2022-04-13 Nr. AB-8858-3-62-3-03238-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2054-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03238-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35705 (toliau – ir Sprendimas); 2) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1880 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis paaiškino, kad gimtoje šalyje jam kilo asmeninio šeimyninio pobūdžio problemos dėl (duomenys neskelbtini), susijusios su garbės ir kraujo kerštu. Pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35705 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Komisija jo skundą atmetė.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija neįrodo jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo. Atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas, prašydamas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto rašymo.

5. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl tokių aplinkybių valstybės institucijos ignoruoja asmeninio pobūdžio konfliktus, kylančius dėl ilgamečių susiformavusių vietos tradicijų dėl kraujo keršto bei garbės nusikaltimų, žmonės savo asmenines problemas sprendžia patys. Pareiškėjas negalėjo jaustis saugus ir savo asmeninę problemą galėjo išspręsti tik pasitraukdamas į saugią šalį.

6. Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 65 punkte nurodyta, kad persekiojimas paprastai yra susijęs su šalies valdžios institucijų veiksmais. Tai taip pat gali kilti iš gyventojų, kurie nesilaiko atitinkamos šalies įstatymų, nustatytų standartų. Konkretus atvejis gali būti religinis nepakantumas, prilygstantis persekiojimui, šalyje, kuri yra sekuliari, bet kur nemaža dalis gyventojų negerbia savo kaimynų religinių įsitikinimų. Kai vietiniai gyventojai daro rimtus diskriminacinius ar kitus įžeidžiančius veiksmus, jie gali būti laikomi persekiojimu. Pagal Vadovo 165 punktą, užsienio invazija ar okupacija visoje šalyje ar jos dalyje gali sukelti persekiojimą dėl vienos ar daugiau priežasčių, išvardytų 1951 m. Konvencijoje. Tokiais atvejais pabėgėlio statusas priklausys nuo to, ar pareiškėjas sugebės įrodyti, kad okupuotoje teritorijoje jis turi pagrįstą baimę būti persekiojamas, be to, nuo to, ar jis galės pasinaudoti jo vyriausybės ar apsauginės galios, kurios pareiga yra saugoti savo šalies interesus ginkluoto konflikto metu, apsauga ir ar tokia apsauga gali būti laikoma veiksminga.

7. Atsakovas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas nurodė, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Savo pasakojimą pareiškėjas pradėjo nuo to, kad yra kilęs iš turtingos šeimos, po patikslinančio klausimo, kodėl pasiturintys tėvai nebandė kitomis priemonėmis išspręsti ginčo tarp šeimų, nurodė, kad kilo iš išsilavinusios šeimos. Remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo istorija nėra laikoma patikimu įrodymu, nes tuo atveju, jei kiltų grėsmė plisti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai, abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individuali persekiojimo grėsmė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijų.

9. Pareiškėjas skunde deklaratyviai formuluoja tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuoja, kokios jo asmeninės savybės liko neįvertintos, kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia. Migracijos departamentas išsamiai ištyrė su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo sąlyga nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas pagrįstai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

10. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

12. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta reali rizika, lemianti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo M. A. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35705 rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1880 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Į Lietuvos Respubliką asmuo atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė jį į užkardą. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra iš turtingos šeimos, dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl baimės (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes šis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, surinktą kilmės šalies informaciją, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė išsamiai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjo istorija apie įvykius, kurie paskatino jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, gana abstrakti, pareiškėjo pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Pareiškėjas kaip įrodymą pateikė trumpą susišaudymo filmuką, tačiau iš šio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, dėl ko yra šaudoma, kas šaudo, kur tie įvykiai vyksta.

17. Pagal kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) informaciją, vyras nužudomas dėl garbės konflikto, kai tai susiję ne su šeimos garbe, o su kerštu ar kraujo keršto pasekme. Genčių papročiai reikalauja, kad žmogžudystė būtų kompensuojama abipusiu susitarimu, o priešingu atveju kerštaujama žudiko šeimai. Paprotinė genčių teisė yra senas, svarbus ir paplitęs mechanizmas ginčams spręsti ir tvarkai palaikyti (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai tarpusavyje negalima taikiai išspręsti ginčų, jie gali išsivystyti į kraujo nesantaiką tarp šeimų (genčių). Kraujo nesantaika tęsiasi tol, kol bus atlyginta už mirtį arba kol abipusiai bus sutarta dėl finansinės kompensacijos („kraujo pinigai“). Jei šeimoms tarpusavyje nepavyksta taikiai išspręsti ginčo, įsikiša gentis (kiti šeimos giminės atstovai), kad išvengtų tolesnio eskalavimo bei konflikto plitimo, nes norima išvengti tolesnių problemų tarp genčių. Stengiamasi susitarti ir „nuostolius“ patyrusiai šeimai, genčiai bandoma kompensuoti pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų.

18. Teismas, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojo istoriją laikė mažai tikėtina, nes tuo atveju, jei kiltų grėsmė konfliktui tarp genčių išplisti, būtų dedamos visos įmanomos pastangos šiam konfliktui taikiai išspręsti. Kai siekiama atkeršyti už šeimos garbės suteršimą, pagrindinė auka yra moteris. Kartais žudomas ir vyras, kuris kartu su moterimi įvykdė garbės nusižengimą, tačiau tai reti atvejai, nes vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs. Paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria dvi šeimos, gentys, be to, anot šaltinių, vyrai gali kreiptis į policiją dėl tokios grėsmės. Tokie konfliktai nesprendžiami per trumpą laiką, o pats pareiškėjas nurodė, kad jo šeima yra turtinga, todėl vertinant kilmės valstybės informaciją, toks konfliktas laisvai galėjo būti išspręstas kitokiu būdu.

19. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, teismas pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo atitikties Įstatymo 86 straipsnio1 dalies reikalavimams.

20. Teismas nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Byloje nėra duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.

21. Teismas šiuo atveju nepritarė Migracijos departamento išvadai taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes tai nepagrįsta ir proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą; byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Dėl to teismas, remdamasis Tvarkos 44.3.1 papunkčiu pareiškėjui nustatė dvejų metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai teismas konstatavo pagrindą keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi termino nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Todėl teismas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes išnagrinėjęs bylos medžiagą nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35705 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1880. Atitinkamai teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas M. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35705 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1350 (pareiškėjas klaidingai nurodo sprendimo datą ir numerį, turi būti - 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1880); įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; užtikrinti galimybę pareiškėjui asmeniškai teisę dalyvauti teismo posėdyje ir užtikrinti vertėjo iš (į) arabų kalbą dalyvavimą teismo posėdžio metu.

24. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu nėra nustatoma, kad pagal Įstatymo 86 straipsnio normas prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnį. Nors pareiškėjas savo skunde teismui akcentavo tarptautinę teismų praktiką dėl reikalavimų prieglobsčio prašymo tyrimui, ginčo byloje jis buvo itin paviršutiniškas ir apsiribojo minimalia trumpai trukusia apklausa bei bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalį. Teismas šių trūkumų nevertino ir dėl jų esmės sprendime nepasisakė, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti (EŽTT sprendimas bylose F. G. v. Sweden, bylos Nr. 43611/11, §120; Saadi v. Italy, bylos Nr. 37201/06, §129;). Prieglobsčio prašymo tyrimas ir įrodymų vertinimas turi būti kruopštus. Nagrinėjamu atveju atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo pasakojimo vertinimu, ignoruojant pareigą vertinti tiek prieglobsčio prašytojo, tiek kilmės šalies informaciją objektyviai. Taigi, išankstinio nusistatymo ir subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė, nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

25. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad šeimų konfliktas vyksta dėl jo santykių su priešiškos genties mergina ir dėl to pareiškėjui kylanti grėsmė yra reali. Tokią išvadą atsakovas padarė neįsigilinęs į kilmės šalies aktualią informaciją ir vyraujančius papročius, neatsižvelgė į tai, kad pagal Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 65 punktą persekiojimas gali kilti iš gyventojų, kurie nesilaiko atitinkamos šalies įstatymų nustatytų standartų. Tradicinių papročių dėl kraujo keršto palaikymas gali tapti pagrindu persekioti asmenį, o tuo pačiu ir pagrindu suteikti jam prieglobstį. Pareiškėjas gana nuosekliai ir išsamiai papasakojo savo istoriją, kuri atitinka atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją, tačiau atsakovas padarė priešingą surinktai informacijai išvadą.

26. Teismas išsamiai neanalizavo pareiškėjo argumento dėl atsakovo pareigos surinkti tikslią naujausią informaciją apie kilmės šalį. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) nustatytas reikalavimas kompetentingai institucijai – Migracijos departamentui, atliekant tyrimą dėl prieglobsčio prašymo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Aprašo 7, 92.8., 97.1. punktai).

Taigi, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys. Atsakovas paprastai remiasi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje informacija paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar anksčiau, todėl nėra aktualūs. Pareiškėjas remiasi šiame skunde duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba.

Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, pavyzdžiui pasinaudoti (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita, (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita, patikrinti duomenis apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas galima viešai prieinamame puslapyje. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos klausimą Aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio

27. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėjas įvardijo konkrečias situacijas, kai jam artimi žmonės buvo užpulti ir nužudyti, jų namai sugriauti, o valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikė. Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Prieglobstis, kaip žmogaus teisių apsaugos institutas buvo sukurtas tam, kad apsaugotų bei užtikrintų bazines žmogaus teises. (duomenys neskelbtini) nėra jokių žmogaus teisių garantijas veiksmingai užtikrinančių instrumentų.

28. Naujausi duomenys patvirtina pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija, o teismas šios klaidos neištaisė.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, kad tiek jis, tiek ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo nenuoseklus, kartais net prieštaringas. Pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas neleidžia pasitikėti jo autentiškumu, nustatyti ir patvirtinti vaizdo įraše esančią situaciją. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, jam trūksta konkrečių detalių, be to, turi ir vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jo tikrumo. (duomenys neskelbtini), todėl labai tikėtina, kad žino apie tokių santykių pasekmes ir grėsmę. Migracijos departamentui kilo abejonių dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės duomenys patvirtina, kad vyras šioje situacijoje dažnai gali lengvai išvengti konflikto. Mažai tikėtina ir aplinkybė, kad kilus konflikto grėsmei tarp genčių, nebūtų dedamos visos įmanomos pastangos šiam konfliktui taikiai išspręsti abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Pareiškėjo nurodomas visas konfliktas truko tris dienas, tačiau surinkta informacija patvirtina, kad tokie konfliktai nesprendžiami per trumpą laiką, juolab, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jo šeima yra turtinga. Nagrinėjamu atveju nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

31. Pareiškėjas skunde nepateikė šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

32. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 12 (po Migracijos departamento sprendimų priėmimo) atsakovui atsiuntė papildomus įrodymus, paaiškinimus, tačiau atsakovas jų nevertino, nes jie nebuvo laiku pateikti. Tačiau ir šie pareiškėjo raštu pateikti paaiškinimai nesutampa su jo pasakojimo aplinkybėmis, pavyzdžiui, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

33. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nesurinko ir nesivadovavo tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą (duomenys neskelbtini) ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde remiasi senesne, (duomenys neskelbtini) paskelbta ESPA ataskaita. Skunde nepagrįstai nurodyta (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita, duomenys apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms; ji neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį. (duomenys neskelbtini) gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodyta puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Atsakovas vadovavosi ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, pagal kuriuos nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl to pareiškėjo skunde pateikta nuoroda į vienetinį išpuolį kilmės valstybėje nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimo grėsme arba netinkamu elgesiu grįžimo į kilmės valstybę atveju.

34. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies 3 punkto reikalavimų, jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jo išklausymas, o teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 38. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35705 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1880 teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad pagal surinktą kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojo istorija yra mažai tikėtina; nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad pareiškėjui gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Dėl to pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo atitiktį papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, nenustatyta, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyti veiksmai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas kritiškai ir priekabiai vertino pareiškėjo pasakojimą, nepagrįstai nusprendė, jog jam nekyla reali grėsmė būti nužudytam dėl šeimų konflikto. Atsakovas paviršutiniškai patikrino faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nesurinko naujausių duomenų, kurie patvirtina pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos pareiškėjui. Teismas šių pažeidimų neištaisė.

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

45. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, išsamiai išanalizavo kraujo keršto dėl garbės pažeidimo reiškinį šalyje. Pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendime išsamiai išanalizuota padėtis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į jam galinčias kilti grėsmes. Atsakovas pažymėjo, kad kraujo kerštas yra genčių ginčų forma (ginčas tarp dviejų šeimų ar genčių su atsakomaisiais veiksmais). Šis reiškinys yra plačiai paplitęs (duomenys neskelbtini). Kai siekiama atkeršyti už šeimos garbės pažeminimą (duomenys neskelbtini). Vyrų nužudymas dėl garbės yra retas atvejis, nes vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs. Be to, tokie konfliktai nesprendžiami per trumpą laiką.

49. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme, susijusia su garbės klausimu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimas gana abstraktus, trūksta konkrečių detalių, be to, kai kurios jų pasakojimo eigoje keitėsi. Pirmosios instancijos teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjas pateikė trumpą filmuką apie susišaudymą, tačiau iš šio vaizdo atsakovas ir teismas negalėjo nustatyti, kas ir dėl ko šaudo, kur konkrečiai vyksta susišaudymas, taigi pagrįstai šis įrašas nelaikytas patvirtinančiu pareiškėjui kylančios grėsmės realumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ir tai, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 12 d. atsiuntė atsakovui papildomus įrodymus bei paaiškinimus, tačiau atsakovas negalėjo patikrinti jų autentiškumo, o pareiškėjas nenurodė, kodėl apie juos neužsiminė anksčiau, nepateikė apklausos metu. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose duomenys nesutampa su jo anksčiau pateiktais, pvz., (duomenys neskelbtini).

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nurodė apie individualią grėsmę jo gyvybei iš kitos šeimos narių dėl (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, atlikęs išsamų tyrimą, nustatė, jog jo pasakojimas turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių pasakojimo tikrumu. Kyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini). Pagal papročius kraujo kerštas tarp šeimų (genčių) kyla tuomet, kai ginčų nepavyksta išspręsti tarpusavyje taikiai. Taigi jei kiltų grėsmė iškilti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos, kad jis būtų taikiai išspręstas abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Prieglobsčio prašytojo pasakojime visas konfliktas truko tris dienas, (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo surinktą informaciją tokie konfliktai nesprendžiami per trumpą laiką, be to, pareiškėjas savo šeimą apibūdino kaip turtingą, todėl atsakovas mažai tikėtina laikė aplinkybę, kad konflikto nebūtų bandyta išspręsti kitu būdu.

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad išsamaus ir objektyvaus tyrimo metu nenustatyta, jog grįžus į kilmės valstybę kils reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Nei paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtinta, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta. Juo labiau tyrimo metu nenustatyta, o pareiškėjas nepagrindė baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Dėl to teisėta ir pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijų.

52. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių ir pasakojimą patvirtinančios kilmės valstybės informacijos. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: (duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) ataskaita „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) ataskaita „(duomenys neskelbtini)“, kitais tarptautiniais šaltiniais. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ataskaitos, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Be to, pareiškėjas nenurodė kokių nors reikšmingų duomenų apie aktualią kilmės šalies situaciją, kurią atsakovas privalėjo įvertinti. Migracijos departamentas rėmėsi naujumo ir aktualumo reikalavimus atitinkančia informacija, kurią vertino individualiai siejant su pareiškėjo pasakojimu ir situacijos vertinimu.

53. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai vadovavosi ABTĮ nuostatomis, jo išvados padarytos visapusiškai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir Komisijos priimti sprendimai yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, byloje surinktų duomenų užteko pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas tinkamai įvertino, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas