e41d64ee-e1ae-4432-9cd0-b8db1ce48b9f · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-255/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00999-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio bauda, ir

n u s t a t ė :

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. rugpjūčio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ R. V. už tai, kad ji, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, t. y. atsakingu asmeniu, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, 2020 m. balandžio 8 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), leido dirbti Kenijos Respublikos (trečiosios Å¡alies) piliečiams L. W. M. bei A. M. K. pagalbiniais darbininkais bei neužtikrino, kad jie bÅ«tų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ . Tokiu bÅ«du ji padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažino R. V. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 1000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio baudÄ .

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktoji R. V. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ pakeisti ir jai administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti arba paskirti jai Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

3.1. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nėra tinkamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Nurodo, jog nors ji per savo atstovę pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pasiraÅ¡iau darbo sutartis su užsienio piliečiais A. M. K. bei L. W. M., tačiau kartu buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad ji nevedė darbo pokalbių su Å¡iais darbuotojais, nederino įdarbinimo sÄ lygų su jais, netikrino jų dokumentų. Pažymi, jog įmonei ji vadovauja tik formaliai, todėl pasirašė jai atsiųstas darbo sutartis, tuo tarpu kitus įdarbinimo formalumus tvarko jos sÅ«nus – V. V.. Apeliantė nurodo, jog faktiÅ¡kai darbo santykius su darbuotojais sukÅ«rė jos sÅ«nus, t. y. V. V., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktoriumi ir faktiÅ¡kai jai vadovauja, todėl bÅ«tent jam turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

3.2. Be to, apeliantė skunde nurodo, kad jei aukÅ¡tesnės instancijos teismas vis dėlto nuspręs, jog nėra pagrindo nutraukti jai administracinę teisenÄ , tuomet praÅ¡o paskirti jai Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas skyrė jai nepagrįstai didelę baudÄ , neįvertino nusižengimo padarymo aplinkybių ir jų mÄ sto. Nurodo, jog abu Kenijos piliečiai A. M. K. bei L. W. M. į Lietuvos RespublikÄ atvyko pakviesti Kaune registruotos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kuri realiai jiems nesuteikė nei darbo, nei užtikrino jų grįžimo į Kenijos RespublikÄ .

Apeliantė pažymi, jog abu minėti darbuotojai patys kreipėsi į jos sÅ«nų, V. V. pagal skelbimÄ , praÅ¡ydami duoti jiems bet kokio darbo, nes jie neturi pinigų grįžti namo, tuomet jos sÅ«nus domėjosi, kaip galėtų padėti Å¡iems asmenims, kreipėsi į Migracijos departamentÄ , Užimtumo tarnybÄ , sudarė su jais darbo sutartį, leido gyventi įmonei priklausančiame bÅ«ste, naudotis įmonės automobiliu, pranešė SODRAI bei mokėjo visus mokesčius už juos, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį.

Apeliantė nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino argumentus dėl suklydimo dėl darbuotojų vizų galiojimo, tačiau tokia žmogiÅ¡koji klaida buvo padaryta, nes buvo kreipiamas dėmesys ne į vizos iÅ¡davimo, o jos pabaigos datÄ . Apeliantė sutinka, kad buvo padaryti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, tačiau Valstybinei darbo inspekcijai atvykus patikrinti dėl nelegalių darbuotojų, jos sÅ«nus prašė juos pasiimti, padėti jiems grįžti, tačiau nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų Å¡iems Kenijos piliečiams, prieÅ¡ingai, prašė leisti jiems toliau dirbti ir gyventi, nes pabėgėlių stovyklose nėra vietos.

Apeliantė pažymi, jog Inspekcijos pareigÅ«nas patvirtino, kad nedavė nurodymo atleisti Kenijos piliečius ir po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡ie du darbuotojai nebedirbtų. Apeliantės nuomone, administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas neatsižvelgė į nusižengimo pobÅ«dį, į tai, kad abu užsienio piliečiai buvo įdarbinti neslepiant įdarbinimo fakto, bendradarbiaujant su Migracijos departamentu ir ieÅ¡kant bÅ«tų padėti asmenims, kurie visÄ karantino laikotarpį ir po jo negalėjo iÅ¡vykti į savo kilmės valstybę.

Apeliantės nuomone, nors ir buvo padaryti formalÅ«s užsieniečių įdarbinimo pažeidimai, tačiau jie padaryti pačioms valstybės institucijoms nebyliai tam pritariant, t. y. tiek Migracijos departamentui, kuris turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti asmenis į kilmės valstybę, tiek Darbo inspekcijai, kuri turėjo imtis priemonių nutraukti nelegalų darbÄ . Apeliantė pažymi, jog jei jos sÅ«nus bÅ«tų nedelsiant nutraukęs darbo santykius su Å¡iais Kenijos piliečiais, jie bÅ«tų buvę palikti gatvėje be jokio pragyvenimo Å¡altinio ir bÅ«sto, be galimybės iÅ¡vykti.

Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tai pirmas tokio pobÅ«džio nusižengimas, kuris buvo padarytas ne siekiant naudos sau, o siekiant padėti užsieniečiams, kurie buvo palikti likimo valiai, bendradarbiaujant su institucijoms. Nurodo, jog dar iki teismo nutarimo priėmimo atsiradus galimybei iÅ¡vykti, su abiem asmenimis buvo nutrauktos darbo sutartys ir jie grįžo į Kenijos RespublikÄ . Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir lengvinančiÄ aplinkybę ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimÄ .

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, praÅ¡o jų netenkinti ir apeliacinį R. V. skundÄ atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. priimtÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. IÅ¡ administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktosios kaltės nėra, pati R. V. neneigia paties ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo fakto, nurodydama, jog ji yra tik formalus Å¡io administracinio nusižengimo subjektas, o tikrasis subjektas turėtų bÅ«ti jos sÅ«nus, kuris realiai valdo įmonę ir kuris realiai ir įvykdė šį nusižengimÄ , be to, apeliantės manymu, jai paskirta per griežta nuobaudÄ , praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti ir paskirti jai įspėjimÄ .

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino R. V. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu ir pagrįstai bÅ«tent jÄ , kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, t. y. atsakingÄ asmenį, patraukė administracinėn atsakomybėn ir bÅ«tent jai, o ne jos sÅ«nui, kuris minėtoje įmonėje užima technikos direktoriaus pareigas, paskyrė administracinę nuobaudÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas asmuo, t. y. R. V.. Pažymėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tinkamo subjekto klausimas nebuvo keliamas, o iÅ¡kilo tik apskundus Apylinkės teismo priimtÄ nutarimÄ , todėl Å¡i aplinkybė vertinama kaip administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. siekis iÅ¡vengti jai gresiančios administracinės atsakomybės.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 (vieno tÅ«kstančio) iki 5000 (penkių) tÅ«kstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių nebuvimÄ , paskyrė jai minimaliÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ 1000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio nuobaudÄ .

9. Å ioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. V. nuo pat pradžių neneigė administracinio nusižengimo padarymo, savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog R. V. anksčiau bÅ«tų padariusi pažeidimų, susijusių su darbo tvarka (b. l. 56). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų Å¡velninti R. V. paskirtÄ ir taip minimaliÄ administracinę nuobaudÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudÄ nusižengimÄ darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ užmokestį už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Apygardos teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje R. V. už administracinį nusižengimÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų dydžio bauda yra tinkama ir pakankama, kad bÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, jog skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios užtikrintų, jog pažeidėjas ateityje susilaikys nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio neteisėtų veiksmų ateityje.

10. Ä®vertinus visÄ administracinio nusižengimo byloje esančiÄ medžiagÄ , skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundÄ , daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas tiek dėl tinkamo administracinės atsakomybė subjekto, tiek paskyrė tinkamÄ ir pagrįstÄ administracinė nuobaudÄ . Pagrindų tenkinti apeliacinį skundÄ nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė