e40d1e77-10a7-4ddb-a9ea-cab0dd0fddd1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1055-189/2011                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-03104-2010-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

N. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 1-ųjų pataisos namų, Vilniaus 1-iesiems pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėja teismui pateikė praÅ¡ymÄ (b. l. 1-6), kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d. bei kitų Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai buvo nesumokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis.

Prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1365,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį.              Prašymo argumentus grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, atsirado teisinė galimybė gauti neiÅ¡mokėtÄ užmokesčio dalį.

             Teigia, jog teisės aktų nustatyta tvarka realizuodama teisminės gynybos teisę su praÅ¡ymu priteisti negautÄ darbo užmokestį kreipėsi į teismÄ nepasibaigus trijų metų senaties terminui (apie teisę į ieÅ¡kinį sužinojo po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo), mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikytinas minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas. PraÅ¡yme taip pat nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas įrodo, kad dėl teisinio reguliavimo valdžios įstaigos neteisėtai neiÅ¡mokėtas atlyginimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kėjos patirta 1365,09 Lt žala - negautomis pajamomis.

Todėl mano, jog yra visos bÅ«tinos teisinės sÄ lygos, kurioms esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 str. nustato Lietuvos valstybės atsakomybę už asmeniui valstybinės valdžios įstaigos priimtu teisės aktu padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, jog neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis turėtų bÅ«tų solidariai priteitas iÅ¡ Lietuvos Valstybės ir iÅ¡ tiesiogiai darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjusių Vilniaus 1-ųjų pataisos namų, kadangi tarp ginčo Å¡alių yra specifiniai teisiniai santykiai ir abu atsakovai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu elgėsi neteisėtai, todėl pastariesiems kyla solidarioji atsakomybė teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ pagal Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. analogijÄ .

             Atsakovai Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus 1-ieji pataisos namai, Vilniaus 1-ieji pataisos namai raÅ¡te dėl atsiliepimo į O. N. skundÄ (b. l.

14) nurodė, jog įstaiga neišmokėdama darbo užmokesčio dalį vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra atsakingi už tai, kad pareiškėjai nebuvo išmokėta minima atlyginimo dalis.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 15-17) nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, prieštaravo Konstitucijai, tačiau pažymėjo, jog teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Kadangi Vilniaus 1-ieji pataisos namai apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo pareiškėjos argumentams, jog atsakovas pareiškėjai skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėjo, jog remiantis šiais argumentais, nėra ir pagrindo pareiškėjos teiginiams dėl Valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo. Dėl tinkamo atsakovo nurodė, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu tarnybos teisiniais santykiais buvo tiesiogiai susijusi su Vilniaus 1-aisiais pataisos namais, todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos Valstybė.

Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų priteisti lėšų už 2007 ir 2009 metus daliai reikalavimų prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).             PareiÅ¡kėja, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl laikotarpio nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.             Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.             Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos; priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Statuto 421 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ; papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 421 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Statuto 421 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             PareiÅ¡kėja praÅ¡yme neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos Valstybės ir tiesiogiai iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjusių Vilniaus 1-ųjų pataisos namų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punktÄ , Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 p., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisiniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus 1-aisiais pataisos namais, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.              Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 d. bÅ«tinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika- jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Pažymėtina, jog Vilniaus 1-ieji pataisos namai, apskaičiuodami ir iÅ¡mokėdami pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., dėl ko pareiÅ¡kėjai 2007 m. ? 2009 m. buvo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis. PareiÅ¡kėjai priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Todėl kadangi Vilniaus 1-ieji pataisos namai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė Å¡iuo atveju negalima.             IÅ¡ teismui pateiktų asmens sÄ skaitų kortelių (b. l. 7-10) matyti, kad pareiÅ¡kėjai už 2007 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta – 342,05 Lt, už 2008 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta –640,14 Lt, už 2009 m. neiÅ¡mokėta 386,33 Lt.

Viso pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėta 1365,09 Lt.             Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.) reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo pareikÅ¡ti. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.).

Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882‑790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑859/2009).

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Trijų metų terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             PareiÅ¡kėja į teismÄ su skundu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 11 d., todėl Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjos reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d. (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Tuo remiantis pareiÅ¡kėjai nepriteistina suma už 2007 metus, t.y. - 342,05 Lt.              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjai priteistinas 1023,04 Lt neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (636,71 Lt + 386,33 Lt)             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:              pareiÅ¡kėjos O. N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti O.

N. iÅ¡ atsakovo Vilniaus 1-ųjų pataisos namų 1023,04 Lt (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt tris litus, 04 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška