2023-09-27 Nr. AB-17120-3-62-3-00504-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-09-27 Nr. AB-17120-3-62-3-00504-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 28 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) ir 5 procentus metinių palūkanų.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-614-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00504-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 28 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) ir 5 procentus metinių palūkanų.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1 kalėjime netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas. Pertvaros buvo įrengtos iš abiejų pusių, tačiau iš priekio jų nebuvo. Dėl šių aplinkybių patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus.
3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriuje. Nuo 2022 m. spalio 14 d. Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriuje bendrojo naudojimo dušinėse buvo įrengtos pertvaros, užtikrinančios nuteistųjų privatumą.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 28 d., akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose ar dušo persirengimo kambaryje turėtų būti pertvaros.
8. Teismas vertino atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriuje, kuriame ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, bendrojo naudojimo dušinėse buvo įrengtos pertvaros, užtikrinančios nuteistųjų privatumą. Teismas neabejojo atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtino Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 3 sektoriaus bendrojo naudojimo dušinių fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotos pertvaros tarp dušo čiaupų.
9. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės dėl dušų įrengimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog Pravieniškių 1 kalėjime asmenų, besinaudojančių dušu, privatumas buvo užtikrintas, dušo patalpos ginčo laikotarpiu buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
10. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
11. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas nesprendė apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 88 str. 1 p.)).
III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundą tenkinti, pripažinti pažeidimus ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, kuriose analogiškos, kaip ir šiuo atveju, aplinkybės buvo pripažintos pažeidimu. Taip pat teismas neįvertino atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pateiktų nusiskundimų dėl pažeidimų, kurie egzistavo skundžiamu laikotarpiu, iš atsakovo neišreikalavo įrodymų apie pareiškėjo emocinę būklę dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Be to, iš pateiktų nuotraukų, kuriomis vadovavosi teismas, matyti, kad priešais vienas kitą dušuose nėra pertvarų, durelių ar užuolaidų, todėl privatumas nebuvo užtikrintas. Neigti nepalankias kalinimo sąlygas yra atsakovo gynybinė pozicija.
14. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo privatumo naudojantis pertvarų neturinčiu dušu Pravieniškių 1 kalėjime neužtikrinimo nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 28 d., atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu (įrengtos pertvaros tarp dušo čiaupų), atmetė pareiškėjo skundą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neįvertino, kad dušuose nėra pertvarų, durelių ar užuolaidų, todėl privatumas naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas. Teismas nepasisakė dėl atsikirtime į atsiliepimą į skundą nurodytų pažeidimų.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus dušo patalpų ar dušo persirengimo kambariuose pataisos įstaigose, kontekste įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo naudojimųsi tokiomis patalpomis, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovo atsiliepime į skundą nurodytos ir pirmosios instancijos teismo iš pateiktų fotonuotraukų nustatytos aplinkybės, kad dušai (čiaupai) ginčo laikotarpiu iš šonų buvo atskirti pertvaromis.
24. Atsižvelgiant į pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nesant duomenų apie tai, kad dėl dušo įrengimo ypatumo, t. y. tik iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, pareiškėjas patyrė patyčias ar pateko į konfliktines situacijas, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko atsakovui nekilo pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
25. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl atsikirtime į atsakovo atsiliepime į skundą papildomai nurodytų pažeidimų, pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas (ABTĮ 50 str. 3 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas savo skundo aptarta tvarka netikslino, todėl jo teiginiai, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl skunde nenurodytų pažeidimų, nėra pagrįsti.
26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė