e411b39b-c0b0-455d-a8d7-e2e383acefe1 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-699-675/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05349-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui, kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui S. M., nukentėjusiajai J. P., jos atstovei adv. padėjėjai S. M.

V., BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), medicinos biologė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

E. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: ji, 2020 m. sausio 19 d., apie 14.34 val., Žiedo ir Ramygalos gatvių sankryžoje, Ukmergėje, vairuodama A. K. vardu registruotÄ automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimÄ ("NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.") bei pirmumo kelio ženklo Nr. 204 "STOP" reikalavimÄ ("Draudžiama važiuoti nesustojus prieÅ¡ "Stop" linijÄ , o jeigu jos nėra, - prieÅ¡ kelio ženklÄ .

Vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančios kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 "Pagrindinio kelio kryptis",- važiuojančioms pagrindiniu keliu "), artėdama prie nereguliuojamos sankryžos nepastebėjo ,,STOP" kelio ženklo ir prie jo nesustojo, iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio- Žiedo g., skersai pagrindinio kelio- Gedimino g., ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio, V. P. vairuojamo automobilio "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidÅ«rė, ir Å¡io eismo įvykio metu automobiliui "VW Multivan", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apvirtus, juo važiavusiai keleivei- nukentėjusiajai J. P. buvo padaryti V-VI-o Å¡onkaulių lūžiai, t.y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata. Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. sausio 19 d., sekmadienį, iÅ¡ KupiÅ¡kio važiavo į Vievį kartu su savo sese L. B.. Vairavo vyro A. K. vardu registruotÄ automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val. važiavo Ukmergė miesto aplinkkeliu link magistralės į Vilnių.

Oro sÄ lygos buvo geros, nelijo, nesnigo, matomumas buvo geras. Kelio danga buvo sausa. Važiavo plačiu keliu ir buvo įsitikinusi, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Pripažįsta savo kaltę, nepastebėjo jokių kelio ženklų, nematė ženklo, liudijančio apie pagrindinį keliÄ , taip pat nematė "Stop" ženklo. Privažiavo sankryÅ¾Ä , ties kuria ir prieÅ¡ kuriÄ ji tikrai nestabdė, nespaudė stabdžio pedalo, nelėtino greičio, viskas įvyko per neatidumÄ . Ji tik staiga pamatė jai iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pusę pralekiantį raudonos spalvos automobilį.

Ji net nesuvokė, iÅ¡ kur jis atsirado, bet iÅ¡ karto vos jį pamačiusi kažkaip iÅ¡ inercijos pasuko Å¡iek tiek savo vairuojamo automobilio vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę. IÅ¡ karto po to pajuto smÅ«gį, po ko jos vairuotame automobilyje "Opel Vectra" iÅ¡siskleidė priekinės oro pagalvės. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Su sese L. B. pačios iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio "Opel Vectra" ir pamatė, kad jos vairuotas automobilis "Opel Vectra" yra sankryžoje, o nuo jos automobilio gal 15-20 žingsnių atstumu stovi priekine dalimi į kelkraÅ¡tį įvažiavęs raudonos spalvos automobilis "VW Multivan".

Prie "VW Multivan" stovėjo apie 60-70 metų amžiaus vyras ir moteris. Ji klausė jų ar viskas jiems gerai. Moteris rankomis buvo susiėmusi už krÅ«tinės ir sakė, kad jai skauda. Ji paskambino tel Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 50-60 km/h. Po eismo įvykio atvykęs greitosios pagalbos automobilis iÅ¡sivežė apžiÅ«rai į ligoninę moterį. Ji su sese buvo sveikos, jokių sužalojimų nepatyrė, jokios medikų pagalbos joms neprireikė. Ji nepastebėjo jokių matomų sužalojimų moters ar vyro, važiavusių autobusiuku "VW Multivan" kÅ«nuose.

Jau po eismo įvykio matė kelio ženklus, stovinčius toje sankryžoje. Matė, kad ji važiavo Å¡alutiniu keliu, nesustojo prie “Stop” ženklo, įvažiavo į pagrindinį keliÄ , kuriame susidÅ«rė su autobusiuku "VW Multivan". Supranta, kad eismo įvykį sukėlė ji ir dėl to savo kaltę pripažįsta. Ji atsiprašė nukentėjusiojo, buvo patikrintas kaltinamosios blaivumas. Be to jai buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo byla. Sužinojus kad nukentėjusiajai J.

P. lūžo Å¡onkauliai, ji atsiprašė nukentėjusiosios. IÅ¡ savo pinigų žalos kaltinamoji neatlygino. Kai byla buvo perduota teismui, kaltinamoji su nukentėjusiaja dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Noiri atlyginti žalÄ 1000 Eur neturtinės žalos. Už vaistus gali sumokėti 100 Eur. Labai gailisi ir iÅ¡gyvena, kad Å¡itaip nutiko. Vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo 2010 m. spalio mėn. (b.l. 166-169). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios E. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2020-01-19 apie 14.15 val. kartu su vyru V.

P. automobiliu "VW MULTIVAN", vals. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iÅ¡ Ukmergės r., Laičių kaimo į namus, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo lėtai. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo pagrindiniu keliu. Apie 14.34 val. privažiavus Žiedo-Ramygalos gatvių sankryÅ¾Ä , į jų automobilio deÅ¡iniÄ jÄ , galinę dalį atsitrenkė iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiavęs ir nesustojęs prie kelio ženklo ,,STOP", automobilis "OPEL VECTRA", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nepažįstama moteris. Po smÅ«gio jų automobilis vertėsi ant kairiojo Å¡ono, atsistojo ant ratų ir dar kartÄ vertėsi ant kairiojo Å¡ono, tada atsidÅ«rė pakelės griovyje ir vėl atsistojo ant ratų. Ji nebuvo praradusi sÄ monės, bet labai iÅ¡sigando, patyrė Å¡okÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos jÄ greitosios medicinos pagalbos automobiliu iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiÅ«ros, nenustatę jokių rimtų sužalojimų, medikai jai paguldė stebėjimui į trauminį skyrių, o 2020-01-20 ryte iÅ¡leido į namus.

Jai skaudėjo Å¡onus ir po krÅ«tine. Skausmui nesiliovus, 2020-01-29 12.59 val. vyras jÄ nuvežė VÅ¡Ä® ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiÅ«ros jai buvo nustatyti deÅ¡inės pusės V ir VI Å¡onkaulių lūžiai, buvo iÅ¡leista į namus, gydytis ambulatoriÅ¡kai. Mano, kad jai dabar darosi kaklo srityje iÅ¡varža, tirpsta rankos, skauda galva. PrieÅ¡ eismo įvykį jautėsi sveika, nors buvo po onkologinės operacijos. Bijo eiti į ligoninę dėl to, esančios Covid-19 situacijos Å¡alyje.

Be to bijo sėsti už automobilio vairo po autoįvykio. Nebegali dirbti taip kaip dirbo prieÅ¡ eismo įvykį, nes nebeturi sveikatos. PraÅ¡o neturtinės žalos 3500,00 Eur, (iÅ¡ draudimo gavo 1500 Eur neturtinės žalos) ir 1250,00 Eur turtinės žalos, už automobilį ir jame buvusias vaistažoles, vaistažolių vertė 688,00 Eur jÄ apskaičiavo pati pagal pardavimo kainÄ turgavietėje, už automobilį 450,00 Eur, (948 Eur gavo iÅ¡ draudimo už automobilį, 100 Eur gavo iÅ¡ draudimo už vaistažoles).

Automobilis buvo nuraÅ¡ytas, jį pardavė į metalo lauÅ¾Ä už 147,00 Eur. Mano, kad draudimas iÅ¡mokėjo tiek kiek priklauso pagal įstatymÄ ir draudimo iÅ¡mokų neskundė. Servise buvo dėl automobilio, jame pasakė, kad be 2000 Eur neremontuos jo. ( b.l. 52-55). L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad laidavimÄ supranta taip, kad prisiima atsakomybę už E. K.. Su E. K. yra seserys, artimai bendrauja.

Viena kitai pataria įvairiais gyvenimiÅ¡kais klausimais. E. K. yra labai atsakinga ir sÄ Å¾ininga, vairuoja atsakingai. Nagrinėju atveju gavosi kaip gavosi. Jos pozicija tokia, kad vairuotojas turi turėti visus dokumentus, tvarkingai, atsakingai ir sÄ Å¾iningai vairuoti, nevirÅ¡yti greičio. Nori laiduoti, nes gali daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jos elgesys ateityje bÅ«tų tinkamas. Jos elgesys nėra neigiamas visumoje, tiesiog ji pateko į situacijÄ , kai padarė nusikaltimÄ . L. B. dirba darželyje auklėtoja.

Dažnai bendrauja su seserimi, sesuo dirba Vilniuje. Už kelių eismo pažeidimÄ nėra bausta. E. yra vyresnė, bet autoritetas sprendžiamas ne tik pagal amžių. (t.1, b.l.144-146) L. V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-19 apie 14.15 val. kartu su savo žmona J. P. automobiliu "VW MULTIVA", vals. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ Ukmergės r., Laičių kaimo į namus, (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, kuriuo važiavo apie 50 km/h greičiu, važiavo pagrindiniu keliu.

Matomumas buvo geras, buvo giedra. Kelio danga sausa. Apie 14.34 val. privažiavo Žiedo-Ramygalos gatvių sankryÅ¾Ä , deÅ¡inėje pusėje, iÅ¡ Žiedo g., iÅ¡ PC ,,Bikuva" pusės važiavo automobilis "OPEL VECTRA", kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir, nesustojęs prie kelio ženklo ,,STOP", atsitrenkė į jų automobilio deÅ¡iniÄ jÄ , galinę dalį. Po stipraus smÅ«gio jų automobilis vertėsi ant kairiojo Å¡ono, atsistojo ant ratų ir dar kartÄ vertėsi ant kairiojo Å¡ono, tada atsidÅ«rė pakelės griovyje ir vėl atsistojo ant ratų.

Jis nebuvo praradęs sÄ monės bet labai iÅ¡sigando, patyrė Å¡okÄ . Žmona skundėsi, kad skauda krÅ«tinę. Žmona buvo iÅ¡vežta į VÅ¡Ä® ,,Ukmergės ligoninės" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiÅ«ros, nenustatę jokių rimtų sužalojimų, medikai paguldė jo žmonÄ stebėjimui į trauminį sk., o 2020-01-20 ryte iÅ¡leido į namus. Jo sutuoktinei J. P. skaudėjo Å¡onus ir po krÅ«tine. Skausmui nesiliovus, 2020-01-29, 12 val 59 min jis nuvežė žmonÄ Â Ä¯ VÅ¡Ä® ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

Po apžiūros jai buvo nustatyti dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai, ji buvo išleista į namus, gydytis ambulatoriškai. Automobilį pridavė į metalo laužo supirktuvę.( t.1, b.l. 127). Iš draudimo bendrovės gavo apie 900 eurų, o automobilio vertė buvo apie 3000 eurų. (t.1, b.l. 119-126). Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio mėnesį, sekmadienį, apie 15 val. važiavo link Žiedo ir Ramygalos gatvių sankryžos ir matė, kad jau įvyko dviejų automobilių -"VW Multivan" ir "Opel Vectra" susidūrimas.

Privažiavęs sankryÅ¾Ä sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir ėjo prie automobilyje "VW Multivan" sėdinčios moters, kuri rankomis buvo susiėmusi už berods deÅ¡iniojo savo Å¡ono priekinės dalies arti krÅ«tinės. Moteris skundėsi Å¡ono skausmu. Jis iÅ¡ karto paskambino tel. Nr. 112. Jokių matomų akivaizdžiai sužalojimų nei J., nei V. veide, rankose ar kur kitur nematė. Jie abu buvo sutrikę, streso bÅ«senoje. P. O. automobilio matė vaikÅ¡tančias dvi merginas, kurios atrodė nesužalotos, sveikos.

Atvyko policijos pareigÅ«nai, greitosios pagalbos automobilis, po ko jis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Kol kartu su P. laukė greitosios pagalbos automobilio, tiek J., tiek V. pasakojo, kad V. iÅ¡ lėto vairuodamas važiavo su žmona nuo Žeimių kaimo pusės link Ukmergės, kada Å¡ioje sankryžoje į juos atsitrenkė automobilis "Opel Vectra", kuris važiavo nuo parduotuvių "Bikuva", "Senukai" pusės. TÄ dienÄ ir tuo metu matomumas buvo puikus, nelijo, nesnigo, nebuvo pradėję temti, neakino saulė.

Jis klausė merginų kas įvyko ir viena jų jam atsakė, kad ji nepastebėjo kelio ženklo, liudijančio, kad jų važiuojamas kelias nėra pagrindinis. Merginos sakė, kad jos nėra vietinės, nėra ukmergiÅ¡kės, mergina nepratusi važiuoti Å¡iuo keliu padarė klaidÄ ir sukėlė eismo įvykį. (t.1, b.l. 134-137) IÅ¡ eismo įvykio registro duomenų ir policijos pareigÅ«nų darytų eismo įvykio nuotraukų matyti automobilio "Opel Vectra", valst. Nr (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinio bamperio, priekinio kairės pusės sparno, variklio dangčio, priekinio kairės pusės žibinto, priekinio kairės pusės posÅ«kio žibinto, radiatoriaus grotelių, priekinio kairės pusės rÅ«ko žibinto, valstybinio numerio ženklo.

Taip pat matyti automobilio "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinės kairės pusės durų, užpakalinio dešinės pusės sparno, užpakalinio kairės pusės sparno, užpakalinio bamperio, užpakalinio kairės pusės žibinto, bagažinės dangčio, šoninio priekinės kairės pusės stiklo, šoninio užpakalinio kairės pusės stiklo, stogo. (t1, b.l. 18-40). Iš ROIK informacijos matyti, kad 2020 m. sausio 19 d. 14.45 val. apie eismo įvykį Ramygalos- Žiedo g. sankryžoje, Ukmergėje, bendruoju pagalbos telefonu informavo privatus asmuo, prisistatęs pavarde A. (t1,b.l. 41-44).

Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, automobilis "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu, automobilis VW "Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. P. vardu. (t.1, b.l. 45-46). VŠĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio VW "T. M." vertė be PVM 1529 eurų. (t.1, b.l. 47). Iš Ramygalos ir Žiedo g. sankryžoje veikusios vaizdo stebėjimo kameros įrašo matyti, kad vaizdo įrašo talpa 19.7 MB. Įrašo data-2020-01-19 ir pradžios laikas-14:34:34, įrašo pabaiga-14:35:19.

Vaizdo įraÅ¡e matyti iÅ¡ priekio nuo Petronių k. pusės link Ramygalos ir Žiedo g. sankryžos artėjantis raudonos spalvos automobilis "VW Multivan", kurio valst. Nr. neįžiÅ«rimi. Matyti, kad automobilį vairuoja vyras, Å¡alia kurio keleivio pusėje sėdi moteris. Automobilis "VW Multivan" įvažiuoja į Ramygalos ir Žiedo g. sankryÅ¾Ä , kurioje iÅ¡ Å¡alutinės Žiedo gatvės į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoja automobilis "Opel Vectra", kuris nestabdo ir savo priekine dalimi atsitrenkia į automobilį "VW Multivan" deÅ¡inės pusės daugiau galinę dalį.

SusidÅ«rimas įvyko 14:34:45 val. Po smÅ«gio automobilio "VW Multivan" galinė dalis iÅ¡stumiama į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , automobilis sukasi į deÅ¡inę pusę (pagal laikrodžio rodyklę) ir virsta į kairę pusę ir nubloÅ¡kiamas toliau kameros fiksuojamo vaizdo. Po įvykio automobilis "Opel Vectra" lieka stovėti skersai Ramygalos g., priekiu į filmavimo kameros fiksuojamÄ vaizdÄ . Matyti stipriai apgadinta automobilio "Opel Vectra" priekinė kėbulo dalis. Matyti Å¡io automobilio "Opel Vectra" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šio automobilio priekinių keleivio ir vairuotojo pusių išlipa dvi moterys/merginos. Ant kelio dangos išbėgę šio automobilio skysčiai. Iki eismo įvykio jokių kitų transporto priemonių ar žmonių nebuvo. Eismo įvykio metu nelijo, nesnigo, kelio danga sausa. (t1, b.l.114-116). Iš specialisto išvados Nr. G 458/2020(01) matyti, kad J. P. konstatuotas dešinės pusės V-VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl šonkaulių lūžių.

Tikėtina, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku 2020-01-19 ir bÅ«du. (t.1,b.l. 88-90). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. P. pateikė gydytojo iÅ¡raÅ¡Ä , rentgeno tyrimo duomenis, litų med. dokumentų kopijas. (1 t., b. l. 56-62). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. K. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodama transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimÄ , dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J.

P. sveikata. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . E. K. bylÄ nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡samiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai Å¡iame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliÅ«ties, apribojančios matomumÄ , atsiradimas).

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iÅ¡vengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kaltinamoji E. K. apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad manė važiuojanti pagrindiniu keliu, neatkreipė dėmesio į kelio ženklus, nepastebėjo STOP kelio ženklo ir prie jo nesustojo, išvažiavo iš šalutinio kelio, -Žiedo g. ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio V. P. vairuojančio automobilį „VW Multivan“ valst Nr. (duomenys neskelbtini). Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad E. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl atsakomybės individualizavimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jÄ E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sesers L. B. laidavimÄ . Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumÄ teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo bÅ«do bei jos ankstesnio elgesio padarinys.

E. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ä®vertinama ir tai, kad E. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, įsipareigojo atlyginti padarytos žalos dalį, kas atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumÄ .

Kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 175), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 177-179), t. y. jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra bÅ«dingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba, kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio.

Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamÄ ar neteisėtÄ elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamosios atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. E. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ bei leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kuriÄ galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis.

Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neiÅ¡vengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti E. K. pasitikėjimÄ . Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. B. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimÄ laiduotojÄ , todėl teismas sprendžia, kad L.

B. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista (t.1, b. l. 156), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 158). Pažymėtina, kad jos darbinės funkcijos susijusios su priežiÅ«ra. Teisiamojo posėdžio metu tiek E. K. tiek L. B. parodė, kad jos bendrauja, dažnai susitinka po darbo, nes abi dirba Vilniuje, kartu keliauja, palaiko viena kitÄ Ä¯vairiose situacijose, jų tarpusavio ryÅ¡ys yra artimas ir glaudus. Po nagrinėjamo įvykio jo kalbėjosi apie šį įvykį ir aptarė jų abiejų veiksmus.

Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad L. B. gebėtų įtakoti sesers elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. K. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, todėl L. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas E. K. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja L. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti E. K. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. B. asmenybę, tiek jos bei E. K. parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad L.

B. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ E. K., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagal laiduotojos L. B. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, E. K. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos L.

B. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. K.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. K. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Ä®. L. B. ir E. K. asmenybes bei santykių pobÅ«dį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojos ir kaltinamosios sÄ veikos skatinimas paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ taikymo kaltinamajai E. K. klausimÄ , konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobÅ«džiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Ä®mokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K.

T. 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl E. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ bei civilinio ieÅ¡kinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Taigi, atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikÄ materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens ir/ar tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę.

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ( t.1, b. l. 102), automobilis „Opel Vectra“ eismo įvykio metu buvo apdraustas civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata įvyko 2020 m. sausio 19 d., t. y. galiojant draudimo sutarčiai. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieÅ¡kovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nevirÅ¡ija Ä®statyme apibrėžtų iÅ¡mokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtÄ Å¾alÄ privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – Civilinis atsakovas).

Baudžiamosios bylos duomenimis AAS „BTA Baltic Insurance Company“, civilinei ieÅ¡kovei J. P. (t.1, b. l. 102), apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo turtinės žalos atlyginimui 1107,15 Eur, 948,00 Eur automobilio likutinė vertė, gydymo iÅ¡laidos 21,55 Eur, (turėtos vaistų iÅ¡laidos) 137,60 Eur (už apgadintÄ turtÄ ). J. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl papildomų 1150,94 eurų turtinės žalos atlyginimui (t.2, b. l. 41-47). Civiliniame ieÅ¡kinyje detalizuojama, kad niekas neatlygino už sugadintas prekes 688,00 Eur, 29,00 Eur už vaistus, kurie buvo pirkti ir draudikui nepateikti, ir 433,94 Eur skirtumas (1529,00-948-147,06) už automobilį, kurio vertę civilinė ieÅ¡kovė skaičiuoja pagal VÅ Ä® „Emprekis“.

Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (Å¡iuo atveju civiliniai ieÅ¡kovai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡moka.

Civilinė ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡draudimo bendrovės minėtas draudimo iÅ¡mokas į draudimo bendrovę su pretenzija į draudimo bendrovę nesikreipė, manydama, kad gavo iÅ¡mokas pagal įstatymÄ . Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, jie turi lÅ«kestį, jog eismo įvykio kaltininkė yra subsidiari civilinė atsakovė, nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalÄ taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas, tačiau Å¡is principas yra taikomas atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai pasipelnyti.

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti Å¡ios turtinės žalos dalies kompensavimo nei įvertino civilinis atsakovas. Teismas pažymi, kad civilinis atsakovas, nustatydamas automobilio vertę 1215 Eur ir iÅ¡mokėdamas 948 Eur, pažymėjo, kad automobilio likutinė vertė 267,00 Eur (t.y. tokiÄ sumÄ civilinis ieÅ¡kovas gautų jÄ pardavęs, civilinis ieÅ¡kovas pridavęs automobilį į metalo lauÅ¾Ä gavo 147,06 Eur, pripažintina, kad tai yra civilinio ieÅ¡kovo teisė spręsti kaip realizuoti automobilį) Konstatuotina, kad už automobilį atlyginta žala yra 1215 Eur.

Pažymėtina, kad VÅ Ä® „Emprekis“ automobilio vertę nustato pagal transporto priemonių kainų informacinę sistemÄ . Pripažintina, kad tai yra orientacinės kainos ir pagal Å¡ios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiÅ¡ka automobilio kaina nebÅ«tinai yra tokia pati kiek realiai ji verta. Manytina kad AAS „BTA Baltic insurance company“ , įvertinęs automobilio korozijÄ , autogidas.lt ir autoplius.lt skelbimus įvertino realiÄ automobilio vertę ir už padarytÄ Å¾alÄ dalyje dėl automobilio atsiskaitė ir jos civilinis ieÅ¡kovas neskundė ir pretenzijų nereiÅ¡kė.

Civilinė ieÅ¡kovė J. P. prie civilinio ieÅ¡kinio pateikė sugadintų prekių sÄ raÅ¡Ä autoįvykio metu 688,00 Eur (t.2, b.l.51). Civilinis atsakovas už apgadintÄ turtÄ sumokėjo 137,60 Eur (t. y. 20 procentų nurodytos vertės) praneÅ¡ime nurodė (t.2, b.l.

52) kad atsakingas tyrėjas pateikė eismo įvykio metu darytas nuotraukas bei sugadintos transporto priemonės (iÅ¡orės ir vidaus) nuotraukas, kuriose praÅ¡yme minėtų apgadintų daiktų nebuvo užfiksuota. Taip pat nurodė, kad draudimo bendrovei civilinė ieÅ¡kovė nepateikė visų apgadintų daiktų nuotraukų bei įsigijimÄ pagrindžiančių dokumentų. Vadovaujantis objektyvumo it teisingumo principais , ir atsižvelgiant į tai, kad buvo gautos dalies apgadintų prekių nuotraukos, jos įvertintos ir jomis pagrįsta turtinė žala atlygintina.

Civilinė ieÅ¡kovė J. P., teikdama patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį papildomų įrodymų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad J. P. sudarytas sugadintų prekių sÄ raÅ¡as 688,00 Eur nepateikus papildomų įrodymų, nuotraukų nelaikytinas tinkamu įrodymu dėl patirtos žalos. 29,00 Eur iÅ¡laidos už vaistus, kurie buvo pirkti ir draudikui nepateikti kaip patirtos iÅ¡laidos pripažintini pagrįstomis, atsiradusiomis dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir yra priteistini iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic insurance company“.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės 1121,94 eurų turtinės žalos yra atmestinas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktikÄ dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017 ir kt.).

Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 3500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusioji nurodė, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic insurance company“ susipažinęs su specialisto iÅ¡vada, kurioje nukentėjusiajai J. P. konstatuoti sužalojimai, apskaičiavo sumokėjo 1500,00 eurų neturtinę žalÄ (t.2, b. l. 52). Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbÄ , į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobÅ«dį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius iÅ¡gyvenimus, į tai, kad E. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaivi, nėra bausta administracine tvarka, o tai rodo, kad Å¡i nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, daro iÅ¡vadÄ , kad 2 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindÄ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. P. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, papildomai priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic insurance company“ 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Procesiniai klausimai Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu (t.2, b.l.40-47) nukentėjusioji J. P. pateikė praÅ¡ymÄ sumokėti 500 Eur paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo iÅ¡laidų byloje.

Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pastarosios dabartinę turtinę padėtį ir jos prašomos nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į pačios kaltinamosios E. K., kaip dirbančio asmens ir turinčio pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios J. P. byloje patirtos išlaidos advokato padėjėjos, dalyvavusios nukentėjusiosios atstove byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamosios teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš katinamosios E. K.

LR BPK 106 str. 2d. pagrindu. Daiktas turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke (t.1 b.l.193a) – paliktinas saugoti byloje. IÅ¡ 2020 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. nubausta už ANK 417 str 1 ir 3 d pažeidimÄ administraciniu nurodymu 60 Eur subendrinta bauda, kuriÄ 2020 m. sausio 24 d. sumokėjo. IÅ¡ 2020 vasario 5 d. nutarimo nutraukti administracinę bylos teisenÄ matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta ( ROIK: 20109886786 ) (t.1,b.l.14).

Todėl E. K. sumokėta bauda gražintina. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, E. K., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. B. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laiduotojos L.

B. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic insurance company“ priteisti 29,00 Eur (dvideÅ¡imt devynis eurus) turtinės žalos ir 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ E. K. 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų nukentėjusiajai J. P.. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ , saugomÄ voke – palikti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ E. K. ir laiduotojai L. B., kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Regina Nenortienė