2025-05-07 Nr. AB-7982-3-62-3-02712-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-64-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02712-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Kauno tardymo izoliatorius) (toliau – ir Kauno kalėjimas), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose Nr. 214 ir Nr. 335 (toliau – ir kameros) jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas kameros gyvenamasis plotas, kameros visada buvo perpildyta, dėl to nuo kitų asmenų sklido blogas kvapas, asmenys trukdydavo vieni kitiems, todėl kildavo konfliktai. Kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, natūralaus, dirbtinio apšvietimo, langai maži, iš lauko pusės purvini, kameroje Nr. 335 neatsidarydavo langas, nes buvo uždėtos grotos, todėl nebuvo galimybės natūraliu būdu išsivėdinti patalpas. Kamerose iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų. Kamerose buvo netvarkingas inventorius, buvo išlūžę spintelės ir stalčiai, skirti susidėti asmeniniams daiktams, todėl daiktus teko laikyti dėžėse. Dušo patalpos netvarkingos, avarinės būklės, ant sienų matėsi pelėsis, patalpose nebuvo jokios ventiliacijos. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas teigė daug nervinęsis, jutęs orumo pažeminimą, diskomfortą, kitus nepatogumus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 9 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš Kauno kalėjimo.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno kalėjime buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Kamerose sanitarinis mazgas įrengtas pačioje gyvenamojoje patalpoje, kaip numatyta Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 12.5 papunktyje.

Sanitarinio mazgo kabinoje buvo įrengtas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sanitarinio mazgo patalpos durys tvarkingos, todėl patalpa užtikrino suimtųjų privatumą. Kauno kalėjimo kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos). Atsakovo atstovo teigimu, nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo inventoriaus ir įrengtų grotų languose, kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo visi reikalingi baldai.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose yra įrengtos orlaidės, per kurias vyksta kameros vėdinimas. Patalpos nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi 2-ame ir 3-iame aukštuose įrengtomis dušinėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-4368 yra užfiksuoti 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (su naujausiais pakeitimais) (toliau – ir Higienos norma HN134:2015) 12 punkto ir 39 punkto pažeidimai.

Pareiškėjas duše buvo itin trumpą laiką (15 min.), todėl nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos jo sveikatai ar emocinei būklei. Dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, pelėsis aptiktas tik trečio aukšto dušinėse. Bendras patalpas bei dušines tvarko ir dezinfekuoja paskirtas tvarkinys.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į sveikatos specialistus dėl sveikatos problemų, kurias galbūt galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Kauno kalėjime sąlygomis. Pareiškėjas padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl vien tik jo teiginiai neįrodo patirtos žalos.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. D. skundą – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Kauno kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kamerose Nr. 241 ir Nr. 335 jam trūkusio gyvenamojo ploto, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 5 d.) tvarkos 2.2 papunkčio nuostatomis, pagal kurias nuteistajam, laikomam kameros tipo patalpoje, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kauno kalėjimo administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (pareiškėjui teko ne mažiau kaip 4,14 kv. m kameros ploto), t. y. Kauno kalėjimo administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka Taisyklių 12.5 papunktyje, 2 ir 14.10 punktuose ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatytus reikalavimus. Kauno kalėjimo patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o patalpos vėdinamos per langus. Grotų ant langų įrengimą reglamentuoja Taisyklių 12.9 papunktis. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad Kauno kalėjimo kamerų tipo patalpos atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 ir 17 punktų reikalavimus. Taip pat byloje nepaneigti atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjo kamerose buvo visi reikalingi baldai, atitinkantys Normų 9.3 papunkčio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose, sulūžusių spintelių daiktam laikyti pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, sprendė, kad byloje neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl dušo patalpų, nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-4368 užfiksuota 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpų Higienos normos HN134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai (2 aukšto duše ant sienų bei lubų yra aiškiai matomų nešvarumų, pelėsis, patalpos netvarkingos, atviros ventiliacijos angos; 3 aukšto dušų patalpoje ant sienų aiškiai matomi nešvarumai, pelėsis). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu buvo laikomas Kauno kalėjime ir naudojosi 2-ame ir 3-iame aukštuose įrengtose dušinėse, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtus Kauno kalėjimo veiksmus, pažeidus Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturinės žalos dėl nustatytų pažeidimų, teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno kalėjime buvo pažeista. Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 11. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 9 000 Eur neturtinę žalą.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas mano, kad jeigu buvo pripažintas pažeidimas, turi būti priteistas žalos atlyginimas.

13. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu dėl pažeistų Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pareiškėjas patyrė sunkius padarinius. Atsakovo atstovo teigimu, nors byloje buvo konstatuoti Kauno kalėjimo neteisėti veiksmai, tačiau šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Kauno kalėjime, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno kalėjime, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Kauno kalėjimo administracija nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. neužtikrino, jog 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpos atitiktų Higienos normos HN134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus (2-to aukšto duše ant sienų ir lubų yra aiškiai matomų nešvarumų, pelėsio, patalpos netvarkingos, atviros ventiliacijos angos; 3-io aukšto dušų patalpoje ant sienų aiškiai matomi nešvarumai, pelėsis), t. y. buvo konstatuoti Kauno kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai ir pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Kauno kalėjime.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu ir mano, kad jam padaryta žala turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teigimu, esant nustatytiems pažeidimams, teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.).

21. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

22. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

23. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už nustatytus Higienos normos HN134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimų pažeidimus 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpose (2-to aukšto duše ant sienų ir lubų yra aiškiai matomų nešvarumų, pelėsio, patalpos netvarkingos, atviros ventiliacijos angos; 3-io aukšto dušų patalpoje ant sienų aiškiai matomi nešvarumai, pelėsis) pakanka teisės pažeidimo pripažinimo pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą ir jo nurodomas patirtas neigiamas pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymėtina, kad pareiškėjas dušu ir dušo patalpomis turėjo teisę naudotis kartą per savaitę 15 minučių, t. y. itin trumpą laiką. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad nurodyti pažeidimai (Higienos normos HN134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpose) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat duomenų, kad Kauno kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius