, dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl jų iÅ¡tyrimo reikalingumo, to tvarkos ar pan. neatsiklausta. Teisėjų kolegijos vertinimu toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys neatitinka CPK 250 str. 2 d., 183 str. 1, 3 d., 200, 235 str. 1 d., 263 str. 2 d. reikalavimų ir sprendžia, jog įrodymai nebuvo tinkamai iÅ¡tirti, todėl jais remtis teismo sprendime nebuvo galima.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo panaikinus sprendimÄ yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Sprendžiant ar yra CPK 327 str.1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

             Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė pažeisdamas procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir bylÄ perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Sprendžiant dėl bylos esmės- sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iÅ¡ atsakovo pusės, pirmos instancijos teismas greta kitų įrodymų kaip tokius analizavo D. M. iÅ¡vadÄ ( b.l.25,144-146), UAB “Nord Profil“ atsiliepimÄ (b.l.26), Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaitÄ , Defektų apžiÅ«ros aktÄ , parengtÄ UAB “Statybos techninė priežiÅ«ra“ specialisto A. Å . ( b.l.36-70),V. M. formos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktÄ , parengtÄ Â J. M. ir G.

J. ( b.l.152-162), V. B. ir ,tikėtina, liudytojo J. B. 2014-02-12 telefoninio pokalbio įraÅ¡Ä ( b.l.181-184,186).Kolegijos vertinimu, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka CPK 185 str. įpareigojimo juos vertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Pirma, kaip minėta, Å¡ie įrodymai teismo posėdyje nebuvo tirti, todėl jų analizė teismo sprendime nebuvo galima.

Norint paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , apeliacine tvarka nagrinėjantis turėtų vertinti visus pateiktus įrodymus. Antra, dėl Å¡io nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir tiriant, vertinant įrodymus teismas reiktų vertinti ar pagrįstos pirmos instancijos teismo abejonės dėl D. M. iÅ¡vados, nes pastarasis yra „paprastas stogdengys“, baigęs 40 val. mokymus, nenorėjo vykti į teismÄ ir pateikti paaiÅ¡kinimus. Pagrįstai nurodyta, kad jo iÅ¡vada neturi ekspertizės statuso, bet mokymų pobÅ«dis, stogdengio kvalifikacijos turėjimas, kurių faktas patvirtintas dokumentais, leidžia spręsti apie specifinių žinių turėjimÄ .

Aplinkybė, jog asmuo kaip liudytojas galimai nenorėjo vykti į teismÄ , procesiniais įstatymais pati savaime nelaikoma priežastimi dėl kurios jo nurodyti duomenys galėtų bÅ«ti laikomi nepatikimais. Pastebima, jog teismo buvo nuspręsta šį asmenį kviesti ir apklausti liudytoju, todėl, reikiamai įteikus Å¡aukimÄ Ä¯ posėdį,asmuo turėtų atvykimo pareigÄ ir atsakomybę, numatytÄ CPK 189, 191 str. Trečia, teismas nurodė, kad nepatikimu laiko UAB “Nord Profil“ atsiliepimÄ ( iÅ¡vadÄ ) dėl defektų pobÅ«džio ir jų taisymo bÅ«do, bet juos laikyti tokiais tik todėl, kad ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ Å¡ios bendrovės įvairias medžiagas.

Å i aplinkybė vargu ar pati savaime leistų spręsti apie įrodymo ydingumÄ , nežinant iÅ¡vadÄ pateikusių asmenų kvalifikacijos, neapklausus Å¡ių asmenų, nesugretinus Å¡io įrodymo su kitais bylos įrodymais.Ketvirta, Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaita,Defektų apžiÅ«ros aktas, parengti UAB “Statybos techninė priežiÅ«ra“ specialisto A. Å ., iÅ¡ esmės nebuvo analizuoti, o atmesti kaip nepatikimi remiantis V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto, parengto J.

M. ir G. J., iÅ¡vadomis, tokiu bÅ«du pastarajam aktui suteikiant pirmenybę. Vertinant Å¡iuos įrodymus naujai, derėtų atsižvelgti į tai, jog abu jie yra raÅ¡ytiniais įrodymais, bet pirmame pasisakoma dėl stogo dangos bÅ«klės iki trÅ«kumų Å¡alinimo, o antrasis sudarytas stogÄ jau perklojus, kai trÅ«kumai ar dalis jų jau buvo paÅ¡alinti. Ä® bylÄ nepateikti įrodymai apie nė vieno Å¡ių asmenų turimas kvalifikacijas, kas kelia abejones dėl teismo iÅ¡vados apie V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto atitiktį „ekspertinio pobÅ«džio patikimam raÅ¡ytiniam įrodymui“.

IÅ¡ pastarojo akto matosi, jog tyrimas atliktas įvertinant nebaigto namo įrengtas stogo konstrukcijas( 2.1), o iÅ¡ akto iÅ¡vadų dalies matosi, jog padarytos iÅ¡vados ne tik dėl specifinių statybinių( techninių) klausimų, kuriems spręsti reikia technikos žinių, bet daromos iÅ¡vados, kad jų tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų apie trÅ«kumų paÅ¡alinimo galimumÄ , nenustatytas visų grėbėstų ir plėvelės nuėmimo ir pakartotinio uždėjimo , tiesinimo faktai, ieÅ¡kojo priežasčių kas neleido atsakovui iÅ¡taisyti trÅ«kumus ar nuardyti atliktus darbus , sprendė ar pakanka įrodymų kas galimai apgadino skardos lakÅ¡tus, kaip teisiÅ¡kai reiktų vertinti ieÅ¡kovės susitarimÄ su J.

B. dėl darbų atlikimo, kokie turėtų bÅ«ti Å¡alių tarpusavio atsiskaitymai, nors tai yra teisiniai klausimai sprendžiami teismo. Kolegijos vertinimu tokių iÅ¡vadų teikimas kelia abejones dėl jas teikiančiųjų asmenų neÅ¡aliÅ¡kumo ir kompetentingumo, paties tyrimo vertingumo. Kadangi teismas rėmėsi statybos specialistų parengtais aktais, kas leidžia spręsti, jog vertino pats neturįs specialių žinių. Tokiais atvejais pagal CPK 212 str., kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Å iuo atveju ekspertizės paskyrimo klausimas nebuvo svarstytas, nors tai galėjo bÅ«ti atliekama ir teismo iniciatyva. Nėra duomenų, kad ekspertų sÄ raÅ¡e nėra asmenų, kurie bÅ«tų atlikę tokio pobÅ«džio tyrimus, todėl reikėjo pasitelkti jais nesančius asmenis.Byloje ieÅ¡kovė patirtus nuostolius įrodinėjo be kito ir įrodymais apie J. B. už demontavimÄ ir pakartotinį sumontavimÄ sumokėtomis sumomis( b.l. 90-91,93-94).

Atsikirsdamas į reikalavimÄ , atsakovas tvirtino, jog žalos nepadarė, iÅ¡skyrus tai , jog sutiko sumokėti apie 6600 Lt už skardÄ , bei teigė, jog J. B. už atliktus darbus sumokėta aiÅ¡kiai per daug, ne pagal rinkos kainas, bet konkrečių objektyvių rinkos dydžių nenurodė. Nuorodų į vidutines darbų rinkos nėra nei Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaitoje,nei Defektų apžiÅ«ros akte, parengtame A. Å ., nei V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akte, parengtame J.

M. ir G. J.. Sykiu J. B. teismo posėdyje aiÅ¡kino, jog sutarties su ieÅ¡kove sÄ lygos jam buvo labai naudingos, jis net siÅ«lęs stogo dangos nenuardyti. IeÅ¡kovė yra pateikusi teismui UAB “Jumsta“ parengtÄ lokalinę sÄ matÄ , parengtÄ kaip nurodoma remiantis statybos sÄ matų sistemos „Sistela“ duomenimis, ir pagal jÄ matyti, jog kai kurie darbai vidutiniÅ¡kai vertinami pigiau nei už juos mokėta J. B., pvz. grėbėstų iÅ¡ardymo, plėvelės nuėmimo darbų už kvadratinį metrÄ kaina nevirÅ¡ija 13 Lt ( pagal sutartį su J.

B. jie kainuoja 18 Lt), keturių stoglangių ardymas atitinkamai apie 124 ir 600 Lt).Å is įrodymas teismo niekaip nevertintas, nors jame esantys duomenys, jeigu juos pateikusių asmenų kvalifikacija bÅ«tų žinoma ir teismui priimtina, kėlė abejones ieÅ¡kovės pateiktų reikalavimų dėl darbų kainų pagrįstumo.Todėl, kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo , jeigu teismo vertinimu reikia specialių žinių ir turimų prieÅ¡taringų duomenų( įrodymų) stigtų, kad atsakyti į esminius Å¡iame ginče klausimus-dėl to ar atsakovas darbus atliko netinkamai, kokios jų apimtys, ar trÅ«kumus buvo galima paÅ¡alinti nenuardant stogo dangos, plėvelės, grebėstų, kokius ir kokios apimties darbus atliko J.

B., ar jo atliktų darbų rinkos vertė pagrįsta, ar jie buvo bÅ«tini, ar yra likusių nepanaudotų medžiagų, jų panaudojimo galimybė ginčo objekte, jų rinkos vertė ir pan., teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims pasisakyti ir spręsti dėl ekspertizės paskyrimo( CPK 160 str.).Penkta, teismas sprendė ,jog reikalaudama iÅ¡laidų už demontavimo darbus ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai remdamasis atsakovo ir J. B. pokalbio įraÅ¡u bei iÅ¡vada, jog J. B. atlikti darbai irgi nekokybiÅ¡ki, bet žalos iÅ¡ jo ieÅ¡kovė nereikalaujanti.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teismas turėtų vertinti ar pateiktas pokalbio įraÅ¡as galėjo bÅ«ti priimtas kaip tinkamas įrodymas CPK 177 str. 2 d. prasme, t.y. kaip įraÅ¡as, padarytas nepažeidžiant įstatymų. Pastebima, jog J. B. nėra Å¡ios bylos Å¡alimi, apskritai neaiÅ¡ku ar kalbėtasi su Å¡iuo liudytoju, ar jis buvo informuotas , kad toks pokalbis bus įraÅ¡ytas, ar jis sutinka, jog jis bÅ«tų pateiktas teismui ir tiriamas. Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 61 str.1 dalyje nustatyta, kad draudžiama be faktinių elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įraÅ¡yti, kaupti ar kitu bÅ«du perimti praneÅ¡imų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal Å¡io Ä®statymo 66 ir 77 straipsnius; be faktinių elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamų praneÅ¡imų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sÄ lygas sužinoti tokiÄ informacijÄ ir (ar) susijusius srauto duomenis, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus.

Sutiktina su apelianto motyvacija, jog J. B. atliktų darbų kokybė nėra Å¡ios bylos tyrimo objektu.Vertintina, kad J. B. teisme buvo apklaustas 2014-04-24, įraÅ¡as darytas 2014-02-12, t.y. liudytojo apklausos teisme metu jo turinys atsakovui buvo žinomas , bet įraÅ¡as teismui pateiktas po J. B. apklausos 2014-06-06 ( b.l.176). Jeigu po liudytojo apklausos paaiÅ¡kėjo Å¡ios bylos požiÅ«riu reikÅ¡mingų dėl taikytinų darbų kainų duomenų, abejotina ar teismas neturėjo svarstyti dėl pakartotinės liudytojo apklausos, prieÅ¡ tai nusprendęs ar toks įrodymas neturėjo bÅ«ti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios- 2014-04-24, ar vėliau jis galėjo bÅ«ti priimtas, ar jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ( CPK 181 str.2 d.), ar procesinėmis teisėmis Å¡alies atstovo naudojamasi sÄ Å¾iningai ( CPK 44 str.5 d.).Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teismas turėtų pasisakyti ir dėl to ar ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti atliekamų darbų kokybę, ar su darbų kokybe susijęs avanso sumokėjimas, ar teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nepateikė sutartyje minimo projekto, ar jis buvo bÅ«tinas, ar jo nebuvimas galėjo sukliudyti ir kaip atsakovo atliekamus darbus, jų kokybę, ar pradėdamas darbus be Å¡io projekto, naudodamas, pasak atsakovo, dalinai nekokybiÅ¡kus grebėstus, pasirinkdamas grebėstų žingsnį savo nuožiÅ«ra ir neturint natÅ«roje skardos, jos dokumentacijos, naudodamas netinkamÄ skardos pjovimo priemonę, atsakovas tinkamai atliko savo kaip rangovo pareigas ir naudojosi turimomis teisėmis.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kolegija atmeta, nes atsakovas neteikė apeliacinio skundo, todėl sprendimo jam neapskundus, nepraÅ¡ant dėl senaties ieÅ¡kinį atmesti , taigi priimti naujÄ , blogesnį nei praÅ¡o apeliantas sprendimÄ , negalimas ir senaties taikymas ( CPK 313 str.).Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl žalos padarymo, jos dydžio, o apeliacinės instancijos teisme žalos dydžio nustatymas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos tvarka dėl minėtos dalies visa apimtimi, todėl byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.).

Šį klausimÄ turi iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ .                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas  n u t a r i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-75-335/2014 panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                      Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Birutė Valiulienė                                                                                                                                      Â