e40b3a35-859a-407c-a2fc-9f5bd4e38ffc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-10326-643/2014  Proceso Nr. 3-61-3-04652-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1., 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS                                                   2014 m. spalio 24 d.                                                              Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos gėjų lygos skundo priėmimo klausimÄ ,                                                            n u s t a t ė :

Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir LGL) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės, vertinančios vieÅ¡osios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2014 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡vadÄ Nr. V5-18 „Dėl informacijos atitikimo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymui“ (toliau - ir IÅ¡vada).              SkundÄ atsisakytina priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismÄ galima dėl neteisėto vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmÄ , dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimÄ (ABTÄ® 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTÄ® 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei.

Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad IÅ¡vada yra individualus administracinis aktas, sukėlęs konkrečias teisines pasekmes LGL, kadangi TV3 televizija, vadovaudamasi IÅ¡vada, nurodė, jog sutinka transliuoti LGL vaizdo klipÄ jį pažymėdama indeksu „S“ ir jį skelbdama nuo 23 iki 6 valandos.

Tai reiÅ¡kia, kad LGL dėl IÅ¡vadoje nustatytų aplinkybių yra priversta patirti tris ar net penkis kartus didesnes sÄ naudas, susijusias su vaizdo klipo transliacija. IÅ¡vada ne tik nepagrįstai apriboja LGL teisę skleisti informacijÄ dėl taikytino transliavimo laiko ribojimo ir dėl pernelyg didelių transliavimo sÄ naudų, bet taip pat pažeidžia visiems asmenims (taip pat ir nepilnamečiams) laiduojamÄ teisę gauti informacijÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu IÅ¡vada nėra nei informacinio, nei rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas.

IÅ¡vadoje konstatuoti faktai kartu su konkrečiomis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis pažeidžia saviraiÅ¡kos laisvę ir sukelia nepagrįstai didelių finansinių praradimų LGL. IÅ¡vados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos skleidimo ribojimais. Visa tai reiÅ¡kia, kad IÅ¡vada konkrečių teisinių santykių kontekste įgyja privalomÄ jį pobÅ«dį ir sukelia konkrečias teisines pasekmes tiek vieÅ¡osios informacijos rengėjui (LGL), tiek vieÅ¡osios informacijos skleidėjui (TV3 televizijai).Å iuo atveju yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatyme (toliau - ir Ä®statymas).

Ä®statymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato vieÅ¡osios informacijos, darančios neigiamÄ poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarkÄ . Taip pat Å¡ios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiÅ«rÄ atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io Ä®statymo nuostatų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ atlieka žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius).

To paties straipsnio 2 dalyje, nustatančioje Inspektoriaus funkcijas įgyvendinant Ä®statymo nuostatų įgyvendinimÄ , nustatyta, kad inspektorius:

1) rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) siekdamas užtikrinti Å¡io įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ , bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis;

3) vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti vieÅ¡osios informacijos priskyrimo neigiamÄ poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų;

4) parengia ir viešai skelbia šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose pateiktų kriterijų ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų ribojimų taikymo rekomendacinio pobūdžio gaires;

5) ne rečiau kaip kartÄ per metus rengia ir vieÅ¡ai skelbia Inspektoriaus, kitų už Å¡io įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ atsakingų institucijų veiklos ir teismų praktikos taikant šį įstatymÄ apibendrinimus;

6) rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teisės aktų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, projektus;

7) nagrinėja skundus (pareiÅ¡kimus) dėl Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimų.Inspektorius, atlikdamas Å¡io Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę priimti sprendimÄ :

1) įspėti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis dėl šio įstatymo pažeidimų ir reikalauti laikytis šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų;

2) viešai paskelbti, kad konkretūs viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ar kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys nesilaiko šio įstatymo nuostatų;

3) pagal kompetencijÄ traukti administracinėn atsakomybėn vieÅ¡osios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis dėl Å¡io įstatymo pažeidimų;

4) kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetencijÄ Å¡io įstatymo pažeidėjams taikytų atsakomybės priemones;

5) esant nusikalstamos veikos, susijusios su Å¡io įstatymo nuostatomis, požymių, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 6) nemokamai gauti iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, už Å¡io įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ atsakingų institucijų informacijÄ , bÅ«tinÄ Inspektoriaus funkcijoms atlikti, taip pat naudotis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos informacijos stebėsenos (monitoringo) duomenimis (Ä®statymo 9 str. 3 d.).

Inspektoriaus sprendimai priimami, skelbiami ir skundžiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (Ä®statymo 9 str. 4 d.).Vertinant aktualų teisinį reglamentavimÄ atkreiptinas dėmesys, kad Inspektorius veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas vykdantis Ä®statymo nuostatų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , nėra priėmęs Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyto sprendimo. Pabrėžtina, kad iÅ¡ prie skundo pridėto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡to Nr. (SK-123)S-542 nustatyta, jog ginčijama IÅ¡vadÄ LGL Inspektorius pateikė vadovaudamasis Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Inspektorius vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti vieÅ¡osios informacijos priskyrimo neigiamÄ poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, jog IÅ¡vadoje nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų nei LGL, nei vieÅ¡osios informacijos skleidėjui, nėra nustatyta jokių teisinių pasekmių už IÅ¡vadoje numatytų rekomendacijų nepaisymÄ , IÅ¡vada laikytina informacinio – rekomendacinio pobÅ«džio raÅ¡tu, kuris negali bÅ«ti nagrinėjamas ABTÄ® nustatyta tvarka.Vadovaujantis ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu LGL skundÄ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teismų administracinio proceso tvarka.

LGL grÄ Å¾intinas 100,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5361 (ABTÄ® 42 str. 1 d. 3 p.). Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 149 straipsniu,n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos Lietuvos gėjų lygos skundÄ atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teismų.Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais ir 100 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtÄ 2014 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5361, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Margarita Stambrauskaitė                         Â