2022-11-30 Nr. AB-29358-3-62-3-01918-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-803-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01918-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.4; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (toliau - ir PN), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriuo prašyta įpareigoti PN ir Departamentą užtikrinti pareiškėjui teisę į privatų gyvenimą, teisę į gynybą ir advokatą, tuo tikslu įrengiant taksofono kabinas ar užtikrinant privatų gyvenimą kitomis priemonėmis.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, todėl 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pasiūlė pareiškėjui reikšti reikalavimus panaikinti 2022 m. liepos 14 d. PN raštą Nr. 363-1700 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ bei Departamento 2022 m. rugpjūčio mėnesio raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti tiek skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

2022 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis nurodė, jog PN ir Departamento raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jų panaikinti neprašo. Taip pat nurodė, kad žyminio mokesčio mokėti pagrindo nėra, kadangi ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Valstybės institucijos privalo užtikrinti orias kalinimo sąlygas, teisę į privatų gyvenimą, teisę į gynybą ir advokatą, tačiau šios teisės iki šiol yra pažeidžiamos. Taigi valstybė vilkina atlikti veiksmus ir neužtikrina nuteistųjų teisių, nors turi tokią pareigą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškė reikalavimą, prašydamas įpareigoti PN ir Departamentą įpareigoti atlikti veiksmus - užtikrinti pareiškėjui teisę į privatų gyvenimą, teisę į gynybą ir advokatą, tuo tikslu įrengiant taksofono kabinas ar užtikrinant privatų gyvenimą kitomis priemonėmis.

Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 34 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis numatytas ABTĮ 36, 37 straipsniuose (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis).

Teismas priminė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo skundo reikalavimas, toks, koks jis suformuluotas skunde, nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio (neapmokestinami skundai) reglamentavimo sritį, todėl žyminiu mokesčiu apmokestinamas bei pasiūlyta patekti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas per 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nustatytą terminą teismui nepateikė žyminio mokesčio kvito, taip pat nepateikė motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl pareiškėjo argumento, jog jis teikia skundą dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, teismas pažymėjo, jog 2022 m. liepos 14 d. PN raštu Nr. 363-1700 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Departamentas, išnagrinėjęs ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2022 m. rugpjūčio mėnesio raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu yra priimti viešojo administravimo institucijų sprendimai, kurie yra pareiškėjui nepalankūs. Tai negali būti laikoma vilkinimu atlikti veiksmus, kadangi vilkinimas paprastai suprantamas kaip atidėliojimas, delsimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas, prašant atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus, kuriuos atlikti atsakovas yra atsisakęs, negali būti priskirtas prie žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų.

Teismas laikė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde teigiama, kad valstybė, atstovaujama PN, vilkina atlikti veiksmus, susijusius su orių laisvės atėmimo bausmių atlikimo sąlygų, numatytų tarptautinėse sutartyse, kurias Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, sudarymu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, neatsižvelgė į pareiškėjo statusą ir nepagrįstai reikalavo sumokėti žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų: nepateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvito arba nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Vertindamas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjo skundą, teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo nepateikimą žyminio mokesčio sumokėjimo kvito ir nebuvimą motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino jo skundui nustatytų trūkumų.

Nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą kaip, be kita ko, nustatyta ABTĮ 35 (administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose; skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos) ir 37 (administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais) straipsniuose, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šiam skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjas nenurodė tinkamų priežasčių ir nepagrindė, kodėl pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio. Nustačiusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas aptariamo skundo trūkumo per teismo nustatytą terminą nepašalino.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad PN ir Departamento priimti sprendimai, kurie yra nepalankūs pareiškėjui, negali būti laikomi vilkinimu atlikti veiksmus, kadangi vilkinimas paprastai suprantamas kaip atidėliojimas, delsimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius