e40e5c96-e06b-475f-ac20-01e376f22003 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-212-382/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04349-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 3.26.1 (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininko RamÅ«no Stasiulio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimo, n u s t a t ė :

M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, jog ji 2016 m. spalio 31 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairavo transporto priemonę – automobilį PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi, kai buvo nustatytas vidutinis (1,58 promilės) neblaivumo laipsnis. Å iais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino M.

M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 8 Eur baudÄ . Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas RamÅ«nas Stasiulis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ M. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 579 Eur baudÄ , kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, tuo sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.             Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieÅ¡taravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieÅ¡taravimams panaikinti.

Teismo posėdžio metu M. M. teigė, kad ji automobilio nevairavo, nurodė, kad tik norėjo iÅ¡ automobilio pasiimti daiktus ir dokumentus. Lenkdamasi pasiimti daiktų, iÅ¡mušė pavarÄ , tada automobilis nuokalne lėtai pajudėjo į priekį. Å iÄ situacijÄ matė kiti žmonės.Liudytojas V. R. nurodė, kad su žmona atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pamatė įtartinai stovintį automobilį.

Išėjęs iÅ¡ parduotuvės liudytojas pastebėjo, kad Å¡is automobilis jau buvo pajudėjęs iÅ¡ vietos ir atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Automobilyje sėdėjo neblaivi moteris, kuri gėrė alų ir valgė traÅ¡kučius. V. R. nurodė, kad automobilyje garsiai grojo muzika, automobilis buvo užvestas, dėl to jis ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Liudytojo V. R. teiginius teisme patvirtino ir jo žmona I. R., kuri papildomai nurodė, kad jos vyras iÅ¡ automobilio spynelės iÅ¡traukė raktelius.

Abiejų sutuoktinių parodymus teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas T. S. Teismo posėdžio metu pareigūnė V. T. nurodė, kad M. M., atvykus policijos pareigūnams, su pažeidimu sutiko.?Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu liudytojų patvirtintas aplinkybes, kad automobilyje buvo įjungta muzika, automobilio variklis buvo užvestas, o pats automobilis iš stovėjimo vietos pajudėjęs, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino liudytojų parodymų, o rėmėsi tik M.

M. teiginiais, kad ji automobilio nevairavo, dėl to buvo priimtas nutarimas perkvalifikuoti jos veikÄ iÅ¡ ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ATPK 178 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , siekiant asmenį nubausti ir auklėti.Apeliacinis skundas tenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat iÅ¡eina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo argumentus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M.

M. padarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ transporto priemonės vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija), 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Taigi, norint asmens įvykdytÄ pažeidimÄ kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, bÅ«tina nustatyti dvi privalomas sÄ lygas – asmuo vairavo transporto priemonę ir tai jis darė, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis.Nagrinėjamu atveju M. M. 2016 m. spalio 31 d. 19.54 val. buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 13). Esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, moteris negalėjo vairuoti transporto priemonės. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Asmens pasiaiÅ¡kinimas ir pastabos“ M.

M. nurodė: „Atvažiavau į automobilių aikštelę būdama išgėrus, su pažeidimu sutinku, gailiuosi“ (b. l. 3). Aplinkybę, jog M. M. iš pradžių neneigė vairavusi transporto priemonę, būdama neblaiva, patvirtino ir vyriausioji patrulė V. T. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. M. pakeitė savo parodymus ir tvirtino, jog būdama neblaivi transporto priemonės nevairavo (b. l. 28). Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidėjos M.

M. parodymus vertina kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , taip pat negali jų pripažinti įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi pažeidėja savo pozicijÄ keitė, t. y. jos parodymai yra prieÅ¡taringi tarpusavyje, taip pat prieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. R. pažymėjo, jog iÅ¡ pradžių prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pastebėjęs keistai stovintį automobilį, pagalvojo, kad savaime nuriedėjęs, tačiau pajudinus jis neriedėjo.

Liudytojas taip pat pažymėjo, kad, išėjus iÅ¡ parduotuvės, minėtasis automobilis buvo užvestas, atsitrenkęs į kitÄ automobilį, ir jame sėdėjo moteris, kuri gėrė alų bei valgė traÅ¡kučius. Be to, liudytojas nurodė, jog automobilio veidrodėlis buvo nulaužtas, o pati transporto priemonė aplamdyta (b. l. 28–29). Liudytojo V. R. sutuoktinė I. R. papildomai nurodė, kad jos vyras atidarė automobilio dureles ir iÅ¡traukė raktelius iÅ¡ užvedimo spynelės, taip pat pažymėjo, jog moteris siÅ«lė pinigų, kad nebÅ«tų kviečiama policija, ir bandė susitarti (b. l. 56–57).

Liudytojas T. S. parodė, kad jis stovėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje ir matė, kaip moters automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į kitÄ automobilį. Kai jis priėjo ir atidarė automobilio dureles, ten buvusi moteris turėjo skardinę tarp kojų, valgė traÅ¡kučius. Automobilio variklis buvo užvestas. Jis iÅ¡traukė automobilio raktelius (b. l. 62). IÅ¡siskiriantys iÅ¡ kitų yra liudytojo R. L. parodymai – jis tvirtina, jog buvo išėjęs parÅ«kyti, matė, kaip moteris įlipo į automobilį ir kažko ten ieÅ¡kojo, o tada automobilis pradėjo judėti.

Automobilis nebuvo užvestas, Å¡viesos nedegė, kadangi toje vietoje yra nuokalnė, automobilis riedėjo po truputėlį ir atsirėmė į kitÄ automobilį (b. l. 68). Atsižvelgdamas į visus aptartus liudytojų parodymus, įvertinęs jų sutapimus ir prieÅ¡taravimus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai M. M. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį.Beveik visi liudytojai patvirtino matę, jog M. M. automobilio variklis buvo užvestas, degė Å¡viesos, moteris sėdėjo automobilio salone ir gėrė alų bei valgė traÅ¡kučius, o ne pasilenkusi kažko ieÅ¡kojo.

Aplinkybę, jog M. M. ne tik sėdėjo automobilyje, bet ir vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, itin patvirtina liudytojos I. R. parodymai, kadangi ji teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jos vyras, atidaręs automobilio duris, turėjo iÅ¡traukti raktelius iÅ¡ užvedimo spynelės. Savaime suprantama, jog tuo atveju, jei asmuo neketina vairuoti transporto priemonės, tai jam nėra ir tikslo jÄ užvesti. Kita vertus, tai, kad M. M. vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, patvirtina ne tik sutuoktinių R., bet ir liudytojo T.

S. parodymai – jis matė, kaip M. M. automobilis atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, o jam priėjus, moteris sėdėjo savo automobilio viduje, variklis buvo užvestas. Taigi iÅ¡ tarpusavyje sutampančių iÅ¡samių liudytojų parodymų apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. M. vairavo transporto priemonę, tačiau bÅ«dama neblaivi, negebėdama tinkamai orientuotis aplinkoje, nesuvaldė transporto priemonės ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ ypač pagrindžia tai, jog M. M. iÅ¡kart po pažeidimo padarymo prisipažino, jog vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, pažeidėjos prisipažinimÄ patvirtino ir vyriausioji patrulė savo tarnybiniame praneÅ¡ime. Pažymėtina, jog vyriausioji patrulė V. T. aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi savo tarnybiniame praneÅ¡ime, patvirtino ir teismo posėdžio metu. Liudytoja V. T. teisme pažymėjo, kad M. M. su viskuo sutiko, pati nurodė, jog vairavo ir atsitrenkė į kitÄ automobilį (b. l. 56).

Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad M. M. prisipažinimo atsisakė proceso metu, galbūt taip siekdama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. R., I. R., T. S., V. T. parodymais, jie nėra susiję su pažeidėja M. M., asmeniškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, taigi darytina išvada, jog liudytojų parodymai yra išsamūs, objektyvūs, tiksliai atitinkantys įvykio aplinkybes, kadangi teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, jie pripažinti įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vien tai, kad liudytojo R. L. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, savaime nepaneigia kitų liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės, tuo labiau, jog tik vienintelis liudytojas R. L. nurodė, jog neva automobilis nebuvo užvestas ir pradėjo po truputį riedėti, kai moteris kažko ieškojo salone (b. l. 68). Kadangi vienintelio minėto liudytojo parodymai išsiskiria iš kitų liudytojų nuoseklios parodymų visumos, apeliacinės instancijos teismas vertina juos kaip abejotinus, neįrodančius, kad M.

M., bÅ«dama neblaivi, nevairavo transporto priemonės. Nors tiesioginių pažeidėjos kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta, kadangi nė vienas liudytojas pats nematė, kaip M. M. vairavo transporto priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta M. M. padariusia administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, remdamasis nuoseklia, iÅ¡samia netiesioginių įrodymų visuma. M. M. kaltę patvirtina ne tik liudytojų parodymai, taip pat V.

T. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 5), alkotesterio rodmenų kvitas (b. l. 13), kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Taigi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir priima naujÄ â€“ pripažįsta M. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2016 m. spalio 31 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavus transporto priemonę, automobilį PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaiviai, kai buvo nustatytas vidutinis (1,58 promilės) neblaivumo laipsnis.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 straipsnį už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenims, kurie vairavo transporto priemones bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Kadangi konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta griežtesnė atsakomybė, negu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ , galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti tai, jog ji prisipažino padariusi teisės pažeidimÄ ir gailisi, kadangi M. M. vėliau paneigė savo prisipažinimÄ , iÅ¡dėstytÄ administracinio teisės pažeidimo protokole, ir tvirtino, kad transporto priemonės bÅ«dama neblaivi nevairavo.

Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog M. M. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , tačiau iki nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo jai nėra buvę paskirta administracinių nuobaudų už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviai (b. l. 17-19). Atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, veikos metu pasireiÅ¡kusiÄ tyčinę kaltės formÄ ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M.

M. paskyrus 579 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ , kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a : tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininko RamÅ«no Stasiulio apeliacinį skundÄ , panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naujÄ nutarimÄ :M.

M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 579 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ , kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime pažeidimo identifikavimo kodÄ (ROIK) – 16062896606, bei įmokos kodÄ - 1001.Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                             Zigmas Pocius