e41f7cdc-30db-44e4-927f-c2ea09f611c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria sustabdyta dalis civilinės bylos, iÅ¡keltos pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Achema“ dėl suskystintųjų dujų terminalo priedo lėšų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl ieÅ¡kovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Amber Grid“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Achema“, patikslintu reikalavimu praÅ¡ydama priteisti 159 571,77 Eur dydžio delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, 2 495 299,31 Eur suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšas, 18 998,18 Eur dydžio delspinigius pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugos sutartį.

2. Atsakovė AB „Achema“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš atsakovės gautus mokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, taip pat pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant iš atsakovės gautus mokėjimus šių delspinigių užskaitymui.

3. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo byloje Nr. T-417/16, kurioje nagrinėtas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo pagrįstumas.

4. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo byloje Nr. T-417/16 priimtas sprendimas. Minėtu Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo sprendimu buvo atmestas UAB „Achemos Grupė“ ir AB „Achema“ ieÅ¡kinys, kuriuo ginčytas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas.

5. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-847/19 P priims galutinį sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ pateiktÄ dėl Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo.

6. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. C-847/19 P apeliacinis skundas dėl Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo atmestas.

7. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. 8. 2021 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas sustabdyti bylos dalį dėl reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos SÄ jungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

9. Atsakovė su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutiko, teigdama, kad Kauno apygardos teismas gali savarankiÅ¡kai įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar Europos Komisija atlieka ieÅ¡kovės nurodytÄ tyrimÄ . Be to, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimai tiek dėl 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties, tiek dėl 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties turi bÅ«ti nagrinėjami kompleksiÅ¡kai, o ne izoliuotai vieni nuo kitų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl dalies bylos sustabdymo.

11. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad valstybės pagalba suskystintųjų dujų terminalo lėšoms negali bÅ«ti teikiama, kol nėra gautas Europos Komisijos sutikimas, bei tai, kad Europos SÄ jungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimÄ dėl valstybės pagalbos suskystintųjų dujų terminalo pakeitimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o kitas Europos Komisijos sprendimas nėra priimtas, sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog bylos dalis dėl reikalavimų, kylančių iÅ¡ 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo sutarties, turi bÅ«ti sustabdyta iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas.

12. Teismas dalį bylos dėl reikalavimų pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo sutartį sustabdė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, o kitÄ bylos dalį nusprendė nagrinėti priimant dalinį sprendimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Achema“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį.

14. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas pats gali nustatyti ir įvertinti byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. 14.2. Europos Komisijos atliekamas tyrimas netrukdo teismui visapusiÅ¡kai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius Å¡alių tarpusavio santykius. 14.3. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo finansavimo schema yra laikoma valstybės pagalba, o apie Å¡iÄ schemÄ nebuvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta Europos Komisijai, todėl teismas pats gali pasisakyti dėl ginčijamos schemos ir nėra bÅ«tina sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. 14.4.

Europos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta nacionalinių teismų pareiga aktyviai imtis priemonių uždraudžiant neteisėtos valstybės pagalbos teikimÄ . 14.5. Vien tai, kad Europos Komisija atlieka tyrimÄ , per se (savaime) nereiÅ¡kia nacionalinės bylos stabdymo pagrindo, be to, visi byloje pareikÅ¡ti reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami kartu, nestabdant nei visos bylos, nei jos dalies.

15. IeÅ¡kovė AB „Amber Grid“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

16. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais į skundÄ : 16.1. Europos Komisija nagrinės identiÅ¡kus klausimus, į kuriuos turės bÅ«ti atsakyta ir sustabdytoje bylos dalyje. 16.2. Teismas teisingai pastebėjo, kad tiek dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo lėšų priedo mokėjimų pripažinimo valstybės pagalba, tiek dėl tokių mokėjimų suderinamumo klausimų spręs Europos Komisija. 16.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad Europos Komisijos sprendimai nacionaliniams teismams yra privalomi, todėl nagrinėti bylos dalį bÅ«tų teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡ka ir tam tikra prasme beprasmiÅ¡ka, kadangi Europos Komisijos sprendimas turės prioritetÄ . 16.4.

Skubėjimas iÅ¡nagrinėti bylos dalį iÅ¡naudojant situacijÄ , kai laikinai nėra Europos Komisijos sprendimo, suderinančio valstybės pagalbos teikimÄ , nederėtų su siekiu teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ . 16.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pareiga vengti Europos Komisijos sprendimams prieÅ¡taraujančių sprendimų lemia, jog bylos nagrinėjimas turėtų bÅ«ti sustabdytas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bylos dalies sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Bylos sustabdymo pagrindai CPK skirstomi į privalomuosius (CPK 163 straipsnis) bei fakultatyviuosius (CPK 164 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

20. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta teismui galimybė sustabdyti bylÄ joje dalyvaujančių asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ , turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir procesinį sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, jog Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, Å¡alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys Å¡ių veiksmų negali atlikti ar neekonomiÅ¡ka tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti bÅ«tinumÄ sustabdyti bylÄ , pavyzdžiui, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019 46 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas imasi CPK numatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. Taigi, nors proceso koncentracijos principas įpareigoja siekti iÅ¡nagrinėti bylÄ per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ laikÄ , tačiau teismo proceso sparta negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti proceso ekonomiÅ¡kumo principo bei pagrindas atsisakyti siekio tinkamai bei teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

22. Atskiruoju skundu nėra ginčijama, kad Europos Komisija nagrinės klausimus dėl tapačių aplinkybių, susijusių su galimai teikta valstybės pagalba taikant priemones – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo lėšų priedo rinkimÄ per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atskirajame skunde atsakovė iÅ¡ esmės tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas turi jurisdikcijÄ lygiai kaip ir Europos Komisija nagrinėti valstybės taikytas priemones, vertinti jų (ne)pripažinimÄ valstybės pagalbos teikimu, o tokį vertinimÄ nacionalinis teismas gali atlikti operatyviau nei Europos Komisija.

23. Apeliacinio teismo neįtikina atskirojo skundo argumentai, kad Europos Komisijos ir pirmosios instancijos teismo ginčui aktualių aplinkybių nagrinėjimas nebÅ«tų paralelinis, jog pirmosios instancijos teismo atsakymai į bylos nagrinėjimui aktualius klausimus dėl priemonių pripažinimo valstybės pagalba bei praneÅ¡imo Europos Komisijai apie suskystintųjų gamtinių dujų finansavimo schemÄ bÅ«tų savarankiÅ¡ki Europos Komisijos sprendimo atžvilgiu. Tokia atsakovės pozicija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog Europos Komisija pagal savo jurisdikcijÄ nagrinėjamoje valstybės pagalbos byloje turėtų aiÅ¡kinti valstybės pagalbos sÄ vokÄ bei spręsti dėl tokios pagalbos teisėtumo neatsakydama į klausimus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo finansavimo schemos (ne)laikymo valstybės pagalba bei nevertindama aplinkybių, susijusių su iÅ¡ankstiniu (ne)praneÅ¡imu apie minėtÄ schemÄ Europos Komisijai, nes kitu atveju bÅ«tų pateikiami paraleliniai situacijos teisiniai vertinimai.

24. Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbÄ Europos Komisija turi bÅ«ti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal SESV 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ procedÅ«rÄ . Atitinkama valstybė narė savo pasiÅ«lytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.

25. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Europos SÄ jungos normų valstybės pagalbos srityje taikymas grindžiamas, viena vertus, nacionalinių teismų ir, kita vertus, Komisijos ir SÄ jungos teismų lojalaus bendradarbiavimo pareiga, pagal kuriÄ kiekvienas veikia pagal SESV jam priskirtÄ vaidmenį o jų atitinkami vaidmenys yra vienas kitÄ papildantys, tačiau atskiri. Pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso iÅ¡imtinei Europos Komisijos, kontroliuojamos Europos SÄ jungos teismų, kompetencijai, o nacionaliniai teismai, kol bus priimtas galutinis Europos Komisijos sprendimas, užtikrina teisės subjektų teisių apsaugÄ valstybės institucijoms galbÅ«t pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ draudimÄ .

Esant tokiai situacijai, kai Europos Komisija dėl pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį įgyvendintos pagalbos priėmė galutinį sprendimÄ , kuriuo Å¡i pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnį, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad galutinis Europos Komisijos sprendimas a posteriori (iÅ¡ paskesnio, vėliau) neįteisina įgyvendinimo priemonių, kurios buvo neteisėtos dėl to, jog priimtos pažeidžiant minėto 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatytÄ draudimÄ .

Susiklosčius aptartai situacijai, Europos SÄ jungos teisė įpareigoja nacionalinius teismus imtis priemonių, kurios bÅ«tų tinkamos veiksmingai iÅ¡taisyti neteisėtumo pasekmes (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Nr. C‑445/19 Viasat Broadcasting UK Ltd prieÅ¡ TV2/Danmark A/S, Danijos Karalystę ir jame nurodyta praktika).

26. Nurodytas Europos SÄ jungos teisinis reguliavimas iÅ¡ esmės užkerta galimybę nacionaliniam teismui taikyti valstybės pagalbos priemonę, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad prievolė mokėti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšas yra neteisėta valstybės pagalba. Tai reiÅ¡kia, kad bylos aplinkybių atitikimo valstybės pagalbos sÄ vokai bei galimos valstybės pagalbos teisėtumo teisinis įvertinimas turi lemiamos reikÅ¡mės teismo sprendimui dėl dalies byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

27. Taipogi sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateiktais argumentais, kad tapačių aplinkybių teisinis vertinimas tais pačiais teisiniais aspektais (pavyzdžiui, dėl priemonių laikymo ar nelaikymo valstybės pagalba) lygiagrečiai tiek nacionaliniame teisme, tiek Europos Komisijoje kelia grėsmę, jog susidarys situacija, kai bus pateikti prieÅ¡taringi iÅ¡aiÅ¡kinimai. Bylos dalies sustabdymas garantuoja, kad tokios situacijos bus galima iÅ¡vengti.

28. Vertinant atskirojo skundo argumentus, siejamus su visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimu vienu metu, akcentuotina, kad dalis byloje pareikÅ¡tų reikalavimų nepatenka į Europos Komisijos vykdomo tyrimo sritį. Nors tikėtina, kad visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus bÅ«tų ekonomiÅ¡kiau nagrinėti kartu, tačiau Å¡ioje nutartyje jau minėtas proceso koncentracijos principas įpareigoja teismÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad procesas vyktų kaip galima operatyviau. Nenustačius tiesioginių kliūčių nagrinėti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų dalies, tokie reikalavimai teismo privalo bÅ«ti nagrinėjami, tačiau teismo pareiga nagrinėti kitus panaÅ¡ius reikalavimus pati savaime nepaneigia iÅ¡vados dėl dalies tų reikalavimų nagrinėjimo laikino negalimumo.

29. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tai, kad nacionalinis teismas negali taikyti neteisėtos valstybės pagalbos priemonės, o byloje vertintinos pagalbos priemonės teisėtumo klausimas pagal kompetencijÄ Å¡iuo metu yra sprendžiamas Europos Komisijos užvestoje byloje, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bÅ«tinybę stabdyti bylos dalies nagrinėjimÄ iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas valstybės pagalbos teikimo byloje, todėl atskirasis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis