Legislator Case Law & Legislation
e403c91d-c6da-4358-99fb-ed88424b2410 AI generated

Lithuanian court allows father's visitation rights and child support against mother in custody dispute.

Case Number e403c91d-c6da-4358-99fb-ed88424b2410
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas Regional Court partially overturned the first-instance judgment regarding the father's visitation rights and child support obligations. The court found that while the mother's psychological issues and past neglect justified restricting her unsupervised access, the father's right to maintain contact with his daughter must be protected through a structured schedule. Consequently, the appellate court established specific weekend and holiday visitation periods while upholding the first-instance ruling on financial support and custody arrangements.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code provisions on parental rights and duties; Family Law Act provisions on child visitation: The court must balance the best interests of the child with the fundamental right of parents to maintain contact, allowing supervised or scheduled visitation when one parent poses a risk to the child's well-being.

Keywords

AI generated
child visitation rights parental custody dispute child support obligations best interests of child supervised contact arrangements family law appeal Lithuanian civil procedure

Cited Legislation

AI generated
Civil Code of the Republic of Lithuania
Family Law Act of the Republic of Lithuania

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-7-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00489-2015-1Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.3. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui M. D., jo atstovei advokatei R.

M., atsakovei A. G., jos atstovui advokatui J. L., iÅ¡vadÄ teikiančių institucijų atstovėms G. V. ir A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. D. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-962/2015 pagal ieÅ¡kovo M. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės A. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M.

D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės dukros iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , dukros lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ ; nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su dukra vienÄ savaitgalį per mėnesį, t. y.

Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 8.00 val. iki 20.00 val., tačiau tik Å¡viesiu paros metu ir neiÅ¡veždama (neiÅ¡vesdama) jos iÅ¡ kiemo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo dienÄ (savaitgalį) su ieÅ¡kovu. Nurodė, kad gimus dukrai apie pusę metų ja rÅ«pinosi abi Å¡alys. Iki 2015 m. balandžio 3 d. dukros faktinė gyvenamoji vieta buvo pas ieÅ¡kovÄ adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ten 2015 m. balandžio 3 d. naktį į 4 d. atsakovė pabėgo su vaikais.

Gyvenant kartu, atsakovė nesitvarkė, negamino valgyti, buvo grubi vyresniosios dukros atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu. Su vaikais bÅ«davo apie 5 minutes, įnikdavo į telefonÄ ar kompiuterį ir eidavo miegoti. Atsakovė negali sudaryti dukrai tinkamų sÄ lygų augti ir vystytis, nesuvokia atsakomybės jausmo už vaikus, turi rimtų psichikos sutrikimų, reikalingas gydymas medikamentais. Atsakovė du kartus bandė žudytis. IeÅ¡kovo galimybės tinkamai parÅ«pinti dukra geresnės už atsakovės, dukros gyvenamoji vieta su tėvu labiau atitiktų jos interesus.

IeÅ¡kovas gyvena su savo mama D. D. jai priklausančiame gyvenamajame name su visais patogumais. M. prisiriÅ¡usi prie ieÅ¡kovo mamos, jai sukurtos tinkamos sÄ lygos gyventi, turi savo kambarį, lovÄ . IeÅ¡kovo motina prižiÅ«ri namus, neįgaliÄ savo motinÄ , padėtų prižiÅ«rėti ir M. IeÅ¡kovas neturi žalingų įpročių, darbe charakterizuojamas teigiamai. Dukra laukia susitikimų su juo ir noriai bendrauja. Savaitgaliais su dukra galėtų praleisti daug laiko, tačiau atsakovė kategoriÅ¡kai jam neleidžia M.pasiimti į namus.

Vaikui iÅ¡laikymo atsakovei išėjus neteikė, atveždavo lauktuvių.Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti dukros M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ už einamÄ jį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos, nustatant, kad atsakovė tvarkys lėšas uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 624 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d.

Nurodė, kad iÅ¡ pradžių gyvenant pas ieÅ¡kovo mamÄ viskas buvo gerai, tačiau mergaitei gimus, ieÅ¡kovo mama siekė vaikÄ iÅ¡ atsakovės atimti, vaikÄ savindavosi. IeÅ¡kovo ir jo motinos elgesys veikė jos ir dukters psichikÄ , iÅ¡balansavo jų gyvenimÄ dėl jo pastovaus girtavimo su draugais vaiko akivaizdoje, nepagarbaus elgesio, priekabiavimo, psichologinio bei fizinio smurto. Dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio komplikavosi jos sveikata, teko kreiptis į psichologus, vėliau – į Garliavos moters apsaugos reabilitacijos centrÄ .

RÅ«pindavosi namais, bet neįtikdavo, bÅ«davo engiama. IeÅ¡kovas labai mažai bendraudavo su dukra ir visiÅ¡kai nesidomėjo jos ugdymu. SBÄ® Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre (toliau – Krizių centras) gyvena nuo 2015 m. balandžio 27 d., tačiau yra galimybė prasitęsti gyvenimo laikÄ iki pusantrų metų. Jos mėnesio pajamos Å¡iuo metu yra apie 300 Eur. Mokosi Kauno pramonės mokykloje 3 klasėje padavėja barmene, baigė 12 klasę. Å iuo metu yra sveika, vaistų nevartoja.

Dukra pakankamai maža, emociÅ¡kai prisiriÅ¡usi prie mamos. Jos ir dukros santykiai labai artimi, tarp jų yra gilus emocinis ryÅ¡ys. Abi jos dukros tarpusavyje bendrauja, žaidžia, sutaria, nuo ryto iki vakaro bÅ«na kartu. IeÅ¡kovui moterų apsaugos centre lankyti mergaičių nedraudžia. Neleido ieÅ¡kovui pasiimti ir iÅ¡sivežti dukros, nes bijojo, jog jÄ atims. Alkoholio nevartoja, nebent per Å¡ventes. IeÅ¡kovo apsilankymas trunka iki 10 min., atveža vaisių, saldumynų, tačiau iÅ¡laikymo vaikui jis neteikia nuo 2015 m. balandžio 3 d.

Dėl ankstesnio netinkamo elgesio Å¡eimoje dukra nenori bÅ«ti su tėvu, jo bijo. Atsakovė gali tinkamai auklėti ir prižiÅ«rėti dukrÄ . Dukros iÅ¡laikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 312 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Nepilnametės M. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui po 156 Eur periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 624 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę.Sprendė, jog dviejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi svarbus glaudus ryÅ¡ys su motina.

Nėra duomenų apie atsakovės smurtinį elgesį ar neigiamÄ psichologinį poveikį dukroms. Nenustatė, kad atsakovė negalėtų pasirÅ«pinti dukra, bÅ«tų neatsakinga, neprognozuojama asmenybė, turinti sveikatos problemų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė aktyviai gynė savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu, susirado tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, teigiamai charakterizuojama Krizių centro darbuotojų.

Neigiamai atsakovę apibÅ«dino tik ieÅ¡kovas ir jo kviesti liudytojai. Atsakovės Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl to, kad kita dukra G. nebuvo laiku paskiepyta, tačiau dukra motinai grÄ Å¾inta po mėnesio, kitų nusiskundimų ar vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Aplinkybė, jog vieno iÅ¡ tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra geresnė už kito, negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad ieÅ¡kovas gyvena jo motinai priklausančiame name, patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi sÄ lygas tinkamai pasirÅ«pinti dukra jos bendravimo su tėvu laiku.

IeÅ¡kovas gali pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas, teikdamas didesnį iÅ¡laikymÄ . Nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo ryÅ¡ys su vaiku yra artimesnis, glaudesnis. Nustačius Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, ji bÅ«tų atskirta ne tik nuo motinos, bet ir nuo sesers. Seserų atskyrimas, kai jas sieja glaudÅ«s santykiai, pažeistų vaikų interesus. Priteisė iÅ¡laikymo sumÄ , kuri užtikrins bÅ«tinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, o ieÅ¡kovas galės patenkinti bÅ«tinus savo poreikius.

Vaiko specialių poreikių nenustatė. Atsižvelgė į ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinę padėtį, į maÅ¾Ä jų dukros amžių. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo amžius, sveikatos bÅ«klė ar kitos aplinkybės ribotų galimybes dirbti ir gauti pajamas. IeÅ¡kovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti, privalo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimÄ pakeisti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normas draudimÄ teikti privilegijas tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį 9 straipsnio 1 dalį, valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tėvų teisės yra lygios. Teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iuos juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3- 320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3- 513/2007). Teismas nevertino Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) iÅ¡vados, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieÅ¡tarauja mažametės interesams.

Tai nurodė ir VTAS atstovė R. O.. Teismas vadovavosi tik Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS iÅ¡vada, kuri yra akivaizdžiai formali, duoda apsilankius tik vienÄ kartÄ Krizių centre. Å io skyriaus atstovai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kas patvirtina, kad byla jiems nebuvo svarbi. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS darbuotojai atsakovę žinojo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki Å¡iol dėl socialinių įgÅ«džių stokos, negalėjimo tinkamai rÅ«pintis nepilnamečiais vaikais atsakovę įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius, apskaitÄ .

Teismas nevertino, kad atsakovės nepilnametei dukrai G. 2012 m. vasario 20 d. buvo nustatyta laikinoji globa, ji motinai grÄ Å¾inta po dviejų mėnesių. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos dėl netinkamo ja rÅ«pinimosi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nakties metu pabėgo 2015 m. balandžio 4 d., o Kauno krizių centre apsigyveno tik 2015 m. balandžio 27 d., t. y. daugiau kaip tris savaites buvo be namų su dviem mažametėmis dukromis.

Teismas nesiaiÅ¡kino, kur tuo metu atsakovė su vaikais buvo. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad, naktį lipdama kopėčiomis, atsakovė galėjo nukristi, dukros galėjo susižeisti, į tai, kokios emocinės bÅ«klės jos turėjo bÅ«ti. Neatsižvelgė, kad atsakovė tris savaites slėpė nuo ieÅ¡kovo dukrÄ . Ji nebÅ«tų ėjusi į Kauno krizių centrÄ , jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ . Atsakovės iÅ¡ namų nevarė, dukros atimti neketino. Jeigu atsakovės laisvė buvo apribota, galėjo iÅ¡kviesti policijÄ (vienÄ kartÄ kvietė).

Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. IÅ¡vadoje nurodoma, kad, susisiekus telefonu su Krizių centro socialine darbuotoja I. T., pastaroji nurodžiusi, jog M. dažnai lanko tėvas, kartais atvyksta labai trumpam, kitos darbuotojos nėra pastebėjusios tėvo didelio domėjimosi vaiku, neaiÅ¡ku, pas kÄ jis atvyksta – pas dukrÄ ar pas jos motinÄ , nesiderina prie vaiko miego režimo, atvykęs pažadina miegantį vaikÄ . Tačiau teismo posėdyje I.

T. Å¡ių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad ieÅ¡kovas pas dukrÄ atvykdavo po darbo, su ja bendravo nuo 17 iki 19 val., nebuvo jokių problemų dėl jo bendravimo su dukra. Tokiu laiku vaikai nemiega pietų miego, todėl prikelti M. nebuvo reikalo. I. T. nurodė, kad dirba iki 17 val., todėl paprastai susitikimų nematė. NeaiÅ¡ku, kas yra kitos darbuotojos. Krizių centro 2015 m. liepos 14 d. raÅ¡te Nr. SD-1418 taip pat nenurodytos VTAS iÅ¡vadoje minėtos aplinkybės.Teismui pakako atsakovės paaiÅ¡kinimų, kad ji ieÅ¡kosis darbo, nuomosis butÄ .

Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovas neturi nuosavo gyvenamojo ploto, nors nustatyta, jog gyvena kartu su motina jai priklausančiame gyvenamajame name. Svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad Å¡eimos ir socialinių ryÅ¡ių tÄ sa yra svarbi sÄ lyga stabiliam ir sveikam psichologiniam–socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v.

J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs vaiko teisės į saugiÄ ir nusistovėjusiÄ aplinkÄ svarbÄ (Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nesuvokia, kaip dukrai geriau gyventi Krizių centre, o ne jai įprastoje aplinkoje, kur jos visi poreikiai buvo tenkinami maksimaliai. Vaikui ten nėra saugi aplinka, atsakovė nesistengė susirasti kito gyvenamojo ploto, o Å¡iuo metu jos buvimo vietos nežino. Neturi galimybės matytis ir bendrauti su savo dukra.

Teismas privalėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovo geranoriÅ¡kumÄ , bendradarbiavimÄ . Asmens didesnis geranoriÅ¡kumas, užtikrinant vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat gali bÅ«ti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su Å¡iuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamcmte v. Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiÅ¡kumas ir motinos polinkis neleisti tėvui bendrauti su vaiku, nuspręsta, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimÄ .

Å eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, tačiau Å¡iuo atveju jis buvo abejingas faktams. Atsakovė akivaizdžiai trukdo ieÅ¡kovui matytis su dukra, laiko dukrÄ savo nuosavybe, savaitgaliui jÄ iÅ¡siveža pramogaudama su dukrai svetimu vyriÅ¡kiu. Teismas nesiekė iÅ¡spręsti Å¡alių ginčo, savo iniciatyva nenustatė bent minimalios bendravimo su dukra tvarkos. Turės kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir vėl bylinėtis. Esant duomenų, kad viena iÅ¡ Å¡alių gali sirgti psichikos ar kitokia liga, pavojinga vaiko sveikatai, teismas turi Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, užklausti atitinkamas institucijas (savivaldybės psichikos sveikatos centrÄ , priklausomybės ligų centrÄ , pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ ).

Atsakovė daug kartų keitė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl į psichikos sveikatos centro įskaitÄ galėjo bÅ«ti įraÅ¡yta kitame rajone. Teismas duomenis apie atsakovės sveikatÄ iÅ¡reikalavo tik bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡is klausimas buvo nesvarbus.Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas – vilkino laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimo klausimÄ , iÅ¡sakė iÅ¡ankstinę nuomonę apie Å¡alių dukros ypatingÄ prisiriÅ¡imÄ prie motinos.

Dėl to teismui reiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ , tačiau teisėja nebuvo nuÅ¡alinta. Teisėja demonstravo ypatingÄ pasyvumÄ , nei vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo kviestų liudytojų neuždavė klausimų. Tai rodo, kad jų parodymams neteikė jokios svarbos. Atsakovės kviestiems liudytojams turėjo tik po vienÄ klausimÄ apie seserų tarpusavio ryÅ¡ius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima atskirti seserų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2001 pripažinta pagrįsta teismų pozicija, kad brolių atskyrimas nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.

Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS nuomone, seserų iÅ¡skyrimas neprieÅ¡tarautų Å¡alių dukros interesams. Atsakovės dukrÄ G. myli kaip savo dukrÄ , G. jį vadina tėčiu. Liudytojai patvirtino, kad G. niekada nebuvo iÅ¡skiriama, pati atsakovė grubiai elgdavosi su G. Teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad sprendimas grindžiamas tik atsakovės parodymais. Liudytoja I. D. teisme parodė, kad iÅ¡gėrusi atsakovė elgdavosi agresyviai, save žalodavo. Liudytojai E. S. ir N. S. paaiÅ¡kino, kad atsakovė Å¡aukdavo ant savo vaikų, tampydavo juos, jų neprižiÅ«rėjo.

IeÅ¡kovas niekada nesmurtavo prieÅ¡ atsakovę. Liudytojai neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, su atsakove nėra susipykę ir neturi pagrindo jos apkalbėti. Jų parodymai buvo iÅ¡samus, nuoseklÅ«s ir informatyvÅ«s. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimo nekeisti, apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nurodo, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovas nenurodo, kokias įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas teismas pažeidė.

Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kuri nėra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai. IeÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra vertina Kauno savivaldybės administracijos VTAS iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas pats vaiku negali pasirÅ«pinti. IeÅ¡kovas siekia pakenkti atsakovei už tai, kad jį paliko, ir patenkinti savo motinos ambicijas. Ä®rodyta, kad vaiku rÅ«pinosi atsakovė ir ieÅ¡kovo motina. Gyvenant su ieÅ¡kovu jis atsakovei darė psichologinį spaudimÄ , neigiamai veikė vaikų psichikÄ , kas atsiliepė jų sveikatai.

Tarp dukrų yra gilus emocinis ryÅ¡ys, abu vaikai nuo gimimo auga kartu, juos iÅ¡skyrus jiems bÅ«tų padaryta psichologinė trauma, o esant tokiems Å¡alių santykiams vaikai negalėtų bendrauti. IeÅ¡kovas nepagrįstai kaltina teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, nepateikė nei vieno teismo Å¡aliÅ¡kumo fakto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu ir, jÄ nustatęs su motina, nepasisakė dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ .

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v.

E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo).Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v.

V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Remdamasis Å¡iomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių nepilnametės dukros M. gyvenamÄ jÄ vietÄ pagrįstai nustatė su motina. Apelianto argumentai apie nesivadovavimÄ Konstitucijos 29 straipsniu ir CK 156 straipsnyje įtvirtintomis lygiomis tėvų teisėmis yra deklaratyvÅ«s, nesusieti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir CPK 185 straipsnio tvarka įvertintomis aplinkybėmis.

Spręsdamas, kad Å¡alių dukters interesus geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne lyties ar kitais apelianto akcentuojamais kriterijais, o iÅ¡ esmės teigiama jos asmenybės charakteristika, emociniu ryÅ¡iu tarp motinos ir mažamečio vaiko, Å¡alių dukters glaudžiu ryÅ¡iu su nepilnai dviem metais vyresne seserimi, nebuvimu objektyvių duomenų, jog atsakovė prieÅ¡ vaikÄ smurtauja ar daro dukroms neigiamÄ psichologinį poveikį, neužtikrina joms gyvenimo sÄ lygų.

Apelianto nurodytas atsakovės pabėgimas iÅ¡ namų (jo motinos bÅ«sto) susijęs iÅ¡imtinai su judviejų konfliktais ir nesusiklosčiusiais santykiais tarp atsakovės bei ieÅ¡kovo motinos. Nei liudytojai, nei VTAS, nei Krizių centro, kuriame atsakovė apsigyveno išėjusi iÅ¡ bendro bÅ«sto, darbuotojai nepatvirtino, jog toks gyvenamosios vietos pakeitimas Å¡alių dukrai bÅ«tų padaręs neigiamÄ poveikį. PrieÅ¡ingai – apeliacinio proceso metu nustatyta, kad, išėjusi iÅ¡ Krizių centro, atsakovė iÅ¡vyko gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2016 m. gegužės 17 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad atsakovė Å¡iuo adresu (duomenys neskelbtini)nebegyvena, Å¡iuo metu jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2016 m. liepos 4 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS raÅ¡tas Nr. VS-1690 dėl iÅ¡vados teikimo civilinėje byloje, kuriame nurodyta, kad atsakovė pastaruoju adresu nebegyvena nuo 2016 m. gegužės 19 d., su dukromis M.

D. ir G. S. atsakovė yra iÅ¡vykusi į DanijÄ dirbti, nes M. tėvas neteikia dukrai iÅ¡laikymo, tikrinimo metu jos Å¡eima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Danijoje, el. paÅ¡tas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas neneigė atsakovės teiginių apie iÅ¡laikymo vaikui neteikimÄ (atsakovės banko sÄ skaitos 2015 m. birželio 1 d. – 2017 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡as rodo, jog po 110 Eur iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas vaikui yra sumokėjęs po keturis kartus 2015 m. ir 2016 m. ir vienÄ kartÄ 2017 m.), todėl spręstina apie tuo metu egzistavusiÄ objektyviÄ atsakovės iÅ¡vykimo priežastį.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimo aktÄ , nurodė, kad atsakovė su mažamete dukra grįžo į LietuvÄ , gyvena adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimo akto matyti, jog atsakovė gyvena iÅ¡ savininko nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, bÅ«stas tvarkingas, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra, motinos santykiai su dukromis geri, vaikai turi dviejų aukÅ¡tų lovÄ , žaislų, vaikai priregistruoti Kauno raj.

Garliavoje esančioje medicinos įstaigoje „Medica klinika“, specialieji poreikiai vaikams nenustatyti, pagalba neteikiama, atsakovei iÅ¡gyventi padeda broliai ir sesuo, vaikai sveiki, iÅ¡analizuota jų mityba, glaudus bendravimo su motina pobÅ«dis. Atsakovės gyvenimo sÄ lygos buvo patikrintos ir 2017 m. balandžio 4 d. Kauno m. savivaldybės VTAS akte nurodyta, kad atsakovė yra bedarbė, gauna iÅ¡laikymÄ dukrai G., materialiai padeda artimieji, dukters M. tėvas iÅ¡laikymo neteikia, atsakovė gauna 211 Eur darbo biržos iÅ¡mokÄ , Å¡eimos pajamos – 300 Eur.

Tuo metu atsakovė su vaikais gyveno viename kambaryje. Kadangi Å¡viesus ir Å¡iltas kambarys buvo neÅ¡varus ir netvarkingas, buities sÄ lygos įvertintos patenkinamai. 2017 m. balandžio 12 d. su Å¡alių dukra M. bendravo VTAS psichologė psichoterapeutė dr. I. Å . – S., kuri nurodė, jog dėl kalbos sutrikimo su vaiku kalbėtis sunku, jis kalba sava kalba, naudoja keletÄ Å¾odžių, apklausa negalima; tarp vaiko ir motinos stebimas geras ryÅ¡ys. Kalbos defektas mediciniÅ¡kai patvirtintas 2017 m. balandžio 14 d.

„Medica klinika“ pažymoje, kurioje nurodyta, jog mergaitė lankosi pas logopedÄ . IÅ¡ Kauno A. S. mokyklos–daugiafunkcio centro 2017 m. gegužės 19 d. pažymos matyti, jog Å¡alių dukra nuo 2017 m. balandžio 11 d. lanko ikimokyklinę „Žiogelio“ grupę, už lankymÄ moka pilnÄ kainÄ 52,00 Eur. IÅ¡ UAB „Medienos ERA LT“ 2017 m. gegužės 30 d. pažymos matyti, kad atsakovė dirba įmonėje Å¡lifuotoja nuo 2017 m. gegužės 8 d. ir yra charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, stropi darbuotoja ir puiki kolegė.

Visi Å¡ie duomenys yra surinkti dviejų metu laikotarpiu. Jie patikimai pagrindžia, jog atsakovė tinkamai rÅ«pinasi Å¡alių dukra, užtikrina jos buitinius, socialinius, medicininius, edukacinius poreikius, todėl apelianto argumentai apie tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieÅ¡tarauja vaiko interesams, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto teiginius apie atsakovės socialinių įgÅ«džių stokÄ paneigia minėtos VTAS iÅ¡vados ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 6.16/62, kuriuo socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugų teisimas atsakovės Å¡eimai buvo nutrauktas.

Bylos inicijavimas rodo, kad ieÅ¡kovas nori vykdyti tėvo pareigas auklėti vaikÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo bendravimo su vaiku atsakovei bÅ«nant Krizių centre ginčo dalyko vertinimui esminės reikÅ¡mės neturi. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Prienų rajono savivaldybės VTAS iÅ¡vados, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vien gerų ieÅ¡kovo ketinimų ir palankaus jo gyvenamosios vietos VTAS vertinimo nepakanka.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja tėvus, kitus teisėtus vaiko atstovus, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijas, kitus fizinius ir juridinius asmenis visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus (4 straipsnio 1 punktas). Prienų rajono savivaldybės VTAS nuomone, seserų išskyrimas neprieštarautų M. D. interesams, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio patenkinimo atveju seserų atskyrimas nuo motinos ir sesers vaiko vystymuisi būtų žalingas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes apie atsakovės gebėjimÄ rÅ«pintis vaikais ir vaikų ryšį nuo pat Å¡alių dukters gimimo, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas iÅ¡samių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pritaria jo iÅ¡vadai, kad, atskyrus M. nuo sesers, abiejų mergaičių interesai bÅ«tų grubiai pažeisti. Apelianto nurodytos kasacinės bylos Nr. 3K-3-595/2001 aplinkybės nėra tapačios nustatytoms apeliacine tvarka tikrinamoje byloje, todėl Å¡ia nutartimi nesiremtina.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoTeismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas sieja su iÅ¡ankstinės, jo vertinimu, nuomonės iÅ¡sakymu nustatant laikinÄ dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, laikinosios apsaugos sprendimo vilkinimu, klausimų ieÅ¡kovo liudytojams neteikimu, rėmimuisi tik atsakovės liudytojais, aplinkybių dėl seserų atskyrimo ir atsakovės psichinės sveikatos duomenų vertinimu. Formuodamas teismų praktikÄ sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Å¡ioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas, taip pat teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S. v B.B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A. v R.P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B., T.B. v.

V.B., bylos Nr. 3K-3-3402/2008). Å alių teiginiai apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančias aplinkybes turi bÅ«ti įrodyti. Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ dėl įrodymų vertinimo. Kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas nėra teismo Å¡aliÅ¡kumas. Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis).

IeÅ¡kinį teisme gavus 2015 m. balandžio 14 d., jį priėmus balandžio 16 d., tos pačios dienos nutartimi buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo teismo posėdyje, gavus VTAS iÅ¡vadas dėl praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos. 2015 m. balandžio 27 d. paskirto teismo posėdžio data pakeista dėl objektyvios priežasties (teisėjų mokymų), 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdis atidėtas gegužės 28 d., Kauno m. VTAS neturint galimybių patikrinti tuo metu Kauno rajone gyvenusios atsakovės gyvenimo sÄ lygų.

LaikinÄ sias apsaugos priemones taikyti atsisakyta 2015 m. birželio 1 d. nutartimi. 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino, jog taikyti laikinÄ jÄ apsaugÄ pirmosios instancijos teismas atsisakė pagrįstai. Taigi, Å¡io klausimo sprendimas nebuvo užvilkintas, o tarpinis procesinis sprendimas dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo nelaikomas iÅ¡ankstinės nuomonės dėl ginčo esmės pareiÅ¡kimu. Sprendimas dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų priimamas, tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (CPK 265 straipsnis).

Iš sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų liudytojų parodymus, išreikalavo ir įvertino atsakovės psichinės sveikatos duomenis. Apeliacinis skundas negrindžiamas ieškovo procesinių teisių pažeidimu, draudžiant teikti klausimus savo pakviestiems liudytojams, jei, apelianto vertinimu, tokie klausimai buvo būtini (pažymėtina, kad šios skundo dalies apeliantas nemotyvuoja konkrečiomis neišaiškintomis bylos aplinkybėmis, kurios turėjo būti nustatytos jo liudytojų parodymais).

Aplinkybės dėl seserų atskyrimo įvertintos nutarties 18 punkte. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos nuÅ¡alinimo Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos, laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl bendravimo su vaiku tvarkosApeliacine tvarka vertinamoje byloje klausimas dėl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkos nebuvo spręstas, nes nei viena Å¡alis dėl to nebuvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, priėmęs ieÅ¡kinio netenkinantį sprendimÄ , teismas bendravimo tvarkÄ turėjo nustatyti ex officio.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ ir nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, turi iÅ¡spręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimÄ .

Å iÄ vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra iÅ¡spręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryÅ¡ys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrÅ«kęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiÅ¡kia nepakankamÄ vaiko teisių apsaugÄ ir Å¡ios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.N. ieÅ¡kinį atsakovui L.N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobÅ«džio nustatymo, turto padalijimo). Remiantis nurodytomis nuostatomis, ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina apeliacijos metu.

Formuodamas teismų praktikÄ , nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

U. ieÅ¡kinį atsakovei G. U. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra nustatyta, kad Å¡alių vaikui kenktų maksimalus bendravimas su tėvu.

IeÅ¡kovas pageidauja bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitę, nepertraukiamai nuo sekmadienio iki sekmadienio, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomÄ dukros paėmimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Å v.

Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ gruodžio 26 d., per Naujuosius Metus gruodžio 31 d., Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., bei kiekvienais neporiniais metais Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ gruodžio 25 d. ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 12.00val. iki 20.00 val., apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ dvi dienas; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena; kiekvienÄ Motinos dienÄ ir motinos gimtadienio dienÄ , nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja motina; kiekvienÄ tėvo dienÄ ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieÅ¡kovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu, vaikÄ ieÅ¡kovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val.

Apie numatomÄ bendravimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti motinÄ prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį. Tokių atostogų metu ieÅ¡kovas privalo sudaryti galimybę atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; apie Å¡alių ir/ ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio paÅ¡to pasikeitimÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuota nedelsiant; sergančiÄ dukrÄ ieÅ¡kovas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laikÄ ir anksto suderinęs su atsakove.

Atsakovė praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovui bendravimo tvarkÄ atsižvelgiant į tai, kad dukra jo nepažįsta ir reikia laiko pripratimui:

1. ieÅ¡kovas lanko vaikÄ kas antrÄ savaitę Å¡eÅ¡tadieniais, paimdamas jÄ iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.;

2. ieÅ¡kovas per tėvo dienÄ aplanko vaikÄ paimdamas iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.;

3. ieÅ¡kovas dukros gimimo dienÄ aplanko jÄ , iÅ¡ anksto praneÅ¡damas apie apsilankymÄ , dukrai sugrįžus iÅ¡ darželio, o jei tai sutaptų su poilsio diena, netrukdomai bendraudamas namuose arba paimdamas iÅ¡ namų 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 17.00 val. Mano, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, pripratimui prie tėvo reikėtų vieno–dviejų mėnesių. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad, įvertinus vaiko amžių (keturi metai), gyvenimo skyrium trukmę (du metai), bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis, kuomet bendravimas su tėvu nebÅ«tų toks intensyvus, kokio pageidauja ieÅ¡kovas.

Dėl to dviems mėnesiams nustatytina atsakovės pasiÅ«lymo 1 punkte nurodyta bendravimo tvarka (tėvo diena ir vaiko gimtadienis Å¡iuo metu yra praėjusios datos). Atsižvelgiant į nebuvimÄ duomenų, dėl kurių po pereinamojo laikotarpio reikėtų riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra, po jo nustatytina detalesnė, labiau vaiko ir Å¡alių interesus atitinkanti ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nurodyta bendravimo tvarka, iÅ¡skyrus nepertraukiamÄ bendravimÄ kiekvieno mėnesio vienÄ savaitę – Å¡alių dukra lanko vaikų darželį, dėl to toks bendravimas neatitiktų jos ugdymo proceso.

Kadangi atsakovė dukrÄ iÅ¡ vaikų darželio paima apie 18.00 val. atitinkamai vaiko paėmimas iÅ¡ gyvenamosios vietos koreguotinas į 19.00 val. Papildytina, kad apie dukros susirgimÄ , dėl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ , atsakovė privalo nedelsdama informuoti ieÅ¡kovÄ . Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadosPirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatydamas su atsakove, todėl Å¡i sprendimo dalis paliktina galioti.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismo aktyvumo principo Å¡eimos byloje, ginant nepilnamečio vaiko interesus, sprendimas papildytinas ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės nekeičiamas, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo papildymas siejamas su skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti užtikrinimu, kad tai atitinka vaiko ir tuo pačiu abiejų tėvų interesus, kad atsakovė bendravimui neprieÅ¡tarauja, kad ji nėra atsakinga už pirmosios instancijos teismo ex officio neįgyvendintÄ pareigÄ nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , į procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų susidarymo ir padidėjimo priežastį (atsakovės gyvenamosios vietos keitimÄ apeliacijos metu), Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacijos metu tarp jų nepaskirstytinos, o procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ½ dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ , jį papildant tokia pastraipa:„Nustatyti ieÅ¡kovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ :2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kas antrÄ savaitę Å¡eÅ¡tadieniais, pradedant 2017 m. liepos 8 diena, paimdamas dukrÄ iÅ¡ atsakovės A.

G., asmens kodas 79307303848, gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val.Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovas su dukra bendrauja tokia tvarka:IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ dvi dienas. IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Å v.

Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ gruodžio 26 d., gruodžio 31 d., Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., kiekvienais neporiniais metais Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ gruodžio 25 d. ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ dvi dienas. IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena.

KiekvienÄ Motinos dienÄ pirmÄ gegužės sekmadienį ir atsakovės gimtadienio dienÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja atsakovė; kiekvienÄ Tėvo dienÄ pirmÄ birželio sekmadienį ir ieÅ¡kovo gimtadienį, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieÅ¡kovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena.

IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu. VaikÄ ieÅ¡kovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomÄ bendravimÄ ieÅ¡kovas privalo įspėti atsakovę prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį. Tokių atostogų metu ieÅ¡kovas privalo sudaryti galimybę atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; apie Å¡alių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio paÅ¡to pasikeitimÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuota nedelsiant.

IeÅ¡kovo elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). SergančiÄ dukrÄ ieÅ¡kovas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laikÄ ir anksto suderinęs su atsakove. Apie dukros susirgimÄ , dėl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ , atsakovė privalo nedelsdama informuoti ieÅ¡kovÄ . LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Raimondas Buzelis              Virginija Gudynienė              Algimantas Kukalis                                                  Â