Legislator Case Law & Legislation
e40b8b02-4205-42aa-883b-e5d2bc41073e AI generated

e40b8b02-4205-42aa-883b-e5d2bc41073e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e40b8b02-4205-42aa-883b-e5d2bc41073e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45901-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nuteistajam Ž.

Legislator headnote

AI generated

e40b8b02-4205-42aa-883b-e5d2bc41073e · Vilniaus apygardos teismas: Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui, tai yra vieneriems metams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45901-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nuteistajam Ž.

U. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, Ž. U., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Rimantei M. U., nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta du metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Ž. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL, tai yra 2500 eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per dvylika mėnesių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Ž. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 22 d., 14.14 val., Vilniaus r., Riešės sen., Molėtų pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,99 promilės etilo alkoholio).

Å iais savo veiksmais Ž. U. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. U. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindÄ nuteistajam skirti minimalaus dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , taip pat taikyti draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam terminui. Atsižvelgiant į sunkiÄ nuteistojo finansinę padėtį, paskirta 50 MGL dydžio įmoka yra neproporcinga. Ž. U. transporto priemones vairuoja beveik 30 metų, per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis yra turėjęs kelias administracines nuobaudas, bet ne už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat niekada nėra teistas, kas rodo, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Apeliantas turi finansinių įsipareigojimų, yra pasiėmęs 8 000 Eur vartojimo paskolÄ ir kiekvienÄ mėnesį turi mokėti 300 Eur dydžio įmokas. Nuteistasis iÅ¡laiko savo du vaikus, gyvena su mama, kuri yra garbaus amžiaus, gauna nedidelę pensijÄ , todėl jo gaunamos pajamos yra labai reikalingos. Ž. U. ilgus metus dirba toje pačioje darbovietėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai charakterizuojamas ir kitų visuomenėje pripažintų asmenų, padarė nesunkų, nesmurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , dėl kurio visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padėjo nusikaltimÄ atskleisti, žala nėra padaryta.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Å ios aplinkybės rodo mažesnį apelianto pavojingumÄ visuomenei. IÅ¡dėstytos aplinkybės, nuteistojo teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam galėtų bÅ«ti skiriama 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju, skiriant draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis su mama gyvena 60 km atstumu nuo darbo vietos, per dienÄ jam reikia nuvažiuoti apie 120 km. Darbdavys nurodo, kad apelianto darbo funkcijoms atlikti bÅ«tina turėti transporto priemonę. Teisė vairuoti taip pat reikalinga tam, kad Ž. U. galėtų tinkamai pasirÅ«pinti savo garbaus amžiaus mama. Apeliantas supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, dėl to labai gailisi ir gailėsis ateityje.

Nors nusikalstamÄ veikÄ jis padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nusikaltimas padarytas esant neatsargiai kaltės formai, Ž. U. nesiekė sunkių padarinių ir jų nesukėlė. Teismams nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, retais atvejais yra skiriamas specialiosios teisės atėmimas atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės, teismai paprastai skiria minimalų teisės atėmimo terminÄ .

Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui, tai yra vieneriems metams.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimÄ dėl uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise termino bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydžio.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , todėl keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra ir Å¡i teismo diskrecija turi bÅ«ti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Ž. U. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleido apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise dvejiems metams ir 50 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

11. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris ženkliai virÅ¡ijo baudžiamojo įstatymo numatytÄ ribÄ , nusikaltimÄ jis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nusikalstama veika kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nors asmuo transporto priemones vairuoja jau 28 metus ir nurodo, kad yra tik kelis kartus baustas administracine tvarka, vis dėlto, iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad vien per paskutiniuosius penkerius metus Ž.

U. administracine tvarka yra baustas keturis kartus, taip pat ir už Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , t. y. leistino greičio virÅ¡ijimÄ . Nuteistasis nurodo, kad jis gyvena su mama Å venčionių rajone, t. y. apie 60 km atstumu nuo darbo vietos, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, apklausos metu taip pat nurodė, kad neblaivus važiavo iÅ¡ sodybos namo į Vilnių, kas reiÅ¡kia, kad Ž. U. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Vilniuje. Net ir gyvendamas (duomenys neskelbtini), nuteistasis darbovietę gali pasiekti tarpmiestiniu autobusu.

Kaip matyti iš darbdavio pateikiamos charakteristikos, nuteistasis dirba E. L. I. SE projektų vadovu, jo darbo funkcijos – kompiuterių ir kompiuterinių programų priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad toks darbo pobūdis yra susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas. Nors pastarasis nurodo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga ir tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus mama, tačiau apklausos metu Ž.

U. yra nurodęs, kad jo motina turi vairuotojo pažymėjimÄ , kas reiÅ¡kia, kad ji savimi galės pasirÅ«pinti pati, turint omenyje ir tai, kad nuteistajam nebuvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus ir visus Ž. U. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų terminui yra proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai.

Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiÅ¡kiai per ilgas ar kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

12. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ženkliai mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi vertinti, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui skirtas draudimas naudotis specialia teise yra per ilgas, nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai buvo paskirta per didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondÄ (50 MGL). Veikos pobÅ«dis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (sunkus neblaivumo laipsnis (2,99 prom.), vairavimas dienÄ , tokioje vietoje kaip Molėtų plentas neabejotinai kėlė didelę grėsmę eismo saugumui) sudarė pakankamÄ ir objektyvų pagrindÄ pirmosios instancijos teismui nustatyti bÅ«tent tokį įmokos dydį.

Nors nuteistasis nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, o mamos gaunama pensija nedidelė, baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nuteistojo teigimu, jis išlaiko du savo vaikus, tačiau iš byloje esančio banko išrašo matyti, kad nuteistasis per dvejus metus vienai iš dukterų yra pervedęs 1 645 Eur, kas nėra laikoma didele finansine našta. Sutiktina, kad turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms blogina nuteistojo finansinę padėtį, tačiau, nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, Ž.

U. ir taip nepatiria iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebuvo taikyta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaip minėta, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiÄ ir kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai.

14. Pažymėtina, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad Ž. U. yra teigiamai charakterizuojamas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , dėl kurio prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir kurį padėjo atskleisti, kad žala nėra padaryta, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo tiek pasisakant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, tiek parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų dydžius, todėl pakartotinai jų vertinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tik tai, kad apeliantas daro teisiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nusikaltimÄ padarė esant neatsargiai kaltės formai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas