2025-05-21 Nr. AB-8720-3-61-3-08063-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-316-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08063-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 24 d. raštą Nr. 7S-297 „Dėl taikaus ginčo išsprendimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. pasiūlymą „Dėl taikaus ginčo išsprendimo“ (toliau – ir Pasiūlymas) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad LKT direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-65 (toliau – Įsakymas) atleido pareiškėją iš užimamų pareigų bei nurodė išmokėti visas pareiškėjui priklausančias pinigų sumas. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino minėtą Įsakymą ir įpareigojo LKT grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, nesant galimybės – į kitas lygiavertes pareigas. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš LKT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas, nežinodamas, koks bus teismo sprendimas, nekėlė reikalavimo, o teismas neišsprendė dėl neteisėtu pareiškėjo atleidimu iš valstybės tarnautojo pareigų jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Siekdamas nekelti teisme dar vienos administracinės bylos ir taikiai išspręsti minėtą klausimą, pareiškėjas su Pasiūlymu kreipėsi į LKT, prašydamas dėl neteisėto atleidimo iš pareigų pareiškėjui išmokėti 9 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. LKT skundžiamu Raštu informavo, kad taikos sutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti sudaroma.

2.2. LKT Rašte formaliai nurodė nagrinėjamu atveju netaikytiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalį ir neaktualią ir nesusijusią administracinę bylą Nr. eI3-10640-809/2023. Raštas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų. Raštas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad Raštu neišspręstas Pasiūlymas sudaryti taikos sutartį. LKT nesikreipė į jį, nebendravo, nenori pradėti derybų. Neturtinės žalos dydį nustatė pagal teismų praktikoje priteistų neturtinės žalos sumų vidurkį. Prašė tenkinti skundą.

4. Atsakovas LKT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4524-595/2023, kurioje pareiškėjas prašė: panaikinti Įsakymą, įpareigoti LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, nesant galimybės – į kitas lygiavertes pareigas, priteisti iš LKT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš LKT pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šių aplinkybių, kaip nurodyta ABTĮ 51 straipsnyje, bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys (pareiškėjas ir LKT) gali baigti bylą taikos sutartimi, jei tokios sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 nekėlė reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo.

5.2. Nors taikos sutartis gali būti sudaroma bet kurioje proceso stadijoje, jos dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Pareiškėjas, pateikdamas skundus administracinėse bylose Nr. eI3-4524-595/2023 ir Nr. eI3-10640-809/2023, nereikalavo, kad būtų atlyginta neturtinė žala, dėl to LKT, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ABTĮ 51 str.) ir turėdama diskrecijos teisę spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, neturėjo teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo Pasiūlymu ir sudaryti taikos sutartį bei išmokėti pareiškėjo nurodytą, tiksliais skaičiavimais nepagrįstą, neturtinės žalos sumą. Taikos sutarčiai taikomas sutarties laisvės principas, ši sutartis sudaroma laisvo apsisprendimo būdu, siekiant išspręsti kilusį ginčą. Nė viena iš ginčo šalių negali būti imperatyviai įpareigota sudaryti taikos sutartį. LKT Raštu atsisakė sutikti su pareiškėjo Pasiūlymu sudaryti taikos sutartį. Toks atsisakymas neturi būti laikomas neteisėtu, o Raštas panaikintas vien todėl, kad netenkina pareiškėjo. LKT visus su taikos sutarties sudarymu susijusius veiksmus atliko tinkamai. Panaikinus Raštą tik formaliais pagrindais, LKT, pakartotinai išnagrinėjus Pasiūlymą, nekiltų pareiga su juo sutikti.

5.3. Raštas yra motyvuotas, pagrįstas bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Rašte nurodytas faktinis Pasiūlymo nagrinėjimo pagrindas, motyvai (nurodoma, kad yra remiamasi administracinėmis bylomis, susijusiomis su pareiškėjo neteisėtu atleidimu ir pareiškėjo grąžinimu į tarnybą, su kuriomis pareiškėjas yra susipažinęs, nes pats iniciavo teismo procesus). Rašte nurodyta, kad, kadangi pareiškėjas byloje dėl jo neteisėto atleidimo ir byloje dėl jo grąžinimo į tarnybą nekėlė neturtinės žalos atlyginimo klausimo, taikos sutartis, vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi, negali būti sudaroma. Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas neįrodė, kad LKT neobjektyviai išnagrinėjo su Pasiūlymu susijusius duomenis, nes LKT įvertino visas aplinkybes bei pateikė išsamų atsakymą.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė atmesti pareiškėjo skundą ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teismine gynyba.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymą, įpareigojo LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, nesant galimybės – į kitas lygiavertes pareigas, priteisė iš LKT pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) ir bylinėjimosi išlaidas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas nekėlė, o teismas neišsprendė klausimo dėl neteisėtu pareiškėjo atleidimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

8.2. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. pateikė Pasiūlymą LKT, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, siekdamas nekelti teisme dar vienos administracinės bylos, pareiškėjas dėl neteisėto jo atleidimo iš pareigų jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą siūlo išspręsti taikiai. Pareiškėjo teigimu, atleidžiant jį iš valstybės tarnautojo pareigų buvo padaryti pažeidimai, pažeistos pagrindinės procedūros, todėl visa atsakomybė už tokį sprendimą tenka LKT, įskaitant pareigą atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą. Siekiant taikiai išspręsti ginčą, rinkdamasis vidurkį, dėl neteisėto atleidimo iš pareigų pareiškėjas prašė LKT išmokėti jam 9 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

8.3. Atsakovas, atsakydamas į Pasiūlymą, pateikė byloje skundžiamą Raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad administracinėse bylose Nr. eI3-4524-595/2023 ir Nr. eI3-10640-809/2023 pareiškėjas nekėlė reikalavimų atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi LKT informavo, kad taikos sutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti sudaroma, nes Pasiūlyme nurodytas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka minėtose bylose pateiktų skundų reikalavimų.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) nereglamentuoja taikos sutarties sudarymo procedūros. Teismas, atsižvelgęs į VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, vertino, kad Tarnyba, atsisakydama su pareiškėju sudaryti taikos sutartį ir atlyginti jam neturtinę žalą, VTĮ procedūrų nepažeidė. VTĮ nenustato atsakovui prievolės sudaryti taikos sutartį. Teismo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi priešingą nuomonę nei pareiškėjas. Teismas nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą veikti taip, kaip nenumato įstatymas.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Pasiūlyme nenurodė, iš ko kildina neturtinę žalą, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė įrodymų dėl šios žalos. Dėl to atsakovas Raštu neturėjo pareigos pasisakyti dėl Pasiūlyme neiškeltų klausimų, t. y. dėl derybų ar žalos dydžio. Teismo vertinimu, LKT veikė kompetencijos ribose, Raštą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, kuris išreiškia jos pasirinktą poziciją. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktinės aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

12.1. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo viena teisėja, o ne trijų teisėjų kolegija. Tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (ABTĮ 148 str. 2 d.). Šiuos argumentus patvirtina aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

12.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad Raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinka VAĮ reikalavimų, Rašte nebuvo atsakyta į pareiškėjo Pasiūlymą, jį priimant buvo pažeistos ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo Rašto pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.),

12.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja VTĮ, vėliau ir pats sau prieštaraudamas nurodė, jog VTĮ taikos sutarties sudarymo procedūros nereglamentuoja. Taip pat teismas nustatė, kad Pasiūlymu pareiškėjas siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau vėliau teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, remdamasis prieštaringomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje pateiktiems išaiškinimams prieštaraujančiomis išvadomis teismas skatina pareiškėją inicijuoti dar vieną administracinę bylą teisme, o ne pagal Pasiūlymą šalims ginčą išspręsti ikiteismine tvarka taikiai. Tai prieštarauja ir protingumo bei teisingumo principams. Teismas netinkamai įvertino Rašto turinį, byloje pateiktus įrodymus ir rėmėsi tik atsakovo argumentais.

12.4. Ginčui aktualaus klausimo VTĮ ir ABTĮ nereglamentuoja, tokiam klausimo (susitarimo) išsprendimui taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos.

12.5. Teismas, perėmęs LKT funkcijas ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priskirtiną LKT kompetencijai, padarė netinkamas (klaidingas) išvadas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad: neturi pagrindo įpareigoti atsakovą veikti taip, kaip nenumato įstatymas; kad pareiškėjas Pasiūlyme nenurodė, iš ko kildina neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, ar nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos, o atsakovas dėl šios priežasties Raštu neturėjo pareigos pasisakyti dėl Pasiūlyme neiškeltų klausimų dėl derybų ar žalos dydžio. Tokiu būdu teismas pažeidė valdžių padalijimo principą, nukrypo nuo aktualios administracinių teismų praktikos.

13. Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo argumentus, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Byloje yra kilęs tarnybinis ginčas, tokios kategorijos byla, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, turėjo būti išnagrinėta ne trijų teisėjų kolegijos, o vieno teisėjo.

14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad LKT nekyla pareiga su pareiškėju sudaryti taikos sutarties. Pareiškėjas neįrodė, kad teismo pozicija prieštarauja valdžių padalijimo principui, taip pat aplinkybės, kad LKT atliko neteisėtus ar neleistinus veiksmus.

14.3. Aplinkybė, kad teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų ar bylą išsprendė netinkamai. LKT nuomone pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

14.4. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, siekia didinti administracinę naštą Lietuvos Respublikos teismams ir kitoms valdžios institucijoms. Net jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir panaikins pirmosios instancijos teismo sprendimą ar LKT įpareigos Pasiūlymą išnagrinėti pakartotinai, jokie teisės aktai LKT neįpareigos su Pasiūlymu sutikti. Atsakovo manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja teismine gynyba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LKT Rašto, kuriuo buvo atsisakyta atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo kildinamą iš tarnybinio ginčo, teisėtumo bei pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, konstatavęs, kad LKT veikė kompetencijos ribose, Raštą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, kuris išreiškia jos pasirinktą poziciją, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują teismo sprendimą – tenkinti jo skundą ir panaikinti Raštą bei įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl taikaus ginčo išsprendimo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1321/2013).

19. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

21. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija gali būti sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius ar skirtingus teismo rūmus.

22. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta administracinių ginčų kategorija dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), o šio straipsnio 5 punkte – tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą kategorija.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Pasiūlymu kreipėsi dėl neteisėtu pareiškėjo atleidimu iš darbo jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikiu ginčo išsprendimo būdu (kad būtų išvengta naujo teismo proceso), įvertinusi konkretaus ginčo pobūdį bei vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis teisės normomis, atmeta pareiškėjo argumentus, kad šis ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą administracinių ginčų dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus kategoriją bei kad šį ginčą pirmosios instancijos teisme turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1433-575/2023; 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-47-629/2023; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021) nėra aktuali nagrinėjamam ginčui dėl skirtingų bylų kategorijų šioje ir nurodytose bylose, todėl ja nėra vadovaujamasi konkrečiu atveju.

24. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (VAĮ 10 str. 5 d. 4 .); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p.).

25. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo Rašto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; ir kt.). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

26. Įvertinusi pareiškėjo Pasiūlymo bei Rašto turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas aptarė sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir aktualias Įstatymo nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, kad aptariamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimą pareiškėjas siekė išspręsti, pateikdamas atsakovui Pasiūlymą išmokėti jam 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 (pastebėtina, kad joje jis nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėto pareiškėjo atleidimo iš LKT Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų, priteisimo) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pripažinus pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu, suformulavo naują prašymą (reikalavimą) LKT atlyginti jam neturtinę žalą bei tokiu būdu išvengti naujo ginčo teisme. Atsakovas Raštu nepriėmė pareiškėjo Pasiūlymo. Atsakovas Rašte akcentavo, kad paminėtoje administracinėje byloje nebuvo keliamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suformuluotą Pasiūlyme. Pastebėtina, jog būtent tokios išvados buvo padarytos ir pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-595-968/2023, konstatuodamas, kad pareiškėjas pareiškė LKT naują ir savarankišką reikalavimą – sumokėti jam 9 000 Eur neturtinei žalai, kuri kilo dėl valstybės įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginti.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas neturi teisinės pareigos geranoriškai tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės / neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pastebėtina, kad tokių teisės normų nenurodė ir pareiškėjas, o pati išvada bei argumentai dėl tokio reikalavimo (prašymo) netenkinimo iš Rašto turinio pareiškėjui turėjo būti aiški ir suprantama.

28. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė