e423037f-810a-4a3a-8a3a-337947ba6a4e · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-568-876/2012Teismo proceso Nr. 2-40-3-00437-2013-9                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9 N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei V.

P., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei Vidai M. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovams E. J., S. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovams Vidai M. J., E. J., S. M., dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus VidÄ M. J., E. J., S. M. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ jai priklausančio gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir kiemo statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini). GyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypÄ po statiniais ji įgijo pagal senelės A. K. suraÅ¡ytÄ testamentÄ . Nuosavybės teise į nurodytÄ turtÄ Ä¯registravo 2006-01-23, tačiau realiai naudotis jai priklausančiu turtu negali, nes jį yra neteisėtai užvaldę atsakovai ir neteisėtai valdo nuo turto įregistravimo jos vardu dienos iki Å¡iol.

Ä® daugkartinius jos raginimus iÅ¡sikelti nereaguoja, negana to, dar jai grasina, kad kreipsis į teismÄ ir atims jai priklausantį nurodytÄ turtÄ . Atsakovai gyvenamÄ jį namÄ pavertė landyne. Be to, atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka komunalinių mokesčių, Už komunalinių atliekų tvarkymÄ jau yra susikaupusi 196,96 Lt skola. BÅ«dama turto savininkė, ji negali juo naudotis dėl atsakovų kaltės. Be to, ji pati yra neįgali ir neturi kur gyventi. Atsiliepimu atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovė yra atsakovės dukra. Tuose namuose gyvena daugiau nei 20 metų, čia užaugino savo vaikus, tame tarp ir ieÅ¡kovę. Nei ji, nei jos sÅ«nus nėra užvaldę jos turto, juo labiau neteisėtai. Buvo toks susitarimas ir jos mama namÄ perleido ieÅ¡kovei, apie kokias nors iÅ¡lygas dėl jos gyvenimo name nebuvo įraÅ¡yta, todėl daba ir kyla nesutarimai. IeÅ¡kovė nurodė, kad nemokami mokesčiai daugiau nei trys mėnesiai, tačiau tai yra ne tiesas, nes visus mokesčiu moka ji, nes dukra paskutiniu metu ten negyvena.

Apie mokestį už komunalinių atliekų tvarkymÄ ji nieko nežinojo, nes sÄ skaitos ieÅ¡kovė jiems nepateikė, o ankstesni yra sumokėti. Taip pat ir kiti mokesčiai yra tvarkingai mokami – tiek už elektrÄ , vandenį, žemę. Nurodoma, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ji taip pat nebuvo įspėta apie iÅ¡keldinimÄ , o tai privalėjo padaryti ieÅ¡kovė, nes pagrindų iÅ¡keldinti jos be įspėjimo nėra. (b.l. 18).Atsiliepimu atsakovas E. J. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas.

IeÅ¡kovė yra jo sesuo, jie abu tuose namuose užaugo, ten yra jų tėviÅ¡kė. IeÅ¡kovė puikiai žino, kad jis ten negyvena, tik yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nei jis, nei jo mama nėra užvaldę jos turto, juo labiau neteisėtai. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad nemokami mokesčiai daugiau nei trys mėnesiai, nes visus mokesčius moka mama. Apie mokestį už komunalinių atliekų tvarkymÄ jie nieko nežinojo, nes sÄ skaitos ieÅ¡kovė jiems neperdavė, o ankstesnės sÄ skaitos yra sumokėtos.

Be to, ieÅ¡kovė anksčiau jų niekada neįspėjo, nes visus klausimus galėjo iÅ¡spręsti taikiai. Atsakovė V. M. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. P. 25 000 Lt turto pagerinimui patirtų iÅ¡laidų. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė ginčo name apsigyveno 1967 metais dar esant gyvai A. K.. Testamentu A. K. visÄ savo turtÄ , taip pat ir pastatus paliko ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nuosavybės teises VÄ® „Registrų centras“ į Å¡iuos pastatus įregistravo tik 2006-01-23.

Iki to laiko, o ir po nuosavybės įregistravimo, pastatų visiÅ¡kai neprižiÅ«rėjo, jais nesidomėjo, jų neremontavo. IeÅ¡kovė taip apt niekada nemokėjo komunalinių, nei žemės mokesčių. Dar prieÅ¡ ieÅ¡kovei įregistruojant nuosavybės teises. Atsakovė pagerino namÄ , pristatydama priestatÄ ir įrengdama ten du kambarius bei koridorių su laiptine. Taip pat atsakovė atstatė Å«kinį pastatÄ su lauko virtuve ir lentine daržine, nes senasis Å«kinis pastatas sugriuvo. IeÅ¡kovei 2006-01-23 registruojant nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ , atsakovė jau buvo atlikusi visus turto pagerinimo darbus ir patyrusi tam tikras iÅ¡laidas, susijusias su Å¡iais darbais.

Vadinasi, ieÅ¡kovei atiteko turtas, kurio vertė, nuosavybės teisių registravimo metu, buvo didesnė už jo vertę 1972-11-14 (A. K. sudarant testamentÄ ), taip pat už jo vertę 1995-03-07 (mirus A. K.) ir už jo vertę 1995-12-28 (ieÅ¡kovei gaunant paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ ). Nurodoma, kad atsakovė daugiau kaip 45 metus rÅ«pinosi ieÅ¡kovei priklausančiu turtu kaip savu. Nuo tada, kai apsigyveno minimame name atsakovė prie gyvenamojo namo pastatė dviejų aukÅ¡tų priestatÄ (du kambariai ir koridorius pirmame aukÅ¡te, laiptinė ir vienas kambarys antrame aukÅ¡te, reali vertė – 20 000 Lt), paliejo naujus pamatus po sena namo dalimi ir pakeitė stogÄ virÅ¡ viso namo (reali vertė – 8 000 Lt), vietoje seno Å«kinio pastato pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ su lauko virtuve ir lentine daržine (reali vertė- 15 000 Lt).

Visus ieÅ¡kovei priklausančio turto pagerinimu atsakovė įvertino 43 000 Lt. Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ užimamų patalpų, atsakovė praÅ¡o, kad ieÅ¡kovė jai atlygintų bent dalį patirtų iÅ¡laidų, susijusių su turto pagerinimu, tai yra 25 000 Lt.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodoma, kad pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys neatitinka reikalavimų, todėl neturėjo bÅ«ti teismo priimtas ir vertinamas.

Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji savo lėšomis pagerino jos turtÄ jai tapus turto savininke. GyvenamÄ jį namÄ ji paveldėjo pagal senelė A. K. suraÅ¡ytÄ testamentÄ . Pastatai buvo tvarkingi ir gerai prižiÅ«rėti, nes A. K. buvo tvarkinga moteris. Atsakovė, nors ir jos mama, nuo pat jos gimimo vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , nuolat girtaudavo ir taip nugyveno jai priklausančius pastatus. Beje, atsakovė gyvendama eilę metų jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose nei karto jai nėra sumokėjusi nuomos mokesčio, ar bent pasistengusi užtaisyti kiaurus pastatų stogus, sudėjusi į langus stiklus.

           IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.              Byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės.              Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas V. P. vardu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės juridinis pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas. (b.l. 4-8).              A. K. testamentu paliko visÄ savo turtÄ anÅ«kei V. J. . (b.l. 8).

             1995-12-28 V. P. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas. (b.l. 9).              Dėl iÅ¡keldinimo Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. P. pagal testamentÄ 1995-12-28 paveldėjo A. K. priklausantį turtÄ , tokiu bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 2006-06-21 iÅ¡sipirko po pastatais esantį žemės sklypÄ . Šį turtÄ 2006 m. įregistravo nekilnojamo turto registrų centre.Tuo tarpu nei savo atsiliepime, nei teismo posėdžio metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teisę į ieÅ¡kovės nuosavybę bei neįrodė, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės yra susiklostę tam tikri kitokio pobÅ«džio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindÄ gyventi gyvenamajame name, esančiame Å akių r.sav.

Giedručių k. Valių g. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė yra atsakovės dukra. Atsakovė visÄ gyvenimÄ gyveno ginčo pastatuose, Å¡iuose namuose užaugino savo vaikus, tame tarpe ir ieÅ¡kovę. Atsakovės nuomonė, jog ji turi teisę gyventi ieÅ¡kovei priklausančiuose pastatuose grindžiama moraliniu aspektu, tai yra, jog ji visÄ gyvenimÄ ten gyveno, rÅ«pinosi pastatais kaip savo, ten augino savo vaikus. Tačiau teismas turi konstatuoti, jog vien moralinio pobÅ«džio normomis teismas remtis negali priimdamas sprendimÄ , nes Konstitucija ir įstatymai gina nuosavybę, kuri Å¡ioje situacijoje priklauso V.

P.. Tuo tarpu Å¡ios situacijos vertinimas moraliniu požiÅ«riu yra tik Å¡alių ir pačios Å¡eimos vidinis dalykas, kurį jie privalo patys tarpusavyje iÅ¡spręsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė apsigyveno ginčo name 1967 m., tuo metu turto savininkė buvo A. K.. 1995 m. ieÅ¡kovei V. P. paveldėjus turtÄ ir 2006 m. šį turtÄ Ä¯registravus registrų centre, ji nereikalavo, kad ieÅ¡kovė ir kartu su ja gyvenantis E. J. bei S. M. atlaisvintų jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai yra konkliudentiniais veiksmais leido Å¡iems asmenims gyventi ginčo name, buto nuomos ar panaudos sutarties Å¡alys nepasirašė.

Å alys paaiÅ¡kino, kad atsakovai nemoka ieÅ¡kovei nuomos mokesčio, tačiau apmoka mokesčius už vandenį, elektrÄ ir pan. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiformavo panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neiÅ¡vengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (CK 6.641 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai gyvena ieÅ¡kovei priklausančiame name.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu ji yra iÅ¡situokusi ir gyvena pas savo buvusį sutuoktinį, nes neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl namas reikalingas jai pačiai siekiant turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Šių bylos faktinių aplinkybių Å¡alys neginčija ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sudaro pagrindÄ nutraukti panaudos teisinius santykius. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį reikalaudama iÅ¡keldinti atsakovus, galima daryti prielaidÄ , jog ji ne visiÅ¡kai teisingai kvalifikavo teisinių santykių su atsakovais esmėę tačiau ieÅ¡kovės valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai – ieÅ¡kovė laiko, kad teisinis pagrindas atsakovų gyvenimui ieÅ¡kovės name iÅ¡nyko, atsakovai gyvena ieÅ¡kovės name be jos leidimo ir teisinio pagrindo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovai piktybiÅ¡kai neieÅ¡ko kitos gyvenamosios vietos, o atsakovė V. J. nurodo, kad ji neturinti kur iÅ¡sikelti, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo CK 6.641 str. 2 d. nuostatų nepažeidžia. Nors atsakovai siekia, kad ieÅ¡kinys dėl jų iÅ¡keldinimo bÅ«tų atmestas ir jie liktų gyventi ieÅ¡kovės name prieÅ¡ jos valiÄ , nenurodo ir neįrodinėja, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis sÄ lygomis jie gyvena ieÅ¡kovės bute dabar ir ketina gyventi ateityje.Taigi vertindama Å¡ios situacijos teisinę pusę, teismas privalo konstatuoti, kad atsakovai neiÅ¡sikeldami iÅ¡ jiems nepriklausančių ir niekada nuosavybės teise nepriklaususių patalpų, laikydami čia savo turtÄ bei neturėdami tam savininko leidimo ir sutikimo, gyvena be teisėto pagrindo, todėl turi bÅ«ti iÅ¡keldinti nesuteikiant jiems kitų patalpų (CK 6.612 str.).

Å iuo atveju atsakovams atsisakant atlaisvinti ginčo patalpas, jų veiksmai atitinka nesÄ Å¾iningo valdymo turinį (CK 4.26 str. 3 d.), todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 4.95 str. pagrindu ir iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo iÅ¡keldinant atsakovus. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai yra deklaravę gyvenamÄ vietÄ ginčo name, nesukuria jiems nuosavybės teisės. Teismui atsisakius ginti ieÅ¡kovės teisę į įstatymo nustatyta tvarka įsigytÄ turtÄ , bÅ«tų paneigtas nuosavybės teisės instituto neliečiamumo principas ir pažeista prigimtinė žmogaus teisė į nuosavybę.

IeÅ¡kovei ginčo daiktai priklauso nuosavybės teise. TÄ patvirtina vieÅ¡o registro duomenys. Atsakovai jokių teisių į ginčo turtÄ neturi, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai juos iÅ¡keldinti yra teisėti ir pagrįsti.              Teismo posėdžio metu ir savo atsiliepimuose atsakovai E. J. ir S. M. nurodo, jog jie ginčo pastate negyvena, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, jog jie ten negyvena. S. M. teigė, jog tik kartais ateina, tačiau ieÅ¡kovė nurodo, jog jis yra atsakovės sugyventinis.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai ginčo pastate negyvena, teismas nutaria juos taip iÅ¡keldinti siekiant ateityje iÅ¡vengti naujų teisminių ginčų. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų              Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 25 000 Lt turto pagerinimui patirtų iÅ¡laidų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog Å¡iuo pagerinimus ji padarė 1974 m. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nepagrįstas, be to yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis ir praÅ¡o jÄ taikyti.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis. Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę net ir tais atvejais, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžiÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar Å¡is terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam bÅ«tina iÅ¡tirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).Nagrinėjamoje byloje praÅ¡o priteista patirtų iÅ¡laidų turto pagerinimui, kurie atsakovės žodžiais, buvo padaryti 1974 m. Akivaizdu, kad atsakovė visÄ laikÄ gyvendama ginčo pastatuose, jais rÅ«pindamasi kaip savo nuosavybe negalvojo apie iÅ¡kilsiančiÄ bÅ«tinybę praÅ¡yti priteisti jos patirtas iÅ¡laidas, tokia bÅ«tinybė atsirado tik gavus ieÅ¡kinį, jog yra praÅ¡o iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo pastatų, kuriais ji rÅ«pinosi.

Å ios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡ie nurodomi pagerinimai pagal atsakovė žodžius buvo padaryti prieÅ¡ 40 metų, kas leidžia daryti prielaidas apie jų iÅ¡liekamÄ jÄ vertę Å¡iuo metu. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad atsakovė praÅ¡ydamas priteisti patirtas iÅ¡laidas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prieÅ¡ 40 metų padaryti pagerinimai buvo jos apmokėti, nėra pateikta duomenų, kokie konkrečiai pagerinimai buvo padaryti, kokia jų buvo vertė ir kokia jų įtakÄ Å¡ios dienos turto vertei.

Tai yra, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, jog ir nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bei taikydamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmeta.              Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė V. P. pateikė sprendimÄ dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistinos.

Teismui pateikta 2013-06-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. TP-7-(2.10)-1360, pagal kuriÄ teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ V. P. valstybės buvo patirtos tokios iÅ¡laidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimÄ ; 160 Lt už advokato atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo sumai.

Tenkinant ieÅ¡kinį visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 400 Lt už antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei (procesinių dokumentų rengimas). Taip pat 144 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieÅ¡kovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 49,47 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str., CPK 260 str., n u s p r e n d ž i a:

             ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.             Iškeldinti atsakovus V. M. J., E. J., S. M. su visu jiems priklausančiu turto iš V. P. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).                           Priteisti iš atsakovų V. M. J., E. J., S. M. iš kiekvieno po 16,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 48 Lt žyminio mokesčio, viso – iš kiekvieno po 64,57 Lt (šešiasdešimt keturis Lt 57 centus) valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovų V. M. J., E. J., S. M. iÅ¡ kiekvieno po 134 Lt (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt keturis Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei už V. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                     Judita Sungailaitė