Lithuanian court allows father's visitation rights and child support against mother in custody dispute.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas Regional Court partially overturned the first-instance judgment regarding the father's visitation rights and child support obligations. The court found that while the mother's psychological issues and past neglect justified restricting her unsupervised access, the father's right to maintain contact with his daughter must be protected through a structured schedule. Consequently, the appellate court established specific weekend and holiday visitation periods while upholding the first-instance ruling on financial support and custody arrangements.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code provisions on parental rights and duties; Family Law Act provisions on child visitation: The court must balance the best interests of the child with the fundamental right of parents to maintain contact, allowing supervised or scheduled visitation when one parent poses a risk to the child's well-being.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-7-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00489-2015-1Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.3. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos GudynienÄs (praneÅ¡Äja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. D., jo atstovei advokatei R.
M., atsakovei A. G., jos atstovui advokatui J. L., iÅ¡vadÄ teikianÄių institucijų atstovÄms G. V. ir A. J., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. D. apeliacinį skundÄ dÄl Prienų rajono apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-714-962/2015 pagal ieÅ¡kovo M. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovÄs A. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M.
D. dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos Prienų rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä nustatyti nepilnametÄs dukros M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovÄs dukros iÅ¡laikymui periodinÄmis iÅ¡mokomis po 50 Eur per mÄnesį nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , dukros lÄšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ ; nustatyti, kad atsakovÄ gali bendrauti su dukra vienÄ savaitgalį per mÄnesį, t. y.
Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 8.00 val. iki 20.00 val., taÄiau tik Å¡viesiu paros metu ir neiÅ¡veždama (neiÅ¡vesdama) jos iÅ¡ kiemo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo dienÄ (savaitgalį) su ieÅ¡kovu. NurodÄ, kad gimus dukrai apie pusÄ metų ja rÅ«pinosi abi Å¡alys. Iki 2015 m. balandžio 3 d. dukros faktinÄ gyvenamoji vieta buvo pas ieÅ¡kovÄ adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ten 2015 m. balandžio 3 d. naktį į 4 d. atsakovÄ pabÄgo su vaikais.
Gyvenant kartu, atsakovÄ nesitvarkÄ, negamino valgyti, buvo grubi vyresniosios dukros atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu. Su vaikais bÅ«davo apie 5 minutes, įnikdavo į telefonÄ ar kompiuterį ir eidavo miegoti. AtsakovÄ negali sudaryti dukrai tinkamų sÄ lygų augti ir vystytis, nesuvokia atsakomybÄs jausmo už vaikus, turi rimtų psichikos sutrikimų, reikalingas gydymas medikamentais. AtsakovÄ du kartus bandÄ Å¾udytis. IeÅ¡kovo galimybÄs tinkamai parÅ«pinti dukra geresnÄs už atsakovÄs, dukros gyvenamoji vieta su tÄvu labiau atitiktų jos interesus.
IeÅ¡kovas gyvena su savo mama D. D. jai priklausanÄiame gyvenamajame name su visais patogumais. M. prisiriÅ¡usi prie ieÅ¡kovo mamos, jai sukurtos tinkamos sÄ lygos gyventi, turi savo kambarį, lovÄ . IeÅ¡kovo motina prižiÅ«ri namus, neįgaliÄ savo motinÄ , padÄtų prižiÅ«rÄti ir M. IeÅ¡kovas neturi žalingų įproÄių, darbe charakterizuojamas teigiamai. Dukra laukia susitikimų su juo ir noriai bendrauja. Savaitgaliais su dukra galÄtų praleisti daug laiko, taÄiau atsakovÄ kategoriÅ¡kai jam neleidžia M.pasiimti į namus.
Vaikui iÅ¡laikymo atsakovei iÅ¡Äjus neteikÄ, atveždavo lauktuvių.AtsakovÄ pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä nustatyti dukros M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 156 Eur kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystÄs, pinigus pervedant į atsakovÄs sÄ skaitÄ už einamÄ jį mÄnesį iki to mÄnesio 20 dienos, nustatant, kad atsakovÄ tvarkys lÄÅ¡as uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 624 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
NurodÄ, kad iÅ¡ pradžių gyvenant pas ieÅ¡kovo mamÄ viskas buvo gerai, taÄiau mergaitei gimus, ieÅ¡kovo mama siekÄ vaikÄ iÅ¡ atsakovÄs atimti, vaikÄ savindavosi. IeÅ¡kovo ir jo motinos elgesys veikÄ jos ir dukters psichikÄ , iÅ¡balansavo jų gyvenimÄ dÄl jo pastovaus girtavimo su draugais vaiko akivaizdoje, nepagarbaus elgesio, priekabiavimo, psichologinio bei fizinio smurto. DÄl tokio ieÅ¡kovo elgesio komplikavosi jos sveikata, teko kreiptis į psichologus, vÄliau â į Garliavos moters apsaugos reabilitacijos centrÄ .
RÅ«pindavosi namais, bet neįtikdavo, bÅ«davo engiama. IeÅ¡kovas labai mažai bendraudavo su dukra ir visiÅ¡kai nesidomÄjo jos ugdymu. SBÄ® Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre (toliau â Krizių centras) gyvena nuo 2015 m. balandžio 27 d., taÄiau yra galimybÄ prasitÄsti gyvenimo laikÄ iki pusantrų metų. Jos mÄnesio pajamos Å¡iuo metu yra apie 300 Eur. Mokosi Kauno pramonÄs mokykloje 3 klasÄje padavÄja barmene, baigÄ 12 klasÄ. Å iuo metu yra sveika, vaistų nevartoja.
Dukra pakankamai maža, emociÅ¡kai prisiriÅ¡usi prie mamos. Jos ir dukros santykiai labai artimi, tarp jų yra gilus emocinis ryÅ¡ys. Abi jos dukros tarpusavyje bendrauja, žaidžia, sutaria, nuo ryto iki vakaro bÅ«na kartu. IeÅ¡kovui moterų apsaugos centre lankyti mergaiÄių nedraudžia. Neleido ieÅ¡kovui pasiimti ir iÅ¡sivežti dukros, nes bijojo, jog jÄ atims. Alkoholio nevartoja, nebent per Å¡ventes. IeÅ¡kovo apsilankymas trunka iki 10 min., atveža vaisių, saldumynų, taÄiau iÅ¡laikymo vaikui jis neteikia nuo 2015 m. balandžio 3 d.
DÄl ankstesnio netinkamo elgesio Å¡eimoje dukra nenori bÅ«ti su tÄvu, jo bijo. AtsakovÄ gali tinkamai auklÄti ir prižiÅ«rÄti dukrÄ . Dukros iÅ¡laikymui per mÄnesį reikia skirti ne mažiau kaip 312 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Prienų rajono apylinkÄs teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. NepilnametÄs M. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatÄ su atsakove; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui po 156 Eur periodinių iÅ¡mokų kas mÄnesį nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 624 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , iÅ¡laikymo lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovÄ.SprendÄ, jog dviejų metų ir Å¡eÅ¡ių mÄnesių amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi svarbus glaudus ryÅ¡ys su motina.
NÄra duomenų apie atsakovÄs smurtinį elgesį ar neigiamÄ psichologinį poveikį dukroms. NenustatÄ, kad atsakovÄ negalÄtų pasirÅ«pinti dukra, bÅ«tų neatsakinga, neprognozuojama asmenybÄ, turinti sveikatos problemų. Bylos nagrinÄjimo metu atsakovÄ aktyviai gynÄ savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu, susirado tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kreipÄsi dÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos, pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, teigiamai charakterizuojama Krizių centro darbuotojų.
Neigiamai atsakovÄ apibÅ«dino tik ieÅ¡kovas ir jo kviesti liudytojai. AtsakovÄs Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinÄs rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dÄl to, kad kita dukra G. nebuvo laiku paskiepyta, taÄiau dukra motinai grÄ Å¾inta po mÄnesio, kitų nusiskundimų ar vaiko teisių pažeidimų nenustatÄ. AplinkybÄ, jog vieno iÅ¡ tÄvų socialinÄ ir materialinÄ padÄtis yra geresnÄ už kito, negali lemti sprendimo dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad ieÅ¡kovas gyvena jo motinai priklausanÄiame name, patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi sÄ lygas tinkamai pasirÅ«pinti dukra jos bendravimo su tÄvu laiku.
IeÅ¡kovas gali pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas, teikdamas didesnį iÅ¡laikymÄ . NÄra pagrindo sprÄsti, kad ieÅ¡kovo ryÅ¡ys su vaiku yra artimesnis, glaudesnis. NustaÄius Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, ji bÅ«tų atskirta ne tik nuo motinos, bet ir nuo sesers. Seserų atskyrimas, kai jas sieja glaudÅ«s santykiai, pažeistų vaikų interesus. PriteisÄ iÅ¡laikymo sumÄ , kuri užtikrins bÅ«tinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, o ieÅ¡kovas galÄs patenkinti bÅ«tinus savo poreikius.
Vaiko specialių poreikių nenustatÄ. AtsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ir atsakovÄs turtinÄ padÄtį, į maÅ¾Ä jų dukros amžių. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, jog jo amžius, sveikatos bÅ«klÄ ar kitos aplinkybÄs ribotų galimybes dirbti ir gauti pajamas. IeÅ¡kovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti, privalo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimÄ pakeisti, atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:SprÄsdamas ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normas draudimÄ teikti privilegijas tÄvui ar motinai dÄl jo lyties (tolerancija lyties aspektu) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį 9 straipsnio 1 dalį, valstybÄs dalyvÄs gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų â teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisÄ Ä¯ Å¡eimos ryÅ¡ius, teisÄ nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tÄvais prieÅ¡ jų norÄ kiekvienam vaikui, priklausanÄiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tÄvų arba teisÄtų globÄjų rasÄs, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų tautybÄs, etninÄs ar socialinÄs kilmÄs, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.
IÅ¡ Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies iÅ¡plaukia, kad negalima teikti privilegijų tÄvui ar motinai dÄl jo lyties, rasÄs, tautybÄs, kalbos, kilmÄs, socialinÄs padÄties, įsitikinimų ar pažiÅ«rų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tÄvų teisÄs yra lygios. Teismas turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tÄvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje M.
P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismas turÄjo atsižvelgti į Å¡iuos juridinius faktus: kiekvieno tÄvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybÄs teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tÄvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustaÄius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tÄvų, artimųjų giminaiÄių, kiekvieno tÄvo dorovinius ir kitokius asmenybÄs bruožus, tÄvų požiÅ«rį į vaiko auklÄjimÄ , augimÄ ir tobulÄjimÄ , tÄvų dalyvavimÄ vaikÄ auklÄjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginÄo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tÄvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklÄjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tÄvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinÄ tÄvų padÄtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinÄias reikÅ¡mÄ aplinkybes (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3- 320/2006; 2007 m. lapkriÄio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3- 513/2007). Teismas nevertino Prienų rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) iÅ¡vados, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tÄvu neprieÅ¡tarauja mažametÄs interesams.
Tai nurodÄ ir VTAS atstovÄ R. O.. Teismas vadovavosi tik Kauno rajono savivaldybÄs administracijos VTAS iÅ¡vada, kuri yra akivaizdžiai formali, duoda apsilankius tik vienÄ kartÄ Krizių centre. Å io skyriaus atstovai nedalyvavo nei viename teismo posÄdyje, kas patvirtina, kad byla jiems nebuvo svarbi. Prienų rajono savivaldybÄs administracijos VTAS darbuotojai atsakovÄ Å¾inojo. Nuo 2011 m. rugpjÅ«Äio 10 d. iki Å¡iol dÄl socialinių įgÅ«džių stokos, negalÄjimo tinkamai rÅ«pintis nepilnameÄiais vaikais atsakovÄ Ä¯traukta į socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių nepilnameÄius, apskaitÄ .
Teismas nevertino, kad atsakovÄs nepilnametei dukrai G. 2012 m. vasario 20 d. buvo nustatyta laikinoji globa, ji motinai grÄ Å¾inta po dviejų mÄnesių. Prienų rajono savivaldybÄs administracijos VTAS iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos dÄl netinkamo ja rÅ«pinimosi. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovÄ nakties metu pabÄgo 2015 m. balandžio 4 d., o Kauno krizių centre apsigyveno tik 2015 m. balandžio 27 d., t. y. daugiau kaip tris savaites buvo be namų su dviem mažametÄmis dukromis.
Teismas nesiaiÅ¡kino, kur tuo metu atsakovÄ su vaikais buvo. NeatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybÄ, kad, naktį lipdama kopÄÄiomis, atsakovÄ galÄjo nukristi, dukros galÄjo susižeisti, į tai, kokios emocinÄs bÅ«klÄs jos turÄjo bÅ«ti. NeatsižvelgÄ, kad atsakovÄ tris savaites slÄpÄ nuo ieÅ¡kovo dukrÄ . Ji nebÅ«tų Äjusi į Kauno krizių centrÄ , jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų kreipÄsis į teismÄ . AtsakovÄs iÅ¡ namų nevarÄ, dukros atimti neketino. Jeigu atsakovÄs laisvÄ buvo apribota, galÄjo iÅ¡kviesti policijÄ (vienÄ kartÄ kvietÄ).
Kauno rajono savivaldybÄs administracijos VTAS iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. IÅ¡vadoje nurodoma, kad, susisiekus telefonu su Krizių centro socialine darbuotoja I. T., pastaroji nurodžiusi, jog M. dažnai lanko tÄvas, kartais atvyksta labai trumpam, kitos darbuotojos nÄra pastebÄjusios tÄvo didelio domÄjimosi vaiku, neaiÅ¡ku, pas kÄ jis atvyksta â pas dukrÄ ar pas jos motinÄ , nesiderina prie vaiko miego režimo, atvykÄs pažadina miegantį vaikÄ . TaÄiau teismo posÄdyje I.
T. Å¡ių aplinkybių nepatvirtino, nurodÄ, kad ieÅ¡kovas pas dukrÄ atvykdavo po darbo, su ja bendravo nuo 17 iki 19 val., nebuvo jokių problemų dÄl jo bendravimo su dukra. Tokiu laiku vaikai nemiega pietų miego, todÄl prikelti M. nebuvo reikalo. I. T. nurodÄ, kad dirba iki 17 val., todÄl paprastai susitikimų nematÄ. NeaiÅ¡ku, kas yra kitos darbuotojos. Krizių centro 2015 m. liepos 14 d. raÅ¡te Nr. SD-1418 taip pat nenurodytos VTAS iÅ¡vadoje minÄtos aplinkybÄs.Teismui pakako atsakovÄs paaiÅ¡kinimų, kad ji ieÅ¡kosis darbo, nuomosis butÄ .
Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovas neturi nuosavo gyvenamojo ploto, nors nustatyta, jog gyvena kartu su motina jai priklausanÄiame gyvenamajame name. Svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad Å¡eimos ir socialinių ryÅ¡ių tÄ sa yra svarbi sÄ lyga stabiliam ir sveikam psichologiniamâsocialiam auganÄio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenanÄių tÄvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybÄ turÄti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galÄtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. V. v.
J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymÄjÄs vaiko teisÄs į saugiÄ ir nusistovÄjusiÄ aplinkÄ svarbÄ (Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nesuvokia, kaip dukrai geriau gyventi Krizių centre, o ne jai įprastoje aplinkoje, kur jos visi poreikiai buvo tenkinami maksimaliai. Vaikui ten nÄra saugi aplinka, atsakovÄ nesistengÄ susirasti kito gyvenamojo ploto, o Å¡iuo metu jos buvimo vietos nežino. Neturi galimybÄs matytis ir bendrauti su savo dukra.
Teismas privalÄjo atsižvelgti į ieÅ¡kovo geranoriÅ¡kumÄ , bendradarbiavimÄ . Asmens didesnis geranoriÅ¡kumas, užtikrinant vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenanÄiu tÄvu, taip pat gali bÅ«ti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su Å¡iuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamcmte v. Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tÄvų tarpusavio konfliktiÅ¡kumas ir motinos polinkis neleisti tÄvui bendrauti su vaiku, nusprÄsta, kad tÄvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenanÄio kito tÄvo bendravimÄ .
Å eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, taÄiau Å¡iuo atveju jis buvo abejingas faktams. AtsakovÄ akivaizdžiai trukdo ieÅ¡kovui matytis su dukra, laiko dukrÄ savo nuosavybe, savaitgaliui jÄ iÅ¡siveža pramogaudama su dukrai svetimu vyriÅ¡kiu. Teismas nesiekÄ iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄo, savo iniciatyva nenustatÄ bent minimalios bendravimo su dukra tvarkos. TurÄs kreiptis į teismÄ dÄl bendravimo tvarkos nustatymo ir vÄl bylinÄtis. Esant duomenų, kad viena iÅ¡ Å¡alių gali sirgti psichikos ar kitokia liga, pavojinga vaiko sveikatai, teismas turi Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, užklausti atitinkamas institucijas (savivaldybÄs psichikos sveikatos centrÄ , priklausomybÄs ligų centrÄ , pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centrÄ ).
AtsakovÄ daug kartų keitÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todÄl į psichikos sveikatos centro įskaitÄ galÄjo bÅ«ti įraÅ¡yta kitame rajone. Teismas duomenis apie atsakovÄs sveikatÄ iÅ¡reikalavo tik bylos nagrinÄjimo metu, sprendžiant dÄl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡is klausimas buvo nesvarbus.Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas â vilkino laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimo klausimÄ , iÅ¡sakÄ iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ apie Å¡alių dukros ypatingÄ prisiriÅ¡imÄ prie motinos.
DÄl to teismui reiÅ¡kÄs nuÅ¡alinimÄ , taÄiau teisÄja nebuvo nuÅ¡alinta. TeisÄja demonstravo ypatingÄ pasyvumÄ , nei vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo kviestų liudytojų neuždavÄ klausimų. Tai rodo, kad jų parodymams neteikÄ jokios svarbos. AtsakovÄs kviestiems liudytojams turÄjo tik po vienÄ klausimÄ apie seserų tarpusavio ryÅ¡ius. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad negalima atskirti seserų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. gegužÄs 14 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-595/2001 pripažinta pagrįsta teismų pozicija, kad brolių atskyrimas nÄra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.
Be to, Prienų rajono savivaldybÄs administracijos VTAS nuomone, seserų iÅ¡skyrimas neprieÅ¡tarautų Å¡alių dukros interesams. AtsakovÄs dukrÄ G. myli kaip savo dukrÄ , G. jį vadina tÄÄiu. Liudytojai patvirtino, kad G. niekada nebuvo iÅ¡skiriama, pati atsakovÄ grubiai elgdavosi su G. Teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kÄ ir tuo, kad sprendimas grindžiamas tik atsakovÄs parodymais. Liudytoja I. D. teisme parodÄ, kad iÅ¡gÄrusi atsakovÄ elgdavosi agresyviai, save žalodavo. Liudytojai E. S. ir N. S. paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ Å¡aukdavo ant savo vaikų, tampydavo juos, jų neprižiÅ«rÄjo.
IeÅ¡kovas niekada nesmurtavo prieÅ¡ atsakovÄ. Liudytojai neturÄjo suinteresuotumo bylos baigtimi, su atsakove nÄra susipykÄ ir neturi pagrindo jos apkalbÄti. Jų parodymai buvo iÅ¡samus, nuoseklÅ«s ir informatyvÅ«s. AtsakovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimo nekeisti, apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nurodo, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas. IeÅ¡kovas nenurodo, kokias įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas teismas pažeidÄ.
Vadovaujasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo praktika, kuri nÄra analogiÅ¡ka nagrinÄjamai bylai. IeÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra vertina Kauno savivaldybÄs administracijos VTAS iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas pats vaiku negali pasirÅ«pinti. IeÅ¡kovas siekia pakenkti atsakovei už tai, kad jį paliko, ir patenkinti savo motinos ambicijas. Ä®rodyta, kad vaiku rÅ«pinosi atsakovÄ ir ieÅ¡kovo motina. Gyvenant su ieÅ¡kovu jis atsakovei darÄ psichologinį spaudimÄ , neigiamai veikÄ vaikų psichikÄ , kas atsiliepÄ jų sveikatai.
Tarp dukrų yra gilus emocinis ryÅ¡ys, abu vaikai nuo gimimo auga kartu, juos iÅ¡skyrus jiems bÅ«tų padaryta psichologinÄ trauma, o esant tokiems Å¡alių santykiams vaikai negalÄtų bendrauti. IeÅ¡kovas nepagrįstai kaltina teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, nepateikÄ nei vieno teismo Å¡aliÅ¡kumo fakto. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tÄvu ir, jÄ nustatÄs su motina, nepasisakÄ dÄl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
DÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tÄvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimÄ vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tÄvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojanÄia ar tÄvams gyvenant skyrium. Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokÄ ar negyvendami kartu, tÄvai privalo susitarti dÄl tÄvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklÄjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ .
Visi su vaikų auklÄjimu susijÄ klausimai sprendžiami bendru tÄvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tÄvai nesusitaria, ginÄijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų sprÄsti klausimų â vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tÄvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turÄtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, sprÄsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Vaiko interesai â esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisÄs aktų garantuojamu prioritetinÄs vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v.
E. B. dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinio kaltÄs, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo).Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, sprÄsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tÄvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tÄvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.
AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tÄvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybÄs bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklÄjimÄ , augimÄ ir tobulÄjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginÄo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklÄjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tÄvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinÄ tÄvų padÄtį) ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v.
V.S. dÄl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Remdamasis Å¡iomis nuostatomis apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių nepilnametÄs dukros M. gyvenamÄ jÄ vietÄ pagrįstai nustatÄ su motina. Apelianto argumentai apie nesivadovavimÄ Konstitucijos 29 straipsniu ir CK 156 straipsnyje įtvirtintomis lygiomis tÄvų teisÄmis yra deklaratyvÅ«s, nesusieti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir CPK 185 straipsnio tvarka įvertintomis aplinkybÄmis.
SprÄsdamas, kad Å¡alių dukters interesus geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne lyties ar kitais apelianto akcentuojamais kriterijais, o iÅ¡ esmÄs teigiama jos asmenybÄs charakteristika, emociniu ryÅ¡iu tarp motinos ir mažameÄio vaiko, Å¡alių dukters glaudžiu ryÅ¡iu su nepilnai dviem metais vyresne seserimi, nebuvimu objektyvių duomenų, jog atsakovÄ prieÅ¡ vaikÄ smurtauja ar daro dukroms neigiamÄ psichologinį poveikį, neužtikrina joms gyvenimo sÄ lygų.
Apelianto nurodytas atsakovÄs pabÄgimas iÅ¡ namų (jo motinos bÅ«sto) susijÄs iÅ¡imtinai su judviejų konfliktais ir nesusiklosÄiusiais santykiais tarp atsakovÄs bei ieÅ¡kovo motinos. Nei liudytojai, nei VTAS, nei Krizių centro, kuriame atsakovÄ apsigyveno iÅ¡Äjusi iÅ¡ bendro bÅ«sto, darbuotojai nepatvirtino, jog toks gyvenamosios vietos pakeitimas Å¡alių dukrai bÅ«tų padarÄs neigiamÄ poveikį. PrieÅ¡ingai â apeliacinio proceso metu nustatyta, kad, iÅ¡Äjusi iÅ¡ Krizių centro, atsakovÄ iÅ¡vyko gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2016 m. gegužÄs 17 d. gautas Kauno miesto savivaldybÄs administracijos VTAS raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad atsakovÄ Å¡iuo adresu (duomenys neskelbtini)nebegyvena, Å¡iuo metu jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2016 m. liepos 4 d. gautas Kauno rajono savivaldybÄs administracijos VTAS raÅ¡tas Nr. VS-1690 dÄl iÅ¡vados teikimo civilinÄje byloje, kuriame nurodyta, kad atsakovÄ pastaruoju adresu nebegyvena nuo 2016 m. gegužÄs 19 d., su dukromis M.
D. ir G. S. atsakovÄ yra iÅ¡vykusi į DanijÄ dirbti, nes M. tÄvas neteikia dukrai iÅ¡laikymo, tikrinimo metu jos Å¡eima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Danijoje, el. paÅ¡tas (duomenys neskelbtini). PažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apeliantas neneigÄ atsakovÄs teiginių apie iÅ¡laikymo vaikui neteikimÄ (atsakovÄs banko sÄ skaitos 2015 m. birželio 1 d. â 2017 m. gegužÄs 27 d. iÅ¡raÅ¡as rodo, jog po 110 Eur iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas vaikui yra sumokÄjÄs po keturis kartus 2015 m. ir 2016 m. ir vienÄ kartÄ 2017 m.), todÄl sprÄstina apie tuo metu egzistavusiÄ objektyviÄ atsakovÄs iÅ¡vykimo priežastį.
ValstybinÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. pateikÄ teismui Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimo aktÄ , nurodÄ, kad atsakovÄ su mažamete dukra grįžo į LietuvÄ , gyvena adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Kauno m. savivaldybÄs administracijos VTAS 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimo akto matyti, jog atsakovÄ gyvena iÅ¡ savininko nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, bÅ«stas tvarkingas, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nÄra, motinos santykiai su dukromis geri, vaikai turi dviejų aukÅ¡tų lovÄ , žaislų, vaikai priregistruoti Kauno raj.
Garliavoje esanÄioje medicinos įstaigoje âMedica klinikaâ, specialieji poreikiai vaikams nenustatyti, pagalba neteikiama, atsakovei iÅ¡gyventi padeda broliai ir sesuo, vaikai sveiki, iÅ¡analizuota jų mityba, glaudus bendravimo su motina pobÅ«dis. AtsakovÄs gyvenimo sÄ lygos buvo patikrintos ir 2017 m. balandžio 4 d. Kauno m. savivaldybÄs VTAS akte nurodyta, kad atsakovÄ yra bedarbÄ, gauna iÅ¡laikymÄ dukrai G., materialiai padeda artimieji, dukters M. tÄvas iÅ¡laikymo neteikia, atsakovÄ gauna 211 Eur darbo biržos iÅ¡mokÄ , Å¡eimos pajamos â 300 Eur.
Tuo metu atsakovÄ su vaikais gyveno viename kambaryje. Kadangi Å¡viesus ir Å¡iltas kambarys buvo neÅ¡varus ir netvarkingas, buities sÄ lygos įvertintos patenkinamai. 2017 m. balandžio 12 d. su Å¡alių dukra M. bendravo VTAS psichologÄ psichoterapeutÄ dr. I. Å . â S., kuri nurodÄ, jog dÄl kalbos sutrikimo su vaiku kalbÄtis sunku, jis kalba sava kalba, naudoja keletÄ Å¾odžių, apklausa negalima; tarp vaiko ir motinos stebimas geras ryÅ¡ys. Kalbos defektas mediciniÅ¡kai patvirtintas 2017 m. balandžio 14 d.
âMedica klinikaâ pažymoje, kurioje nurodyta, jog mergaitÄ lankosi pas logopedÄ . IÅ¡ Kauno A. S. mokyklosâdaugiafunkcio centro 2017 m. gegužÄs 19 d. pažymos matyti, jog Å¡alių dukra nuo 2017 m. balandžio 11 d. lanko ikimokyklinÄ âŽiogelioâ grupÄ, už lankymÄ moka pilnÄ kainÄ 52,00 Eur. IÅ¡ UAB âMedienos ERA LTâ 2017 m. gegužÄs 30 d. pažymos matyti, kad atsakovÄ dirba įmonÄje Å¡lifuotoja nuo 2017 m. gegužÄs 8 d. ir yra charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, stropi darbuotoja ir puiki kolegÄ.
Visi Å¡ie duomenys yra surinkti dviejų metu laikotarpiu. Jie patikimai pagrindžia, jog atsakovÄ tinkamai rÅ«pinasi Å¡alių dukra, užtikrina jos buitinius, socialinius, medicininius, edukacinius poreikius, todÄl apelianto argumentai apie tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieÅ¡tarauja vaiko interesams, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto teiginius apie atsakovÄs socialinių įgÅ«džių stokÄ paneigia minÄtos VTAS iÅ¡vados ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016 m. gegužÄs 2 d. sprendimas Nr. 6.16/62, kuriuo socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugų teisimas atsakovÄs Å¡eimai buvo nutrauktas.
Bylos inicijavimas rodo, kad ieÅ¡kovas nori vykdyti tÄvo pareigas auklÄti vaikÄ , todÄl apeliacinio skundo argumentai dÄl jo bendravimo su vaiku atsakovei bÅ«nant Krizių centre ginÄo dalyko vertinimui esminÄs reikÅ¡mÄs neturi. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Prienų rajono savivaldybÄs VTAS iÅ¡vados, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tÄvu neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju vien gerų ieÅ¡kovo ketinimų ir palankaus jo gyvenamosios vietos VTAS vertinimo nepakanka.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja tÄvus, kitus teisÄtus vaiko atstovus, valstybÄs, vietos savivaldos ir visuomeninÄs institucijas, kitus fizinius ir juridinius asmenis visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisÄtus vaiko interesus (4 straipsnio 1 punktas). Prienų rajono savivaldybÄs VTAS nuomone, seserų iÅ¡skyrimas neprieÅ¡tarautų M. D. interesams, taÄiau pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju seserų atskyrimas nuo motinos ir sesers vaiko vystymuisi bÅ«tų žalingas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes apie atsakovÄs gebÄjimÄ rÅ«pintis vaikais ir vaikų ryšį nuo pat Å¡alių dukters gimimo, apeliacinÄs instancijos teismas, nekartodamas iÅ¡samių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pritaria jo iÅ¡vadai, kad, atskyrus M. nuo sesers, abiejų mergaiÄių interesai bÅ«tų grubiai pažeisti. Apelianto nurodytos kasacinÄs bylos Nr. 3K-3-595/2001 aplinkybÄs nÄra tapaÄios nustatytoms apeliacine tvarka tikrinamoje byloje, todÄl Å¡ia nutartimi nesiremtina.
DÄl teismo Å¡aliÅ¡kumoTeismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas sieja su iÅ¡ankstinÄs, jo vertinimu, nuomonÄs iÅ¡sakymu nustatant laikinÄ dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, laikinosios apsaugos sprendimo vilkinimu, klausimų ieÅ¡kovo liudytojams neteikimu, rÄmimuisi tik atsakovÄs liudytojais, aplinkybių dÄl seserų atskyrimo ir atsakovÄs psichinÄs sveikatos duomenų vertinimu. Formuodamas teismų praktikÄ sprendžiant klausimus, susijusius su teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimu, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Å¡ioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrÄžia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nÄ vienas teisÄjas neturi asmeniÅ¡kai turÄti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas, taip pat teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonÄ.
Vertinant objektyviuosius aspektus turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dÄlto kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavÄs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinÄmis priemonÄmis, pvz., nuÅ¡alinimu, nusiÅ¡alinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2000 m. lapkriÄio 6 d., nutartis, priimta civilinÄje byloje A.S. v B.B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J.A. v R.P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.B., T.B. v.
V.B., bylos Nr. 3K-3-3402/2008). Å alių teiginiai apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžianÄias aplinkybes turi bÅ«ti įrodyti. Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinÄs instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ dÄl įrodymų vertinimo. Kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas nÄra teismo Å¡aliÅ¡kumas. Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisÄ Ä¯vertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis).
IeÅ¡kinį teisme gavus 2015 m. balandžio 14 d., jį priÄmus balandžio 16 d., tos paÄios dienos nutartimi buvo iÅ¡sprÄstas klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinÄjimo teismo posÄdyje, gavus VTAS iÅ¡vadas dÄl praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos. 2015 m. balandžio 27 d. paskirto teismo posÄdžio data pakeista dÄl objektyvios priežasties (teisÄjų mokymų), 2015 m. gegužÄs 11 d. teismo posÄdis atidÄtas gegužÄs 28 d., Kauno m. VTAS neturint galimybių patikrinti tuo metu Kauno rajone gyvenusios atsakovÄs gyvenimo sÄ lygų.
LaikinÄ sias apsaugos priemones taikyti atsisakyta 2015 m. birželio 1 d. nutartimi. 2016 m. rugsÄjo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino, jog taikyti laikinÄ jÄ apsaugÄ pirmosios instancijos teismas atsisakÄ pagrįstai. Taigi, Å¡io klausimo sprendimas nebuvo užvilkintas, o tarpinis procesinis sprendimas dÄl laikinosios apsaugos priemonių taikymo nelaikomas iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs dÄl ginÄo esmÄs pareiÅ¡kimu. Sprendimas dÄl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų priimamas, tik bylÄ iÅ¡nagrinÄjus iÅ¡ esmÄs (CPK 265 straipsnis).
IÅ¡ sprendimo apraÅ¡omosios ir motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų liudytojų parodymus, iÅ¡reikalavo ir įvertino atsakovÄs psichinÄs sveikatos duomenis. Apeliacinis skundas negrindžiamas ieÅ¡kovo procesinių teisių pažeidimu, draudžiant teikti klausimus savo pakviestiems liudytojams, jei, apelianto vertinimu, tokie klausimai buvo bÅ«tini (pažymÄtina, kad Å¡ios skundo dalies apeliantas nemotyvuoja konkreÄiomis neiÅ¡aiÅ¡kintomis bylos aplinkybÄmis, kurios turÄjo bÅ«ti nustatytos jo liudytojų parodymais).
AplinkybÄs dÄl seserų atskyrimo įvertintos nutarties 18 punkte. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dÄl bylÄ nagrinÄjusios teisÄjos nuÅ¡alinimo Prienų rajono apylinkÄs teismo teisÄjos, laikinai einanÄios teismo pirmininkÄs pareigas, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. DÄl bendravimo su vaiku tvarkosApeliacine tvarka vertinamoje byloje klausimas dÄl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkos nebuvo sprÄstas, nes nei viena Å¡alis dÄl to nebuvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio reikalavimų.
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, priÄmÄs ieÅ¡kinio netenkinantį sprendimÄ , teismas bendravimo tvarkÄ turÄjo nustatyti ex officio.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti apsaugota ir vaiko teisÄ bendrauti su kitu tÄvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todÄl teismas, sprÄsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ ir nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų, turi iÅ¡sprÄsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu ar motina klausimÄ .
Å iÄ vaiko teisÄ užtikrinant vÄliau, kai jau yra iÅ¡sprÄstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryÅ¡ys su atskirai gyvenanÄiu tÄvu ar motina susilpnÄs ar bus visai nutrÅ«kÄs. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenanÄiu tÄvu ar motina, reiÅ¡kia nepakankamÄ vaiko teisių apsaugÄ ir Å¡ios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016 civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A.N. ieÅ¡kinį atsakovui L.N. dÄl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobÅ«džio nustatymo, turto padalijimo). Remiantis nurodytomis nuostatomis, ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina apeliacijos metu.
Formuodamas teismų praktikÄ , nustatant tÄvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, jog maksimalaus dalyvavimo auklÄjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tÄvui (motinai) negyvenanÄiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A.
U. ieÅ¡kinį atsakovei G. U. dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tÄvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulÄžiÅ«rai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nÄra nustatyta, kad Å¡alių vaikui kenktų maksimalus bendravimas su tÄvu.
IeÅ¡kovas pageidauja bendrauti su dukra kiekvieno mÄnesio treÄiÄ savaitÄ, nepertraukiamai nuo sekmadienio iki sekmadienio, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomÄ dukros paÄmimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra kiekvieno mÄnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Å v.
KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ gruodžio 26 d., per Naujuosius Metus gruodžio 31 d., Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., bei kiekvienais neporiniais metais Å v. KalÄdų pirmÄ jÄ dienÄ gruodžio 25 d. ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 12.00val. iki 20.00 val., apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena; kiekvienÄ Motinos dienÄ ir motinos gimtadienio dienÄ , nepriklausomai nuo tÄvui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja motina; kiekvienÄ tÄvo dienÄ ir tÄvo gimtadienį, nepriklausomai nuo tÄvui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieÅ¡kovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena; ieÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu, vaikÄ ieÅ¡kovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal paskutinÄs atostogų dienos 20.00 val.
Apie numatomÄ bendravimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti motinÄ prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mÄnesį. Tokių atostogų metu ieÅ¡kovas privalo sudaryti galimybÄ atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonÄmis; apie Å¡alių ir/ ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio paÅ¡to pasikeitimÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuota nedelsiant; serganÄiÄ dukrÄ ieÅ¡kovas turi teisÄ lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laikÄ ir anksto suderinÄs su atsakove.
AtsakovÄ praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovui bendravimo tvarkÄ atsižvelgiant į tai, kad dukra jo nepažįsta ir reikia laiko pripratimui:
1. ieÅ¡kovas lanko vaikÄ kas antrÄ savaitÄ Å¡eÅ¡tadieniais, paimdamas jÄ iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.;
2. ieÅ¡kovas per tÄvo dienÄ aplanko vaikÄ paimdamas iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.;
3. ieÅ¡kovas dukros gimimo dienÄ aplanko jÄ , iÅ¡ anksto praneÅ¡damas apie apsilankymÄ , dukrai sugrįžus iÅ¡ darželio, o jei tai sutaptų su poilsio diena, netrukdomai bendraudamas namuose arba paimdamas iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 17.00 val. Mano, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, pripratimui prie tÄvo reikÄtų vienoâdviejų mÄnesių. TeisÄjų kolegija sutinka su atsakove, kad, įvertinus vaiko amžių (keturi metai), gyvenimo skyrium trukmÄ (du metai), bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis, kuomet bendravimas su tÄvu nebÅ«tų toks intensyvus, kokio pageidauja ieÅ¡kovas.
DÄl to dviems mÄnesiams nustatytina atsakovÄs pasiÅ«lymo 1 punkte nurodyta bendravimo tvarka (tÄvo diena ir vaiko gimtadienis Å¡iuo metu yra praÄjusios datos). Atsižvelgiant į nebuvimÄ duomenų, dÄl kurių po pereinamojo laikotarpio reikÄtų riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra, po jo nustatytina detalesnÄ, labiau vaiko ir Å¡alių interesus atitinkanti ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nurodyta bendravimo tvarka, iÅ¡skyrus nepertraukiamÄ bendravimÄ kiekvieno mÄnesio vienÄ savaitÄ â Å¡alių dukra lanko vaikų darželį, dÄl to toks bendravimas neatitiktų jos ugdymo proceso.
Kadangi atsakovÄ dukrÄ iÅ¡ vaikų darželio paima apie 18.00 val. atitinkamai vaiko paÄmimas iÅ¡ gyvenamosios vietos koreguotinas į 19.00 val. Papildytina, kad apie dukros susirgimÄ , dÄl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ , atsakovÄ privalo nedelsdama informuoti ieÅ¡kovÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vadosPirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatydamas su atsakove, todÄl Å¡i sprendimo dalis paliktina galioti.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ teismo aktyvumo principo Å¡eimos byloje, ginant nepilnameÄio vaiko interesus, sprendimas papildytinas ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmÄs nekeiÄiamas, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo papildymas siejamas su skyrium gyvenanÄio tÄvo teise bendrauti užtikrinimu, kad tai atitinka vaiko ir tuo paÄiu abiejų tÄvų interesus, kad atsakovÄ bendravimui neprieÅ¡tarauja, kad ji nÄra atsakinga už pirmosios instancijos teismo ex officio neįgyvendintÄ pareigÄ nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , į procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų susidarymo ir padidÄjimo priežastį (atsakovÄs gyvenamosios vietos keitimÄ apeliacijos metu), Å¡alių patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacijos metu tarp jų nepaskirstytinos, o procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ½ dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti Prienų rajono apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ , jį papildant tokia pastraipa:âNustatyti ieÅ¡kovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ :2017 m. liepos ir rugpjÅ«Äio mÄnesiais ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kas antrÄ savaitÄ Å¡eÅ¡tadieniais, pradedant 2017 m. liepos 8 diena, paimdamas dukrÄ iÅ¡ atsakovÄs A.
G., asmens kodas 79307303848, gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.Nuo 2017 m. rugsÄjo mÄnesio ieÅ¡kovas su dukra bendrauja tokia tvarka:IeÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra kiekvieno mÄnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ dvi dienas. IeÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Å v.
KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ gruodžio 26 d., gruodžio 31 d., Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., kiekvienais neporiniais metais Å v. KalÄdų pirmÄ jÄ dienÄ gruodžio 25 d. ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ dvi dienas. IeÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena.
KiekvienÄ Motinos dienÄ pirmÄ gegužÄs sekmadienį ir atsakovÄs gimtadienio dienÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja atsakovÄ; kiekvienÄ TÄvo dienÄ pirmÄ birželio sekmadienį ir ieÅ¡kovo gimtadienį, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieÅ¡kovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena.
IeÅ¡kovas turi teisÄ bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu. VaikÄ ieÅ¡kovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal paskutinÄs atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomÄ bendravimÄ ieÅ¡kovas privalo įspÄti atsakovÄ prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mÄnesį. Tokių atostogų metu ieÅ¡kovas privalo sudaryti galimybÄ atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonÄmis; apie Å¡alių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio paÅ¡to pasikeitimÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuota nedelsiant.
IeÅ¡kovo elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). AtsakovÄs elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). SerganÄiÄ dukrÄ ieÅ¡kovas turi teisÄ lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laikÄ ir anksto suderinÄs su atsakove. Apie dukros susirgimÄ , dÄl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ , atsakovÄ privalo nedelsdama informuoti ieÅ¡kovÄ . LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai             Raimondas Buzelis              Virginija GudynienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algimantas Kukalis                                                  Â