2024-08-01 Nr. BB-3933-1-01-1-45626-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2958/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45626-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus šioje byloje vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles – pirmenybę suteikė nenuosekliems ir prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, nesivadovavo įrodymų visuma, neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių, taip pažeisdamas BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, pripažino kasatorių kaltu, nesant byloje jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo medicinos eksperto G. Serbento išvada padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus (t. y. kad asmeniui padarytų sužalojimų tyrimai neatliekami vien iš fotonuotraukų, jei sužalojimai jose pažymėti ir aprašyti ne specialisto, gydytojo) ir kelia abejonių. Taip pat teismai tiesiogiai netyrė įrodymų – policijos kūno kamerų darytų vaizdo įrašų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo pateiktame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Tačiau tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų nuostatų. Kasaciniame skunde tokiu atveju turi būti pateikiama teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuosprendis (nutartis) surašyti pažeidžiant atitinkamas BPK nuostatas bei kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokiais argumentais nelaikytini kasatorių teiginiai, kuriais ginčijamas teismų atlikto įrodymų vertinimo turinys, teismų išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ankstesnį nuteistojo V. L. kasacinį skundą. Priimtoje nutartyje nurodoma, kad kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, dėl to nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, V. L. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pakartotinai paduotame kasaciniame skunde papildomų argumentų, kurie leistų priimti kitokį sprendimą, nepateikta; o skundo turinys iš esmės analogiškas ankstesniajam. Kasaciniame skunde daromos nuorodos į BPK 20, 44 straipsnių nuostatas, tačiau nurodytų pažeidimų buvimas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, nepašalino abejonių. Taigi, kasatorius iš esmės prašo kasacinės instancijos teismo iš naujo vertinti byloje esančių įrodymų turinį, pasirenkant gynybos poziciją atitinkančią jų interpretaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi, V. L. pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė