2022-12-14 Nr. AB-30593-3-63-3-02436-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2392-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02436-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos” skundą atsakovei J. S. dėl išmokėtos kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, INVEGA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. (toliau – ir atsakovė) 757,73 Eur skolą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjusioms įmonėms” projektų finansavimo sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 2560 dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo skyrimo pagal atsakovės teiktą paraišką ir tarp Bendrovės ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 4 d. pasirašytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 2560 (toliau – ir Dotacijos sutartis). Dotacijos sutarties pagrindu viso atsakovei buvo išmokėta 750 Eur dydžio nuomos mokesčio kompensacija.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atliekant priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjusioms įmonėms” projektų neplaninę patikrą, atliktas pakartotinis atsakovės paraiškoje pateiktų duomenų ir patikros metu pateiktų dokumentų patikrinimas ir nustatyta, kad atsakovė paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją. Todėl, 2021 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 31.6.-69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” (toliau – ir Sprendimas). Bendrovė 2021 m. spalio 21 d. raštu papildomai kreipėsi į atsakovę ragindama grąžinti nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją su palūkanomis ir padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą iki 2021 m. spalio 31 d.

4. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovės skolą sudaro: negrąžinta kompensacijos suma – 750 Eur ir nesumokėtos palūkanos – 7,73 Eur; iš viso 757,73 Eur. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra pagrindas iš atsakovės susigrąžinti grąžintinas lėšas. Kadangi atsakovė iki jai nustatyto termino įsipareigojimų neįvykdė ir įsiskolinimo nepadengė, prašo teismo priteisti nurodytą sumą iš atsakovės.

5. Atsakovė J. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės J. S. pareiškėjui 750 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos skolą bei 7,73 Eur nesumokėtų palūkanų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad:

7.1. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. per elektroninę paraiškų teikimo platformą pateikė pareiškėjui paraišką iš dalies kompensuoti nuomos mokestį (toliau – ir Paraiška), kurioje patvirtino, kad pagal 2016 m. liepos 1 d. su UAB „Tilžės turgus” sudarytas nuomos sutartis nuomojasi patalpas, kuriose karantino laikotarpiu negalėjo vykdyti verslo liudijime nurodytos ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” išvardintos uždraustos/ribojamos veiklos.

7.2. Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2560 „Dėl nuomos mokesčio kompensavimo ir nuomos mokesčio kompensavimo sutarties pasirašymo”, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauta atsakovės paraiška dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo Nr. 21419, atsakovė ir jos paraiška atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir sąlygas finansavimui gauti, nuspręsta su atsakove pasirašyti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 2560 ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio, kaip tai nustatyta šio įsakymo 2 punkte. 2020 m. rugsėjo 4 d. tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo pasirašyta Nuomos mokesčio kompensavimo sutartis Nr. 2560.

7.3. Atsakovei 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo pervesta 450 Eur suma, 2020 m. rugsėjo 22 d. – 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 25 d. – 150 Eur.

7.4. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 31.6.-69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo”, kuriuo konstatavo, kad atsakovės pateikta Nuomos Sutartis neatitinka Aprašo 3.1 ir 12 punkto nuostatų, t.y. nuomojamas objektas nėra patalpa, todėl su atsakove sudaryta Sutartis ir išmokėta nuomos mokesčio kompensacija pripažinta nepagrįsta. Aptariamu įsakymu nustatyta, jog Bendrovė vienašališkai nutraukia Sutartį, atsakovė privalo grąžinti pareiškėjui pagal Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 2560 nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją – 750 Eur – per 30 darbo dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos; atsakovei skaičiuojamos ir ji privalo sumokėti palūkanas už nepagrįstai gautą nuomos kompensaciją.

7.5. Pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. raštu „Dėl nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos sugrąžinimo” atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie tai, jog ji iki 2021 m. spalio 31 d. privalo grąžinti skolą. Kartu su nurodytu raštu pridėtas Bendrovės generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. 31.6.-69 ir grąžintinos sumos detalizavimas.

8. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą konstatavo, kad atsakovė, pasirašydama 2020 m. rugsėjo 4 d. Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 2560, sutiko besąlygiškai grąžinti nepagrįstai gautą kompensaciją ar jos dalį, jei ji būtų gauta dėl klaidos, pateiktos neteisingos informacijos, atsiradusio privalomų reikalavimų ar sąlygų neatitikimo ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų priežasčių pagal Bendrovės rašytinį pareikalavimą per nurodytą terminą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Bendrovės priimtas sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas išaiškino, jog toks sprendimas iš esmės yra atsakovės pareigą sugrąžinti nepagrįstai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš atsakovės susigrąžinti išmokėtas lėšas. Todėl, atsakovė, gavusi informaciją apie Bendrovės 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo”, nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė jo neskundė, teismas laikė, kad jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei tiesiogines teisines pasekmes.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė Bendrovės Įsakymo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos išmokėtų lėšų sumos negrąžino pareiškėjai, konstatavo, kad pareiškėjai atsirado teisė inicijuoti išmokėtų lėšų ar jos dalies ir palūkanų išieškojimą, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės išmokėtas lėšas, teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovei savanoriškai negrąžinus neteisėtai gautos kompensacijos, jai kilo pareiga mokėti ir palūkanas, todėl teismas nusprendė priteisti ir prašomas priteisti 7,73 Eur palūkanas.

III. 10. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat atsakovė prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė, pasisakydama dėl teismingumo, nurodė, kad teismo sprendime cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-16/2020 yra priimta kitokio pobūdžio byloje, todėl šioje byloje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Paaiškina, jog minėtoje byloje ginčas kilo ne iš sutarties, bet iš administracinio akto įsakymo, kuriuo atsisakyta suteikti paskolą. Skiriasi faktinės ir teisinės aplinkybės nuo šios bylos, todėl minėta nutartis šioje byloje neturi precedento galios. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo iš to, jog Bendrovė priėmė sprendimą nutraukti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį, taigi ginčas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Akcentuoja, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Atsakovės teigimu, teismas neužtikrino šiuo atveju atsakovės teisės į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos išsprendimą, nes nesudarė procesinės galimybės ginčyti nepagrįstą sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį.

12. Atsakovė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas patenkinti advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, nes atstovas nebuvo susipažinęs su bylos dokumentais, perduoti bylą pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, kad būtų sudaryta galimybė pareikšti priešieškinį, atidėti teismo posėdį iki bus išspręsti aukščiau paminėti klausimai, pažeidė atsakovės teisę į veiksmingą gynybą.

13. Atsakovės teigimu, teismas teisingai nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar ginčo objektas yra patalpa, tačiau be jokių įrodymų nepagrįstai nusprendė, kad ginčo objektas nėra patalpa. Pareiškėjas kartu su prašymu teismui pateikė ne visus su ginču susijusius dokumentus, t. y. nepateikė pirminių ar kitų patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokį objektą nuomojasi atsakovė, todėl tokiu atveju teismas privalo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir įpareigoti pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus. Bendrovė teigdama, kad verslininkai nuomoja ne patalpas, o prekybinę vietą turgavietėje, savo sprendimą grindė ne konkrečių teisės aktų ir normų sistemine analize, bet darbuotojo nuomone, nenurodant konkrečių teisės aktų normų.

14. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos prekybos vieta atitinka patalpos apibrėžimą, todėl pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti sutartį ir reikalauti priteisti skolą. Anot atsakovės, teismas be tiesioginių įrodymų nepagrįstai konstatuodamas faktą, kad prekyba vykdoma ne iš patalpų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neatskleidė bylos esmės. Atsakovės vertinimu, kilus klausimui dėl to, ar prekyba vykdoma iš patalpų, turėjo būti ištirti ir įvertinti tiesioginiai įrodymai, kilus abejonėms dėl statinio ir patalpų statuso, turėjo būti gauta specialisto išvada, o tai reiškia, kad turi būti surinkti ir įvertinti nauji įrodymai, išklausyta šalių nuomonė dėl jų vertinimo.

15. Pareiškėjas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo pridėti prie bylos medžiagos dokumentus, pagrindžiančius atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16. Pareiškėjas paaiškina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kyla ne iš pačios tarp Bendrovės ir atsakovės pasirašytos nuomos mokesčio kompensavimo sutarties, bet iš Priemonės aprašo bei pagal Aprašą atsakovės atžvilgiu priimtų konkrečių Bendrovės sprendimų – individualių administracinių aktų. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo yra sudėtinė ir neatskiriama dotacijos sutarties dalis, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi byloje vyrauja administracinis teisinis santykis.

17. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė Sprendimą dėl grąžintinų lėšų galėjo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl negalima laikyti, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti priimtą pareiškėjo sprendimą dėl dotacijos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

18. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas atstovauja atsakovę nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., kai buvo pasirašyta Atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir atsakovės atstovo, kuria atsakovės atstovui pavedama atstovauti atsakovę ginčuose dėl paramos skyrimo, kurią administruoja Bendrovė. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų priimtas 2021 m. balandžio 21 d., t.y., tuo metu, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, terminas apskųsti Bendrovės priimtą Sprendimą dėl grąžintinų lėšų dar nebuvo pasibaigęs, todėl pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pažeista atsakovės teisė turėti atstovą ir neužtikrinta veiksminga gynyba.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė neskundė priimto Sprendimo dėl grąžintinų lėšų, neteikė ieškinio bendrosios kompetencijos teismui dėl sutarties nutraukimo, o šios aplinkybės parodo pačios atsakovės pasirinktą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, taip pat, ir naudotis advokato paslaugomis, buvimą. Taigi atsakovės reikalavimai dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, pateikimas prieš pat paskirtą teismo posėdį, kai atsakovės galimybė naudotis savo teisėmis į teisminę gynybą, teisė turėti atstovą byloje ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis objektyviai nebuvo apribota, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

20. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos negali būti platesnės už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Apeliacinis skundas turėtų apsiriboti nagrinėjamo ginčo apimtimi, o ne sudaryti galimybes atsakovei piktnaudžiauti teisėmis ir nagrinėjamoje byloje dėl neapskųsto Sprendimo ginčyti jo pagrįstumą ir teisėtumą, kai sprendimas nustatyta tvarka per skundo padavimo terminą nebuvo apskųstas, ar sutarties nutraukimą, jei anksčiau atsakovė nesinaudojo jai nustatyta teise jas apginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl INVEGA reikalavimo priteisti iš atsakovės J. S. 757,73 Eur sumą, kurią sudaro 750 Eur negrąžinta kompensacijos suma ir 7,73 Eur nesumokėtos palūkanos.

22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, pasirašydama 2020 m. rugsėjo 4 d. Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 2560, sutiko besąlygiškai grąžinti nepagrįstai gautą kompensaciją ar jos dalį, jei ji būtų gauta dėl klaidos, pateiktos neteisingos informacijos, atsiradusio privalomų reikalavimų ar sąlygų neatitikimo ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų priežasčių pagal Bendrovės rašytinį pareikalavimą per nurodytą terminą, todėl, gavusi informaciją apie INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo”, nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė Įsakymo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos išmokėtų lėšų sumos negrąžino, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės išmokėtas lėšas (750 Eur) ir (7,73 Eur) palūkanas yra pagrįstas.

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės grindžiamas tik argumentais dėl teismo padarytų procesinio pobūdžio pažeidimų, įtakojusių skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bei Bendrovės 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” teisėtumu ir pagrįstumu.

24. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo teismingumu bendrosios kompetencijos teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl lėšų, atsakovei išmokėtų pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 patvirtintą priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašą, pagal kurią (priemonę) teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija (Aprašo 6 p.), susigrąžinimo. Taigi, nagrinėjamas ginčas kilo dėl ne dėl nuomos mokesčio, bet dėl specialiais teisės aktais reglamentuotos valstybės pagalbos (dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjusioms įmonėms ir verslininkams, kurių veikla karantino laikotarpiu buvo arba yra uždrausta ar ribojama, kurią sudaro negrąžinamoji subsidija) susigrąžinimo, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).

25. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas patenkinti advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, pažeidė atsakovės teisę į veiksmingą gynybą: nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, atsakovei apie jai teisme iškeltą bylą ginčo teisenos tvarka, t. y. panaikinus teismo išduotą įsakymą, tapo žinoma gavus 2021 m. sausio 18 d. teismo nutartį, jai išsiųstą tą pačią dieną, apie teismo posėdį – 2021 m. vasario 12 d., gavus teismo šaukimą, tačiau nei ji, nei jos atstovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą neteikė, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, neatvyko, jos atstovas teismo posėdžio dieną pateikto prašymo atidėti teismo posėdį iš esmės nemotyvavo. Pažymėtina, kad proceso šalims jų procesinės (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju duomenų, kad atsakovė negalėjo teikti procesinių dokumentų per EPP, nėra, be to, ji ir nenurodė priežasčių, kliudžiusių jai ar jos atstovui atvykti į teismo posėdį, apie kurį jai buvo žinoma, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą.

26. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Sprendimu. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų visiškai nevertino pažymėjęs, kad jie (argumentai) būtų teisiškai reikšmingi tik sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau šio individualaus administracinio akto atsakovė neskundė, jis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis. Apeliaciniame skunde taip pat apsiribojama argumentais, susijusiais su Sprendimo pagrįstumu. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės kyla klausimas, ar nagrinėjant Agentūros prašymą priteisti grąžintinas lėšas turėjo (turi) būti tikrinamas Sprendimo, kuris nėra skundžiamas, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pagal ginčui reikšmingos redakcijos Aprašo (2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 4-814, kuriuo keistas Aprašas, taikomas paraiškoms, pateiktoms po įsakymo Nr. 4-814 įsigaliojimo, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d.), nustatančio reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, nuostatas, Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (Aprašo 5 p.).

Aprašas, be kita ko, nustato, kad, baigusi pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimą (pateiktos paraiškos forma, turinys ir kartu su paraiška pateikiama informacija, duomenys ir (ar) dokumentai vertinami remiantis viešųjų registrų ir informacinių sistemų duomenimis bei pareiškėjų pateiktais dokumentais, pateikta trūkstama informacija), INVEGA priima sprendimą dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja pareiškėją elektroniniu paštu arba raštu apie siūlomą skirti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą ir pakviečia pasirašyti sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo bei nustato ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nuo sutarties gavimo dienos.

Pareiškėjui pasirašius sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, INVEGA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo pasirašytos sutarties gavimo dienos pasirašo sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. INVEGA perveda pareiškėjui apskaičiuotą kompensaciją į paraiškoje nurodytą sąskaitą šiame Aprašo punkte nurodytais terminais. Pareiškėjas, gavęs teigiamą INVEGOS sprendimą dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, gali kreiptis kitą kompensavimo laikotarpio mėnesį ir atlikti Aprašo 23 punkte nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas gali kreiptis dėl kelių mėnesių, kurie įeina į kompensavimo laikotarpį, nuomos išlaidų kompensavimo (Aprašo 27 p.). Sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Sprendimas yra pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti grąžintinas lėšas (Aprašo 331. 1 p.). INVEGA priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo esant su pareiškėju susijusioms aplinkybėms, nurodytoms Aprašo 331.1.1- 331.1.4. papunkčiuose, iš jų – jeigu pareiškėjas nesilaikė Apraše ir Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) sutartyje dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo nustatytų reikalavimų (Aprašo 331.1.1. p.), paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją, duomenis ir (ar) dokumentus (Aprašo 331.1.2. p.).

Jei nustatoma, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą kompensaciją su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (Aprašo 34 p.).

28. Taigi, Aprašo 331 1 punkte aptartas INVEGOS sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusių palūkanų, yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p. ), kas ir buvo nurodyta INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” 3 punkte („Šis įsakymas gali būti skundžiamas Aprašo 37 p. nustatyta tvarka.“). Ir nors iki 2020 m. rugsėjo 25 d. galiojusios redakcijos Aprašo 37 punktas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nebuvo nurodyta, kad Aprašo 331 1 punkte aptartas INVEGA sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tai nesudaro pagrindo aiškinti priešingai. Todėl, nenustačiusi jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra vertintini.

29. Įvertinusi, kad atsakovės pareigą grąžinti lėšas nustatantis INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. 31.6. – 69 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su J. S. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” yra galiojantis ir nėra apskųstas, INVEGA į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame įsakyme nurodytas lėšas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumų (grąžintinų lėšų ir palūkanų) priteisimo, dėl ko pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n utaria:

Atsakovės J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan