e40ffce7-7b29-4fac-abbc-26a4dcdf30ab · Kauno apygardos teismas

                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-224-594/2017                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13988-2016-1                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.; (S)                                                                1.1.8.6.2.;1.2.3.1.2.1.;1.2.3.1.2.3.; 2.3.6.4.5.;

                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajai N. A., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai Z.

A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:- N. A. (toliau N. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB "B. P.", neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.n u s t a t ė: Kaltinamoji N. A. 2016-03-23 laikotarpyje tarp 06.00 val. - 08.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi moteriÅ¡kos lyties naujagimį, iÅ¡ karto po to, tyčia elastinio binto juosta suspaudė jo kaklÄ , dėl to įvyko stranguliacija smaugvirve ir naujagimis netrukus įvykio vietoje mirė, ir taip nužudė mažametį, artimÄ jį giminaitį – savo naujagimį K.

A., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p., 3 p.Kaltinamoji N. A. kalta iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad kaltinimÄ pripažįsta, tačiau nemano, kad galėtų taip pasielgti sÄ moningai. Ji nebuvo iÅ¡ anksto suplanavusi naujagimį nužudyti. Kad laukiasi, sužinojo 2016 m. liepos mėnesio gale arba rugpjūčio pradžioje. Nei mama, nei sesė apie jos nėštumÄ nežinojo. Nėštumo metu problemų, kad reikėtų kreiptis į gydytojus, nebuvo.

Pas gydytojus nesikreipė, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų artimieji, bijojo pasmerkimo. Ä®vykio dienos rytÄ ji atsikėlė kaip įprastai ir ruošėsi į darbÄ . RytÄ atsikėlus, buvo veriantis juosmens ir nugaros skausmas, todėl spontaniÅ¡kai sumanė pagulėti vonioje. Skausmus pajuto ryte gal 6 val. Kad gimdo nesuprato, nes pasikartojančių sÄ rėmių nebuvo. Iki atsigulant į voniÄ nebuvo prasidėjęs kraujavimas, nei vandenys nubėgę. Nuėjusi į voniÄ Å¡iek tiek pagulėjo, bet palengvėjimo nesulaukė.

Besikeliant vonioje pajuto tokį skausmÄ kaip įsipjauni ir atsijungė. Gimdymo proceso nepajuto, gal ji gimdė tada, kai atsijungė, ji nežino, neprisimena. Kiek laiko pragulėjo vonioje nežino. Kad vandenyje yra vaikas pamatė kai atgavo sÄ monę. Akyse pradėjo mirguliuoti, buvo toks jausmas lyg sapne, labai svaigo galva. Ji pakėlė vaikÄ , bet riksmo neiÅ¡girdo ir vėl jį nuleido, o paskui nežino. Nematė kokios lyties vaikas, tik iÅ¡ tyrimo sužinojo, kad mergaitė. Ji jį pakėlė, bet jis neverkė, buvo kaip drebučiai.

Kvėpavimo netikrino. Nuo lentynėlės prie kriauklės pasiėmė maiÅ¡elį ir viskÄ sudėjo į maiÅ¡elį, virkÅ¡telės nekirpo. MaiÅ¡elį su kÅ«neliu įdėjo į nedidelį, 5 litrų kibiriukÄ , kuris visada bÅ«davo vonioje. Jai esant vonioje niekas atėję nebuvo. Mamos nekvietė, nes girdėjo, kad vaikai yra atsikėlę. Išėjusi iÅ¡ vonios atsigulė į lovÄ , mamai pamelavo, kad mėnesinės. Kai grįžo į lovÄ ir pasižiÅ«rėjo į telefonÄ buvo gal 10-11 val.

Buvo labai gausus kraujavimas, todėl ji paprašė mamos, kad Å¡i iÅ¡valytų grindis, o pati nuėjo iki vonios apsiprausti. Tuo metu paprašė mamos, kad nueitų iki vaistinės ir nupirktų didelių įklotų. Mama matė kraujavimÄ , jai sakė, kad stipriai kraujuoja dėl mėnesinių, nes pasiÅ¡ildė. Kol mama buvo išėjusi į vaistinę, ji naujagimio kÅ«nÄ parnešė į kambarį ir pastatė po lova, kol ten jį rado pareigÅ«nai. TÄ dienÄ ji atsigulė ir miegojo. Elastinis bintas vonioje galėjo bÅ«ti, bet kaip jis atsirado ant kÅ«nelio ji tikrai nežino, neprisimena.

Sužalojimai aÅ¡triu daiktu galėjo atsirasti kai ji dėjo kÅ«nÄ Ä¯ maiÅ¡elį arba su nagais įdrėksti galėjo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes iÅ¡sigando tokio netikėtumo. Buvo blaivi. Pas gydytojus kreipėsi sekančiÄ dienÄ , nes labai blogai jautėsi, svaigo galva. Kreipdamasi pas gydytojus jiems aiÅ¡kino, kad skauda nugarÄ . Kai nuėjo pas ginekologę, gydytojai suprato, kad ji gimdžiusi. Pradėjus lauktis buvo džiaugsmingas periodas iki kol vaiko tėvas nepradėjo gyventi atskiro gyvenimo nuo jos, pradėjo jÄ Ä¯vairiai žeminti.

Ji naujagimio laukė, nes mylėjo jo tėvÄ , tačiau jis iÅ¡važiavo, dingo, apie gimdymÄ nežinojo. Ji dar bandė su jo mama bendrauti, bet galiausiai ir Å¡i nustojo bendrauti. Vaiko tėvo motina žadėjo padėti. RaÅ¡ydama vaiko tėvo motinai, jog naujagimis nereikalingas, bus atiduotas į vaikų namus, tai gal persistengė, bet reikėjo kažko griebtis. Vaiko tėvo elgesys, pasirinkimui tam kas įvyko, įtakos turėjo, ji labai pyko. Ji suprato, kad su vaiku jo ateities nebus, nes jam vaiko nereikėjo.

Pagimdžiusi vaikÄ ketino jį atiduoti į globos namus, bet tikėjosi, kad Å¡eimoje viskas bus gerai ir galės vaikÄ auginti pati. Ji tikėjosi, kad vaiko tėvas pas jÄ sugrįš, nes buvo toks tarpas, kad išėjo, vėl sugrįžo, sakė, kad viskas vėl bus gerai. Savo veiksmus vertina blogai. Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad apie dukros nėštumÄ sužinojo tik tada, kai paskambino dukra iÅ¡ ligoninės ir paprašė atneÅ¡ti nėštumo testÄ . Ligoninėje gydytojai ir dukra pasakė, kad buvo nėščia.

Dukra sakė, kad bijojo jai pasakyti, bet taip buvo nuslėptas ir pirmas nėštumas, ir antras nėštumas. Buvo žmonių kalbos, kad dukra nėščia, tačiau ji pažiÅ«rėjusi to nematė. Dukra sakė, kad pajuto labai stiprų skausmÄ , kad nieko daugiau neatsimena. Dėl naujagimio pasakė, kad sudėjo į kibirÄ , tÄ patį pasakė kÄ ir teisme papasakojo. Dukra tai pasakojo jau po policijos, o ligoninėje labai trumpai bendravo, nes jÄ iÅ¡vežė į reanimacijÄ . Ä®vykio dienÄ ji (nukentėjusioji) atsikėlė 9 val. ir girdėjo, kad dukra vonioje.

Vaikai buvo atsikėlę, kita dukra buvo iÅ¡važiavusi į mokyklÄ . Paklausė kodėl į darbÄ neišėjo ir dukra atsakė, kad labai skaudėjo nugarÄ . Klausė jos kodėl taip ilgai buvo vonioje, ji atsakė, kad pasiÅ¡ildė per mėnesines. Išėjusi iÅ¡ vonios nuėjo į miegamÄ jį ir pakvietė jÄ . Miegamajame ji pamatė, kad dukrai kraujas nubėgo per kojas, iÅ¡valė. SiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet dukra sakė, kad nereikia, tik prašė nueiti nupirkti paketų. Buvo tÄ dienÄ nuėjusi į voniÄ , bet nieko nematė, buvo Å¡varu.

Tos pačios dienos vakare dukra nieko nepasakojo, ruošėsi į darbÄ . Ä® ligoninę dukra kreipėsi sekančiÄ dienÄ . Kai atvyko policija ji buvo ligoninėje, o namuose su vaikais buvo kaimynė. Elastinis bintas, nedideli gabaliukai, buvo džiovinamas ant radiatorių, nes dukra vyniodavosi ant rankų eidama į darbÄ . Abi anÅ«kės gyvena kartu. Su jomis dukra elgiasi labai gerai, prižiÅ«ri. Kai dukra dirbdavo, anÅ«kės bÅ«davo su ja. Butas, kuriame gyvena, priklauso jos (nukentėjusiosios) motinai, kuri gyvena atskirai.

Ji (nukentėjusioji) dirba dažytoja, daro remontus. Å iuo metu nedirba, kadangi prižiÅ«ri vaikus. ButÄ iÅ¡laiko N.. Vaikus maitina, rengia, perka ugdymo priemones kartu – ji ir N.. Jos pajamos 700 – 800 eurų į mėnesį, o N. uždirbdavo 400-500 eurų. N. rÅ«pinasi vaikais, santykiai labai geri, prižiÅ«ri, į tėvų susirinkimus vaikÅ¡to, kartu su vaikais praleidžia savaitgalį. Dėl psichikos ligų gydyta nebuvo, bet buvo nervinga. BÅ«davo, kad viskas gerai, bet bÅ«na, kad susinervina ir nesuvokia savo veiksmų.

Supykus pas jÄ pasidaro tokia bÅ«klė, kad nors neteisi, bet gali įrodinėti arba reikia vienaip daryti, o ji daro atvirkščiai. Taip bÅ«davo visÄ laikÄ , toks charakterio bruožas. Mokykloje dėl to sunkiai bendravo su bendraklasiais. Dukra kaip žmogus, labai gera, mokėsi gerai. P. N. metus, kai iÅ¡skyrė su vaikelio tėvu, labai pergyveno. Bandė klausti kas yra, kas atsitiko, bet sakė, kad nieko, viskas bus tvarkoje, viskas susitvarkys. Iki gimdymo, sulaikymo, ji atrodė kaip vaikščiojantis lavonas.Liudytoja D.

D. parodė, kad ji yra N. A. ir jos dukrų gydytoja. 2016 m. kovo 24 d. N. A. kreipėsi dėl didelio silpnumo, pilvo skausmo, buvo labai iÅ¡balusi. Sakė, kad negali dirbti. Sakė, kad dabar jai mėnesinės, kurios yra labai gausios, tęsiasi apie 2 savaites ir paskutinėmis dienomis stipriai kraujuoja. Kraujo tyrimas parodė mažakraujystę, nukraujavimÄ . Ji neminėjo, kad kraujavimas susijęs su gimdymu ar persileidimu. GinekologiÅ¡kai jos neapžiÅ«rinėjo. Kadangi kraujavo iÅ¡ genitalijų ir buvo įtariama nukraujavimo galimybė, buvo nukreipta ginekologo konsultacijai.

Duomenų, kad ji laukiasi neturėjo jokių. PrieÅ¡ tai buvo lankiusius daugiau kaip prieÅ¡ metus, gal 2015 m. gegužės mėn., tuo metu ji dar negalėjo lauktis. N. A. visada atvykdavo su vaikais profilaktiniam patikrinimui, visada darydavosi tyrimus, eidavo į specialistų konsultacijas, mergaitės prižiÅ«rėtos, ji visada jomis rÅ«pinosi, jokių problemų su jos vaikais neturėjo. N. A. pirmÄ mergaitę gimdė 17 metų. Kiek pamena tai tada nesilankė poliklinikoje, įskaitoje nebuvo, atvyko tiesiai gimdyti.

Psichinių problemų neturėjo. Psichinė būklė, kreipimosi dėl blogos savijautos metu, įtarimų nesukėlė.Liudytoja N. B. parodė, kad galėjo būti 2016 m. kovo 24 d. po pietų, apie 15 val., jos budėjimo metu, pacientė N. A. pateko į skyrių. Apžiūrint moteris kraujavo. Buvo padarytas ultragarsas ir nustatyta, kad moteris yra gimdžiusi, arba yra įvykęs ankstyvas persileidimas. Matėsi, kad placenta yra atsiskyrusi, gimda yra didesnė, likučių gimdoje nebuvo, bet buvo kraujavimas.

Buvo padaryta operacija – valymas. Ji neigė nėštumÄ ir gimdymÄ . Kalbėjo protingai, dėl psichologinės bÅ«klės įtarimų nekilo. SekančiÄ dienÄ prisipažino, kad gimdė. Liudytoja M. K. parodė, kad N. A. kreipėsi į jÄ dėl neaiÅ¡kaus silpnumo, kraujavimo, nėštumÄ neigė. JÄ apžiÅ«rėjusi ji įtarė, kad vyksta prieÅ¡laikinis gimdymas, nes gimda buvo labai didelė, maždaug kaip 7 mėnesyje. Kraujavimas buvo nelabai gausus. Pilvas buvo padidėjęs. Visi požymiai rodė, kad nusiskundimai yra susiję su nėštumu.

Kraujo tyrimas rodė, maÅ¾Ä hemoglobino lygį, tai rodė, kad ji yra nukraujavusi. Sakė, kad kraujavimas yra kelios dienos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad iÅ¡ įrašų sveikatos istorijoje gali pasakyti, jog 2010-02-12 N. A. buvo nustatytas 37 savaičių nėštumas. Dėl Å¡io nėštumo ji atvyko pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai nebuvo lankiusis. Gimdymas įvyko 2010-02-27. Sekantis gimdymas buvo 2011-04-05. IÅ¡ įrašų matyti, kad Å¡io nėštumo metu gydymo įstaigose nesilankė. 2012-08-16 N. A. kreipėsi dėl nėštumo nutraukimo. 2013-09-27 yra įraÅ¡as apie nėštumÄ , nurodyta, kad tai 4-as nėštumas.

Užfiksuotas tik nėštumo faktas, duomenų apie tolesnę nėštumo eigÄ nėra (1 t. b. l. 61-62). Liudytoja I. L. parodė, kad N. A. buvo atvykusi į moterų konsultacijÄ dėl stipraus kraujavimo. N. A. skundėsi stipriu kraujavimu. Apie nėštumÄ kalbos negirdėjo. Ji pati neapžiÅ«rinėjo. Vėliau iÅ¡ personalo sužinojo, kad N. A. gimdžiusi, kad kraujavimas buvo dėl gimdymo. Nepamena, kad gydytoja bÅ«tų pasidalinusi įtarimais dėl gimdymo. Nepamena ar teko ankščiau bendrauti su N. A..

N. A. psichinė bÅ«klė įtarimų nekėlė.Liudytojas A. Å . parodė, kad 2016 m. kovo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės ginekologijos akuÅ¡erijos skyriaus vedėju. N. A. pas juos pateko dėl kraujavimo. Atsiradus įtarimui, kad galėjo bÅ«ti ankstyvas persileidimas ar gimdymas, informavo policijÄ . Nepamena ar pats tiesiogiai su ja bendravo ar teko bendrauti su N. A. ankščiau. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Å . be kita ko parodė, kad jam N. A. gimdymo aplinkybių nepasakojo.

Pacientė nuolat verkė, tačiau elgėsi adekvačiai, suicidinių minčių neiÅ¡sakė, todėl jai nebuvo reikalinga psichologo ar psichiatro konsultacija (1 t. b. l. 44-46).Liudytoja M. T. parodė, kad ji yra N. A. kaimynė. N. A. yra labai atsakinga, nuostabi moteris, mylinti mama, darbÅ¡ti, nevartoja alkoholio, nerÅ«ko, nieko blogo negali pasakyti. Apie nėštumÄ nieko nežinojo, nematė. Sužinojo tik tada kai atėjo kriminalistai. Policijai atvykus, ji buvo N. A. namuose, prižiÅ«rėjo vaikus.

PareigÅ«nai N. kambaryje, po sofa rado mažiukÄ , 5 litrų talpos kibiriukÄ . Atidengęs pledÄ pareigÅ«nas pasakė, kad tai embrionas. Ji matė tik kibiriukÄ ir pledÄ . KÅ«dikio nematė. Vėliau N. nieko nepasakojo tik verkė, pergyveno labai. Liudytoja R. S. parodė, kad ji ir N. A. dirba „B. P.“. N. A. dirbo formuotoja prie batonų linijos. Apie N. A. nėštumÄ ji oficialiai nieko nežinojo, tik iÅ¡ nuogirdų. N. A. neprašė palengvinti jai darbo. Darbuotojai dėvėdavo prijuostę ir kepuraitę, dažniausiai tampres ir marÅ¡kinėlius.

Kai kurie darbuotojai naudojo elastinį bintÄ ant riešų, bet ar N. A. naudojo nežino. Gavo iÅ¡ jos žinutę, kad ji blogai jaučiasi ir į darbÄ neateis. Apie nėštumÄ sužinojo dar kitÄ dienÄ iÅ¡ bendradarbių. Pati tiesiogiai apie tai su N. A. nebendravo. N. A. kaip darbuotoja yra labai gera, atsakinga, darbÅ¡ti, noriai padėdavo kitiems darbuotojams. Ji su kolektyvu sutarė, niekada niekas nesiskundė. Psichikos sutrikimų, kad N. A. nesiorientuotų situacijoje nepastebėjo. Liudytojas G. G. parodė, kad dirba UAB „B.

P.“ gamybos vadovu. N. A. įmonėje dirba jau ilgÄ laikÄ , dirba atsakingai ir kruopščiai. Dėl darbo nusiskundimų nebuvo. N. A. apie nėštumÄ oficialiai nepranešė. Apie nėštumÄ prieÅ¡ įvykį kalbėjo darbuotojos, jis asmeniÅ¡kai jos klausė, tačiau N. A. pasakė, kad jeigu bus praneÅ¡, nėštumo nepatvirtino. N. A. neatėjus į darbÄ jai skambino, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas. Jam asmeniÅ¡kai ji neskambino ir SMS nerašė. SekančiÄ dienÄ po to, kai ji neatėjo į darbÄ , jis buvo ligoninės priimamajame ir matė pravežamÄ N. A., kuri buvo iÅ¡balusi.

Jam paÅ¡aukus jÄ vardu, ji nereagavo, todėl jis pamanė, kad jai kažkas su sveikata atsitiko, o grįžęs į darbÄ sužinojo kas įvyko. Darbovietėje moterys naudoja elastinius bintus, apsivynioja rieÅ¡us, nes darbas fizinis ir rieÅ¡ai kenčia. N. A. irgi naudojo elastinį bintÄ . N. A. uždarbis nėra didelis, nes darbas nekvalifikuotas, ji gaudavo Å¡iek tiek daugiau nei minimumÄ . Žinojo, kad ji augina du vaikus, kad nėra lengva. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad maždaug 3-4 savaitės iki įvykio, iÅ¡girdęs kalbas apie jos nėštumÄ , paklausė apie tai N. A., kuri droviai su Å¡ypsena, lyg nenoriai tÄ patvirtino.

Ji pasakė, kad gimdyti jai negreitai, pažadėjo pristatyti medicininę pažymÄ , tačiau jos taip ir nepristatė. Bendrovėje negirdėjo jokių kalbų, kad N. A. bÅ«tų iÅ¡sakiusi iÅ¡ankstinius ketinimus dėl naujagimio (1 t., b. l. 48-50).Liudytoja S. K. parodė, kad N. A. asmeniÅ¡kai nepažįsta, bendravo tik per socialinius tinklus – „Facebook“ ir keletÄ kartų telefonu. Bendravimas prasidėjo gal 2015 m. metais, tuo metu ji bendravo su jos sÅ«numi. Su N. A. labai daug ir gražiai bendravo, ji pasirodė nuostabus žmogus, protinga, rÅ«pestinga.

Kad N. A. laukiasi sužinojo iÅ¡ abiejų. Ji nustebo, uždavė klausimÄ ar jiems reikia Å¡iuo metu vaikelio, nes ir N. A. turi vaikų, ir jos sÅ«nus, bet jie atsakė, kad susitvarkys patys. Telefonu bendraudavo apie 1 kartÄ Ä¯ mėnesį. Jos sÅ«nus gyveno pas N. A. namuose kartu ir viskas buvo labai gražu ir gerai iki kol N. A. mama nesužinojo, kad jos sÅ«nus buvo teistas, ir jį iÅ¡varė iÅ¡ namų, bet jie vis tiek bendravo. Vėliau sÅ«nų dėl smurto Å¡eimoje nuteisė 3 ar 6 mėn., bet N. A. jo laukė.

N. A. pastojo tik jos sÅ«nui grįžus iÅ¡ pataisos namų. Paskui jie dėl kažkokių barnių nustojo bendrauti. Ji bandė N. A. raminti, sakė, kad padės kiek galės. Pamena, kad paskutiniame laiÅ¡ke buvo pasakymas, jog vaikÄ ruoÅ¡iasi atiduoti į vaikų namus. N. A. rašė, kad jeigu kas nors atsitiks su jos vaiku (bÅ«simu naujagimiu), ji užmuÅ¡ jos sÅ«nų, iÅ¡ ko ji suprato, kad vaikas jai yra labai brangus, kad ji pergyvena dėl vaikelio. IÅ¡ jos pokalbių nebuvo minčių padaryti kÄ nors vaikui.

Pamena, kad N. A. pasakė, jog jos mama apie nėštumÄ nežino, sakė, kad jeigu mama sužinotų iÅ¡varytų iÅ¡ namų. PrieÅ¡ įvykį, buvo gruodžio mėn. ar ruduo, N. A. reikėjo pasidaryti tyrimus dėl vaikelio ir sÅ«nus pasakė, kad ji nenori daryti tyrimų, sakė, kad bijo, jog pakenks vaikeliui. Ji buvo atvykusi su savo reikalais į J., bet N. A. neatėjo susitikti. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėta 2016 m. kovo 24 d. 17 - 20 val.

Kambaryje, sofos – lovos patalynės dėžėje, rankÅ¡luosčiu uždengtame plastikiniame kibire, žalios spalvos plastikiniame maiÅ¡elyje, buvo rastas moteriÅ¡kos lyties naujagimio kÅ«nas su placenta. Ant kÅ«no matomos smurto žymės, aplink kaklÄ du kartus stipriai apvyniotas ir užriÅ¡tas vienu standžiu mazgu elastinis bintas (1 t., b. l. 10-28).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 343/2016(02) nurodyta, kad moteriÅ¡kos lyties naujagimio mirties priežastis yra stranguliacija smaugvirve (kaklo suspaudimas elastinio binto juosta).

Naujagimis mirė ne mažiau kaip 1 para ir ne daugiau 2-3 paros iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Naujagimiui konstatuota pjautinė žaizda dešino žando srityje ir odos nubrozdinimai dešinės speninės ataugos srityje. Žaizda padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje, odos nubrozdinimai padaryti aštria briauna dviejų trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai, tikėtina, padaryti perimortaliai (prieš pat mirtį, mirties metu ar tuoj po jos) ir įtakos mirčiai neturėjo.

Jei sužalojimai prieÅ¡mirtiniai, jie atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir įtakos mirčiai neturėjo. Naujagimis gimė iÅ¡neÅ¡iotas ir gyvas, t. y. po gimimo bent keletÄ kartų įkvėpė. Naujagimio lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, kepenyse rasta pėdsakų paracetamolio. Vidaus organuose (kepenyse su inkstu) barbitÅ«ratų, fenotiazinų, opijatų, efedrino, amfetaminų, benzodiazepinų, difenhidramino, amitriptilino, metamizolio nerasta. Mirtis įvyko per keletÄ minučių suspaudus kaklÄ (t. 2, b. l. 77-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1027/2016(02) nurodyta, kad N. A. linijinis odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje susidarė kairei blauzdai kontaktuojant su kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai daugiau kaip prieÅ¡ parÄ iki apžiÅ«ros (apžiÅ«rėta 2016-03-26, 9.00 val.). Toks sužalojimas bÅ«tų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicinos įstaigoje atliktos apžiÅ«ros ir tyrimų duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad N. A. 2016-03-23 natÅ«raliu bÅ«du galėjo pagimdyti kÅ«dikį (2 t., b. l. 87-88).IÅ¡ 2016 m. kovo 29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ VTMT Kauno skyriaus buvo paimtas elastinis bintas bei 2 rankÅ¡luosčiai (b. l. 93-95, t. 1).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-04-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-738 (16) nurodyta, kad ant tirti pateiktų N. A. deÅ¡inės ir kairės rankos nagų nuokarpų rasta baltos spalvos medvilnės pluoÅ¡tų.

Baltos spalvos medvilnės pluoÅ¡tai sudaro elastinį bintÄ ir įeina į tyrimui pateiktų rankÅ¡luosčių Nr. 1 ir Nr. 2 pluoÅ¡tinę sudėtį. Ant tirti pateiktų N. A. deÅ¡inės ir kairės rankos nagų nuokarpų nėra cheminių ir dažytų medvilnės pluoÅ¡tų iÅ¡ tirti pateiktų rankÅ¡luosčių Nr. 1 ir Nr.

2. Ant dešinės rankos nagų nuokarpos rastas pašalinis šviesiai oranžinės spalvos akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas su pašaliniais šviesiai oranžinės spalvos akriliniais pluoštais ir margų (šviesiai oranžinių – baltų, šviesiai oranžinių – oranžinių, šviesiai oranžinių-oranžinių-rusvai oranžinių) akrilinių pluoštų šviesiai oranžiniais fragmentais, kurių didelis skaičius rastas ant rankšluosčio Nr. 1 ir pavieniais pluoštais, rastais ant rankšluosčio Nr. 2 (t. 2, b. l. 98-102).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 143/2016(01) nurodyta, kad N. A. yra moteriškos lyties naujagimio, kurio lavonas rastas 2016-03-24 įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), biologinė motina su 99,999999% tikimybe.

Ant elastinio binto, paklodės rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Ant rankÅ¡luosčio rastas nepilnas vieno moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimÄ , N. A. rankų nagų nuokarpose gautas vieno moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 111-119).IÅ¡ 2016 m. balandžio 1 d. protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta www.facebook.com internetinės svetainės N. A. paskyra bei atspausdintas susiraÅ¡inėjimas su S. K., iÅ¡ kurio matyti, kad N. A. bendravo su S. K. dėl Å¡ios sÅ«naus ir nėštumo.

S. K. rašė, jog pagal galimybes padės. N. A. kalba ir apie nėštumo nutraukimÄ , apie gimsiančio vaiko atidavimÄ Ä¯ globos namus (b. l. 22-28, 32-34, t. 2).IÅ¡ 2016 m. kovo 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iÅ¡ N. A. buvo paimti mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung“ ir atminties kortelė, nespalvota nuotrauka (b. l. 89 – 90, t. 1).2016-04-20 apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas įtariamosios N. A. mobilaus ryÅ¡io telefonas su SIM kortele ir fotonuotrauka, rasta nuimant telefono nugarinę dalį (2 t., b. l. 43-47).2016-04-20 apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėta 2016-04-19 Kauno apskr.

VPK KPSUV lydraščiu Nr. 20-IL-33092 pateikta kompaktinė plokÅ¡telė Nr. 20-7/1LA-111 su nuskaityta informacija iÅ¡ telefono ir SIM kortelės. Tarp žinučių matoma 2016-03-23 08:45:27 iÅ¡siųsta trumpoji SMS žinutė "R. siandien i darba neiseisiu labai blogai jauciuos. N." (2 t., b. l. 48-51).2016-06-15 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėta N. A. ambulatorinė asmens sveikatos istorija ApžiÅ«rint užfiksuota, kad įraÅ¡ai kortelės 1 dalyje prasideda 1992-09-25 ir baigiasi 2008-11-12, kortelės antroje dalyje įraÅ¡ai prasideda 2008-11-12 ir baigiasi 2016-04-06. ĮraÅ¡uose yra atžymos apie ankstesnius gimdymus, pasirengimÄ nėštumo nutraukimui. 2016-03-24 įraÅ¡as „nėštumÄ neigia“ (2 t., b. l. 52-71).2016-05-03 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus tyrimÄ , ant tyrimui pateikto kibiro, paimto iÅ¡ įvykio vietos (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra (b. l. 122-123, t. 2). 2016-04-15 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėtas asmens kratos metu iÅ¡ įtariamosios N. A. paimtas „Diclac“ tepalas su dėžute (2, b. l. 36-40).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2016 m. spalio 24 – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-83/2016 nurodyta, kad objektyvių medicinos duomenų, jog N. A.

įtariamos veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio ir neturėjo esminės įtakos tiriamosios elgesiui. Šiuo metu N. A. nustatomi adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. A. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiama teismo posėdžio metu, atlikti laisvės atėmimo bausmę. N. A. intelektinės funkcijos – normos ribose, ji gali (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Praeityje buvę psichotraumuojantys reiÅ¡kiniai turėjo įtakos N. A. emocinės įtampos bÅ«senos kilimui, tačiau neturėjo esminės įtakos jos veiksmams inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. N. A. individualÅ«s psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir neapribojo tiriamosios sugebėjimo įvertinti situacijÄ . Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 168-173). Dėl veikos kvalifikavimoBaudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad N. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagimdžiusi gyvÄ ir iÅ¡neÅ¡iotÄ naujagimę, jÄ nužudė užspausdama kaklÄ elastiniu bintu. Tai, jog bÅ«tent ji pagimdė minimÄ naujagimę pripažino ir kaltinamoji. Å iÄ aplinkybę neabejotinai patvirtina ir specialisto iÅ¡vados apie tai, jog N. A. galėjo 2016-03-23 natÅ«raliu bÅ«du pagimdyti kÅ«dikį (b. l. 87-88, t.

2) ir, kad ji yra Å¡io kÅ«dikio biologinė motina su 99,999999 procentų tikimybe (b. l. 111-119, t. 2). Kaip seka iÅ¡ specialisto iÅ¡vados apie naujagimio mirties priežastį, jis gimė gyvas ir po gimdymo bent keletÄ kartų įkvėpė, o jo mirties priežastis yra stranguliacija smaugvirve (b. l. 77 - 81, t. 2). Nors kaltinamoji teigė, jog naujagimio nužudymo aplinkybių neprisimena, tačiau Å¡iÄ aplinkybę (kad naujagimis buvo nužudytas) neabejotinai patvirtina ir įvykio vietos protokole užfiksuotos aplinkybės, apie tai, jog ant naujagimio kaklo buvo du kartus apvyniotas ir užriÅ¡tas mazgu elastinis bintas bei jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, kad naujagimio mirtis įvyko bÅ«tent dėl kaklo suspaudimo elastinio binto juosta.

Elastinio binto užvyniojimas aplink kaklÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę kvėpuoti, leidžia teigti, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. siekė naujagimio mirties. Tai, jog Å¡iuos veiksmus atliko bÅ«tent kaltinamoji patvirtina ir jos pačios parodymai, kad gimdant į vonios patalpÄ niekas įėjęs nebuvo, o pagimdytÄ kÅ«dikį ji įdėjo į maiÅ¡elį, o šį į kibiriukÄ , kurį vėliau paslėpė po lova, kur kÅ«nas ir buvo rastas įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Be to, gimdymo faktÄ ji neigė tiek savo motinai, tiek gydytojams, kas neabejotinai patvirtina, jog ji suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ neabejotinai patvirtina ir jos gan logiÅ¡ki veiksmai (naujagimis buvo slepiamas, motinai ir gydytojams sakoma, jog kraujavimas dėl mėnesinių). Nors kaltinamoji nurodė, kad nesuprato jog gimdo, tačiau Å¡i jos versija kelia abejonių, kadangi prieÅ¡ tai ji buvo jau 2 kartus gimdžiusi, todėl neabejotinai žinojo prasidėjusio gimdymo požymius, tačiau Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi. Kaip seka iÅ¡ kaltinamosios parodymų, apie tai, jog laukiasi, ji savo artimiesiems (mamai, sesei) nesakė, tačiau nėra jokių abejonių, kad apie nėštumÄ Å¾inojo bÅ«simo vaiko tėvas bei pastarojo motina S. K..

Visgi, iÅ¡ N. A. bendradarbių liudijimų matyti, kad ir su jais apie nėštumÄ ji vengė kalbėti, jį neigė. Gydymo įstaigoje nesilankė, tačiau kaip seka iÅ¡ įrašų sveikatos istorijoje, remiantis liudytojos M. K. parodymais, ir dėl ankstesnių nėštumų, pasibaigusių gimdymu, ji gydymo įstaigose nesilankė, todėl vien nėštumo slėpimo faktas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«simÄ kÅ«dikį kaltinamoji ruošėsi nužudyti iÅ¡ anksto. PrieÅ¡ingai – kaip seka iÅ¡ liudytojos S. K. parodymų, Å¡iai susidarė įspÅ«dis, kad N. A. bÅ«simu kÅ«dikiu rÅ«pinasi.

Tai, jog kaltinamoji iÅ¡ anksto neplanavo nužudyti bÅ«simo kÅ«dikio patvirtina ne tik kaltinamosios parodymai, bet ir S. K. iÅ¡sakytos mintys apie kÅ«dikio atidavimÄ globos įstaigai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tyčia nužudyti naujagimę kilo spontaniÅ¡kai. Tačiau tolimesni veiksmai, kaip jau minėta, neabejotinai patvirtina, kad kÅ«dikį ji nužudė veikdama tiesiogine tyčia. Nors kaltinamoji teigė, jog neįsitikino ar kÅ«dikis yra gyvas, tačiau patvirtino, kad netrukus po gimdymo ji kÅ«dikį įdėjo į maiÅ¡elį, kas netgi neužriÅ¡us ant kaklo smaugvirvės, bÅ«tų nulėmę jo mirtį, todėl vien tai, kad kaltinamoji nurodė nepamenanti kada ir kaip užriÅ¡o ant kÅ«dikio kaklo elastinį bintÄ , jos kaltės neÅ¡alina, juolab, kad jau pats Å¡is veiksmas patvirtina, jog ji suprato, kad kÅ«dikis gimė gyvas, kadangi prieÅ¡ingu atveju kaklo užveržimas elastiniu bintu bÅ«tų buvęs nereikalingas.IÅ¡ N. A. pateikto kaltinimo Å¡alinama viena jos veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, - jog kaltinamoji nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo naujagimį (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nors naujagimis yra bejėgiÅ¡kos bÅ«senos, tačiau jo bejėgiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia per mažametystės kriterijų. Pagal teisės doktrinÄ mažametystė negali bÅ«ti siejama su nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, todėl tokiais atvejais, kai nužudomas dėl mažametystės bejėgiÅ¡koje bÅ«senoje esantis asmuo, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (LApt 2016-03-24 nutartis byloje Nr. 1A-104-495/2016).Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas žmogaus gyvybę gina nuo jo gimdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BK 131 str. yra numatyta atsakomybė motinai už naujagimio nužudymÄ , jei ji tai padarė dėl gimdymo nulemtos bÅ«senos. Taigi Å¡is baudžiamasis įstatymas iÅ¡skiria naujagimio nužudymÄ ne dėl gimusio žmogaus amžiaus, o dėl kaltininkės gimdymo nulemtos bÅ«senos. N. A. savo naujagimį nužudė iÅ¡ karto po gimdymo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad N. A. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nusikalstamos veikos padarymo metu N. A. buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio. Ši ekspertizės išvada dėl teisingumo teismui nekelia jokių abejonių, nes kaltinamosios elgesys teisiamajame posėdyje, tiek jos veiksmų seka po gimdymo, taip pat atitinka ekspertų duotas išvadas. Taigi kaltinamoji įvykio metu buvo pilnai orientuota, gimdymas jos gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus neįtakojo, todėl ji negali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 131 str., subjektu.

N. A. atliko nusikalstamus veiksmus jau gimusio ir gyvo žmogaus atžvilgiu. Nukentėjusiuoju pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. nuostatas yra gyvas žmogus, nepriklausomai nuo jo gyvybingumo ar amžiaus. Kaltinamoji veikė tyčia ir sÄ moningai, siekdama atimti tik gimusiam savo vaikui gyvybę. Nustatytų kaltinamosios veiksmų pobÅ«dis ir tyčios turinys neabejotinai rodo, kad ji veikdama tiesiogine tyčia nusikalstamais veiksmais sukėlė mirtinas pasekmes - nužudė mažametį, artimÄ jį giminaitį - savo vaikÄ , todėl jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.  Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas N. A. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir dėl jos nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė nusikaltimÄ , kurį baudžiamasis įstatymas priskiria prie labai sunkių nusikaltimų, dėl jos veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės - kito žmogaus mirtis. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamosios parodymų visumos, ji savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, todėl vien tai, jog ji nurodė, kad prisimena ne visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ji savo kaltę neigia.

IÅ¡ kaltinamosios parodymų bei elgesio teisminio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ji labai iÅ¡gyvena, kas patvirtina jos nuoÅ¡irdų gailestį, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji N. A. iki nusikalstamos veikos padarymo dėl psichikos sutrikimų pas gydytojus nesilankė ir nesigydė, nebuvo registruota priklausomybės ligų centre (b. l. 130, 133, 134, t. 2). (duomenys neskelbtini)PSPC PSC lankosi nuo 2016-04-05, diagnozė F43.2 – adaptacijos sutrikimas, aktyvioje priežiÅ«roje neįraÅ¡yta (b. l. 139, t. 2).

Duomenys, kurie leistų abejoti kaltinamosios psichinės sveikatos būkle nenurodyti ir 2016 m. spalio 24 – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Kaltinamosios parodymai viso proceso metu yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamosios pakaltinamumu nėra.Kaltinamoji administracinėmis nuobaudomis nebausta, neteista (2 t., b. l. 184, 185-186). Nenustatyta, jog po aptariamos veikos ji būtų padariusi naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 183, t. 2).

PrieÅ¡mokyklinės grupės pedagogės charakteristikoje nurodoma, kad N. A. savo dukromis A. ir K. A. rÅ«pinosi, yra pareiginga, atidi, lanko visus renginius, Å¡ventes ir tėvų susirinkimus, domisi mergaičių pasiekimais, laiku apmoka maitinimÄ . Mergaitės aprÅ«pintos reikiamomis priemonėmis, Å¡variai ir tvarkingai aprengtos (b. l. 80, t. 3). Teigiamai jÄ apibÅ«dino ir liudytojai S. K., G. G., R. S., M. T.. Visuma kaltinamÄ jÄ teigiamai charakterizuojančių aplinkybių leidžia teigti, kad jai nėra bÅ«dingi teisės pažeidimai.

Kaltinamoji yra supama aplinkos, su kuria yra susaistyta tvirtais socialiniais ryÅ¡iais ir nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė. Kaip seka iÅ¡ pačios kaltinamosios parodymų, jos veiksmus galimai sÄ lygojo ir neapibrėžtumas dėl ateities, tai, jog jÄ paliko bÅ«simo kÅ«dikio tėvas, baimė bÅ«ti pasmerktai, kas leidžia teigti, jog jos motyvÄ padaryti nagrinėjamÄ nusikaltimÄ nulėmė susiklosčiusių santykių Å¡eimoje ir jos pačios asmenybinių ypatumų visuma, kÄ neabejotinai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, viena (be vaikų tėvo) augina dvi mažametes dukras. Kaltinamoji gyvena kartu su savo motina Z. A. bei seserimi V. A. (t. 2 b. l. 124-125). Kaip seka iÅ¡ Z. A. parodymų, ji pagal galimybes padeda dukrai jos vaikų auginime. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d., yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Minimali, sankcijoje numatyta bausmė yra 8 metai laisvės atėmimo. Ä®statymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ bÅ«tų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatytÄ , bausmę byloje nenustatyta. Kaltinamoji apie nusikalstamÄ veikÄ pati nepranešė, yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nors ji ir iÅ¡laiko 2 mažametes dukras, kurias augina be tėvo, tačiau pagrindo iÅ¡vadai, kad jos mažamečių dukrų dėl paskirtos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti nėra, kadangi jas turi galimybę prižiÅ«rėti kartu gyvenanti jų močiutė Z.

A.. Be to, įvertinus ir padarytos veikos pavojingumÄ bei kilusias pasekmes, Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, formuotų nebaudžiamumo suvokimÄ , manymÄ , kad griežtos bausmės galima iÅ¡vengti vien dėl to, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo turi mažamečių/nepilnamečių vaikų. Visgi į Å¡iÄ aplinkybę (2 mažamečių vaikų interesus) atsižvelgtina, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju ilgalaikis moters, auginančios 2 mažametes dukras (gim. 2010 ir 2011 m.), izoliavimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam 8 metų laikotarpiui, bÅ«tų labiau žalingas, nei naudingas.

Tvirti nuteistosios socialiniai ryÅ¡iai, jos teigiama asmenybė, priežastys, sÄ lygojusios nusikaltimo padarymÄ (veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos bÅ«klėje) Å¡ioje byloje yra iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatyta minimali. Be abejo, minėtos aplinkybės nepaÅ¡alina N. A. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau N. A. nėra tiek pavojinga visuomenei, jog bÅ«tų bÅ«tina jai skirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose, juolab, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, o jos neiÅ¡vengiamumas, todėl taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas N. A. skirtina 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-03-25 iki 2016-04-01 ir laikas, išbūtas ekspertizės įstaigoje dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo nuo 2016-10-24 iki 2016-11-21 (BPK 140 str. 9 d., 141 str. 1 d., BK 66 str., 3 t., b. l. 21, 22-23, 35-36, 37-38, 52-53, t. 2, b. l. 168-169).Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko 2016-04-01 nutarimais įtariamajai N. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 39-41, 45-47), paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kibiras, paimtas 2016-03-24 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, elastinis bintas, 2 rankÅ¡luosčiai, paimti 2016-03-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, „Diclac“ tepalas su dėžute, paimtas iÅ¡ N. A. 2016-03-26 asmens kratos metu, įtariamosios N. A. seilių, rankų pėdsakų pavyzdžiai, rankų nagų nuokarpos, mikrodalelės, likusios po tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, kompaktinė plokÅ¡telė Nr. 20-7/1LA-111, su nuskaityta informacija iÅ¡ N. A. telefono „Samsung“ su SIM kortele ir kompaktinė plokÅ¡telė su įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukomis perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);- N. A. daiktai – mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), atminties kortelė, nespalvota fotonuotrauka – perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini N. A. ar jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

Civilinių ieÅ¡kinių gauta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Dėl proceso iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ kaltinamajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Už advokato darbÄ yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, proceso iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ jos nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. , n u s p r e n d ž i a:

N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti 4 (keturis) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 9 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme, kardomajame kalinime bei buvimo ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-03-25 iki 2016-04-01 ir nuo 2016-10-24 iki 2016-11-21, vienÄ laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) ir buvimo ekspertizės įstaigoje dienÄ prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-04-01 nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti panaikinti ir vykdyti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, N. A. asmens tapatybės kortelę perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai, prie asmens bylos.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kibirÄ , elastinį bintÄ , 2 rankÅ¡luosčius, „Diclac“ tepalÄ su dėžute, N. A. seilių, rankų pėdsakų pavyzdžius, rankų nagų nuokarpas, mikrodaleles, likusias po tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, 2 kompaktines plokÅ¡teles, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;- mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, „Tele2 Pildyk“ SIM kortelę, atminties kortelę, fotonuotraukÄ , saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti N. A. ar jos įgaliotam asmeniui.Proceso iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ kaltinamosios N. A. nepriteisti.Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                                                                Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                Daiva Jankauskienė