2018-12-12 Nr. AB-23025-3-61-3-02486-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5415-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02486-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. E. (L. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00463 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei L. E.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo klausimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą: yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sprutas“ (toliau – ir UAB „Sprutas“, ir Bendrovė) akcininkė, Bendrovės įstatinis kapitalas yra 43 440 Eur, pareiškėjai priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 1/3 visų Bendrovės akcijų, Bendrovė įstatuose deklaruojamą veiklą (ekspedicinę (logistikos) veiklą ir kitą teisės aktų leidžiamą veiklą) vykdo nuo 2012 m. spalio 17 d., joje dirba 5 darbuotojai (E. D., A. E., L. E., V. K. ir L. S.), iš 2017 m. balanso matyti, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 95 521 Eur. Be to, darbuotojams mokamas bendras darbo užmokestis yra ne mažesnis, kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokestis (toliau – ir BDU) dydžiai. Pareiškėja atitinka ir UTPĮ 26 straipsnio reikalavimus.

2.2. Pareiškėja pateikė atsakovui sutartis su pagrindiniais partneriais Rusijos Federacijos įmone „Vieninga Europa-Holdingas“ (ši įmonė pareiškėjai nepriklauso) ir UAB „Eivora“, su kuriais vykdoma pagrindinė komercinė veikla. Santykių su šiomis įmonėmis realumą patvirtina Bendrovės sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad Bendrovė gauna realias pajamas iš šių komercinių teisinių santykių. Teisinių santykių Bendrovė turi ir su kitais juridiniais asmenimis (UAB „Baltikos verslas“, UAB „Intaris“, „Proexport limited“, „Set Falciani Transporti Internazionall SRL“, UAB „Oktida“, „Trasconti SRL“, „Linetrend LLP“, „JSC IC PARI“ , „Albori LP“, UAB „Ascenta“, UAB „Elus“).

2.3. Bendrovė gavo įplaukų iš savo komercinės veiklos ne tik 2017 m. spalio mėnesį (toliau – ir mėn.), bet reguliariai per visą reikalaujamą pateikti paskutinių 6 mėnesių laikotarpį (byloje pateikti sąskaitų išrašai 2017 m. gegužės – spalio mėn.). Bendrovės veikla pelninga: 2017 m. Bendrovės grynasis pelnas siekė 46 840 Eur, 2018 m. birželio 30 d. grynasis pelnas – 34 011 Eur. Bendrovė neturi jokių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir valstybės biudžetui, Bendrovės sąskaitoje 2018 m. liepos mėn. buvo apie 186 000 Eur laisvai disponuojamų piniginių lėšų. Remiantis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, Bendrovė kasmet teikia finansinės atskaitomybės rinkinius. Bendrovės veiklą ir perspektyvas patvirtina įgyvendinamas verslo planas. Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, jų darbo realumas patvirtintas Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus patikrinimo metu.

2.4. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos trumpus buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, nepagrįstai padarė išvadą, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, juolab, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtintas Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nenustato minimalių laikotarpių, kuriuos užsienietis privalo praleisti Lietuvoje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad prašomas išduoti leidimas yra ne nuolatiniam, o laikinam gyvenimui Lietuvoje.

2.5. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad pareiškėjos atveju yra Tvarkos aprašo 6.2, 6.4 ir 7 punktuose įtvirtintos aplinkybės, kurias nustačius konstatuojama, jog egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas vertina, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie savo tikruosius ketinimus bei veiklą Lietuvoje neatitinka tikrovės ir pareiškėjos tikslas nėra teisėta veikla Lietuvoje, tačiau tokią išvadą paneigia realiai vykdoma Bendrovės komercinė veikla, kurioje pareiškėja aktyviai dalyvauja, o pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje tikslas – užsiimti komercine veikla.

2.6. Pareiškėja paneigė sprendime nurodytus motyvus, susijusius su Bendrovės sąsajomis su UAB (duomenys neskelbtini) direktore L. K., kuri tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams dėl leidimų, taip pat, kad Bendrovėje dirbanti viena darbuotoja, kuri anksčiau dirbo trečiųjų asmenų bendrovėse, kuriems buvo panaikintas leidimas, nurodydama, kad šie faktai patys savaime nereiškia, kad tarpininkaujantys asmenys ar minėta darbuotoja veikė neteisėtomis priemonėmis ir šios aplinkybės neatitinka Tvarkos aprašo 6.4 punkto reikalavimų.

2.7. Tikrovės neatitinka atsakovo teiginys, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje: pareiškėja pagal UTPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką pateikė prašymą ir reikalautus dokumentus, tad tokios teisės įgyvendinimas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nustatytomis procedūromis.

2.8. Pareiškėjai prieš tai buvo išduoti du leidimai iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir anksčiau atsakovui nekilo abejonių dėl pareiškėjos ketinimų ir tikslų Lietuvoje, taigi, atsakovas yra nenuoseklus, Sprendimas priimtas tendencingai vertinant pateiktus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis nepagrįstomis abejonėmis.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

3.1. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą bei prie jo pridedamus dokumentus ir įvertinęs surinktą informaciją, 2018 m. liepos 10 d. konstatavo, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo išdavimo sąlygas. Pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvoje, faktiškai Lietuvoje negyvena). Tikrasis jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o gauti leidimą ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

3.2. Departamentas nurodė, kad jis ne tik įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, tačiau atliko Bendrovės veiklos patikrinimą, apklausė jos darbuotojus, įvertino kitą Sprendimo priėmimui reikšmingą informaciją, susijusią su Bendrovės steigimu ir kitomis aplinkybėmis. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą. Pareiškėjos tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

3.3. Departamentas įvertino, kad su prašymu pateiktame kelionės dokumente, galiojančiame nuo 2014 m. liepos 24 d., yra valstybių sienų kirtimų žymos, kurios patvirtina Departamento turimą informaciją, kad pareiškėja Lietuvoje 2016 m. buvo sausio mėnesį 11 dienų, vasario mėnesį – 7 dienas, kovo mėnesį – 4 dienas, balandžio mėnesį – 6 dienas, gegužės mėnesį - 6 dienas, birželio mėnesį – 3 dienas, rugsėjo mėnesį – 3 dienas, spalio mėnesį – 4 dienas, lapkričio mėnesį – 6 dienas, gruodžio mėnesį – 3 dienas; 2017 m. sausio mėnesį – 4 dienas, balandžio mėnesį – 3 dienas, rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesį – 3 dienas, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – 11 dienų, tai reiškia, kad pareiškėja faktiškai Lietuvoje negyvena, atvyksta per mėnesį kartą ar rečiau neilgiems laikotarpiams. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kad pareiškėja faktiškai gyvena ir vykdo veiklą Lietuvoje.

3.4. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atliko patikrinimą Bendrovės veiklos vykdymo adresu: Švitrigailos g. 7, Vilniuje ir 2018 m. sausio 24 d., tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-3668, be kita ko, nurodė, kad nuvykus į Bendrovės veiklos vykdymo vietą, ant pastato šalia įėjimo nerado jokių iškabų ar reklamos; Bendrovės kabinete Nr. 7 rasti ir apklausti Bendrovės darbuotojai E. D., L. S.; įvertintas faktas, kad tikrinant Bendrovės akcininkų pareiškėjos ir A. E. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad šie užsieniečiai šiuo adresu negyvena, susisiekus telefonu su minėto namo savininku M. S. (UAB (duomenys neskelbtini) vadovas), jis paaiškino, kad pareiškėją ir L. E. pažįsta kaip verslo partnerius apie 10 m., leido jiems deklaruoti savo gyvenamąsias vietas jam nuosavybės teise priklausančiame name. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją padaryta išvada, kad pareiškėja faktiškai Lietuvoje negyvena, o Bendrovės veiklai užtikrinti jos buvimas Lietuvoje nebūtinas.

3.5. Apibendrindamas visas išsiaiškintas aplinkybes Departamentas konstatavo, kad Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei teismų praktiką.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00463 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei L. E.“, kuriuo atsisakyta pakeisti Rusijos Federacijos pilietei L. E. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos įmonė formaliai atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų reikalavimų, t. y., pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuriuos ji pateikė siekdama įgyti leidimą gyventi, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis (pareiškėja), yra fiktyvi. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, kad pareiškėjos dažnai nebūna Lietuvos Respublikoje, kad bendrovė dirba iš esmės tik su vienu klientu (užsienio įmonė „Vieninga Europa-Holdingas“), iš kurio gauna pajamas, kurios atsispindi Bendrovės banko išraše, padarė išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje komercinei veiklai vykdyti nėra būtinas.

7. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Departamento sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 8. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, juos papildydama.

8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrįstas UTPĮ įtvirtintais atsisakymo išduoti/pakeisti leidimą pagrindais.

8.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja tik formaliai atitinka reikalavimus leidimo pratęsimui, o bendrovės veiklos fiktyvumą įrodo tik faktas, kad ji turinti tik vieną klientą, bendrovėje dirbantys asmenys susiję su įmonėmis, kurių dalyviams buvo panaikinti leidimai. Pareiškėjos nuomone, tokie teismo argumentai prieštarauja surinktiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams. UTPĮ ar jo įgyvendinamieji teisės aktai neįpareigoja užsieniečio, siekiančio gauti leidimą, įmonei turėti klientų ar partnerių, kad jos veikla nebūtų vertinama kaip fiktyvi. Toks teismo vertinimas suponuoja perteklinius ir įstatymo nenumatytus reikalavimus pareiškėjos Bendrovei.

8.3. Nurodo, kad teismo išvados apie pareiškėjos įmonės klientus ir partnerius su kuriais vykdoma veikla prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y., teismui buvo pateiktos sutartys su pagrindiniais partneriais Rusijos Federacijos kompanija „Vieninga Europa – Holdingas“ bei UAB „Eivora“, su kuriais vykdoma pagrindinė komercinė veikla, taip pat teisinių santykių bendrovė turi ir su kitais juridiniais asmenimis – UAB „Baltikos verslas“, UAB „Intaris“, Proexport limited, Set Falciani Transporti Internazionall srl, UAB „Oktida“, Trasconti SRL, Linetrend LLP, JSC IC PARI, Albori LP, UAB „Ascenta“, UAB „Elus“.

8.4. Bendrovė vykdo pelningą veiklą – kaip matyti iš pridedamų pelno (nuostolių) ataskaitos ir metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 m., bendrovės mokesčio bazę sudaro 948 356 Eur, grynasis pelnas – 46 840 Eur, sumokėto pelno mokesčio suma – 6187 Eur. Nors pagal UTPĮ 45 straipsnį sprendžiant leidimo keitimo klausimą turi būti vertinama, ar bendrovė vykdo veiklą per pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, tačiau tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai remiasi bendrovės veiklos finansiniais rodikliais už 2016 m., nors iki atsakovui priimant sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, jam buvo pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2017 m. Pareiškėjos įmonės sąskaitų išrašai, važtaraščiai, sutartys, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos – faktūros patvirtina aplinkybę, kad pajamas iš tiesioginės savo veiklos pareiškėjos įmonė gauna nuolatos, kas įrodo veiklos tęstinumą, pastovumą bei realumą. Teismas tendencingai ir priešingai UTPĮ 45 straipsnio reikalavimams, nesirėmė pateiktais įrodymais apie pareiškėjos įmonės veiklą per paskutinius 6 mėn. iki pareiškėjos prašymo atsakovui pateikimo.

8.5. Akcentuoja, kad buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpių ilgumas niekaip negali įtakoti leidimo pareiškėjai pratęsimo / nepratęsimo, kadangi nei UTPĮ, nei įgyvendinamieji teisės aktai nenumato minimalių laikotarpių, kuriuos užsienietis privalo praleisti Lietuvos Respublikoje siekiant įgyti teisę į leidimo pratęsimą. Todėl teismas, nurodydamas tai kaip pareiškėjos skundo atmetimo argumentą, pareiškėjai taiko teisės aktuose nenustatytus perteklinius reikalavimus.

8.6. Pareiškėjos vertinimu, UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto minimais tikrovės neatitinkančiais duomenimis reikėtų laikyti faktinius duomenis, teikiamus su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – pvz. asmens anketiniai duomenys, šeimyninė padėtis, sirgimas tam tikromis ligomis, darbovietės duomenys, juridinio asmens akcijų valdymo nuosavybės teise faktas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog kurie nors pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti duomenys būtų suklastoti ar neatitiktų tikrovės, todėl teismas nepagrįstai pripažino pagrindo, nustatyto UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą.

8.7. Nurodė, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė, kuo pareiškėjos atveju pasireiškė nelegalios migracijos grėsmė pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktus, kas rodo, kad ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota.

8.8. Pasisakydama dėl atsakovo Sprendimo motyvų pareiškėja nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė lyginant su ankstesniais leidimų išdavimo pareiškėjai atvejais, kurios šiuo atveju nulėmė leidimo neišdavimą. Tai rodo, kad atsakovo sprendimas nepratęsti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra priimtas tendencingai vertinant pateiktus dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, remiantis nepagrįstomis abejonėmis bei taikant perteklinius, įstatymuose nenustatytus reikalavimus.

9. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą Departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai atsakovas teikia šiuos argumentus.

10. Departamento teigimu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, t. y., konstatuota, kad pareiškėja nesiekė sąžiningai plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik – įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

10.1. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus bei tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00463 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei L. E.“, kuriuo atsisakyta pakeisti Rusijos Federacijos pilietei L. E. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Atsakovas Departamentas į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame apeliacinės instancijos teismui 2018 m. spalio 9 d., be kita ko, prašo atnaujinti praleistą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminą, nurodydamas, kad dėl didelio darbo krūvio bei darbuotojų trūkumo negalėjo laiku pateikti šio atsiliepimo.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas atsiliepimo į apeliacinį skundą termino praleidimo priežastis, tenkina atsakovo prašymą dėl praleisto termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atnaujinimo ir priima atsiliepimą į apeliacinį skundą.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

15. Skundžiamo Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai, kuriuose nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

16. UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos, o UTPĮ 40 straipsnyje – leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai.

17. Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 straipsnio nuostatas.

18. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

19. Nutarties 16-18 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad teisėtos veiklos vykdymas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Tuo tarpu atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjai būti Bendrovės akcininke ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Čia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017; 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuolat negyvena Lietuvoje. Pareiškėjos argumentai, kad UTPĮ įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos nereikalauja, kad užsienietis, turintis teisę laikinai gyventi, fiziškai būtų Lietuvos Respublikoje tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą, atmestini atsižvelgiant į leidimo keitimo tikslą, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į Departamentą. Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytais reikalavimais, verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti leidimą, nes pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje veikiančio ūkio subjekto, kurį įsteigė užsienietis, pobūdis, veiklos rūšis ar veiklos apimtis turi būti toks, dėl kurio užsieniečio faktinis ir realus dalyvavimas valdant ar vykdant veiklą šiame ūkio subjekte, yra būtinas. Kitoks UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto aiškinimas nepagrįstai suteiktų pareiškėjai ar kitiems užsienio piliečiams panašioje situacijoje nepagrįstas prielaidas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors jų gyvenimas Lietuvoje verslui vykdyti nėra būtinas. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia padaryti išvadas, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje yra epizodiškas ir vertintinas kaip apsilankymai, todėl nėra būtinas jos vykdomam verslui.

21. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Todėl užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas (pakeičiamas), jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, ir nėra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas (nepakeistas) leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

22. Kiek tai susiję su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dėl to, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti leidimą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu ir tokiu būdu atsakovas taikė teisės aktuose nenumatytus perteklinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendimą atsakovas priėmė remdamasis ne tik UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos planuojamą veiklą ir darbą jai priklausančioje Bendrovėje, bet ir dėl to, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant nelegalios migracijos grėsmę, atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes, kurios gali kelti pagrįstų abejonių dėl užsieniečio deklaruojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046/2015 ir kt.). Vadinasi, šiuo atveju atsakovas pagrįstai vertino ir šį pareiškėjos nurodytą faktą.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių du kartus išdavė (pakeitė) jai leidimą, o Sprendimu nemotyvuotai atsisakė ir, kad nėra pagrindų, dėl kurių jai galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Departamentas pratęsė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams, nereiškia, kad, kilus abejonei dėl tokio leidimo išdavimo pagrįstumo, Departamentas išduoto leidimo negali panaikinti ar atsisakyti pakeisti leidimą. Departamento teisė pagal jo kompetenciją spręsti atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą kildinama iš jos, kaip viešojo administravimo institucijos, paskirties įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, užkirsti kelią nelegaliai migracijai, kontroliuoti užsieniečių buvimo sąlygas Lietuvos Respublikoje.

24. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą, siekdama tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą. Kolegijos nuomone, šis vertinimas teisingas, o atsakovo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai (dėl netinkamų ar nepagrįstų įrodymų, kuriais vadovavosi atsakovas, dėl atsakovo nepagrįsto įsiterpimo į pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir verslą) deklaratyvūs ir, kaip minėta, nemotyvuoti.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

27. Teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė