e4138464-7cc4-47c4-aee3-3f8fc717aeee · Kauno apygardos teismas

         Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-175/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57353-2015-4         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 2.4.6; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo M.

M. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. M. ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje (2014-03-13 įstatymo Nr. XII-776, įsigaliojusio 2014-03-25, redakcija) ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.

Remiantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ bausmės metu prisiartinti prie nukentėjusiosios K. M., gim. 2001 m. sausio 13 d., draudžiant bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių (skambinant telefonu, raÅ¡ant laiÅ¡kus ir kt.) su nukentėjusiÄ ja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose bÅ«na ar yra nukentėjusioji.

IÅ¡ M. M. priteista 79,09 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. M. nuteistas už tai, kad 2014 metų lapkričio mėnesį, tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), savo lovoje, paprašęs dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini) nusirengti, rodė jai kompiuteryje nuogos moters nuotraukÄ , po to, nukentėjusiajai K. M., gulinčiai nuogai lovoje, rodydamas pirÅ¡tu į jos krÅ«tinę ir lytinius organus, aiÅ¡kino tai, kur koks organas yra ir kaip vadinasi, vėliau, miegodamas su nukentėjusiÄ ja vienoje lovoje, du kartus ranka lietė jos apnuogintÄ krÅ«tinę.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2015 metų kovo – rugsėjo mėnesiais, tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), savo lovoje, paprašęs dukros K. M. nusirengti, laikė savo rankose jos apnuogintÄ krÅ«tinę, prašė nukentėjusiosios praskėsti kojas, po to, jai, gulinčiai ant nugaros, nuogai, praskėstomis kojomis, ranka praskėtusiai savo lytinių organų lytines lÅ«pas, jis savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu fotografavo jos lytinius organus, tokiais savo tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti nepilnamečiam vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnę, nei Å¡eÅ¡iolikos metų, dukrÄ K.

M..Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai M. M. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. M. (toliau – nukentėjusiosios atstovė) praÅ¡o pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį taikant M.

M. atžvilgiu BK 38 straipsnį, t. y. M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat praÅ¡o netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo bausmės metu prisiartinti prie nukentėjusiosios K. M.. Skunde nukentėjusiosios atstovė nurodo, kad, jos manymu, M. M. paskirta bausmė yra neteisinga. Teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas ir praÅ¡oma bylÄ nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Teismas atsisakė tvirtinti susitaikymo protokolÄ motyvuodamas tuo, kad teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo padarytos veikos pobÅ«dis, kaltinamojo elgesys, jo prisipažinimo turinys neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, kad yra visos sÄ lygos, numatytos BK 38 straipsnyje.

Nukentėjusiosios atstovės įsitikinimu, tokia iÅ¡vada yra neteisinga ir prieÅ¡taraujanti įstatymams bei teisingumo, protingumo principams. Skunde taip pat nurodoma, kad neteisinga ir per griežta yra teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios. Pasak nukentėjusiosios atstovės, teismo paskirtas įpareigojimas ardo Å¡eimÄ , nuo to kenčia ir kita dukra, kuri labai nori bendrauti su tėvu, tačiau tėvo bendravimas su dukterimi yra apsunkintas.Nuteistasis M.

M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį: taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ bausmės metu prisiartinti prie nukentėjusiosios, t. y. bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, lankytis vietose, kuriose bÅ«na ar yra nukentėjusioji. Skunde nuteistasis nurodo, kad supranta, jog pasielgė netinkamai, todėl savo kaltės neneigia. Tikslas buvo dukters lytinis Å¡vietimas, tačiau teismas konstatavo, kad lytinis Å¡vietimas peraugo į nusikalstamus veiksmus ir tapo tvirkinamaisiais veiksmais.

Nuteistasis nurodo sutinkantis su veiksmų kvalifikavimu, tačiau mano, kad nuosprendis yra neteisingas dėl paskirtos bausmės. M. M. pažymi, kad nuo įtarimo pareiškimo momento iki šiol negali gyventi kartu su šeima, uždrausta bendrauti su dukra. Skaudu žiūrėti, kai iki laiptinės, kur jis gyvena, ateina abi dukros, tačiau pas jį užeina tik viena, o kita lieka prie laiptinės, nes ir jai išaiškinta, kad negali bendrauti. Tai labai nehumaniška ir neteisinga. Teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, tačiau teismas jo nepatvirtino.

Nuteistojo manymu, teisėja pasielgė neteisingai netvirtindama susitaikymo protokolo ir neatleisdama jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei teismas negalėjo patvirtinti susitaikymo protokolo, tai baudžiamojo poveikio priemonė yra aiškiai per griežta. Dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės kenčia ne tik apeliantas, bet ir visi šeimos nariai, kuriems suvaržymai neturėtų būti taikomi. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėtų vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teisingumo, humaniškumo principais.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pasielgė neteisingai ir apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ klaidÄ gali iÅ¡taisyti. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo K. M. gynėjas jo apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Taip pat prašė tenkinti nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės apeliacinį skundÄ . Prokurorė prašė nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti. Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J.

M. ir nuteistojo M. M. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl BK 38 straipsnio taikymo. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas ir prašymas atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikymo protokolo nepatvirtino ir nepagrįstai nurodė, kad, įvertinus bylos faktines aplinkybes, taikyti BK 38 straipsnio šiuo atveju nėra pagrindo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti M.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pagrįstas ir motyvuotas, nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo motyvai, su kuriais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų arba apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos tam tikros sÄ lygos:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl jos atlyginimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sÄ lygų visumÄ , teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ , ir, tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011).

Be to, kaip minėta, net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamÄ veiklÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino, byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir dėl to bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistasis ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė susitaikė, nuteistajam atleido, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, nukentėjusioji pretenzijų neturi.

Tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BK 38 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, pagrįstai vertino ne tik minėtame straipsnyje nurodytas formaliÄ sias sÄ lygas, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, nuteistojo požiÅ«rį į savo veiksmų pavojingumÄ . Nusikalstamais veiksmais, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas M. M., buvo pasikėsinta į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ , nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ mažametį asmenį – dukrÄ .

M. M., nors ir nurodydamas, kad kaltės neneigia, dėl savo veiksmų gailisi, vis tik bandė pateisinti savo veiksmus tvirtindamas, kad jo atlikti veiksmai, teismo įvertinti, kaip tvirkinamieji, buvo Å¡vietėjiÅ¡ki. Nuteistasis M. M. apie savo atliktus veiksmus mažametės dukros prašė niekam nepasakoti. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis iÅ¡ esmės pripažįsta tik patį faktÄ , kad buvo atlikti tam tikri tvirkinamieji veiksmai mažametės atžvilgiu, tačiau nepripažįsta aplinkybės, kad tokie veiksmai yra nusikalstami.

Visa tai leidžia pagrįstai abejoti kaltininko prisipažinimo ir gailėjimosi nuoÅ¡irdumu. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad padarytos veikos pobÅ«dis, kaltininko elgesys, jo prisipažinimo turinys neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad Å¡iuo konkrečiu atveju BK 38 straipsnio nuostatų taikymas yra galimas ir nukentėjusiosios interesai kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės nebus pažeisti. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme ir Å¡io teismo liko neįvertintos.

Subjektyvus apeliantų įsitikinimas, kad yra visos sÄ lygos taikyti BK 38 straipsnį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų, kurios yra argumentuotos, pagrįstos visapusiÅ¡ku byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kolegija nepagrįstais laiko ir apeliacinių skundų argumentus dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo artintis prie nukentėjusiojo asmens – paskyrimo.

Pasak nuteistojo M. M. ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. M., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ardo Å¡eimÄ , turi neigiamÄ poveikį apeliantų dukroms, dėl suvaržymų kenčia ne tik nuteistasis, bet ir visa Å¡eima, todėl Å¡is draudimas turi bÅ«ti panaikintas.Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. M. laisvės apribojimo bausmę, nusprendė, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ kaltininkui bausmės metu prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (draudžiant bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, lankytis vietose, kuriose yra ar bÅ«na nukentėjusioji).

Kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, negu skunduose teigia apeliantai, baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, paskirta pagrįstai siekiant užtikrinti ne tik bausmės paskirtį, bet ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas M. M., padaryta prieÅ¡ mažametį asmenį – Å¡eimos narį (dukrÄ ), nusikaltimas padarytas gyvenamojoje vietoje, kurioje asmuo turėtų jaustis saugus.

Nors nukentėjusioji nurodė kaltininkui (tėvui) atleidžianti, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios atleidimas yra sÄ lyginis (kaip nurodė nukentėjusioji – jei nepasikartos tas pats). Paminėta aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji nerimauja dėl galimo tėvo elgesio grįžus į namus, bijo, kad toks elgesys gali pasikartoti, o jos atleidimas yra labiau sietinas ne su jos sÄ moningu atleidimu, o noru, kad mama ir tėvas bÅ«tų laimingi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusioji yra priklausoma nuo tėvų, kas taip pat turi įtakos jos subjektyviam situacijos suvokimui ir vertinimui (nenoras įskaudinti Å¡eimos, prarasti artimųjų meilę, pasitikėjimÄ , nenoras bÅ«ti iÅ¡daviku, kaltės, gėdos jausmas ir kt.), pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, ribojančiÄ kaltininko bendravimÄ su nukentėjusiÄ ja.

Apeliacinių skundų argumentai, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ypatingai kenčia visa Å¡eima, nėra pagrįsti jokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis ir nepaneigia Å¡ios poveikio priemonės taikymo tikslingumo. M. M. bendravimas su kitais Å¡eimos nariais – žmona ir jaunesniÄ ja dukra – nėra apribotas, duomenų, kad dėl Å¡ios priemonės taikymo nukentėjusioji patirtų itin neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nėra pateikta. Kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygoti apribojimai kaltininkui Å¡iuo atveju yra pateisinami siekiu užtikrinti nukentėjusiosios interesus ir nuteistojo teisių nevaržo labiau, nei tai bÅ«tina bausmės tikslams pasiekti.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsnių nuostatų. Nuosprendyje iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakyta tiek dėl BK 38 straipsnio taikymo galimybės, tiek dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens – skyrimo tikslingumo.

Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės ir subjektyvus apeliantų vertinimas skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėja pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. M. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 40,53 Eur.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J.

M. ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 40,53 Eur, iš nuteistojo M. M. nepriteisti. Teisėjai                                       Jūratė Jakubonienė                                        Arūnas Paštuolis                                        Algerdas Urbšys