e4097fc8-dbcc-4e1e-817e-e3a7a6787ffe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1562-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27317-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Večislavui Burneikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. netoli prekybos centro „Mandarinas“ buvo užpultas dviejų nepažįstamų vaikinų, sumuÅ¡tas ir iÅ¡ jo atimti dveji akiniai.

Užpuolikams pasiÅ¡alinus pareiÅ¡kėjas telefonu paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir paprašė pagalbos. Po kurios laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie nebandė aiÅ¡kintis įvykio aplinkybių, nuvežė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ nakvynės namus „Sala“. Ten atsisakė pareiÅ¡kėjÄ priimti, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jis buvo visiÅ¡kai blaivus. IÅ¡einant iÅ¡ nakvynės namų pareigÅ«nai surakino pareiÅ¡kėjÄ antrankiais, prieÅ¡ jį panaudojo elektros Å¡okÄ , spardė kojomis, įmetė į policijos automobilį.

Automobilyje pareiÅ¡kėjui pasidarė bloga, jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis. PareiÅ¡kėjas buvo nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – ir Komisariatas), kur pareigÅ«nai parbloÅ¡kė pareiÅ¡kėjÄ ant grindų, spyrė koja į galvÄ ir taip praskėlė antakį. Tada buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pareiÅ¡kėjÄ nuvežė į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten pareiÅ¡kėjui buvo nustatyti sužalojimai, susiÅ«tas antakis, paskirtas gydymas.

Po to pareiÅ¡kėjas labai blogai jautėsi, stipriai skaudėjo galvÄ , buvo sumuÅ¡tos ir nubrozdintos kitos kÅ«no vietos. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur jį apžiÅ«rėjo, nustatė sužalojimus, surašė Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2623/2017 (01). PaaiÅ¡kino, kad su policija santykiai konfliktiÅ¡ki, nes gyvena vietoje, kur policija atvyksta dažnai, į konfliktus ne savo valia patenka ir pareiÅ¡kėjas. Ä® įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai ne visada elgiasi tinkamai, pareiÅ¡kėjas dėl to raÅ¡o skundus, dėl tokio elgesio sulaukia neigiamos pareigÅ«nų reakcijos ir grasinimų susidoroti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad policijos pareigÅ«nai jį dažnai sulaiko be jokio pagrindo ir nepagrįstai kuo nors kaltina. Nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. VÅ¡Ä® Centro poliklinika iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui medicinos dokumentÄ , kuriame rekomenduojama vengti streso ir nenaudoti elektros Å¡oko. Patrulių rinktinės vadas 2017 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad rinktinės patruliai yra informuoti apie minėtas gydytojo rekomendacijas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. policijos patrulių E. M. ir M.

L. prieÅ¡ jį panaudotos prievartos priemonės buvo perteklinės ir neadekvačios. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai apkaltino jį pasiprieÅ¡inimu pareigÅ«nams ir jų teisėtų nurodymų nevykdymu, tačiau pareiÅ¡kėjas taip nesielgė. Jis siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, už kÄ yra sulaikytas, norėjo iÅ¡sakyti savo pasipiktinimÄ , jog pareigÅ«nai nesistengia jam padėti. Pabrėžia, kad jo neblaivumas nebuvo nustatytas. Taigi pareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė elektros Å¡oko prietaiso Taser X 130052 TF ir kovinės savigynos veiksmų panaudojimu be teisėto pagrindo prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai žinojo gydytojo rekomendacijÄ nenaudoti elektros Å¡oko prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . Taip pareigÅ«nai neatliko savo pareigos – neatliko prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nuskalstamÄ veikÄ atlikusių asmenų paieÅ¡kos vietoje ir kitų bÅ«tinųjų veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ . Dėl galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ . Komisariato Imuniteto skyriuje buvo atliktas patikrinimas, 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė žalÄ â€“ įvairius sužalojimus, kentė didelį skausmÄ , ilgai gydėsi. Taip pat patyrė didelį pažeminimÄ , buvo muÅ¡amas, kaip nusikaltėlis sulaikytas, surakintas antrankiais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar nusikalstamÄ veikÄ , įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija), 52 punktas nustato, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigÄ asmenį (-is), įtariamÄ (-us) padarius teisės pažeidimÄ , policijos patruliai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartÄ ar specialiÄ sias policijos priemones.

Nurodė, kad pareigÅ«nų neteisėta veika gali bÅ«ti nustatoma konstatuojant tarnybinį nusižengimÄ . Pabrėžė, kad civilinė atsakomybė galima tik esant civilinės atsakomybės sÄ lygoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Neturtinė žala nepreziumuojama, ji turi bÅ«ti įrodyta. PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuriÄ sieja su neteisėtais policijos pareigÅ«nų veiksmais, vykdant įstatymų nustatytas funkcijas vieÅ¡ojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 straipsnis).

Tokie ginčai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas persiuntė bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė proceso Å¡alis: pareiÅ¡kėjÄ â€“ R. K., atsakovÄ â€“ Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymÄ pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys laikytinas skundu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo blaivus, policija atvyko per valandÄ , įvykio vietoje buvo liudininkas užsienietis, kuris kalbėjo užsienio kalba, bet pareigÅ«nai jo neapklausė. Ä® teismo klausimÄ , kaip susikalbėjo su užsieniečiu, atsakė, kad nesuprato jo kalbos, bet iÅ¡ gestų suprato, kad jis viskÄ matė, nori paaiÅ¡kinti policijai.

Patvirtino, kad dėl užpuolimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PaaiÅ¡kino, kad antakį prakirto komisariate. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, sakė, kad jie privalo padėti, yra davę priesaikÄ . Vežamas iÅ¡ Salos automobilyje prarado sÄ monę, atsibudo komisariate kraujo klane, antakis jau buvo prakirstas. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad apie policijos pareigÅ«nų veiksmus Komisariate jam papasakojo kitas ten buvęs asmuo, kuris viskÄ matė ir pareiÅ¡kėjÄ susirado vėliau, jo nepažįsta, vardo, pavardės nurodyti negali.

Ä® teismo klausimÄ , kokius neteisėtus veiksmus pareigÅ«nai atliko, atsakė, kad prie Salos lauke panaudojo tazerį, fizinį smurtÄ â€“ kovinius veiksmus ir tyčiojosi (vadino beraščiu, invalidu, necenzÅ«riniais žodžiais, žadėjo nuvaryti į kapus už vieÅ¡inimÄ ir t.t.); Komisariate prakirto antakį, tyčiojosi; per visÄ laikÄ nepadėjo, diskriminavo kaip neįgalų, neieÅ¡kojo kaltininkų. Tiksliai neatsimena, nes serga traumine epilepsija. Ä® teismo klausimÄ , kaip atskirti, kokius sužalojimus padarė užpuolikai ir kokius, anot pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nai, atsakė, kad prakirto antakį, smÅ«giavo į pilvÄ , nugarÄ , smaugė, spardė, visÄ kÅ«nÄ sužalojo su kumščiais, koja spardė, buvo pjautinė žaizda.

Tiksliai neprisimena. Po Salos pareigÅ«nai jį iÅ¡sivedė į laukÄ , pradėjo naudoti fizinį smurtÄ , spardė, laužė rankas, neturėjo jėgų, pareiÅ¡kėjas sakė pareigÅ«nams, kad reikia sportuoti, jei neturi jėgų užlaužti rankas ir uždėti antrankius. PareigÅ«nai jam sakė, kad žino, kad negalima tazerio naudoti. Apie gydytojų rekomendacijas nenaudoti tazerio jis informavo KomisariatÄ , gavo oficialų raÅ¡tÄ , kad pareigÅ«nai susipažino. Visus dokumentus pateikė į bylÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad patruliai vykdo budėtojo nurodymus, jie tik atlieka savo pareigas, veikia tik pagal instrukcijas. Nebuvo nurodymo ieÅ¡koti, tai ir neieÅ¡kojo. Budėtojų dalyje yra filmuojama, neteisėtų veiksmų nebuvo, Imuniteto tarnyba tikrino. Policijos pareigÅ«nai nežinojo apie tazerio nenaudojimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. IÅ¡ neblaivaus paaiÅ¡kinimų imti negalima, todėl laikomas, kol iÅ¡siblaivo. Sala atsisakė priimi, nes atsisakė tikrintis neblaivumÄ .

PareiÅ¡kėjo sužalojimus pripažįsta, tačiau neigia, kad antakį prakirto policija. Patalpos stebimos, negali atsakyti, kur yra įraÅ¡ai. Teismas konstatuoja: Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. gautas praneÅ¡imas, kad R. K. sužalotas peiliu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ lapas 78). Ä® įvykio vietÄ nuvyko policijos pareigÅ«nai E. M. ir M. L.. Atvykus policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos brigada.

PareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ nuvežė į nakvynės namus „Sala“. Nakvynės namų darbuotojai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjÄ . 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 0.01 val. pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į KomisariatÄ (Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ lapai 77, 79). Ä® komisariatÄ du kartus iÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas Nr.10ANP-112512529-17 (Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ lapai 40–41), kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. IÅ¡ LITEKO duomenų sistemos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017 R. K. už teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, skyrė 90 eurų dydžio baudÄ , už 506 straipsnio 4 dalyje nustatytus pažeidimus skyrė 120 eurų dydžio baudÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R.

K. paskirtas nuobaudas Vilniaus miesto apylinkės teismas subendrino apėmimo bÅ«du ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 120 eurų dydžio baudÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. neskundžiama nutartimi administracinių teisės nusižengimų byloje Nr. AN2-198-256/2017 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pareiÅ¡kėjas buvo apklaustas kaip liudytojas dėl jo sumuÅ¡imo, atimtų daiktų. 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo, atimtų daiktų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 d. (bylos Nr. 01-1-40909-17). 2017 m. rugpjūčio 11 d.

R. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ Komisariatui, kad 2017 m. rugpjūčio 9–10 d. policijos pareigÅ«nai pažeidė teisės aktus, nesuteikė jam pagalbos, tyčiojosi, nuvežė į nakvynės namus „Sala“, sudavė jam smÅ«gius, panaudojo elektros Å¡okÄ , numetė ant grindų, spyrė, nurodė klaidingÄ Ä¯vykio adresÄ , prašė imtis griežtų priemonių. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiÅ¡kėjas pateikė analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , pridėjo dokumentus apie sveikatÄ . 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjas pateikė analogiÅ¡kÄ skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, kurį pastaroji persiuntė Komisariatui. 2017 m. rugpjūčio 25 d.

Komisariato Vidaus tyrimų skyrius surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl R. K. pareiÅ¡kime nurodytos informacijos patikslinimo rezultatų“, kuriuo nutarė informacijos patikslinimÄ baigti, tarnybinių patikrinimų nepradėti. 2017 m. rugsėjo 8 d. Komisariato Imuniteto skyrius priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalies (piktnaudžiavimas) ir 229 straipsnio (tarnybos pareigų neatlikimas).

Å is nutarimas įsiteisėjo. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas sieja su neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pažymėtina, kad dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Komisariato Imuniteto skyrius atliko tyrimÄ nusprendė ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas) nepradėti, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės neatitiko tyrimo metu surinktų ir gautų faktinių duomenų. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad remiamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 įsakymu I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 47 punktu, kuris skelbia, kad, jei pareiÅ¡kėjo skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime nurodyti požymiai veikos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamÄ , nurodyta veika neatitinka visų bÅ«tinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių ar iÅ¡dėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ priimamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galėjo bÅ«ti skundžiamas, tačiau pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais jo neskundė, nutarimas įsiteisėjo.

Teismas nagrinėjamoje byloje vertina konkrečius pareiÅ¡kėjo nurodytus pareigÅ«nų atliktus veiksmus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareigÅ«nai neteisėtai prieÅ¡ jį naudojo elektros Å¡oko įtaisÄ , kovinių imtynių veiksmus prie nakvynės namų „Sala“ ir kovinių imtynių veiksmus Komisariate. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. prie nakvynės namų „Sala“ filialo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 23.46 iki 23.51 val. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ policijos pareigÅ«nai naudojo elektros Å¡oko įtaisÄ , kovinių imtynių veiksmus.

Policijos veiklos įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę Å¡io įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartÄ . Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. PareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes.

Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Policijos veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinę prievartÄ pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡iais atvejais:

1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimÄ si į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , sprogmenis, specialiÄ sias priemones, ryÅ¡io priemones ir siekdamas Å¡iuos objektus susigrÄ Å¾inti;

4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratÄ ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali bÅ«ti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

6) stabdydamas transporto priemonę, laivÄ ar orlaivį (tarnybinio bÅ«tinumo atvejais);

7) užkirsdamas keliÄ administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Ä®siteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017 konstatuota, kad R. K. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas ir yra kaltas dėl to, kad prie nakvynės namų „Sala“ keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, pareigÅ«nams nepakluso, elgėsi agresyviai, lipti į tarnybinį automobilį atsisakė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡alino kaip pažeidimo veikos aplinkybę tai, kad R. K. rankomis bandė suduoti pareigÅ«nams, nes tai liko nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais. Teismas nustatė faktÄ , kad R. K. bandė spirti pareigÅ«nui. Teismas, remdamasis Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad situacija 2017 m. rugpjūčio 8 d. prie nakvynės namų „Sala“ atitiko Policijos veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytus kriterijus – pareigÅ«nai saugojosi nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai ir pareiÅ¡kėjas vengė vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus, todėl pareigÅ«nai, siekdami priversti asmenį paklusti, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartÄ .

Sprendžiant dėl panaudotos fizinės prievartos proporcingumo teismas atsižvelgia į konkrečias priemones (antrankiai ir kovinių imtynių veiksmai), į pareiÅ¡kėjo elgesį (elgėsi agresyviai, atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, pareigÅ«nams nepakluso, buvo įspėtas, kad bus panaudotos priemonės, keikėsi, bandė spirti pareigÅ«nui) ir pareiÅ¡kėjui padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, nustatyti iÅ¡ Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ esančių medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2623/2017 (01), į panaudotų prievartos priemonių galimas sukelti pasekmes, daro iÅ¡vadÄ , kad antrankių ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimas buvo proporcingas ir atitiko teisės aktų reikalavimus.

Elektros Å¡oko įtaiso naudojimas yra reglamentuotas Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1162 (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 3.1 papunktyje nurodyta, kad pavojų keliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbÅ«t padaręs teisės pažeidimÄ ir (ar) nevykdantis pareigÅ«no teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai keliantis pavojų pareigÅ«no ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui.

ApraÅ¡o 3.2. papunktyje nustatyta, kad pavojaus nekeliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbÅ«t padaręs teisės pažeidimÄ , nevykdantis pareigÅ«no teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir pasyviais veiksmais (arba neveikimu) besiprieÅ¡inantis sulaikymui ar vengiantis pareigÅ«no veiksmų arba nuo jų iÅ¡sisukinėjantis, tačiau tokiais savo veiksmais nekeliantis pavojaus pareigÅ«no ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui. 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017 konstatuota, kad nenustatyta, kad R.

K. rankomis bandė suduoti pareigÅ«nams, nes tai liko nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais, tačiau konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas buvo agresyvus, bandė spirti pareigÅ«nui. Taigi pareiÅ¡kėjas savo veiksmais kėlė pavojų pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, vadinasi, jis buvo pavojų keliantis asmuo. Elektros Å¡oko įtaisas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ pavojų keliantį asmenį jo sulaikymo metu (ApraÅ¡o 12.4.1 papunktis) ar kai toks asmuo prieÅ¡inasi (ApraÅ¡o 12.4.4 papunktis). Sprendžiant dėl elektros Å¡oko įtaiso panaudojimo proporcingumo teismas atsižvelgia į konkrečiÄ priemonę (elektros Å¡oko įtaisas), į pareiÅ¡kėjo elgesį (elgėsi agresyviai, atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, pareigÅ«nams nepakluso, buvo įspėtas, kad bus panaudotos priemonės, keikėsi, bandė įspirti pareigÅ«nui), pareiÅ¡kėjui padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, nustatyti iÅ¡ Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ esančių medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2623/2017 (01), į panaudotų prievartos priemonių galimas sukelti pasekmes.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad elektros Å¡oko įtaiso panaudojimas buvo proporcingas ir atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai neteisėtai naudojo elektros Å¡oko įtaisÄ , nes 2017 m. liepos 10 d. Å¡eimos gydytoja yra jam rekomendavusi vengti streso, nenaudoti elektros Å¡oko (Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ lapas 8), o pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ gydytojos rekomendacijÄ yra persiuntęs policijai, gavęs policijos 2017 m. liepos 19 d. raÅ¡tÄ , kad informacija gauta, 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tÄ , kad Komisariato Patrulių rinktinės pareigÅ«nai yra informuoti apie gydytojo rekomendacijÄ vengti streso bei elektros Å¡oko įtaiso naudojimo.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų šiuo aspektu atmeta. Teisės aktai nustato griežtus kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti naudojama specialioji priemonė elektros šoko įtaisas, priskiriamas D kategorijos ginklams (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnis). Teisės aktai nenustato pareigos policijos pareigūnams vesti asmenų, prieš kuriuos rekomenduojama nenaudoti elektros šoko įtaiso, apskaitos, registro.

Visiems asmenims galioja teisės aktai, reglamentuojantys elektros šoko įtaiso naudojimo taisykles, kurie kartu su protingumo kriterijumi – bendruoju teisės principu, proporcingumo kriterijumi yra pakankami vertinant, ar elektros šoko įtaisas buvo panaudotas teisėtai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai naudojo kovinių imtynių veiksmus Komisariate ir prakirto jam antakį. Policijos pareigūno E. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime, policijos pareigūno M.

L. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Komisariate elgėsi agresyviai, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, bandė įspirti E. M., nesilaikė saugaus atstumo, todėl buvo pargriautas ant žemės, tada susitrenkė galvÄ , prasikirto antakį. Policijos pareigÅ«no J. D. 2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo labai agresyvus, bandė įspirti E. M., todėl buvo pargriautas ant žemės, trenkėsi galva į žemę ir prasikirto antakį.

Taigi pareiÅ¡kėjo ir policijos pareigÅ«nų pateiktos įvykių versijos skiriasi. 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R. K. pareiÅ¡kime nurodytos informacijos patikslinimo rezultatų“ (Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ 102 lapas) nurodyta, kad iÅ¡ Komisariato Vilniaus miesto 1-ojo komisariato vaizdo kamerų vaizdo ir garso įraÅ¡o nustatyta, kad R. K. buvo pristatytas surakintas antrankiais (rankos už nugaros). Priėjęs prie pareigÅ«no klausinėjo, už kÄ jį mušė, pareigÅ«nas paprašė atsitraukti, palaikyti atstumÄ , pareiÅ¡kėjas bandė įspirti pareigÅ«nui.

PareigÅ«nas paprašė atsitraukti nuo jo ir atstÅ«mė R. K. nuo savęs. R. K. bandė pastumti pareigÅ«nÄ . R. K. buvo praÅ¡omas ramiai atsistoti prie sienos, tačiau prieÅ¡inosi, bandė iÅ¡trÅ«kti ir buvo pragriautas ant grindų. R. K. pasisukus ant Å¡ono ant grindų buvo dėmė, panaÅ¡i į kraujo, jo veidas iÅ¡ deÅ¡inės pusės – galimai kruvinas. R. K. atsistojo, klausė, už kÄ ir kodėl jį žudo, pradėjo agresyviai elgtis ir vėl buvo pargriautas ant grindų. Ä® KomisariatÄ iÅ¡kviesti medikai, po apžiÅ«ros pareiÅ¡kėjas į ligoninę nevyko.

Ä® ligoninę iÅ¡vyko su kita vėliau atvykusia medikų brigada. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nustatytos 2017 m. rugsėjo 8 d. Komisariato Imuniteto skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kurio pareiÅ¡kėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir kuris įsiteisėjo. Teismas vadovaujasi policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl R. K. pareiÅ¡kime nurodytos informacijos patikslinimo rezultatų“, 2017 m. rugsėjo 8 d.

Komisariato Imuniteto skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei atmeta pareiÅ¡kėjo pasakojimÄ kaip nepatikimÄ , nenuoseklų, prieÅ¡taringÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pasakojo, kad panaudojus elektros Å¡oko įtaisÄ policijos automobilyje jis vėmė, vėliau pasakojo, kad, panaudojus elektros Å¡oko įtaisÄ , jis prarado sÄ monę, atsipeikėjo policijos komisariate kraujo klane, o apie policijos neteisėtus veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ jam papasakojo kitas asmuo tuo metu buvęs Komisariate, kurio vardo ir pavardės pareiÅ¡kėjas nežino, nurodyti negali.

KartÄ atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad pareigÅ«nai jį smaugė. PareiÅ¡kėjas savo skunduose mini, kad policijos laukė valandÄ , tačiau iÅ¡ duomenų sistemų matyti, kad pareiÅ¡kėjo skambutis buvo 22.49 val., policijos ekipažas atvyko 22.55 val. Taip pat pareiÅ¡kėjas nuolat kartojo, kad tiksliai neprisimena. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad situacija 2017 m. rugpjūčio 9 d. Komisariate atitiko Policijos veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytus kriterijus – pareigÅ«nai saugojosi nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai ir pareiÅ¡kėjas vengė vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus, todėl pareigÅ«nai, siekdami priversti asmenį paklusti, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartÄ .

Sprendžiant dėl panaudotos fizinės prievartos proporcingumo teismas atsižvelgia į konkrečias priemones (kovinių imtynių veiksmai, pastÅ«mė, 2 kartus pargriovė ant žemės), į pareiÅ¡kėjo elgesį (elgėsi agresyviai, atsisakė atsitraukti, palaikyti atstumÄ , nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, pareigÅ«nams nepakluso, buvo įspėtas, kad bus panaudotos priemonės, keikėsi, bandė spirti pareigÅ«nui, bandė pastumti) ir pareiÅ¡kėjui padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio antakio srityje, nustatyti iÅ¡ Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ esančių medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2623/2017 (01), į panaudotų prievartos priemonių galimas sukelti pasekmes, daro iÅ¡vadÄ , kad kovinių imtynių veiksmų panaudojimas buvo proporcingas ir atitiko teisės aktų reikalavimus.

Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama iÅ¡vengti pavojaus. PareigÅ«nas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartÄ . Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimÄ naudoti fizinę prievartÄ , Å¡aunamÄ jį ginklÄ arba sprogmenis.

Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios priemonės ar Å¡aunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. Nustatyta, kad pareigÅ«nai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ naudojo psichinę prievartÄ â€“ įspėjo apie galimÄ fizinės privartos ar specialiųjų priemonių naudojimÄ tiek prie nakvynės namų „Sala“, tiek Komisariate. Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad psichinę prievartÄ pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡io straipsnio 3 (tada, kai turi teisę naudoti fizinę prievartÄ ), 4 (tada, kai pareigÅ«nas turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones) dalyse arba Å¡io įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (tada, kai turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenis) nurodytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareigÅ«nai turėjo teisę panaudoti fizinę prievartÄ , taigi teisėtas yra ir psichinės prievartos panaudojimas. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo elgesį, pavojų pareigÅ«nams, sukeltas pasekmes darytina iÅ¡vada, kad psichinės prievartos panaudojimas buvo proporcinga priemonė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai prieÅ¡ jį naudojo psichologinį smurtÄ â€“ tyčiojosi, vadino ji invalidu, beraščiu, necenzÅ«riniais žodžiais, grasino atkerÅ¡yti už skundus, diskriminavo kaip neįgalų.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip neįrodytus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius. Priešingai – byloje nustatyta, kad pareiškėjas keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas teigia, kad dingo vaizdo įrašai, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo žodžius. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017 buvo išanalizuota filmuota vaizdo medžiaga prie Vilniaus miesto nakvynės namų „Sala“ filialo, 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl R.

K. pareiÅ¡kime nurodytos informacijos patikslinimo rezultatų“ nurodyta, kad buvo susipažinta su automobilio registratoriumi užfiksuotais vaizdo įraÅ¡ais, nustatyta, kad pro Å¡alį važiavo kitas tarnybinis automobilis, susipažinta su nakvynės namų „Sala“ pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, su Komisariato 1-ajame policijos komisariate įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdais ir garso įraÅ¡ais. Taigi Komisariatas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo situacijÄ detaliai iÅ¡analizavo, iÅ¡tyrė ir įvertino visi įrodymus, įskaitant vaizdo ir garso įraÅ¡us.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai neatliko savo pareigų (nesekė karÅ¡tais nusikalstamos veikos pėdsakais, neapklausė liudytojų, nesurado kaltininkų, jam nepadėjo). Teismas atmeta Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus kaip prieÅ¡taraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. 2017 m. rugpjūčio 9 d. 22 val. 49 min buvo gautas pareiÅ¡kėjo skambutis, policijos pareigÅ«nai iÅ¡siųsti 22 val. 53 min., į įvykio vietÄ atvyko 22 val. 55 min. Ä®vykio vietoje asmenį apžiÅ«rėjo GMP 0853 brigada: pareiÅ¡kėjo ranka ir koja buvo apibraižyta, jokių durtinių ar pjautinių žaizdų nepastebėta.

Policijos pareigÅ«no E. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, policijos pareigÅ«no M. L. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas pradėjo aiÅ¡kinti, jog nieko neatsimena, kur ir kas jį užpuolė nežino. PareigÅ«nai, gavę budėtojo nurodymÄ nuvežė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ nakvynės namus „Sala“, po to į KomisariatÄ . 2017 m. rugpjūčio 10 d. policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Komisariato du kartus pareiÅ¡kėjui kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-69715-17 pateiktas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Protokolas-pareiÅ¡kimas, pagal kurį R. K. pranešė apie 2017 m. rugpjūčio 9–10 d. įvykius. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyrius pareiÅ¡kėjui pranešė, kad dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Taigi Å¡ie įvykiai patvirtina, kad pareigÅ«nai užfiksavo pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , jokių neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu neatliko. Taigi apibendrinant nagrinėjamoje byloje teismas, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjo nurodytus policijos pareigÅ«nų veiksmus ir remdamasis kitų kompetentingų institucijų įsiteisėjusiais sprendimais ir tyrimais dėl minėtų veiksmų, nenustatė neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų.

Teismas praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę žalÄ atmeta, nes prievolės atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos bÅ«tinų sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti veiksmai. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė