2021-02-03 Nr. AB-2394-3-61-3-02528-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1319-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, atsakovas, Inspekcija) 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, prašė atlikti tyrimą, nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai trečiasis suinteresuotasis asmuo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo, VST, Tarnyba) Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. rinko konfidencialią informaciją, susijusią su jo asmeniniu (šeiminiu) gyvenimu, ar teisėtai ir pagrįstai šis pareigūnas per Duomenų valdymo sistemą (toliau – DVS) viešino šią konfidencialią informaciją. Taip pat prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar VST vadas R. P. ir Korupcijos skyriaus viršininkas V. Ž. teisėtai ir pagrįstai leido vyriausiajam specialistui V. A. rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, jog Tarnybos vado įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti asmens duomenis. Paaiškėjęs faktas apie nesantuokinį pareiškėjo vaiką buvo pagrindas jį tikrinti papildomai ir į DVS įkelti duomenis. Tai nepažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų.

3. Pareiškėjo manymu, Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad VST teisėtai atliko patikrinimą dėl jo pateikto Klausimyno, skirto asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „VISIŠKAI SLAPTAI“, „SLAPTAI“ arba „KONFIDENCIALIAI“ (toliau – ir Klausimynas) Vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM) bei Valstybės saugumo departamentui. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas V. A. pagal pareigybinę instrukciją neturėjo teisės tikrinti jo pateiktų duomenų. Tarnyba, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtai leido minimam pareigūnui tikrinti bei viešinti DVS sistemoje jo duomenis apie šeiminį gyvenimą. Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija (toliau – ir CSEK) nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir duomenys rinkti neteisėtai.

4. Skunde pažymėjo, jog VST neteisėtai iniciavo ir atliko tarnybinį patikrinimą, atskleidė konfidencialią informaciją, susijusią su asmeniniu gyvenimu. DVS besinaudojantys asmenys sužinojo duomenis apie pareiškėjo nesantuokinį vaiką ir pastarojo motiną. Nurodė, kad nuo vyriausiojo specialisto V. A. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinių pranešimų iki 2018 m. gegužės 4 d. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir patvirtinimo visa medžiaga buvo keliama į DVS. Pareiškėjas pažymėjo, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui nedavė sutikimo viešinti per DVS ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams apie jo privatų gyvenimą.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas neapgynė jo teisių bei teisėtų interesų, pažeidė Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

6. Atsakovas VDAI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo ir jų viešinimo DVS priėmė du sprendimus – 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundo“ ir 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 3R-481(2.13-1.) „Dėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundo“. Sprendimų medžiaga yra tarpusavyje susijusi.

8. Inspekcija nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo nesantuokinio vaiko ir vaiko motinos duomenų tvarkymo teisėtumo, nagrinėjo jo skundus pagal savo kompetenciją, kiek tai susiję su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia ir nepateikia neginčijamų įrodymų, kodėl Inspekcijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nurodė, kad šiame sprendime nustatė, jog Tarnybos pareigūnas V. A., 2018 m. balandžio 11 d. tikrindamas pareiškėjo asmens duomenis dėl patikimumo Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Gyventojų registro informacinėje sistemoje (toliau – Gyventojų registras), sutikrinęs asmens anketinius duomenis ir giminystės ryšius, nustatė informacijos neatitikimus. Iš Gyventojų registro jokių dokumentų išrašų ar raštų išspausdinta ar registruota Tarnybos DVS nebuvo. Pažymėjo, jog pats pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. skunde Inspekcijai nurodė, kad pagal Tarnybos vyr. specialisto V. A. pareigybės aprašymo 6.6 punktą pagal kompetenciją jis atlieka asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) nustatyta tvarka ir pagrindais. V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybiniu pranešimu „Dėl duomenų pateikimo klausimyne dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ Tarnybos vadui nurodo, kad vykdant vyr. specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punktą, pagal kompetenciją tikrino Tarnybos darbuotojų pateiktus Klausimynus, pildomus siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei juose pateiktą informaciją ir nustatė, kad pareiškėjas, 2016 m. vasario 2 d. pildydamas Klausimyną, pateikė galbūt melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, nurodytus Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte ir šiais veiksmais galbūt pažeidė Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje 11 punkte numatytas nuostatas.

10. Atsakovas paaiškino, kad su Tarnybos vidaus dokumentais per DVS gali susipažinti tik tie Tarnybos darbuotojai, kurie turi DVS vartotojo teisę pagal paskirstymo rodyklę.

11. Inspekcija, siekdama objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo skundą, 2019 m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į CSEK dėl tarnybinės pagalbos. Iš VRM 2019 m. gegužės 10 d. gavo informaciją, kad paaiškėjęs (sužinotas) faktas apie nesantuokinį vaiką buvo pagrindas asmenį papildomai tikrinti, taip pat tikrinti jo nurodytus duomenis Klausimyne, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduotas. Atsakovas pažymėjo, kad CSEK rašte nepasisakė, jog neturėjo teisės tikrinti pareiškėjo duomenų, o tai, kad duomenys buvo paties pareiškėjo patikslinti, todėl nebuvo pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl netikslių duomenų pateikimo, o ne dėl pačių duomenų tikrinimo Klausimyne ar VRM informacinėse sistemose.

12. Atsakovo teigimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Inspekcijos priimtuose sprendimuose nustatyti ir nurodyti pagrindiniai faktai dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pagal kompetenciją surinkti įrodymai bei pateikiamas teisinis vertinimas pagal teisės aktus, nurodytus sprendimuose, nurodyta apskundimo tvarka.

13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. VST nurodė, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas VRM 2019 m. gegužės 10 d. raštas patvirtina, kad Tarnybos pareigūno V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog nustatyti neatitikimai tarp asmens duomenų, nurodytų pareiškėjo pateiktame Klausimyne ir asmens duomenų, esančių Gyventojų registro informacinėje sistemoje, buvo pakankamas pagrindas taikyti Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

15. Atsiliepime pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos Dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 punktas nustato Tarnybai, kaip įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos, pareigą atlikti VST darbuotojų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu, tikrinimą. Iš trečiojo suinteresuotojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovui teiktų paaiškinimų matyti, kad tikrinimą atlikusio pareigūno pareigybės aprašyme numatyti įgaliojimai vertinti grėsmes Tarnybos personalui, identifikuoti jai kylančias rizikas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenis tikrinęs pareigūnas buvo tinkamai įgaliotas tai atlikti.

16. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsakovas visas esmines aplinkybes ištyrė išsamiai, objektyviai ir nešališkai, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas skunde nenurodo esminių aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos ar patikrintos.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad į atsakovą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 10 d. su skundu dėl to, kad VST pareigūnai neteisėtai rinko ir viešino konfidencialią informaciją, susijusią su asmeniniu (šeiminiu) gyvenimu. Skunde pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybinius pranešimus, 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir susijusią medžiagą tyčia kėlė į DVS. Aiškino, kad apie jo nesantuokinį vaiką sužinojo Tarnybos pareigūnai. Tai sukėlė neigiamas pasekmes, išgyvenimus tiek jam, tiek sutuoktinei, taip pat dirbančiai VST. Pareiškėjas prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai pareigūnas V. A. rinko konfidencialią informaciją apie jo asmeninį (šeiminį) gyvenimą, viešino ją DVS. Ištirti, ar VST vadas R. P. ir Korupcijos skyriaus viršininkas V. Ž. teisėtai ir pagrįstai pastarajam pareigūnui leido rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją apie pareiškėjo asmeninį (šeiminį) gyvenimą.

19. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, „pildydamas Klausimyną, pateikė galimai melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, nurodytus Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte“. Pareigūnas, tikrinęs Tarnybos darbuotojų pateiktus Klausimynus, pildytus siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nustatė, jog „sulyginus (duomenys neskelbtini) S. S. nurodytus duomenis Klausimyne ir autobiografijoje su duomenimis, esančiais Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke (toliau – ir VRIS CDB), nustatyti neatitikimai. Pagal VRIS CDB duomenis, (duomenys neskelbtini) S. S. turi tris vaikus, o Klausimyne ir autobiografijoje nurodė, jog turi du vaikus“.

20. Atsižvelgus į tai, VST Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. informavo Korupcijos skyriaus viršininką ir Tarnybos vadą. VST vadas R. P. ant V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 47TP-1176 užrašė vizą „VTS, Atlikti TP“ (tarnybinį patikrinimą). Pastarajam pareigūnui 2018 m. balandžio 17 d. Įsakymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Nr. 47V-470 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.

21. Pareiškėjui 2018 m. balandžio 23 d. Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. įteikė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir įpareigojo pateikti paaiškinimą dėl galbūt įvykdyto tarnybinio nusižengimo.

22. Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 4 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-610 „Dėl (duomenys neskelbtini) S. S. veiksmų“. Joje konstatuota, kad pareiškėjas, 2016 m. vasario 2 d. „pildydamas Klausimyną, tyčia pateikė melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, kurie turi būti nurodyti Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte <...> ir autobiografijoje. Pildydamas Klausimyną ir autobiografiją, (duomenys neskelbtini) S. S. tyčia neįrašė nesantuokinio vaiko, gim. 2008 m.“. Pareiškėjas apkaltintas Klausimyno pildymo reikalavimų pažeidimu, įgaliotų institucijų klaidinimu. Pasiūlyta Tarnybinio patikrinimo medžiagą pateikti VST Specialiajai ekspertų komisijai spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikinimo.

23. Tarnybinio patikrinimo išvada 2018 m. gegužės 4 d. pateikta Vidaus reikalų ministrui vertinimui ir sprendimo priėmimui.

24. CSEK VST vadą 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1SE-2 (toliau – ir Pažyma) informavo, kad „nėra pagrindo VRM CSEK svarstyti pateiktą medžiagą bei spręsti dėl siūlymo naikinti leidimą S. S., nes Išvadoje konstatuoti duomenys nėra teisingi“. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas Klausimyne, kurį pildė 2016 m. vasario 2 d., nurodė visus savo vaikus. Rašte nurodyta, jog pataisytas Klausimynas Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. lydraščiu išsiųstas Valstybės saugumo departamentui. Ši komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ištaisė netikslumą Klausimyne, todėl „pirminiame variante įrašyta nepilna informacija nelaikytina jos nuslėpimu (melagingu biografijos faktų nurodymu) jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms“. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 7 dalį.

25. Skundžiamu Sprendimu Inspekcija pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atmetė. Sprendime konstatavo, kad tikrinimo metu nustatė, jog Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 47SD-931 „Dėl tarnybinio patikrinimo perdavimo“ persiuntė tarnybinio patikrinimo Nr. 47V-470 medžiagą VRM vertinimui ir sprendimo priėmimui. CSEK 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1 SE-2 „Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos vertinimo“ nurodė, kad nėra pagrindo svarstyti pateiktą medžiagą bei spręsti dėl siūlymo naikinti leidimą pareiškėjui, nes Tarnybos išvadoje konstatuoti duomenys nėra teisingi. CSEK nustatė, kad pareiškėjas Klausimyno 5 lapą, kuriame turi būti nurodomi vaikai, pildė iš naujo 2016 m. vasario 2 d. ir jame nurodė visus savo vaikus ir šis klausimynas (VRM 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-115(RN)) buvo išsiųstas Saugumo departamentui, todėl nelaikytina informacijos nuslėpimu jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms bei nebuvo pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kaip buvo atlikta nagrinėjamu atveju. VRM 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 1D-2486 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-2911(2.13.E) nurodė, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kurie eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje tikrina VRM ministro įgaliotos institucijos. Pagal Tvarkos 9 punktą tokių asmenų tikrinimą atlieka VRM ir įstaigų prie VRM, kuriose formuojamos ar priėmus į tarnybą, būtų formuojamos asmenų asmens (tarnybos) bylos, vadovų įgalioti valstybės tarnautojai. Vykdydami šį įsakymo punktą, Tarnybos vado įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti asmens duomenis, nurodytus Klausimyne. Inspekcija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo Klausimyną tikrinęs Tarnybos vado įgaliotas valstybės tarnybos vyr. specialistas turėjo teisinį pagrindą tikrinti jo Klausimyną pagal Paslapčių įstatymą ir minėtos normos nuostatas, padarė išvadą, kad Tarnybos pareigūnų veiksmai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, t. y. renkant, pradedant tarnybinius patikrinimus ar įkeliant į DVS, buvo teisėti ir nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

26. Teismas vadovavosi Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 11, 20 punktų, 17 straipsnio 8 dalies, 18 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 10, 11 dalių, Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Tarnybos pareigūnas teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Paslapčių įstatymo 17, 18 ir 22 straipsniais bei Pareigybės aprašymo 6.6 punktu atliko pareiškėjo duomenų patikrinimą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo asmens duomenys būtų panaudoti ne pagal paskirtį ir / arba atskleisti tretiesiems asmenims. Duomenys buvo naudojami tarnybos tikslais. Tokių duomenų rinkimą ir lėmė tai, kad pareiškėjas Klausimyne nebuvo pateikęs visų duomenų, kuriuos vėliau patikslino.

27. Ginčo, kad pareiškėjas Tarnybai nebuvo pateikęs duomenų apie nesantuokinį vaiką, nebuvo. Teismas vadovavosi Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi ir vertino, kad paaiškėjęs (sužinotas) faktas apie nesantuokinį vaiką buvo pagrindas asmenį papildomai tikrinti, taip pat tikrinti asmens nurodytus duomenis Klausimyne, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduotas. Teismas pritarė Inspekcijos vertinimui ir neturėjo pagrindo abejoti, kad VST pareigūnas V. A. pagal jam suteiktą kompetenciją (pareigybės aprašymas) atliko patikrinimą ir pateikė tarnybinį pranešimą registruoti į DVS. Teismo vertinimu, asmenys, pasirašę DVS, pareiškėjo duomenų nepaviešino, jie atliko funkcijas, priskirtas DVS sistemoje. Tarnyba 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 25 d. raštuose bei pateiktuose DVS išrašuose detaliai paaiškino aplinkybes, susijusias su tyrimo atlikimu bei duomenų įkėlimu į DVS sistemą. Teismui nekilo abejonių dėl Tarnybos veiksmų.

28. Teismas nustatė, kad byloje nėra domenų apie neteisėtą pareiškėjo duomenų rinkimą ar viešinimą. CSEK išvados negali paneigti Inspekcijos kompetencijos pagal Įstatymą atlikti tyrimą ir vertinti duomenų rinkimo teisėtumo klausimą. Pabrėžta, kad dokumentas buvo suformuotas, pasirašytas ir įkeltas į DVS sistemą įgaliotų Tarnybos pareigūnų, negali būti laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu. Neabejotina, kad Tarnyba turi teisę tikrinti pareigūnus ir atitinkamai vertinti jų pateiktus duomenis. Inspekcijos išvados yra pagrįstos ir teismas neturi pagrindo jomis abejoti. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos atliktų veiksmų teisėtumo. Be to, tai, kad pareiškėjas nesutinka su išvadomis, savaime nėra pagrindas jo skundą tenkinti. Todėl teismas skundą atmetė.

III. 29. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 57 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes, bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad pildydamas Klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija pareiškėjas informacijos nenuslėpė. Informacija, susijusi su nesantuokiniu vaiku, kaip to reikalavo ir reikalauja teisės aktai, buvo pateikta Valstybės saugumo departamentui, institucijai atlikusiai tyrimą dėl pareiškėjo patikimumo išduodant leidimą dirbti su slapta informacija, bei VRM, institucijai išdavusiai pareiškėjui leidimą dirbti su slapta informacija. Tad Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo rinkti ir tuo labiau inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu.

32. Kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, įrodo byloje esanti 2018 m. gegužės 15 d. CSEK išvada/pažyma „Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos vertinimo“ Nr. 1 SE-2. Šioje Pažymoje aiškiai nurodyta, kad Tarnybos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pareiškėjo tariamo duomenų nuslėpimo pildant Klausimyną, konstatuoti duomenys, nėra teisingi. Aplinkybė, kad S. S. pirminiame Klausimyno variante 2016 m. vasario 2 d. įrašė nepilną informaciją, tačiau šį netikslumą ištaisė, iš naujo pateikdamas Klausimyno 5 lapą, kuris ir buvo pateiktas VSD, nelaikytina informacijos nuslėpimu (melagingų biografijos faktų nurodymu) jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms. Pažymoje, taip pat nurodyta, kad jei pareiškėjas ir būtų nuslėpęs ar pateikęs melagingus duomenis, tai Tarnyba vis tiek neturėjo teisės atlikti tarnybinio patikrinimo, kadangi Paslapčių įstatyme yra numatyta ne tarnybinio patikrinimo atlikimo, bet papildomo asmens tikrinimo procedūra (tuo metu galiojusios redakcijos Paslapčių įstatymo 17 str. 2 d. 11 p., 8 d.). Tiek iš Paslapčių įstatymo nuostatų, tiek iš Pažymos matyti, kad Tarnyba neteisėtai iniciavo bei atliko tarnybinį patikrinimą. Būtent šio neteisėtai pradėto ir atliekamo tarnybinio patikrinimo metu per DVS sistemą ir buvo viešinami pareiškėjo konfidencialūs duomenys. Tokiu būdu, Tarnyba pažeidė ne tik Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 8 dalį, bet ir tuo metu galiojusios aktualios redakcijos Statuto 33 straipsnio 7 dalies nuostatas.

33. Pažymoje nurodyta, jog su pareiškėjo Klausimyne pateiktais duomenimis, kurie buvo išsiųsti Valstybės saugumo departamentui (institucijai atlikusiai pareiškėjo tikrinimą), Tarnybos pareigūnai gali (galėjo) susipažinti VRM (institucijos išdavusios pareiškėjui leidimą dirbti su slapta informacija) Bendrojo departamento Slaptumo skyriuje. Tačiau, Tarnybos pareigūnas V. A. nei prieš surašydamas tarnybinį pranešimą, nei atlikdamas tarnybinį patikrinimą nesikreipė į šį skyrių ir tų duomenų nepatikrino. Todėl Tarnybos pareigūnai neteisėtai pradėjo ir atliko tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, patvirtina Pažyma. Tačiau teismas šios Pažymos turinio nevertino teisės aktų kontekste.

34. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ginčo, jog pareiškėjas Tarnybai nebuvo pateikęs duomenų apie nesantuokinį vaiką, nėra. Tačiau, teismas nevertino esminės aplinkybės, kad pareiškėjas ir neprivalėjo šios informacijos pateikti Tarnybai, kadangi Tarnyba nebuvo ir nėra ta institucija, kuri išdavė leidimą pareiškėjui dirbti su slapta informacija, ar atliko patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu.

35. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino teisės aktus pažeidžiančių ir tikrovės neatitinkančių atsakovo pateiktų išvadų. Informacija dėl pareiškėjo nesantuokinio vaiko nebuvo naujai paaiškėjusi, kadangi ji buvo žinoma tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek Valstybės saugumo departamentui, institucijoms, kurioms ir priklausė šią informaciją žinoti. Be to, su šia informacija turintys teisę galėjo susipažinti ir Tarnybos pareigūnai Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento Slaptumo skyriuje, tačiau to nepadarė.

36. Teismas netinkamai įvertino ir atsakovo išvadą, jog Tarnybos pareigūnų veiksmai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis (renkant, pradedant tarnybinius patikrinimus ar keliant į DVS) buvo teisėti ir nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Būtent neteisėtas tarnybinio patikrinimo iniciavimas ir jo atlikimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalies, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 8 dalies, nuostatas, ir buvo esminis pažeidimas, kurio pagrindu buvo viešinami pareiškėjo itin konfidencialūs asmeniniai duomenys.

37. Atsakovas VDAI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kurie eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje, tikrina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Pagal Tvarkos 9 punktą tokių asmenų tikrinimą atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir įstaigų prie VRM, kuriose formuojamos ar, priėmus į tarnybą, būtų formuojamos asmenų asmens (tarnybos) bylos, vadovų įgalioti valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į tai, VST vado įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti asmens duomenis, nurodytus Klausimyne.

39. Be to, VRM nurodė, kad Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis nustato, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. VRM 2019 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 1D-2486 pažymėjo, kad paaiškėjęs (sužinotas) faktas apie nesantuokinį vaiką buvo pagrindas asmenį papildomai tikrinti, taip pat tikrinti asmens nurodytus duomenis Klausimyne, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduotas.

40. Atsakovas pažymi, kad CSEK 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 1 SE-2 „Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos vertinimo“ nepasisakė, kad Tarnyba neturėjo teisės tikrinti pareiškėjo duomenų, ar tai darė neteisėtai.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VST atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

42. VST pažymi, kad galiojančiu teisiniu reguliavimu Tarnyba įpareigota (t. y. Tvarkos 9 punktas) tikrinti informaciją apie bet kurį Tarnyboje tarnaujantį, nepriklausomai nuo jo turimo laipsnio, pareigūną, kurio darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiagoje esantis Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 1D-2486 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“.

43. VST pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui nesiremti tais įrodymais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

44. VST teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs byloje duomenų apie neteisėtą pareiškėjo duomenų rinkimą ar viešinimą, konstatavęs, kad Inspekcijos išvados yra pagrįstos, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

47. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad jokios informacijos nenuslėpė, kadangi ją pateikė Valstybės saugumo departamentui ir VRM, o VST jos pateikti neprivalėjo. Taip pat remiasi CSEK Pažyma, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo būti tikrinamas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nenustatė pažeidimo renkant ir viešinant pareiškėjo konfidencialius asmeninius duomenis.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

49. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašė nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai VST pareigūnas rinko konfidencialią informaciją, susijusią su jo asmeniniu (šeiminiu) gyvenimu, ar teisėtai ir pagrįstai šis pareigūnas per DVS viešino šią konfidencialią informaciją. Taip pat prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo leista šiam pareigūnui rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją.

50. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.; pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog taikoma redakcija – galiojusi nuo 2018 m. liepos 15 d. – akivaizdi redakcinė klaida) 3 straipsnio, nustatančio asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, 1 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

51. Įstatymo 5 straipsnio, nustatančio asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

52. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų visumos nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 2 d. pildė Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „VISIŠKAI SLAPTAI“, „SLAPTAI“ arba „KONFIDENCIALIAI“, kuriame nurodė, jog turi du vaikus. Tačiau pagal duomenis, esančius Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, pareiškėjas turi tris vaikus. Taigi buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, pateikė galbūt melagingus (klaidingus) biografinius duomenis.

53. VST Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A., vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 17, 18, 22 straipsniais, VST vyr. specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punktu, atliko patikrinimą dėl duomenų patikimumo ir nustatė asmens informacijos (dėl turimų vaikų) neatitikimus.

54. Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

55. Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui (11 p.).

56. Pagal Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktą asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje. Kaip nurodė VST, Tvarkos 9 punktas nustato VST, kaip įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos, pareigą atlikti VST darbuotojų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu, tikrinimą.

57. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas Klausimyne galėjo būti nurodęs neteisingus (melagingus) duomenis apie save (savo vaikus), egzistavo pagrindas įgaliotam VST pareigūnui papildomai tikrinti pareiškėjo – VST darbuotojo – asmens duomenis, nurodytus Klausimyne.

58. Nurodytos teisės normos, taip pat VST Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punkte numatyta funkcija atlikti asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, patvirtina VST vyriausiojo specialisto V. A. teisę ir pagrindus nagrinėjamu atveju tvarkyti (rinkti ir kelti į DVS) pareiškėjo asmens duomenis.

59. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad iš naujo pildydamas Klausimyno 5 lapą jis nurodė visus savo vaikus ir šis klausimynas (VRM 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-115(RN)) buvo išsiųstas Valstybės saugumo departamentui. Tačiau atsižvelgiant į paminėtas Paslapčių įstatymo nuostatas, vien tai, kad teisingą (išsamią) informaciją pareiškėjas buvo pateikęs vėliau ar kitoms institucijoms, nepaneigia VST vado įgalioto VST pareigūno teisės tikrinti pareiškėjo pildytame Klausimyne pateiktų duomenų apie save (savo vaikus) teisingumą.

60. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo teisės aktuose įtvirtintas pagrindas tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, atsakovas, nenustatęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pažeidimų, Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą.

61. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi CSEK Pažyma, ji nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad CSEK Pažymoje padarė išvadą, jog nebuvo pagrindo tarnybiniam patikrinimui pagal Statutą, o ne duomenų, nurodytų Klausimyne, patikrinimui apskritai.

62. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

65. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė