e40e8b4d-e9b6-4d2d-ba26-e552962a0593 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISTeikimas Nr. TS-46-957/2020 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: K. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir K.

S. paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės, sueis 2021 m. sausio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. yra 4 metai 2 mėnesiai 22 dienos. Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 25 d. protokolu Nr. 58-23 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 59-105 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K.

S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) bei rekomendavo nuteistajam mokėti priteistÄ ieÅ¡kinį ir tęsti dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis K. S. Komisijai pristatomas 1 kartÄ . Jis anksčiau teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtÄ kartÄ . Ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau minimu laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas smurtinių bei turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu 33 kartus baustas ir 1 kartÄ skatintas, Å¡iuo metu turi 1 galiojančiÄ nuobaudÄ . Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir staliaus kvalifikacijÄ , anksčiau iki nuteisimo nedirbo, jo nuostatos į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje iÅ¡liko teigiamos ir Å¡iuo metu nuteistasis dirba statybos darbininku.

Paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau pažymos, patvirtinančios apie galimybę dirbti pasirinktoje darbovietėje, nepateikė. Be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis Å¡iuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 401,08 Eur. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimÄ pataisos įstaigoje nėra. Remiantis specialistų duomenimis, K. S. bÅ«dingos tam tikros asocialaus elgesio nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu keliamus reikalavimus.

Pastaruoju metu, nuteistasis, orientuodamasis į Å¡eimos palaikymÄ bei pastiprinimÄ , deklaruoja poreikį koreguoti savo elgesį bei siekti socialiai priimtino savęs realizavimo tiek pataisos įstaigoje, tiek ir laisvėje. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo K. S. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 83 taÅ¡kai (statinių – 25, dinaminių – 58), jis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, formaliai nėra patvirtinęs bedarbystės problemos sprendimo bÅ«dų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo nedisciplinuotumu, nuosekliu vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimu.

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika struktÅ«ruotoje aplinkoje yra vidutinė, nuostatos į priežiÅ«rÄ neigiamos, bÅ«dingas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis, impulsyvumas, savitvarkos stoka, kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo įgÅ«džių, savo elgesio pasekmių įvertinimo, mÄ stymo lankstumo stoka, kategoriÅ¡kumas. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, nuteistasis K. S. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtÄ Komisijos NutarimÄ .

Skundas motyvuojamas tuo, jog Komisijai bÅ«rio virÅ¡ininkė pateikė netiksliÄ informacijÄ apie jį, dėl to Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra. Pasak nuteistojo, pagal naujÄ teisinį reglamentavimÄ jis sutiko su intensyvia priežiÅ«ra. Visų pirma, nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečiÄ kartÄ , o ne ketvirtÄ . Antra, Vilniaus pataisos namuose dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. metalo bare, o nuo 2020 m. birželio mėn. statybininku. Trečia, 2018 m. spalio mėn. sukÅ«rė Å¡eimÄ , kuriai padeda finansiÅ¡kai.

SukÅ«ręs Å¡eimÄ suprato, kad tik dorai gyvendamas gali bÅ«ti laimingas. Ketvirta, pasak nuteistojo, negali lankyti socialinės reabilitacijos programos, kadangi pirmenybę teikia darbui. Darbas pataisos namuose prasideda nuo 8.30 iki 18.00 val., o programos vyksta darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iÅ¡moko vertinti darbÄ , jo teikiamÄ naudÄ . Išėjęs dirbtų (duomenys neskelbtini), nors pažymos neturi, bet tiksliai žino, kad jį priims. Išėjęs į laisvę turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje bÅ«tų galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Nuteistasis pažymi, kad Komisija nepasisakė ir neįvertino to, jog nuteistasis iÅ¡moko suprasti ir užjausti kitus žmones, todėl kas mėnesį remia Maltiečius. O tai, pasak nuteistojo, galėjo pakeisti Komisijos nuomonę apie jį. Nuteistojo nuomone, asmeniui privaloma suteikti Å¡ansÄ pasitaisyti, netaikant BVK 157 straipsnio nuostatų, numatančių lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų, jos bÅ«tų tik deklaratyvios, o nuteistojo lÅ«kesčiai ir viltys bÅ«tų žlugdomos, nepriklausomai nuo to, kokias jis pastangas dėtų.

Papildomame praÅ¡yme nuteistasis nurodo, kad Komisija posėdžio metu neaptarė ir nesvarstė 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo paskatinimo bei pažymos, patvirtinančios jo pasitaisymÄ Ä¯ gerÄ (b. l. 1-6, 18-22). Nuteistojo K. S. skundas netenkintinas. Nutarties priėmimo dienÄ yra įsigalioję nauji BVK (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), tame tarpe ir BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų, pakeitimai.

Pagal naujÄ jÄ BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijÄ nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę, be kita ko, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukÅ¡ta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iÅ¡ pataisos įstaigų taikant jiems intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos Nutarimo priėmimo metu buvo svarstomas lygtinio paleidimo klausimas K. S. remiantis ankstesne redakcija, teismas ir Å¡iuo atveju vadovaujasi minėtomis nuostatomis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriÄ nuteistieji turi bÅ«ti faktiÅ¡kai atlikę, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai. Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo K. S. asmens byla ir Komisijos Nutarime iÅ¡dėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant K.

S. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negalėtų bÅ«ti taikomas. Nors nuteistasis K. S. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam gali bÅ«ti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. birželio 12 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-87 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimÄ adaptacijos programoje, dirba pataisos įstaigoje, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , 2018 m. įgijo staliaus kvalifikacijÄ , Å¡iuo metu pataisos įstaigoje dirba statybos darbininku, susituokė, palaiko artimus ryÅ¡ius su žmona, dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programÄ , dalyvavo programoje, kurios tikslas sustiprinti motyvacijÄ gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligÄ , vartojimo žalÄ , padarinius, galimus gydymosi bÅ«dus, formuoti teigiamÄ nuostatÄ blaivybėje bei pasiruoÅ¡imÄ gydymuisi.

Ä®vertinimo metu nuteistasis nepasižymėjo prieÅ¡iÅ¡kumu ir laikėsi nustatytų bendravimo taisyklių. Taip pat K. S. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, palaiko socialinius ryÅ¡ius su žmona A. S., tėvais, seserimis, broliais. Å iuo metu nuteistasis orientuojasi į santykių palaikymÄ su dabartine žmona, nėra gauta informacijos apie netinkamÄ elgesį žmonos atžvilgiu. Tai, kad K. S. ir stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje, tačiau pasižymi pakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, nuteistojo nuostatos į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje iÅ¡liko teigiamos, taip pat įgyta staliaus profesinė kvalifikacija gali palengvinti įsidarbinimo galimybes laisvėje.

Teismas Å¡ias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to Å¡iuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos NutarimÄ ir taikyti K. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos iÅ¡vados, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, gali visÄ laikÄ laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra keletas jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų.

Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis K. S. Komisijai pristatomas 1 kartÄ . Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 83 taÅ¡kai: iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro – 25, dinaminiai veiksniai – 58).

Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vienu iÅ¡ kriminogeninių veiksnių laikytinas didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog K. S. sulaukęs pilnametystės yra teistas septynis kartus, ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė vykdymo sÄ lygas.

Nuteistojo K. S. nusikaltimams bÅ«dingas smurtinių ir turinių nusikaltimų modelis. Taip pat pažymėtina, jog yra registruoti atskiri atvejai, kai K. S. buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme 21 metų ar vyresnio amžiaus. NusikaltimÄ , už kurio padarymÄ jis nuteistas 2007 m. kovo 7 d. teismo nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2014 m. lapkričio 20 d. nuteistas už nužudymÄ , dėl kurio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau interviu metu atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus nevengia prisiimti.

Nuteistojo skunde nurodomas teiginys, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę trečiÄ , o ne ketvirtÄ kartÄ , kaip buvo pažymėtina Komisijos Nutarime, neturi esminės reikÅ¡mės svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , nes atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dį, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų iÅ¡vadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo.

ReikÅ¡minga aplinkybė Å¡iuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam kartÄ buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimu metu jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo padarytos nusikalstamos veikos sunkėjo, dėl ko stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų sunkėjantis pobÅ«dis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Nors iÅ¡vardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei neleidžia daryti iÅ¡vados, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pažymėtina, jog prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis K. S., Å¡ių aplinkybių įvertinimas nereiÅ¡kia, kad jos negali bÅ«ti vertinamos jokiu bÅ«du, nes buvo įvertintos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Å iame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tÄ patį nusikaltimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiÅ«rį į bendražmogiÅ¡kas vertybes, kad sugebės likusiÄ bausmės dalį atlikti bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme.

Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiÅ«ris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbios aplinkybės, jog K.

S. nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas ankstesnį ir nepanaikintÄ teistumÄ , tris kartus buvo paieÅ¡komas, vengė įvykdyti teismo paskirtÄ bausmę – sumokėti 30 MGL dydžio baudÄ , kuri buvo pakeista areÅ¡tu. Taigi nors ankstesniu metu K. S. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sÄ moningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, jog nuteistajam K. S. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodikÄ .

Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika Å¡iuo metu yra vidutinė, tačiau pažymima, jog nuostatos į priežiÅ«rÄ neigiamos, K. S. bÅ«dingas impulsyvumas, savitvardos stoka, kontroliuojantys elgesys, problemų sprendimo įgÅ«džių, savo elgesio pasekmių įvertinimo, mÄ stymo lankstumo stoka, kategoriÅ¡kumas. Taip pat pažymėtina, jog kriminogeniniais veiksniais Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas ir didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius – viso 33 pažeidimai.

Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad pažeidė 33 kartus režimo reikalavimus, jo paties teigimu, tai nereiÅ¡kia, kad yra piktybinis režimo pažeidėjas. Visgi iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jo padaryti pažeidimai bausmės atlikimo metu nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o sistemingi, nuoseklÅ«s ir besikartojantys. Tai rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles bei pasirinkti teisei prieÅ¡ingÄ elgesio modelį net ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje. Net 8 kartus iÅ¡ 33 pažeidimų, K.

S. nepaisė režimo reikalavimo ir miegojo pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode, o daugiau kaip 16 kartų nuteistasis nevykdė pareigūnų nurodymų ir nepakluso jų reikalavimams. Taigi, nors nuteistasis ir nurodo, jog jis nėra piktybinis pažeidėjas, visgi Socialinės tyrimo išvados duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tokie jo teiginiai tėra deklaratyvaus pobūdžio. Be kita ko, vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir alkoholio vartojimo sunkumai laisvėje.

Nors oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį gauta nebuvo, tačiau vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius pastebima, kad laisvėje K. S. turėjo piktnaudžiavimo sunkumų – pats K. S. pripažino, kad iki sulaikymo intensyviai vartojo alkoholį, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarieji K. S. nusikaltimai (grasinimas nužudyti, nežymus sveikatos sutrikdymas, nužudymas) buvo įvykdyti nuteistajam būnant neblaiviam. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis akcentuoja, jog žmona nevartoja alkoholio ir netoleruos ir tai jam bus svarbus motyvas padedant išlaikyti kontrolę, vis tik pažymima, kad K.

S. alkoholio vartojimo įpročiai neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimÄ ir skatino nusikalstamo elgesio iÅ¡raiÅ¡kÄ bei yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio, ypatingai smurtinio, iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje atkreiptinas dėmesys, jog K. S. impulsyvumas, savitvardos bei kontrolės stoka, kontroliuojantis elgesys, nepakankami sprendimo, pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai bei mÄ stymo lankstumo stoka yra aktualÅ«s, su nuteistojo nusikalstamo elgesio iÅ¡raiÅ¡ka siejami kriminogeniniai veiksniai.

Be to, K. S. bÅ«dingos tam tikros asocialaus elgesio nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu keliamus reikalavimus, kas irgi laikytina vienu iÅ¡ kriminogeninių veiksnių. Taigi, K. S. nuostatų ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Å ie duomenys yra itin reikÅ¡mingi charakterizuojant jo asmenybę, kartu Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikinti KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam keliÄ Ä¯ jam įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nusikalstamumÄ . Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog Komisija nevertino to, kad jis remia Maltiečius, Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo paskatinimo (2020 m. liepos 27 d.) bei Vilniaus pataisos namų pažymos, patvirtinančios jo pasikeitimÄ Ä¯ gerÄ jÄ pusę, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ties, 2020 m. birželio 15 d. nuteistasis dalyvavo Å¡aÅ¡kių turnyre ir gavo padėkos raÅ¡tÄ , 2020 m. birželio 18 d. baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklÄ â€“ įgijo suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du specialybę, 2020 m. liepos 14 d. atliko gerbÅ«vio darbus, sutvarkė ir iÅ¡dažė vaizdo skambučių ir telefoninių pokalbių kambarius, 2020 m. liepos 19 d. dalyvavo sporto varžybose krepÅ¡inis „3x3“ tarp nuteistųjų ir užėmė pirmÄ vietÄ , vertintinos jam palankiai, tačiau nelaikytinos pakankamomis ir nesudarančiomis mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jis, atlikdamas likusiÄ bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinis nuteistojo K. S. svarstymas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos bus atliekamas 2020 m. gruodžio mėn., todėl neabejotina, kad į pirmiau paminėtas K. S. aplinkybes Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , atsižvelgs vertinant jo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad Å¡iuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis ir visiÅ¡kai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mÄ stymÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius.

Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ä®vertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis K. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina iÅ¡vada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, K. S. dar nėra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad K.

S. kritiÅ¡kai įvertino savo gyvenimo bÅ«dÄ ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. S. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius