e40a7213-bfe5-4ccf-8da0-d781b2d4d5bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1222-561/2012                                                                                               Proceso Nr. 3-61-3-02309-2011-1                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS    SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                  2012 m. vasario 10 d.                                                                    Vilnius                                       Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

Č., pareiÅ¡kėjo atstovui K. D., atsakovės atstovei Brigitai TrepÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas R. Č. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo vidaus tarnybos puskarininkis R. Č., Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas, 2011 m. rugsėjo 8 d./spalio 5 d. tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 34-12-350(7.5.-9) (toliau – Tyrimo iÅ¡vada);

2) pripažinti, kad R. Č. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai;

3) įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo valdybÄ (toliau – Valdyba) atlikti tarnybinį patikrinimÄ , suraÅ¡yti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir siųsti pareiÅ¡kėjÄ R. Č. į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.                           Skunde R. Č. nurodė, kad 2011-05-17 Valdybos 2-oje budinčioje komandoje buvo atliekamas Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų ir darbuotojų profesinio parengimo normatyvas Nr. 9A „Pamainos iÅ¡vykimas už garažo vartų pagal aliarmo signalÄ â€œ (toliau – Profesinio parengimo normatyvas).

Bėgdamas per garaÅ¾Ä , jis užlipo ant remontinės duobės betoninės pakylos ir pasitempė kairės kojos čiurnos raiščius. Galutinė diagnozė – čiurnos ir pėdos raiščių dalinis plyÅ¡imas.Skundžiamoje Tyrimo iÅ¡vadoje yra nustatyta, kad traumÄ R. Č. patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, ir yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo ir jo vykdytų tarnybinių pareigų. Tačiau iÅ¡vadoje konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad R.

Č. atliekant Profesinio parengimo normatyvÄ , egzistavo koks nors rizikos veiksnys, dėl kurio jis galėjo patirti Å«mių sveikatos sutrikimų ar mirti, ar egzistavo grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Su tokia Tyrimo iÅ¡vada R. Č. nesutinka, nes iÅ¡vada užkerta jam keliÄ pasinaudoti Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 dalyje numatyta kompensacijos gavimo garantija. R. Č. įsitikinimu, jo, kaip pareigÅ«no, pareigų atlikimas Profesinio parengimo normatyvo vykdymo metu buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai.

Tyrimo išvada naikintina, nes Valdyba nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 14 str. 1 bei 3 dalyse nustatytų reikalavimų dėl darbo vietos įrengimo, t. y. neatsižvelgė į tai, jog gaisrinių automobilių patalpoje negali būti apžiūros duobių, kad Valdybos teritorijoje turi būti įrengtos gaisrinių automobilių remonto patalpos, kur turi būti apžiūros duobės ir šios patalpos turi būti atskirtos nuo garažo patalpų.

Neatsižvelgė atsakovė ir į tai, jog apžiÅ«ros duobės bortelis ir yra pavojingas veiksnys, dėl kurio R. Č. patyrė traumÄ . Valdybos teiginys, kad tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas vykdė normatyvÄ prieÅ¡ tai daug kartų nuo 2005-06-03, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi anksčiau tokio įvykio nebuvo. R. Č. mano, jog pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, jo trauma priskiriama prie lengvų sužeidimų (3.3. punktas).

Todėl pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – Taisyklės), 14 punktÄ , sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį privalo nustatyti CMEK.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas R. Č. ir jo atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

PareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad toks kontrolinis patikrinimas buvo ne pirmas, tačiau tuo metu jis nežinojo, ar tai buvo atliekamas tikrinimas, ar tai buvo iÅ¡vykimas į incidentÄ . Mano, kad betoninis bortelis yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika, pats iÅ¡vykimas į incidentÄ , pati tarnyba yra rizika. PareiÅ¡kėjo atstovas papildomai akcentavo, kad, Å¡iuo konkrečiu atveju, nebuvo laikomasi DSSÄ® 14 str. 1 dalies reikalavimų, nes pareigÅ«nui nebuvo užtikrinta tvarkinga darbo vieta.Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Valdyba dėl R. Č. patirtos traumos atliko nelaimingo atsitikimo tyrimÄ ir 2011-06-10 tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 34-9-253 (7.5.-9) nurodė, kad pareigÅ«no su(si)žalojimas yra priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, ir pareigÅ«nas turi teisę į Statuto 49 str. 1 dalyje nurodytÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo patirtas su(si)žalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Å is tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Taisyklėmis. Tyrimo iÅ¡vadoje padaryta iÅ¡vada, kad nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, o minėtas įvykis turi bÅ«ti vertintinas, kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje.Valdyba atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. Č. susižalojo, atlikdamas Profesinio pasirengimo normatyvÄ , kuris yra viena iÅ¡ pareigÅ«nų profesinio pasirengimo įvertinimo dalių ir tokių normatyvų atlikimas yra privalomas visiems pareigÅ«nams, siekiant užtikrinti tinkamÄ pareigÅ«nų parengtį incidentams likviduoti.

Atliekant tokius profesinio parengimo veiksmus, paprastai nėra jokios grėsmės, kad pareigÅ«nas patirs sveikatos sutrikdymÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad garažo patalpose esantis apžiÅ«ros duobės bortelis yra pavojingas veiksnys, kadangi bortelio aukÅ¡tis toje vietoje, kurioje pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ , yra 4 cm ir R. Č., ne vienerius metus dirbdamas Å¡ioje tarnyboje, puikiai žinojo apžiÅ«ros duobių ir aplink jas einančių bortelių iÅ¡sidėstymÄ . Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad gaisrinių automobilių patalpoje negali bÅ«ti apžiÅ«ros duobių, ir, kad gaisrinių automobilių remonto patalpos, kuriose yra įrengtos apžiÅ«ros duobės, turi bÅ«ti atskirtos nuo garažo patalpų, kadangi Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. 1-175, 129 ir 130.5 punktuose nurodyta kitaip.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netinkamai įrengtos apžiÅ«ros duobės yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad apžiÅ«ros duobė buvo uždengta taip, kaip ir priklauso pagal teisės aktų reikalavimus, o jos žymėjimo nenustato joks teisės aktas.Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , Valdyba pažymėjo, kad Profesinio parengimo normatyvo vykdymo metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiÅ«riu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 49 str. 1 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 40 str. 3 dalies taikymo prasme.

PareigÅ«no sportavimas, fizinio pasiruoÅ¡imo, profesinio parengimo ir tam tikrų ugniagesiui gelbėtojui bÅ«tinų turėti įgÅ«džių lavinimas yra bÅ«dai atitikti Statuto 21 str. 4 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ nuolat bÅ«ti einamoms pareigoms bÅ«tinos parengties. Tačiau toks profesinio parengimo įgÅ«džių lavinimas nelaikytinas tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu, t. y. tokie fizinio ar kitokio profesinio parengimo pasiruoÅ¡imo veiksmai nelaikytini specialiųjų pareigÅ«no funkcijų vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, R. Č. susižalojimas nepriskirtinas nė vienam iÅ¡ Statuto 40 str. 3 dalyje numatytų kompensacijos iÅ¡mokėjimo atvejų ir kompensacija pareigÅ«nui nepriklauso, todėl nėra ir pagrindo R. Č. iÅ¡duoti siuntimo į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.             Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Valdybos atstovė su pareiÅ¡kėjo R. Č. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pabrėždama, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiu, kad garaže esantis duobės bortelis yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika.

Atsakovės atstovės teigimu, R. Č., dirbdamas ne vienerius metus, puikiai žinojo bortelių iÅ¡dėstymÄ , o patalpų iÅ¡planavimas, grindų danga, nusileidimo stulpų vieta nebuvo pasikeitusi, todėl tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, už kurį buvo iÅ¡mokėta draudiminė iÅ¡moka.              Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Valdybos Tyrimo iÅ¡vados, kuria pripažinta, kad 2011-05-17 įvykęs pareiÅ¡kėjo R. Č. sveikatos sutrikdymas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizikos pareigÅ«no sveikatai ar gyvybei, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjo R. Č. teisė į Statuto 40 str. 3 dalyje numatytÄ kompensacijÄ .              Nagrinėjamai bylai aktualus statutinių valstybės tarnautojų veiklÄ , statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantis Statutas (ginčui aktuali nuo 2010-05-18 iki 2010-07-19 galiojusi Statuto redakcija), kuris iÅ¡skiria dvejopo pobÅ«džio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų iÅ¡mokas.

Įstatymų leidėjas taip pat numato skirtingas šių įvykių tyrimo procedūras, kurias detalizuoja atitinkami poįstatyminiai teisės aktai.Pagal Statuto 40 str. 5 dalį, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, nustatoma Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Ä®gyvendinant Statuto 40 str. 5 dalį, 2004-04-23 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Taisyklės. Statuto 49 str. 3 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarkÄ , draudimo iÅ¡mokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkÄ nustato Vidaus reikalų ministras.

Å ioje Statuto normoje numatytÄ tvarkÄ reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡as.Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilus ginčui dėl Tyrimo iÅ¡vados pagrįstumo ir teisėtumo, Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina Statuto 40 str. 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias kompensacijos pareigÅ«no mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus.

Todėl teismas pripažįsta, kad yra bÅ«tina pateikti Å¡ios materialinės teisės normos aiÅ¡kinimÄ .Statuto 40 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto 40 str. 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad 2011-05-17 vidaus tarnybos puskarininkis R.

Č., Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas, atlikdamas Profesinio parengimo normatyvÄ , bėgdamas komandos garaže apsirengti ugniagesio apsauginiais rÅ«bais, patyrė traumÄ â€“ kairės kojos čiurnos raiščių patempimÄ . Å alių pozicijos nesiskiria ir dėl to, kad R. Č. traumÄ patyrė tarnybos metu atliekant tarnybines pareigas, kad minėtas įvykis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, todėl (taip pat atsižvelgiant į byloje esančius atitinkamus įrodymus) iÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės teismo pripažįstamos nustatytomis Å¡ioje administracinėje byloje (ABTÄ® 86 str. 2 dalis).             IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Valdyba, vadovaudamasi Taisyklėmis, atliko tarnybinį patikrinimÄ su tikslu nustatyti, ar R.

Č. 2011-05-17 patirtas susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Tyrimo metu nustatyta ir ginčijamoje Tyrimo iÅ¡vadoje (b. l. 4-8) nurodyta, kad traumÄ â€“ kairės kojos čiurnos raiščių patempimÄ â€“ R. Č. patyrė, vykdydamas tarnybines pareigas, todėl minėtas įvykis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, t. y. konstatavo, kad esama priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo ir jo vykdytų tarnybinių pareigų.

Tačiau, įvertinus pareiÅ¡kėjo R. Č. traumos patyrimo aplinkybes, buvo padaryta iÅ¡vada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog R. Č. atliekant Profesinio parengimo normatyvÄ , egzistavo koks nors rizikos veiksnys, dėl kurio jis galėjo patirti Å«mių sveikatos sutrikimų ar mirti, ar egzistavo grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, Tyrimo iÅ¡vadoje Statuto 40 str. 3 dalies prasme pripažinta, kad R. Č. susižalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir pasiÅ«lyta tarnybinį tyrimÄ baigti.             DSSÄ® 14 str. 1 dalis nustato, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Å¡io įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Darbo vietos turi bÅ«ti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Ä®rengiant darbo vietas turi bÅ«ti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo bÅ«ti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.             Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2010-06-04 įsakymu Nr. 1-175 (toliau – Nuostatai) (b. l. 64-79), 129 punkte yra nustatyta, kad techninės priežiÅ«ros ir remonto dirbtuvės gali bÅ«ti įrengtos garažuose, o pagal Å¡ių Nuostatų 130.5 punktÄ , transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto dirbtuvėse, be kita ko, turi bÅ«ti įrengtos ir apžiÅ«ros duobės. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie Nuostatai yra nebegaliojantys ar pripažinti prieÅ¡taraujančiais įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų nuostatoms ir panaikinti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundo teiginiai dėl netinkamai įrengtos apžiÅ«ros duobės yra nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ Nuostatų turinio, garažuose gali bÅ«ti įrengtos techninės priežiÅ«ros ir remonto dirbtuvės, o tokiose dirbtuvėse privalomai turi bÅ«ti įrengiamos apžiÅ«ros duobės. Nuostatai nenumato reikalavimo, kokiais nors ženklais pažymėti apžiÅ«ros duobės bortelius, iÅ¡skyrus reikalavimÄ , kad duobė turėtų įrengtÄ apÅ¡vietimÄ , abiejuose galuose laiptelius arba kopėtėles, dangtį, kad žmogus neįkristų (Nuostatų 130.5 punktas).

PareiÅ¡kėjas R. Č. nepateikė įrodymų, kad Valdyba Å¡ių reikalavimų nesilaikė, todėl skundo teiginiai dėl Valdybos pažeistų DSSÄ® nuostatų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.LVAT 2010-12-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010 nurodė, kad Statuto 40 straipsnyje numatytomis kompensacijomis pareigÅ«no ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais yra sureglamentuotas kompensavimas už padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai. Pažymėjo, kad Statute numatytas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas yra bendras visai vidaus tarnybos sistemai, kuriÄ sudaro Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų visuma (Statuto 3 str. 2 dalis).

Vidaus tarnybos sistemos statutinės įstaigos įstatymų leidėjo joms pavestus uždavinius įgyvendina organizuodamos pareigÅ«nų, kurie tarnauja atitinkamuose vidaus reikalų statutinių įstaigų struktÅ«riniuose padaliniuose, tarnybÄ statutiniais pagrindais. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų tarnybinės pareigos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai prasme nėra lygiavertės. Todėl, sprendžiant dėl Statuto 40 str. 3 dalies taikymo, kiekvienas konkretus vidaus tarnybos pareigÅ«no sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo faktas turi bÅ«ti įvertintas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai buvimo ar nebuvimo kontekste bÅ«tent tomis tarnybos aplinkybėmis, kuriomis pareigÅ«nas patyrė atitinkamÄ traumÄ .             Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡sprendimui turi nustatymas aplinkybių, ar Profesinio parengimo normatyvo atlikimo metu R.

Č. vykdė tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, ir, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp R. Č. patirtų sužalojimų ir tarnybinių pareigų atlikimo. Ginčui iÅ¡spręsti aktualių materialinės teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir palyginamÄ jÄ analizę iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose jau yra pateikęs LVAT (2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010).

Nurodytuose procesiniuose sprendimuose LVAT pažymėjo, kad Statuto 40 str. 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas (Å¡ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 dalis) taikymo klausimÄ , yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

AiÅ¡kinant antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigÅ«no veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), bÅ«tina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigÅ«no susižalojimo atsiradimÄ arba jo sveikatos sutrikdymÄ ) gali bÅ«ti siejami su tiesioginiu pareigÅ«no pareigų vykdymu. LVAT pažymėjo, kad pareigÅ«no sportavimas fizinio pasiruoÅ¡imo ar tam tikrų policijos pareigÅ«nui bÅ«tinų turėti įgÅ«džių lavinimas yra bÅ«dai atitikti Statuto 21 str. 4 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ nuolat bÅ«ti einamoms pareigoms bÅ«tinos parengties ir bÅ«ti specialiai parengtam gebėjimui veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, Å¡aunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu.

Tačiau toks sportavimas arba tam tikrų fizinių įgÅ«džių lavinimas (neatsižvelgiant į jų konkretų bÅ«dÄ ir konkrečiÄ sporto Å¡akÄ ) nelaikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruoÅ¡imo veiksmai nelaikytini specialiųjų pareigÅ«no funkcijų vykdymu. Todėl tokių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiÅ«riu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 49 str. 1 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 40 str. 3 dalies taikymo prasme.Atsižvelgiant į tai, kad LVAT formuoja vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTÄ® 13 str. 1 dalis), aukščiau nurodytuose LVAT procesiniuose sprendimuose pateiktų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių teismas laikosi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Vadovaudamasis Statuto 21 str. 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu pareigūnui nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties ir atsižvelgdamas į Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų ir darbuotojų profesinio parengimo normatyvus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 1-26, teismas sutinka su Valdybos pozicija, kad R. Č. susižalojo Profesinio parengimo normatyvo vykdymo metu, privalomai tobulindamas savo, kaip pareigūno, profesinio pasirengimo, fizinio pasiruošimo ir tam tikrus ugniagesiui gelbėtojui būtinus turėti įgūdžius, todėl toks profesinio pasirengimo įgūdžių lavinimas nelaikytinas tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu.

Statuto 2 str. 8 dalyje yra pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sÄ voka – tai įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigÅ«nas Å¡ios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigÅ«nas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

Taigi, pareiÅ¡kėjo R. Č. sužalojimo Profesinio parengimo normatyvo vykdymo metu atvejis pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje. IÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei iÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. Č. susižalojo tarnybos metu, tačiau jo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nė vienam iÅ¡ Statuto 40 str. 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga siųsti pareigÅ«nÄ Ä¯ CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir Statuto 40 str. 3 dalyje numatytai kompensacijai mokėti, todėl pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas         n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                              ArÅ«nas Kaminskas