e4245554-72cf-4eef-b5ac-23be6d8b4ab1 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-160-154/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00566-2012-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.1.;30.9.;121.21.             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-731-291/2013, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo E. G. ieÅ¡kinį atsakovei N. G. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo bei pagal atsakovės N. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. G. dėl ginčo turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. G. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu bei dviem patikslintais ieÅ¡kiniais (t.1, b. l. 1-7, 140-142; t. 2, b. l. 1-2), praÅ¡ydamas pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį atsakovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei jį padalinti, priteisiant Å¡alims po ½ dalį Å¡io gyvenamojo namo. Nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakove N. G. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.

B. įsigijo sodo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nebaigtu statyti sodo namu, o 1996-09-09 N. G. vardu iÅ¡ Valstybės nusipirko šį 0.0740 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvęs sodo sklypo savininkas A. B. turėjo leidimÄ sodo namo statybai, namas buvo beveik pastatytas, tik neįrengtas. Ä®sigiję nekilnojamÄ jį turtÄ , jie iÅ¡ karto pradėję daryti namo rekonstrukcijÄ . 2002-02-11 teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Joje be kitų sutarties sÄ lygų buvo nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise palieka atsakovei N. G., tačiau sodo namo pasidalijimas Å¡ioje sutartyje nebuvo aptartas, kadangi tuo metu jis nebuvo teisiÅ¡kai įregistruotas, be to, santuokos nutraukimas buvo tik formalus dėl galimo turto priverstinio pardavimo, nes jie abu liko toliau gyventi kartu Å¡eimoje. NamÄ rekonstravo, tvarkė ir prižiÅ«rėjo sklypÄ . Po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ jie kartu su atsakove kaip Å¡eima pragyveno iki 2011m. vasaros.

VisÄ laikÄ iki tol, kol ieÅ¡kovui teko 2011 metais palikti namus, jis tvarkė namÄ ir aplinkÄ , t. y. iki 2011 m. jis name sudėjo grindis, įrengė nuotekų valymo, Å¡ildymo sistemas, atliko stogo, kiemo ir aplinkos tvarkymo darbus, taip pat montavo naujus pamatus, mÅ«rijo priestatÄ , sutvarkė laiptinę ir visa tai jam kainavę apie 200 000 Lt. Į Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas įskaičiuoja ir savo darbÄ , kadangi daugumÄ remonto darbų atliko pats arba jo giminės. Kadangi nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokoje, o vėliau šalių bendrai tvarkomas, valdomas ir rekonstruojamas, mano, jog tai yra jų abiejų su N. G. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl kiekvienas turi teisę į ½ dalį Å¡io turto.

Atsakovė iki Å¡iol nebuvo namo įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, todėl jo iniciatyva ir lėšomis 2013-05-15 buvo atlikti namo kadastriniai matavimai ir nekilnojamam daiktui- namui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).A. N. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe (t. 2, b. l. 23-26). Nurodė, kad gyvendami santuokoje su ieÅ¡kovu E. G., 1996-09-09 jos vardu iÅ¡ Valstybės nusipirko 0,0740 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu pastatu.

Namas tuo metu buvo be vidaus apdailos ir netinkamas gyventi, todėl buvo atliekama namo rekonstrukcija. 2002-02-11 Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir ieÅ¡kovo E. G. santuoka bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas nuosavybės teise teko jai (N. G.), o automobilis teko E. G.. Sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie buvo sutarę, jog sklype esantis sodo namas liks N. G., tačiau to sutartyje nenurodė, nes sodo namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Tokį susitarimÄ sÄ lygojo tai, kad žemės sklypÄ jie įsigijo už jos užsienyje uždirbtus pinigus bei už tėvo R. B. dovanotus ir motinos B. B. paskolintus pinigus. 1996-12-21 jai (N. G.) buvo iÅ¡duotas leidimas sodo namo rekonstrukcijai, o 1997 metais buvo parengtas sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamÄ jį namÄ projektas. Po santuokos nutraukimo jie liko gyventi kartu su E. G. dėl vaikų, tačiau ji viena rÅ«pinosi namo remontu bei jo iÅ¡laikymu, nes E. G. neturėjo pinigų. NamÄ sutvarkė ir rekonstravo iÅ¡ savo pajamų, t. y. uždarbio, neįgalumo pensijos, taip pat gautų lėšų už parduotÄ butÄ ir paimtos paskolos.

IeÅ¡kovas E. G. savo lėšomis prie namo rekonstrukcijos neprisidėjo, tačiau surasdavo darbininkus, pristatydavo statybines medžiagas. Mano, kad įsigydama žemės sklypÄ asmenine nuosavybe, ji kartu įgijo ir gyvenamÄ jį namÄ , kuris taip pat yra jos asmeninė nuosavybė ir namas negali bÅ«ti dalijamas. Kadangi iki Å¡iol ginčo gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ji kaip savininkė negalėjo įgyvendinti savo teisių, tačiau 2013-04-22, E. G. užsakymu atlikus namo kadastrinius matavimus bei daiktÄ Ä¯traukus į Nekilnojamojo turto registrÄ , tokia galimybė atsirado, todėl ji praÅ¡o pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Pripažino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovui E. G. ir atsakovei N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Padalino nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo E. G. ir atsakovės N. G., priteisdamas kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo.

Priteisė iÅ¡ atsakovės N. G. 2100 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 700 Lt už gyvenamojo namo kadastrinių matavimų parengimÄ , bei 1285 Lt patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ieÅ¡kovui E. G.. Priteisė iÅ¡ atsakovės N. G. 3880 Lt žyminio mokesčio ir 43,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė byloje patvirtino, jog po santuokos nutraukimo jie toliau gyveno Å¡eimoje, kartu tvarkė buitį, kÅ«rė asmeninėmis lėšomis ir darbu bendrÄ turtÄ , t. y. toliau remontavo ir gerino namÄ , pritaikydami jį gyvenimui, tvarkė aplinkÄ ir naudojosi kartu visu tuo nekilnojamu, o kartu ir kilnojamuoju turtu, toliau palaikydami Å¡eimyninius santykius.

Konstatavo, kad tokie Å¡alių santykiai rodo, jog santuokos nutraukimas buvo formalus, Å¡alys nesiekė to rezultato ir padarinių, kuriuos realiai sukelia iÅ¡tuoka. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas E. G. prašė pripažinti ginčo namÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog Å¡alys po santuokos nutraukimo 2002-02-11 toliau gyvendami kartu, bendrai remontuodami ir įrenginėdami namÄ , iÅ¡ sodo namelio perstatydami į gyvenamÄ jį namÄ , įgijo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kuri dalintina tarp buvusių sutuoktinių.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas su nebaigtu statyti nameliu buvo Å¡alių įsigytas bei remontuojamas santuokoje, vėliau, nutraukus santuokÄ , Å¡alims ir toliau gyvenant kartu, buvo rekonstruojamas, gerinamas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės lėšomis bei darbu, todėl konstatavo, jog abiejų buvusių sutuoktinių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, ir abiems priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė N. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Å iaulių miesto apylinkės teismas 2002 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-953-15/2002, nutraukė atsakovės N. G. ir ieÅ¡kovo E. G. santuokÄ . Teismas 2002-02-11 sprendime konstatavo, kad santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę, kartu sutuoktiniai negyveno daugiau kaip metus, bendro Å«kio nevedė, Å¡eimyninių ryÅ¡ių nebepalaikė. Minėtu sprendimu teismas taip pat padalino turtÄ : atsakovei paliko sodo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui E. G. - lengvÄ jį automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl apeliantė mano, kad teismo sprendimu pripažinus jai asmeninės nuosavybės teisę į sodo žemės sklypÄ , tuo pačiu ji įgijo nuosavybės teisę ir į gyvenamÄ jį namÄ , esantį ant minėto žemės sklypo. Pažymi, kad 1996-09-09 pagal žemės perleidimo sandorį tuo pačiu buvo perleista nuosavybės teisė ir į neįregistruotÄ ginčo namÄ .

2. Pagal CK 4.40 str. 1 dalį, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Minėta norma taikoma asmeniui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2006). Todėl ginčo santykiui kaip įstatymo analogija taikytinas CK 6.395 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

3. IeÅ¡kovas E. G. naujo bendro nuosavybės objekto po santuokos nutraukimo nebesukÅ«rė, jis galėjo tik pagerinti N. G. asmenine nuosavybės teise priklausantį namÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek lėšų ieÅ¡kovas skyrė ginčo namo pagerinimui, sprendime remtasi tik ieÅ¡kovui artimų liudytojų A. Å ., N. G., A. Č. parodymais dėl jo atliktų darbų, tačiau Å¡ių liudytojų parodymai nėra informatyvÅ«s, sprendžiant, kiek ieÅ¡kovas skyrė lėšų ir laiko, gerinant ginčo namÄ .

RaÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovo investicijas į gyvenamÄ jį namÄ , byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie ieÅ¡kovo turėtas pajamas, turėtas lėšas nuo 2002 metų iki 2011 metų. IÅ¡ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-833-79/2012 matyti, kad E. G. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. piniginių lėšų banke neturėjo, o iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad mokėtojas yra N. G..

Apklaustas teisme 2013 m. rugsėjo 27 d. E. G. negalėjo įvardinti sumos, kuriÄ skyrė rekonstrukcijai. IÅ¡ to seka, kad neįrodyta, jog ieÅ¡kovas prisidėjo prie atsakovei priklausančio namo rekonstrukcijos.4. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo namo rekonstrukcija, iÅ¡laikymu bei jo priežiÅ«ra rÅ«pinosi atsakovė, kaip savininkė: apmokėjo nuotekų valymo įrenginio pastatymÄ , koridoriaus grindų įrengimÄ , 5 plastikinių langų įstatymÄ , kiemo tvarkymÄ ir visus kitus darbus, mokėjo mokesčius už ginčo objekto iÅ¡laikymÄ .

Pajamų statyboms N. G. turėjo, nes dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir J. K., be to, 2003-11-14 A. V. už 24 000 Lt atsakovė pardavė paveldėtÄ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini); ėmė paskolas iÅ¡ kredito įstaigų (viso buvo paėmusi daugiau apie 40 000 Lt), jos mama B. B. dovanojo atsakovei lėšas, kurias gavo, pardavusi savo nekilnojamÄ jį turtÄ . Minėtas aplinkybes patvirtina prie bylos pridėti raÅ¡ytiniai dokumentai.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytÄ turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.: 3K-7-332/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, aptarti santykiai, kuomet sugyventiniai, gyvendami kartu ir vesdami bendrÄ Å«kį iÅ¡ bendrų lėšų, bendru darbu įgyja turtÄ . Tuo tarpu iÅ¡ Å¡ios bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir ieÅ¡kovas po santuokos nutraukimo 2002 m. vasario 11 d. nebebuvo nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai. Teismų praktikoje sugyventiniais laikomi asmenys, kurie gyvena kartu ir siekia sukurti Å¡eimyninius santykius.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių santuoka yra nutraukta, teismo sprendimas Å¡iuo klausimu nepanaikintas. Be to, ieÅ¡kovo išėjimas gyventi atskirai 2011 metais rodo, kad Å¡alys iÅ¡ tiesų nesiekė kurti bendros ateities. Ginčo namas ieÅ¡kovui nereikalingas, nes jis gyvena kitur: (duomenys neskelbtini), neprisideda prie ginčo namo iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. G. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. IÅ¡kėlus civilinę bylÄ teisme, apeliantė ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovui taikytis ir gera valia pasidalinti namÄ , tuo pripažindama, kad namas nėra jos asmeninė nuosavybė. Nuo pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo N. G. ieÅ¡kojo bÅ«dų susitarti, o ne bylinėtis, tačiau ieÅ¡kovui pateikus taikos sutarčių projektus, atsisakė juos pasiraÅ¡yti, nors preliminariai su apeliantė buvo susitarta, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko apmokėti N. G. bylinėjimosi iÅ¡laidų.2. Civilinėje byloje įrodyta, kad žemės sklypÄ ieÅ¡kovas ir apeliantė N. G. pirko jau su pastatytu namu, ir tai patvirtino N. G. savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, teigdama, kad santuokos metu su ieÅ¡kovu E. G. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1996-09-09 sutartį Nr. P91-96-1430 nusipirko 0,0740 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatytu, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu, sodo namu.

Todėl namas, įgytas gyvenant santuokoje, atitinkamai buvo bendroji jungtinė ieÅ¡kovo ir apeliantės nuosavybė, tačiau nutraukiant santuokÄ namas nebuvo padalintas. Å iame name ieÅ¡kovas ir apeliantė gyveno kartu ir namu bei žemes sklypu rÅ«pinosi kartu iki 2011 metų vasaros, atitinkamai rÅ«pinosi kartu nekilnojamuoju turtu, kuris, nutraukiant santuokÄ , tarp sutuoktinių nebuvo padalintas.

3. Apeliantė teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad namÄ tariamai ji pirko, pardavusi butÄ (duomenys neskelbtini).4. Apeliantės teiginiai apie tai, kad po santuokos nutraukimo ji viena rÅ«pinosi namu, yra paneigti ieÅ¡kovo teismui pateiktais dokumentais, taip pat liudytojų parodymais, ieÅ¡kovo parodymais ir pačios apeliantės parodymais pirmosios instancijos teisme. Apklausiama pirmosios instancijos teisme apeliantė negalėjo nurodyti, kokie darbai yra atlikti name, kaip nuosekliai jie buvo atliekami.

Tačiau byloje apklausti liudytojai nurodė, kad ieÅ¡kovas atliko namo rekonstrukcijÄ , taip pat gerino namo konstrukcijas tol, kol 2011 metais apeliantė liepė ieÅ¡kovui iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namo.5. Apeliantė, teigdama, kad ji rekonstravo namÄ , nepateikė teismui rekonstrukcijos sÄ matos, todėl jos teiginiai, kad ji rekonstravo namÄ iÅ¡ gaunamo uždarbio, neįgalumo pensijos ir kitų pajamų, yra atmestini kaip neįrodyti. Taip pat apeliantė pirmosios instancijos teisme teigė, kad ji visiÅ¡kai neturi lėšų pragyvenimui, reikalavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teigė, kad negali iÅ¡laikyti vaikų, kad jai trÅ«ksta pinigų, dėl apeliantės nurodytos itin blogos turtinės padėties buvo pakeistas ieÅ¡kinio dalykas, dabar apeliantė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji turėjo pakankamas pajamas rekonstrukcijai vykdyti.

Mano, kad apeliantė neįvertino įrodymų, kad esminė namo rekonstrukcija buvo padaryta ieÅ¡kovui ir apeliantei gyvenant santuokoje, o vėliau buvo atliekami gyvenimo sÄ lygas gerinantys ir didesnį komfortÄ sukuriantys darbai, kurių atlikimu taip pat rÅ«pinosi ieÅ¡kovas, pats atlikinėjo darbus ir jiems atlikti samdė darbininkus, nes apeliantė dėl sveikatos bÅ«klės fiziÅ¡kai negalėjo prisidėti prie namo rekonstrukcijos ir remonto darbų priežiÅ«ros bei tiesioginių darbų prie namo, todėl visas priežiÅ«ros ir darbo krÅ«vis teko ieÅ¡kovui.

Apeliantė buvo abejinga namo rekonstrukcijos darbams ir medžiagų pirkimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas panaikintinas dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, ir byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 punktas).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingus įrodymus, o esamų įrodymų pagrindu priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Byloje nustatyta, kad E. G. ir N. B. (G.) susituokė (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimu E. G. ir N. G. santuoka buvo nutraukta, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise atiteko N. G., o automobilis – E. G..

Ištuokos liudijimas išduotas 2002-03-06 (t.

1. b. l. 22).Savo ieÅ¡kiniu E. G. prašė pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį atsakovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei jį padalinti, priteisiant Å¡alims po ½ dalį Å¡io gyvenamojo namo. Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Santuokos nutraukimas yra vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuokÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Turto padalijimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka. Bet kuriuo atveju, nutraukus santuokÄ , neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas pirmiau nurodytas teisės normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia konstatavimÄ , jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ . Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie visÄ dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti turtÄ turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011 ir kt.;).

Santuokos nutraukimo byloje neiÅ¡sprendus visų klausimų, susijusių su bendro turto padalijimu, buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Tačiau proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis), yra ribojamas praÅ¡ymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad turtas, kurį E. G. ir N. G. sukÅ«rė arba pagerino po santuokos nutraukimo, negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pripažino šį turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, tik neiÅ¡sprendė, ar apskritai buvo galima padalinti turtÄ , kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas; kokia Å¡io turto vertė ir kokiÄ konkrečiÄ Å¡io turto dalį sukÅ«rė kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkių; kaip galės naudotis ½ dalimi namo bendrasavininkis E. G., kai visas žemės sklypas, ant kurio stovi namas, nuosavybės teise priklauso vienai N. G. ir patekimas prie nuosavybės teise paskirto daikto yra visiÅ¡kai neiÅ¡spręstas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvęs sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys A.

B. parengė sodo namo projektÄ ir 1991-08-23 gavęs leidimÄ Nr. 197, pradėjo statyti sodo namÄ ant valstybinės žemės sklypo (t.1, b. l. 180-197). Byloje nenustatytu bÅ«du ir nenustatytÄ datÄ , bet ne vėliau kaip 1995 metais, A. B. pardavė „žemės sklypÄ su nebaigtu statyti sodo namu“. Pirmosios instancijos teisme A. B., apklaustas liudytoju, nurodė, kad sodo namelis buvo įregistruotas jo vardu; kad neatsimena, kuriam (N. G. ar E. G.) jis pardavė žemės sklypÄ ir sodo namelį, patvirtino, kad namo buvo pastatyta atitinkamai: pamatai, sienos, pertvaros viduje, gegnės, Å¡iferis (stogas), buvo iÅ¡betonuotas rÅ«sys, langai buvo užkalti skydais, reikėjo sudėti langus, duris, nebuvo vidinės apdailos, nebuvo komunikacijų, buvo bendras su kaimynais Å¡ulinys, buvo pasodinti vaismedžiai (t.1, b. l. l76).

Byloje nėra duomenų, ar sodo namas kaip nekilnojamojo turto objektas buvo įregistruotas A. B. vardu. 1996-09-09, santuokos metu, pagal 1996-09-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P91-96-1430, N. G. nupirko 0,0740 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris 1996-10-24 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre N. G. vardu.IeÅ¡kovas E. G. ir atsakovė N. G. byloje pripažįsta, kad 0,0740 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko su jame esančiu nebaigtu statyti pastatu, tačiau nėra duomenų, kada nupirko ir kaip Å¡is sandoris buvo įformintas.

Å iaulių rajono savivaldybė 1996-12-21 potvarkiu N. G. leido rekonstruoti sodo namelį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamÄ jį namÄ (t. 2, b. l. 38). 1997 m. buvo parengtas sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamÄ jį namÄ projektas (t.1, b. l. 179-197). 1998-07-15 sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynas V. Č. sutiko, kad N. G. statytų priestatÄ (garaÅ¾Ä ) ant jo sklypo ribos (t. 2, b. l. 37). Ginčo Å¡alys byloje patvirtino, kad iki santuokos nutraukimo atliko kai kuriuos namo rekonstrukcijos ir sklypo sutvarkymo darbus, tačiau byloje nėra duomenų, ar gyvenamasis namas buvo rekonstruotas nepažeidžiant rekonstrukcijos projekto reikalavimų, t.y. ar apskritai šį gyvenamÄ jį namÄ kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ galima registruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

A. N. G. byloje nurodė, kad ji negalėjo įregistruoti namo Nekilnojamojo turto registre, nes kilo „nesklandumų, pvz. pamatai yra kaimyno teritorijoje“ (t.1, b. l. 46), o ieÅ¡kovo atstovė advokatė J.B. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad „namas buvo gerinamas neturint leidimo“ (t. 2, b. l. 52), todėl byloje bÅ«tina įpareigoti Å¡alis pateikti įrodymus, kad gyvenamasis namas yra pastatytas (rekonstruotas) nepažeidžiant rekonstrukcijos projekto, o taip pat pasiÅ«lyti įregistruoti namÄ Nekilnojamojo turto registre ir tik tada spręsti dėl jo padalijimo (atidalijimo) tarp bendrasavininkių.

Pagal Å iaulių apygardos teismo paklausimÄ , VÄ® „Registrų centras“ 2014-02-18 raÅ¡tu Nr. (8.4.3.) Å G-355 nurodė, kad „nekilnojamas daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į jį, neįregistruotas, kadangi teritoriniam registratoriui įstatymų nustatyta tvarka, nepateikti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo“. Tai reiÅ¡kia, kad priimtas teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas, nes jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ . Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatÄ , tai jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ pastatÄ CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieÅ¡ trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktÄ ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Å iame įstatyme nenurodoma apie nebaigtÄ statyti statinį kaip apie specialų objektÄ , kurį registruojant turėtų bÅ«ti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimÄ . Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, į kurį abi šalys pareiškė atitinkamas civilines teises, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, todėl bylos šalys pirmiausia turėtų inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl gyvenamojo namo įteisinimo įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, dalijant namÄ natÅ«ra, bÅ«tina nustatyti, kaip bendrasavininkiai naudosis žemės sklypu, ant kurio pastatytas Å¡is namas.Bylos Å¡alys neginčijo, kad po santuokos nutraukimo, t.y. po 2002-02-11 iki 2011 m. vidurio, kartu gyveno rekonstruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tik skirtingai nurodė, kokie pastato (gyvenamojo namo) rekonstrukcijos ir gerinimo darbai Å¡iuo laikotarpiu buvo atlikti ir kieno lėšomis. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės N. G. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė, kiek ieÅ¡kovas E. G. skyrė lėšų ir laiko ginčo namo pagerinimui ir kokios buvo Å¡alių galimybės skirti Å¡ias lėšas.

Pažymėtina, kad sprendime yra neteisingai nurodytas namo unikalus numeris.Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes reikalinga iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, nustatyti naujas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso dalyvių teisė skųsti sprendimÄ apeliacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kadangi sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai nėra galimybės Å¡ioje proceso stadijoje paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl Å¡iuo klausimu turės pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                Laisvė Aleknavičienė Danutė Burbulienė                                                                  Danutė Matiukienė