Legislator Case Law & Legislation
e4013058-8a32-4c07-b6e5-8e1b2a90d5ce AI generated

Court convicts two men for negligent injury and grants suspended sentences with residence restrictions.

Case Number e4013058-8a32-4c07-b6e5-8e1b2a90d5ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court convicted two defendants of negligent injury and sentenced them to suspended prison terms with residence restrictions. The defendants admitted guilt but denied criminal intent, while the victim's actions also contributed to the accident. The court applied the Criminal Procedure Code to grant suspended sentences and ordered joint compensation for the victim's medical and non-material damages.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis: Negligent injury constitutes a crime punishable by imprisonment, which may be suspended if the court determines that the goals of punishment will be achieved without actual execution of the sentence.

Keywords

AI generated
negligent injury suspended sentence residence restriction joint liability medical expenses Criminal Procedure Code Criminal Code

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 dalies 8 punktas
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-86-322/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15137-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.2.13.1.1; 1.2.4.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant prokurorei D. V., kaltinamajam V. D., jo gynėjui M. B., kaltinamajam E. K., jo gynėjai R.

L., nukentėjusiojo atstovui A. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. D. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ke, 10/7 sklype, nelegaliai dirbdamas miÅ¡ko darbininku – pjÅ«klininku, vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus reikalavimus, tai yra neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento dirbo motorpjÅ«kliu, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 65 punkto reikalavimÄ , neįsitikindamas (prieÅ¡ pradėdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamÄ medį dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nėra kitų asmenų, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45 ir 51 punktų reikalavimus, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumo tarp dviejų pjovėjų ir tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 46 punkto reikalavimÄ nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė jÄ ant R.

P. tuo padarė nukentėjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

E. K. vykdydamas individualiÄ veiklÄ (veiklos rūšis - miÅ¡kininkystė ir medienos ruoÅ¡a) ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu (nustatyta įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A5.-108-471/2017) - esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29 - 30 dienomis (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ke, 10/7 sklype, nelegaliai įdarbinęs miÅ¡ko darbininkais – pjÅ«klininkais R.

P. ir V. D., pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjÅ«klininku V. D., neturintį darbui su motorpjÅ«kliu reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 6 ir 65 punktų reikalavimus, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugÄ darbo vietose, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 68 punkto reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V.

D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 69 ir 70 punktų reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje būtų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų būtų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44 ir 46 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame miške, 10/7 sklype, vykdant miško kirtimo darbus, V.

D., dėl neatsargumo, pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45, 46, 51 ir 65 punktų reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė jÄ ant R. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad su E. K. buvo pažįstami seniai, anksčiau dirbo vienoje teritorijoje, žinojo, kad E. K. pjauna miÅ¡kÄ , yra padėjęs E. K. miÅ¡kuose, bet pastoviai pas jį nedirbo. 2017 m. pradžioje atsitiktinai susitiko su E. K., iÅ¡sikalbėjo, kad E. K. kerta miÅ¡kus, jis papasakojo kad už kubÄ moka 3,5 Eur, kad reikia turėti savo pjÅ«klÄ , o visÄ kitÄ jis duoda. Jis ( V. D.) tuo metu buvo grįžęs įiÅ¡ užsienio, pastovaus darbo neturėjo, o jo Å¡eimai reikėjo papildomų pajamų, kad galėtų oriau gyventi, todėl po poros savaičių 2017 m. kovo 28 d. susiskambino su E. K. ir susitarė, kad važiuos į miÅ¡ko kirtimo vietÄ , kad galės pradėti dirbti.

Kovo 29 d. apie 7.30 val. jį paėmė nuo namų( autobusiukÄ vairavo G.) ir vežė į kirtavietę. Kartu važiavo E. K., R. P. ir dar 4 žmonės. Nuvyko visi į (duomenys neskelbtini) esantį miÅ¡kÄ . Jis turėjo savo pjÅ«klÄ , o benzinas, tepalas, žnyplės ir Å¡almas buvo E. K.. TÄ dienÄ , iki pietų, iÅ¡sipjovė krÅ«mus, pomiÅ¡kį, po to pradėjo kirsti miÅ¡kÄ . Dėl tarpuvalksmių „iÅ¡sitraukė burtus“, tai yra kas kur stos, kuriame tarpuvalksmyje dirbs ir kur kurio kirtėjo valksma.

E. K. taip pat traukė burtus. Baigė darbÄ apie 17 val., grįžo namo. SekančiÄ dienÄ , tai yra kovo 30 d. vėl tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K., vyko į miÅ¡kÄ dirbti. Jis pasiėmė tuos pačius įrankius, visi nuėjo į tas pačias darbo vietas, kuriose vakar dirbo ir tęsė darbÄ . Nusipjovęs vienÄ medį ir jį sutvarkęs užlipo ant kalniuko. Matė, kad visi buvo savo vietose, taip pat ir R. P., mostelėjo jam ranka, jis dirbo toliau. Nusileidęs nuo kalniuko žemyn, „nuvertė“ antrÄ medį ir pradėjo jį genėti.

Nupjautas medis virto per kalniukÄ , todėl liko kaboti. Atsimatavęs 6 metrus, nupjovė ir ruošėsi toliau medį tvarkyti, bet Å¡alia buvęs žmogus, pasakė, kad R. P. guli ant žemės, nes „gavo iÅ¡ medžio“. Kai nukrito medis, R. P. buvo prieÅ¡ingoje pusėje, nei jis ( V. D.), bet kai pjovė „lemtingÄ â€œ medį, R. P., matomai, buvo priėjęs prie jo( V. D.) jau iÅ¡ kito galo. Jei eglė buvo 25 metrų, tai R. P. stovėjo apie 20 metrų nuo jo( V. D.), tik iÅ¡ kitos pusės. Kai pradėjo kirsti medį, atstumas iki R.

P. buvo apie 100 metrų. Ä®vykus nelaimei, pasidėjęs pjÅ«klÄ , nubėgo prie R. P., kuris gulėjo ant Å¡ono, garsiai kvėpavo, ant lÅ«pos buvo truputis kraujo. Nubėgęs prie savo daiktų tuoj pat paskambino ir pranešė greitajai med. pagalbai. P. G. nuvažiavo pasitikti greitosios, o jis grįžo prie R. P., neleido jam keltis kol atvyks medikai. R. P. neriÅ¡liai kalbėjo, bet buvo sÄ moningas, sakė, kad skauda Å¡onÄ , jam buvo nubrozdintas deÅ¡inės pusės smilkinys. Paklausė R. P. kaip jis ten atsidÅ«rė, Å¡is atsakė, kad per tiek metų taip nėra buvę, nežino, kaip atsidÅ«rė.

Kaltinamasis V. D. nurodė, kad nėra baigęs pjÅ«klininko kursų, neturi pažymėjimo, tačiau darbo pobÅ«dis jam yra žinomas. Manė, kad sugebės dirbti tÄ darbÄ , nes jo tėvas dirbo daug metų miÅ¡kuose, turėjo įmonę, tad jis žinojo kaip nupjauti medį, tačiau nežinojo kokie pagal reikalavimus turi bÅ«ti saugÅ«s atstumai, tik žiÅ«rėjo, kad „neužversti medžio ant žmogaus“. Iki to įvykio nežinojo apie miÅ¡ko kirtimo taisykles. Individualios veiklos pažymėjimo tuo metu taip pat neturėjo.

Darbo sutarties su E. K. nebuvau sudaręs. Tuo metu mokėsi vairuotojo – ekspeditoriaus specialybės, kiek laiko dirbs pas E. K. miÅ¡ke neplanavo, buvo sutarta, kad E. K. mokės 3,5 Eur už kubinį metrÄ , konkreti darbo užmokesčio mokėjimo diena nebuvo aptarta.Kovo 29 d. po pietų pjovė medžius, o kovo 30 dienÄ 8.30 val. atsitiko nelaimingas atsitikimas. Kovo 29 d. E. K. jam neaiÅ¡kino, kaip reikės dirbti, jo neinstruktavo, nesidomėjo, ar jis( V. D.) turi kokį pažymėjimÄ , kvalifikacijÄ , nedavė ant jokio dokumento pasiraÅ¡yti, neklausė ar jis turi verslo liudijimÄ .

Kovo 29 d. nebuvo paskirtas darbų vadovas, E. K. instruktažo nepravedė, jis turėjo miÅ¡ko planÄ , kur yra miÅ¡ko ribos, apvedė kirtėjus, atžymėjo, nurodė, kÄ dirbti. Niekas neatsakė už darbų saugÄ . Kovo 30 d. E. K. nebuvo, niekas neatsakė už darbų saugÄ , niekas nevadovavo, visi atvykę į miÅ¡kÄ pasiėmė įrankius ir nuėjo į savo vietas. E. K. jis niekada nesakė, kad yra specialistas, kad moka pjauti medžius. E. K. žinojo, kad jo ( V. D.) tėtis turėjo įmonę.

Jiedu su E. K. susitarė, kad jis( V. D.) važiuos kirsti miÅ¡ko už tam tikrÄ sumÄ , nes norėjo užsidirbti pinigų. Tik po įvykio pradėjo domėtis, kokios yra medžių kirtimo taisyklės. Pjaunamas medis nuvirto į valksmÄ , pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. Viršūnė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o Å¡akos nuvirto ant valksmos. Medžio viršūnė baigėsi ties kaire valksmos puse. Medis buvo pakibęs ore jo krÅ«tinės aukÅ¡tyje, R.

P. nebuvo prispaustas. Kiek pamena, pagal pareigÅ«nės matavimÄ , R. P. turėjo gauti smÅ«gį su medžio vieta, kuri yra 5 metrai nuo viršūnės. Galima manyti, kad medis virto, atsitrenkė į žemę ir nuo atatrankos pakilo į viršų. Pjaunama yra tarpuvalksmyje, R. P. buvo savo tarpuvalksmyje, bet prie jo( V. D.) valksmos, tai yra jo kertamo medžio zonoje, nes jis ( V. D.) buvo pačiame biržės gale. R. P. žinojo, kad jis ( V. D.) yra toje vietoje, nes buvo likę ne iÅ¡kirsti tik keli medžiai.

Jis dirbdamas nuo R. P. tolo, bet R. P. priartėjo prie jo, nors taip pat turėjo žinoti ir matyti, kad jis V. D. yra biržės gale. Po nelaimingo atsitikimo buvo su E. K. nuvykę į R. P. namus pas jo Å¡eimÄ , tačiau su R. P. apie patį atsitikimÄ nekalbėjo, R. P. nenorėjo tos temos plėtoti, pokalbis neįvyko. R. P. sÅ«nui G. yra davęs 700-800 Eur, į Å iaulius vežė juos 4 kartus, važiavo į PalangÄ kai R. P. gydėsi, pirko maisto, sauskelnių, bet čekių nerinko, nes nemanė, kad „atsidurs teisme“, tiesiog padėjo „iÅ¡ žmogiÅ¡kosios pusės“.

Ä®rodymÄ turi tik 100 Eur. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nepripažįsta, kad vien tik jis kaltas, jog taip atsitiko, kad jo veiksmai įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Labai pergyvena dėl to, kas nutiko, rÅ«pinosi nukentėjusiojo sveikata, stengėsi materialiai padėti. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus, kad kirto miÅ¡kÄ tik vienÄ dienÄ ir dėl darbo – kur eiti ir kÄ pjauti, jam nurodė R. P., davė dėl to, kad su E. K. buvo susitarę „neminėti 29 dienos jog dirbo“, kad „nekiÅ¡ti žmonių“, nes E. K. norėjo iÅ¡vengti atsakomybės. Buvo duoti netikslÅ«s parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo kalbėta su E. K., kaip iÅ¡vengti atsakomybės, kÄ pasakyti, ko nepasakyti.

Susitarė sakyti, jog R. P. jam ( V. D.) parodė, kur dirbti. IÅ¡ tikrųjų dirbo kovo 29 d. ir 30 d. Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino , kad miÅ¡kų pramonėje dirba nuo 2002 metų, baigė miÅ¡kininkų kolegijÄ , dirbo miÅ¡kininku. Po 7 metų darbo nusprendė kurti savo veiklÄ , iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymÄ , atlieka miÅ¡ko kirtimo darbus. 2017 metų pavasarį su A. Å . sutarė, kad pagal rangos sutartį iÅ¡kirs A. Å . miÅ¡kÄ . 2017 m. kovo 24 d. A. Å . jau turėjo leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, todėl susitiko su juo, pasirašė rangos sutartį, pradėjo ieÅ¡koti kirtėjų, susiskambino su P. G., R.

P., pasakė, kad galima pradėti darbus. Nusprendė pradėti nuo pirmadienio, kovo 29 d. Å eÅ¡tadienį jis dar nuvyko į miÅ¡kÄ , dažais pažymėjo, kur turi bÅ«ti tiesiamos valksmos, iÅ¡kirto įkibusius, pavojingus medžius. Pirmadienį kovo 29 d. apie 7 val. iÅ¡vyko į miÅ¡kÄ , kartu vyko P. G., broliai P., R. P. ir V. D., kurį pažįsta nuo seniau, kai jis ( V. D.) su broliu kirto miÅ¡kÄ kaip pjÅ«klininkai. Iki tol, V. D. kelis kartus atsitiktinai buvo susitikęs, iÅ¡sikalbėjo, jis sakė, kad važinėja į užsienį, klausė ar kai grįš galės kartu padirbėti.

V. D. buvo pasakyta, kad dirbama su verslo liudijimu. Pasikalbėjo apie atlyginimÄ ir nutarė pasižiÅ«rėti, kaip jam seksis dirbti miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus, jokios sutarties iÅ¡ karto neplanavo. V. D. minėjo, kad turi patirties, nes dirbo su savo tėvu. Kovo 29 d. nuvykus į miÅ¡kÄ , kuris buvo prie Kryžbarko, apėjo su vyrais ribas, valėsi miÅ¡kÄ . Jis( E. K.), P. G. ir R. P. pjovė su pjÅ«klu, o V. D. su kitais vyrais nešė Å¡akas. Aptarė rytdienos darbus, „traukė burtus“, tai yra pasiskirstė plotus kas kur dirbs.

Dėl V. D. darbo kovo 30 d. nieko konkrečiai nebuvo kalbama, nutarta „ jei jis bus ant kelio, paimsim“. Kovo 30 d. jis pats į miÅ¡kÄ dirbti nevažiavo, nes iÅ¡vyko į KaunÄ . Apie 8-9 val. jam paskambinęs P. G. pranešė, kad ant R. P. užvirto V. D. pjaunamas medis. Paties įvykio nematė ir aplinkybių nežino. Kovo 29 d. V. D. darbas buvo formuoti valksmas, dirbti pagalbinius darbus, jis atsinešė pjÅ«klÄ , Å¡almÄ , bet Å¡ių priemonių nereikėjo. Kovo 30 d. nurodymo pjauti medžius jis V.

D. nedavė. Apie įdarbinimÄ kalbos nebuvo, tik kalbėjo, kad reikia dirbti su patentu, kovo 30 d. V. D. savo iniciatyva pjovė medžius. V. D. pinigų už darbÄ nemokėjo, nes buvo bandomasis darbas, V. D. žinojo, kokia pinigų suma bÅ«tų mokama ateityje. Ar V. D. turėjo patentÄ , motopjÅ«klininko pažymėjimÄ netikrino, nes manė, jog „kiekvienas patentininkas yra atsakingas už save“. Ar reikia turėti motopjÅ«klininko pažymėjimÄ , dirbant su patentu, nežinojo, manė, kad kiekvienas dirba ir atsako asmeniÅ¡kai, kad tai nėra įmonė, nėra privalomas pavojingų darbų vadovas, instruktažai, žurnalai.

V. D. sakė, kad registruojasi darbo biržoje, manė jeigu per tas dvi dienas „viskas tiks ir patiks“ tai nuspręs ar gali dirbti pjÅ«klininku ar pagalbiniu darbininku. Po Å¡io įvykio susitiko V. D., kuris pasakė, kad davė parodymus tyrėjui, kad jie buvo trise, dirbo vienÄ dienÄ . Jis sutiko su V. D. versija, bet tie pirminiai parodymai buvo neteisingi, nes taip bandė iÅ¡vengti savo atsakomybės. MiÅ¡ke buvo „papildomi“ žmonės, ne tik R. P. su V. D. ir P. G., buvo dirbama dvi dienas. VienÄ dienÄ prieÅ¡ darbus, susitarė su V.

D., kad važiuos dirbti, instruktažo nepravedė, bet buvo paaiÅ¡kinta bendra tvarka, kaip reikia dirbti, kad svarbiausia yra saugumas, reikia saugoti save ir aplinkinius žmones. Su miÅ¡ko darbų saugos taisyklėmis, su bendromis sÄ vokomis, terminais buvo supažindinęs V. D., bet ne konkrečiai, nes galvojo, kad V. D. dirba su verslo liudijimu. Dirbant miÅ¡ke vyrams darbo priemonių nesuteikė, pjÅ«klus pirkdavosi patys vyrai, batus vyrams kažkada buvau pirkęs, nes rado pigiau, o vyrai po to iÅ¡ jo nupirko.

Vyrai kartais patys pildavosi kurÄ , o po darbų susėsdavo, žiÅ«rėdavo, kas kam skolingas. Po įvykio tvarkė įvykio vietÄ , matė, kad medis buvo nukritęs 3 metrai link prieÅ¡ingos valksmos, viršūnė buvo perėjusi į R. P. tarpuvalksmę, medis gulėjo valksmoje, bet į R. tarpuvalksmio pusę, nebuvo akivaizdžiai R. P. pusėje. Medis kabojo ore, 3 metrai viršūnės kabojo link R. P. tarpuvalksmės. Valksma buvo Å¡iek tiek sukta, kad traktorius neįkristų į duobę. Su visais vyrais buvo aptarta, kad kalnelis yra pavojinga vieta, dar nebuvo aiÅ¡ku, kas kurioje vietoje dirbs.

Kai vyko paruoÅ¡iamieji darbai, jau planavo kaip dėti Å¡akas, aptarė planÄ , kaip suvartyti medžius. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tokios situacijos apgailestauja, „visiÅ¡ko prisipažinimo nėra“, „kai kuriose vietose“ buvo galima kažkÄ kitaip padaryti. Su V. D. kartu vežiojo R. P. artimuosius į ligoninę, stengėsi kaip galėjo padėti, mokėjo už maistÄ , bet nerinko čekių. Apie 8 kartus buvo pats nuvykęs lankyti R. P. į ligoninę. Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2017 m. kovo 30 d., apie 7 val. ryto iÅ¡ savo namų iÅ¡važiavo kirsti Kelmės rajone PanÅ«džių kaime esantį miÅ¡kÄ . Ä® miÅ¡kÄ važiavo keletÄ Å¾monių: broliai P., V. K., P. G. ir V. D.. DienÄ prieÅ¡ tai, kovo 29 d., tie patys žmonės kirto tÄ patį miÅ¡kÄ , be to buvo ir E. K., darbų vadovas, kuris organizavo darbus, parodė kÄ ir kur pjauti, nurodė saugiai kirsti medžius, laikytis visų taisyklių, saugių atstumų, bet konkretaus instruktažo kur kas turi stovėti ir kokius veiksmus pjovėjai turi atlikti , nenurodė, nes pjovėjai tai žino patys.

Kovo 29 d. iÅ¡pjovę pomiÅ¡kį grįžo visi į namus. SekančiÄ dienÄ , kovo 30 d., rytÄ visi tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K., vėl atvažiavo į tÄ patį miÅ¡kÄ , tÄ dienÄ kirtimo darbams niekas nevadovavo, kirtėjai kovo 29 d. jau buvo pasidalinę valksmas, buvo iÅ¡sitraukę taip vadinamÄ â€žkauliukÄ â€œ , žinojo, kuriam pjovėjui kuri atitenka valksma ir kur kuris turės pjauti. Kovo 30 d. atvažiavę į miÅ¡kÄ iÅ¡ karto pradėjo pjauti medžius. Valksmoje, iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo jo, pjovė A.

P., o iÅ¡ kairės pusės - V. D.. Kiekvienas pjovė žiÅ«rėdami atstumus vienas nuo kito, kad neužversti medžio ant kaimyno. Pradėjęs pjauti savo medį, matė V. D. daugiau nei 50 metų atstumu priekyje savęs, tai yra V. D. buvo nuėjęs daug toliau į priekį, tačiau kertamÄ medį V. D. vertė į jo (R. P. ) pusę, tai yra atgal. Tuo metu jis ( R. P.) genėjo savo nupjautÄ medį, jau buvo Å¡akas nunešęs į valksmÄ , buvo belikę viršūnę nutempti į valksmÄ ir iÅ¡temti iÅ¡ valksmos 3 metrus popiermedžių, kai ant jo užvirto V.

D. nupjautas medis. Pamatė krentančio medžio Å¡ešėlį ir pasitraukti buvo per vėlu, medis užgriuvo ant jo toje vietoje, kurioje jis stovėjo. Ar medis, kurį jis( R. P.) buvo nupjovęs ir genėjo gulėjo jo ar ne jo valksmoje, neprisimena, bet tikriausiai buvo V. D. valksmoje.Tokiam pavojingam darbui visus reikiamus dokumentus turėjo, nes yra baigęs pjÅ«klininko kursus, turi pažymėjimÄ , taisyklės jam žinomos. Mano, kad kaip kirtėjas elgėsi tinkamai, tačiau V. D., kuris ant jo užvertė medį, teisingai kaip kirtėjas nesielgė, nes pagal reikalavimus jeigu yra kalnelis „prieÅ¡akyje“ ir nesimato tai iÅ¡ vis yra draudžiama pjauti.

V. D. vienas neturėjo teisės pjauti, jis turėjo papraÅ¡yti kito pjovėjo, kad ateitų ir pažiÅ«rėtų, ar tikrai už kalniuko nieko nėra. BÅ«tinai turėjo pasižiÅ«rėti arba įspėti. Saugus atstumas 50 metrų, tokio atstumo reikia laikytis, bet V. D. atėjo pjauti medžio per arti jo( R. P.), neiÅ¡laikė atstumo ir pjovė medį „per tÄ kalniukÄ â€œ gerai nepasižiÅ«rėjo ir nematė jo ( R. P.), todėl krentantis medis jį sužalojo. Kovo 29 ir kovo 30 d. jis verslo liudijimo neturėjo, iki to įvykio E. K. praÅ¡ymu miÅ¡kÄ pjovė 4 metus ir visÄ laikÄ su verslo liudijimu.

E. K. iÅ¡pirkdavo verslo liudijimÄ du kartus per metus kiekvienam. Jis tik dviem mėnesiam iÅ¡pirkdavo, o kitus mėnesius patys pirkdavomės. o 2017 m. rangos sutartį su E. K. surašė tik po įvykio, atgaline data balandžio mėnesį, kai grįžo iÅ¡ ligoninės, nes E. K. tada atvažiavo pas jį į namus ir prašė taip padaryti. Visi kirtėjai dirbo su savo įrankiais, turėjo pjÅ«klus, Å¡almus, drabužius, žnyples. E. K. duodavo benzino ir grandines. Specialius batus davė taip pat E. K..

Dar reikėdavo turėti savo ruletę, o jeigu kas sulūždavo ar tai dildė, ar grandinė nutrÅ«kdavo, tuomet E. K. nupirkdavo. V. D. turėjo pjÅ«klÄ , bakelį, matavimo juostÄ , žnyples medžiui nuneÅ¡ti, Å¡almÄ V. D. buvo davęs E. K.. Ar V. D. yra baigęs pjÅ«klininko kursus, ar turi verslo liudijimÄ â€“ tai jam nebuvo žinoma. Apklausiamas tyrėjo davė parodymus, kad V. D. miÅ¡ke dirbo vienÄ dienÄ , tai yra kovo 30 d., nes E. K. prašė sakyti, kad tik kovo 30 d. paėmė V. D. dirbti, nors faktiÅ¡kai V.

D. dirbo miÅ¡ke ir kovo 29 d. Liudytojas A. Å . parodė, kad 2017 m. kovo 24 d. gavęs leidimÄ miÅ¡ko kirtimui su E. K., kuris užsiima miÅ¡ko kirtimu, sudarė rangos sutartį ir pavedė atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus. Žemės sklypas, kuriame turėjo bÅ«ti kertamas miÅ¡kas, randasi PanÅ«džių kaime, Kelmės rajone ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jo sprendimas buvo tame žemės sklype atlikti plynus kirtimus ir parduoti medienÄ . E. K. pateikė dokumentus, tai yra leidimÄ , planinę medžiagÄ ir sutarė, kad artimiausiu metu pradės vykdyti darbus, o atlikęs darbus informuos.

Abu pasirašė rangos sutartį. Pagal rangos sutartį jis buvo užsakovas, o E. K. - rangovas. Rangovo ir užsakovo teisės ir pareigos buvo numatytos rangos sutartyje. Jis kaip užsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus, suteikti visÄ reikiamÄ medžiagÄ , o rangovas - atlikti darbus pagal numatytus teisės aktus. Rangos sutartį pasiruošė pagal Å¡ablonÄ . Rangovas prisiėmė atsakomybę už saugų darbÄ ir visÄ darbo procesÄ . Kas po sutarties sudarymo konkrečiai dirbo miÅ¡ke nežino, nes darbus organizavo E. K..

Kiekvienas rangovas, dirbantis pagal veiklos liudijimÄ , samdosi patentininkus ir jam kaip užsakovui nežinoma kaip tuos darbus suorganizuos samdoma įmonė, rangovas. Jis samdė įmonę su visa įranga, su savo medžiagomis ir savais darbo įrankiais. Kada vyko miÅ¡ko kirtimas nežino, tik prašė, kad darbus pradėtų atlikinėti kuo greičiau. Kad jo miÅ¡ke įvyko nelaimingas įvykis pranešė E. K., įvykio aplinkybės žinomos tik iÅ¡ E. K..Rangovui tenka visa atsakomybė už saugų darbÄ , už produkcijos kokybę, už visÄ darbų organizavimÄ .

Už nelaimingus atsitikimus, kokios kvalifikacijos žmones turi samdyti tokiems darbams, rangos sutartyje numatyta, kad rangovas atsakingas. E. K. įmonę įkÅ«rė ne tada kai jie sudarė rangos sutartį, o anksčiau prieÅ¡ kelis metus. Rangos sutarties Å¡ablonÄ turėjo E. K., jÄ užpildė, abu pasirašė Kelmės mieste kuro kolonėlėje „Milda“ 2017 m. kovo 24 d. Dėl darbų atlikimo buvo kalbėta kaip galima greičiau atlikti darbus. MiÅ¡kas iÅ¡kirstas, darbai baigti. E. K. baigė kirsti miÅ¡kÄ , pilnai tÄ sutartį įvykdė.

E. K. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimÄ . Liudytoja J. P. parodė, kad 2017 m. kovo 30 d. 7 val. savo vyrÄ , R. P., iÅ¡leido į darbÄ . Jis dirbo pjÅ«klininku pas E. K.. TÄ rytÄ vyras pasiėmė savo darbo įrankius - grandininį pjÅ«klÄ Stihl, dirÅ¾Ä su dėtuvais, pleiÅ¡tus, ruletes, žnyples, pirÅ¡tines, taip pat kuprinę, maisto, vandens. Ä®prastai vyras dirbdavo su verslo liudijimu, kurį pats nusipirkdavo, bet E. K. tuo metu kai atsitiko nelaimė, kovo mėnesį, sakė verslo liudijimo nepirkti ir R.

P. jo nepirko. Iki nelaimingo atsitikimo, kovo 30 d. R. P. pas E. K. tame pačiame miške jau dirbo kovo 26, 27, 28 ir 29 dienas. Pas E. K. R. P. dirbo pastoviai apie metus laiko. Kai vyras grįžo į namus iš Palangos ligoninės, E. K. buvo atvykęs pas juos į namus, prašė vyro pasirašyti ant sutarties ir vyras pasirašė. Po nelaimės, kovo 30 d. kai vyras buvo sužalotas miške krentančio medžio, jis Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11, nes labai blogai jautėsi po galvos traumos, buvo kaukolės lūžis, dešinės pusės smilkinkaulio lūžis, akiduobės lūžis, skruostikaulio lūžis, gomurio kaulo lūžis, šonkauliai buvo lūžę.

Balandžio 11 d. jį perkėlė į skyrių, bet jis negalėjo nei pavaikščioti, nei pavalgyti, nei pakalbėti, reikėjo važiuoti pas jį kiekvienÄ dienÄ ir nuo ryto iki vakaro prie jo bÅ«ti, nes pats savęs neapsitarnavo. Gegužės 5 d. jį iÅ¡vežė į Palangos reabilitacinę ligoninę. Å iaulių ligoninėje jau buvo po truputį pradėjęs vaikščioti, bet „ ant lovos“ iÅ¡gulėjo iki balandžio mėnesio pusės. Palangos reabilitacinėje ligoninėje iÅ¡gulėjo nuo gegužės 5 d. iki gegužės 26 d.

Ä® PalangÄ lankyti vyro važiuodavo kas antrÄ dienÄ , padėdavo jam nueiti į procedÅ«ras, nes jis dar sunkiai vaikščiodavo. Veždavo jam papildomai maisto, higienos prekių. Vyro priežiÅ«ra, lankymas, nes jis buvo gydomas Å iauliuose, po to Palangoje, kuras transportui, papildomas maistas brangiai kainavo, tačiau kvitus ne visus iÅ¡saugojo. Po to kai gydymas buvo baigtas, vyras niekur nedribo, nes jis nevaldo kairės rankos. Jis yra tik 40 procentų darbingas, vyras netekto nedarbingumo pensijÄ pradėjo gauti tik nuo 2018 m. sausio mėn. ir iki 2018 m. liepos mėnesio, vyras nebuvo iÅ¡sipirkęs verslo liudijimo, todėl negavo nedarbingumo lapelio.

Dabar darbo neieÅ¡ko, nes neturi sveikatos, jam nuolat svaigsta galva, jaučia silpnumÄ . Ateityje yra planuojama galvos operacija. Vyras save apsitarnauja, pats nusiprausia, pavalgo, namuose padaro lengvesnius darbus, užkuria krosnį. Po nelaimingo atsitikimo vyras labai pasikeitė, jaučiasi nepilnaverčiu, yra nervingas, dirglus, nes negali dirbti mėgstamo darbo, miÅ¡ke pjauti medžių. Vyras Å¡iuo metu gydosi, lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , jam iÅ¡raÅ¡omi nuskausminami vaistai, kurie nėra kompensuojami. 2017 m. vyras R.

P. iki nelaimingo atsitikimo uždirbdavo 850-900 Eur per mėnesį, jis pats iÅ¡ savo atlyginimo susimokėdavo mokesčius SODRAI, iÅ¡sipirkdavo verslo liudijimÄ . Liudytojas P. G. parodė, kad paties įvykio kuomet kirtavietėje buvo sužalotas R. P., jis nematė, nes dirbo kitoje valksmoje. Prisimena, kad V. D. paklausė jo kaimo, kuriame jie dirbo pavadinimo ir pasakė, kad skambins pagalbos numeriu 112, nes „R. P. blogai, medis užgriuvo“. Tuomet jis ( P. G.) važiavo pasitikti greitosios med. pagalbos ir policijos.

Kai atvažiavo į miÅ¡kÄ , parodė medikams ir pareigÅ«nams „ kad važiuotų tolyn“. Policijos pareigÅ«nė priėjo prie jo, pradėjo klausinėti apie įvykį, o jis tuo momentu „ buvo pasimetęs“, pasakė pareigÅ«nei, kad „žmogus yra po medžiu eikite ir suteikite jam pagalbÄ â€œ. Jam pačiam tuo metu „pasidarė negerai“, nes buvo labai iÅ¡sigandęs, todėl sėdėjo po medžiu, matė kaip su neÅ¡tuvais pranešė R. P.. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis tuo metu buvo iÅ¡sipirkęs verslo liudijimÄ ir dirbo medkirčiu, „miÅ¡kas buvo E. K.“.

DienÄ prieÅ¡ įvykį tame miÅ¡ke jie buvo „prasivalę valksmas“, E. K. buvo iÅ¡pjovęs pavojingus medžius. Vieta kur buvo kertami medžiai buvo nelygi, likę apkasai „ nuo karo laikų“, buvo kalneliai ir kaip tik toje vietoje tarp kalno ir pakalnės įvykis ir įvyko. PirmÄ dienÄ ruošėsi kirtimui, miÅ¡ke be jo paties buvo E. K., V. D., R. P., broliai P. ir K.( jų vardų neprisimena). MiÅ¡kÄ parodė E. K.. MiÅ¡kas tÄ dienÄ buvo ruoÅ¡iamas kitos dienos medžių kirtimui, „užneÅ¡amos valksmos“, paÅ¡alinami pavojingi medžiai.

Atliekant paruoÅ¡iamuosius darbus visi draugiÅ¡kai dirbo, be jokio darbų pasiskirstymo. PrieÅ¡ pradedant darbus, E. K. aprodė ribas, nurodė vietas kur reikės pasisaugoti, nes buvo planuojamas plynas miÅ¡ko kirtimas. Kirtėjai turėjo savo Å¡almus, kelnes, batus, pirÅ¡tines. E. K. darbo priemonių neduodavo, tik iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ . KitÄ dienÄ Ä¯ miÅ¡kÄ važiavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K.. TÄ dienÄ miÅ¡ke jis nuėjo į savo valksmos galÄ , V. D. buvo už jo, o sekančioje valksmoje buvo R.

P.. Tuo metu ruošėsi pradėti dirbti, kai iÅ¡girdo, kad nutilo motopjÅ«klai. E. K. visÄ laikÄ perspėdavo, kad kirtėjai laikytųsi saugaus atstumo. Visi žino, kad saugus atstumas du su pusę medžio, reikia įvertinti medžio aukÅ¡tį, maždaug pasižiÅ«rėjus į medį, kad per du su pusę medžio bÅ«tų vienas nuo kito žmogus. Kovo 30 d., nesant E. K. už visÄ procesÄ buvo atsakingi kiekvienas už save. Kadangi miÅ¡kas ten Å¡varus, geras matomumas, valksma ne maža tai „ pirminis iÅ¡sidėstymas buvo tikrai geras“.

Jis matė, kad V. D. buvo už jo, pakalnėje, atstumas tarp jo ( P. G. ) ir V. D. buvo normalus „per du su puse pjaunamo medžio aukščio“. R. P. taip pat matė toliau vaikščiojantį. Paskui jis ( P. G.) atsisėdo, ruošė pjÅ«klÄ darbui, mano, kad tada R. P. priėjo arčiau. Matė, kad vieta kur įvyko įvykis buvo arčiau nei prieÅ¡ tai kur matė vaikščiojantį R. P., tai yra iki įvykio matė jį esant toliau. Matė tÄ vietÄ kur R. P. gulėjo, bet momento, kai ant jo užvirto medis, nematė.

R. P. gulėjo už valksmos atstumu apie 2 metrus, Å¡alia Å¡akų krÅ«vos. Jis ( P. G.) kirto pirmÄ valksmÄ , antrÄ - V. D., trečiÄ -R. P.. Jis (R. P.) buvo priėjęs prie V. D. valksmos, bet iÅ¡ savo pusės, galima sakyti „ kaip ir D. ten valksma yra, nes D. leido ten medžius“. R. P. gulėjo V. D. valksmoje, nors R. P. turėjo bÅ«ti arčiau prie savo trečios valksmos. V. D. valksma buvo antra ir R. P. antroje valksmoje ir gulėjo. R. P. valksma buvo trečia. Jis turėjo bÅ«ti savo trečioje valksmoje.

Medžius verčia link valksmų, kad ten nugenėti Å¡akas. Medis yra verčiamas į valksmos pusę, kad medžio viršūnė pareitų į valksmÄ . R. P. buvo savo miÅ¡ko plote, bet jis neiÅ¡laikė atstumo. Antra valksma buvo V. D., o trečia - R. P.. Jis turėjo medžius „laidyti į savo valksmÄ , bet ne į V. D. valksmÄ â€œ. V. D. į tÄ pačiÄ antrÄ valksmÄ nuleido medį. PirmÄ dienÄ buvo valomas miÅ¡kas, V. D. nešė Å¡akas, darbo priemonių neturėjo. AntrÄ dienÄ jis turėjo benzopjÅ«klÄ ir pjovė medžius.

TÄ dienÄ , kai įvyko įvykis, V. D. pjovė medžius. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga -2017 m. kovo 30 d. apžiÅ«rėta įvykio vieta, miÅ¡ko kirtavietė, esanti PanÅ«džių kaime, Kelmės rajone. Užfiksuota, kad įėjus į kirtimÄ ir paėjus 70 metrų matoma nupjauta ir nugenėta eglė 25 metrų ilgio, eglės kamienas ties 6 metrais nuo kelmo yra nupjautas, eglė persisvėrusi per kalniukÄ . Ties 20 metru po jos kamienu matomas žalios spalvos, Å¡viesÄ atspindintis Å¡almas, Å¡alia metalinė ruletė, du oranžinės spalvos pleiÅ¡tai, metalinės žnyplės trumpiems rÄ stams neÅ¡ti, bei diržas su dviem dėtuvėmis;

šalia eglės, apie 5 metrų atstumu taip pat matomas grandininis pjūklas „STIHL“; rasta piniginė su joje esančiais 850 Eeur, vairuotojo pažymėjimu, traktorininko pažymėjimu, swedbank banko kortele, asmens tapatybės kortele ir verslo liudijimu; taip pat striukė, kuprinė, kurioje yra pjūklo grandinė, akiniai dėkle, dildės, atsuktuvai, darbinės pirštinės, maišelis su maisto produktais ir butelis su vandeniu; kanistras benzinui ir tepalui. Daiktai supakuoti paketuose, užantspauduoti( b.l. 14-15,17-20, 1 tomas) -2017-04-03 daiktų apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota detali 2017-03-30 įvykio vietoje paimtų daiktų apžiūra:

Piniginė -juodos spalvos, odinė su užsegimu( plastikiniame pakete Nr. 224164), piniginėje yra 850 eurų, t. y. 17 vienetų 50 eurų banknotų bei 1 euras 78 euro centai metalinėmis monetomis, R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00367231, R. P. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0169056, Swedbank banko mokėjimo kortelė R. P. vardu, Nr. 5167 9313 8572 5134, verslo liudijimas Nr. IM525753-1, R. P. asmens tapatybės kortelė Nr. 11204513 (galioja iki 2016-12-28), "A.

M." nuolaidų kortelė, "Aibė" nuolaidų kortelė, atsiskaitymo už "Tele2" paslaugas kortelė, 7 vnt. piniginės kortelių pavyzdžių, sidabrinės spalvos, kryželio formos pakabukas. ApžiÅ«ros metu padaryta verslo liudijimo IM525753-1 kopija pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos; striukė (plastikiniame pakete Nr. 344816), mėlynos spalvos su Å¡viesiai rudomis ir raudonomis juostomis bei striukės priekyje esančia Å¡viesÄ atspindinčia juostele, ant apžiÅ«rimos striukės spausdintinėmis, rusvos spalvos raidėmis užraÅ¡ytas užraÅ¡as "Henrilloyd".

Apžiūrima striukė yra su gaubtuvu, užtraukiama mėlynos spalvos užtrauktuku ir užsegama kibia juosta. Apžiūrimos striukės gaubtuvas yra geltonos spalvos. Apžiūrima striukė yra purvina. Apžiūrimos striukės priekyje yra keturios kišenės, kuriose dvi mėlynos spalvos nusidėvėjusios medžiaginės pirštinės bei dvi oranžinės spalvos medžiaginės pirštinės su gumine delno apsauga, permatomas plastikinis maišelis nuo sumuštinių duonos, kuriame įdėtas baltos spalvos su gėlių raštais tualetinis popierius, bei skaidri stiklinė taurelė su Lietuvos valstybės kontūrų atvaizdu;

Å¡almas ( paketas Nr. 344815) yra žalsvos spalvos su pilka Å¡viesÄ atspindinčia juosta bei Å¡almo virÅ¡uje esančiu pilkos spalvos tinkleliu. Å almo virÅ¡us yra aptrauktas medžiaga, o vidus plastikinis. Å almas yra su "snapeliu" nuo saulės. Å almo vidinėje pusėje, per Å¡almo vidurį, yra juodos spalvos guminė paminkÅ¡tinimo juosta. Å almo viduje matomas įspaustas užraÅ¡as "Size 55-62 cm" bei firmos ženklas "DELTAPLUS", užraÅ¡as "AIR COLTAN EN8121997/AI200I". Ant apžiÅ«rimo Å¡almo yra neÅ¡varumų; ruletė, du pleiÅ¡tai, žnyplės, diržas su dėtuvėmis, dvi pirÅ¡tinės ( paketas Nr. 344814), ruletė yra metalinė, pilkos spalvos, su dviem metaliniais prisegimais.

PleiÅ¡tai yra oranžiniai, plastikiniai. Ant vieno pleiÅ¡to yra spausdintinėmis raidėmis įspaustas užraÅ¡as "WARNING WEAR EYE PROTECTION". Taip pat yra užklijuotas nusitrynęs brÅ«kÅ¡ninis kodas. Ant antrojo pleiÅ¡to yra įspaustas užraÅ¡as "WEAR SAFETY GLASSES". Abiejų pleiÅ¡tų galai yra deformuoti. Metalinės žnyplės yra skirtos neÅ¡ti trumpiems rÄ stams. Jos yra pilkos spalvos metalo su oranžinės spalvos ( b.l.22-24, 26-41, 1 tomas); - 2017 m. balandžio 3 d. pakvitavimu apžiÅ«rėti daiktai, iÅ¡skyrus Å¡almÄ , grÄ Å¾inti J.

P., Å¡almas perduotas kaip daiktinis įrodymas saugoti TelÅ¡ių AVPK Kelmės rajono PK atsakingam asmeniui( b.l.44,46-47, 1 tomas); - 2017 m. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kaip A. Å . pateikė rangos sutarties, leidimo kirsti miÅ¡kÄ , pažymėjimo apie nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypo kopijas, iÅ¡ kurių matosi, kad leidimas plynam miÅ¡ko, esančio Kelmės raj. sav. PanÅ«džių kaime, kirtimui iÅ¡duotas privataus miÅ¡ko savininkui A. Å . 2017 m. kovo 24 d. ir galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.; pagal 2017 m. kovo 24 d. rangos sutartį sudarytÄ tarp užsakovo ( miÅ¡ko savininko A.

Å . ) ir rangovo E. K. rangovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonėmis bei technika, laikantis miÅ¡ko saugos taisyklių, už kurių pažeidimus atsakomybė tenka rangovui; įvykus nelaimingam atsitikimui , už jo pasekmes atsako rangovas. Pagal sutarties 7 punktÄ rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad darbų atlikimo objekte nebÅ«tų paÅ¡alinių žmonių, nelegalių darbuotojų( b.l.48 -55); -2011 m. vasario 28 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kuri patvirtina, kad E. K. nuo 2011-02-25 vykdo individualiÄ veiklÄ , kurios pobÅ«dis - miÅ¡kininkystė ir medienos ruoÅ¡a; -iÅ¡ 2018-07VMÄ® informacijos matosi, kad V.

D. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2017-12-31 nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymÄ ir nebuvo įsigijęs verslo liudijimo( b.l. 74, 4 tomas); -iÅ¡ duomenų iÅ¡ SODROS duomenų bazės matosi, kad nukentėjusiojo R. P. verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs 2017 m. vasario 28 d. tai yra iki nelaimingo įvykio kirtavietėje, įvykio metu jis registravosi darbo biržoje ( b.l.66,68 1 tomas). -iÅ¡ VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės pateiktos informacijos matosi, kad nukentėjusysis R.

P. buvo gydomas nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11 ( reanimacijos skyriuje ) ir nuo 2017-04-11 iki 2017-05-04( neurochirurgijos skyriuje) dėl sunkios smegenų traumos, daugybinių lūžių( b.l.80, 84, 1 tomas); - 2017-06-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 692/2017(04) nurodyta, jog R. P. padaryti sužalojimai: deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas.

Sužalojimai lokalizuoti dešinėje galvos pusėje, nugaroje ir abiejose kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. užvirtus medžiui. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu didelės energijos trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. užvirtus eglei. R. P. dėl dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinių lūžių, kaukolės pamato kaulų lūžių dešinėje, galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simptomatika bei kraujo išsiliejimo galvos smegenyse su spaudimo reiškiniais, remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 92-93, 1 tomas); - 2017 m. birželio 27 d. darbo inspekcijos nelaimingo įvykio tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinta, tai, kad nesilaikyta tarp pjovėjų saugaus atstumo, nes pavojingoje medžio pjovimo zonoje dirbo su pjovėjai, V.

D. pradėjo pjauti eglę , kuri traumavo r. P., neįsitikinęs, kad aplink jo pavojingoje zonoje nedirba kiti asmenys. Akte nurodoma, kad pažeisti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1996-11-25 patvirtintų MiÅ¡kų darbų saugos taisyklių DT 1-96 reikalavimai, kad „ pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai“, „ pavojinga zona apie kertamÄ medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu“ ir „ kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2, 5 pjaunamų medžių aukščio atstumas.“ Å ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ( b.l.72-73, 2 tomas); - 2018-03-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18) konstatuota, kad:

1) nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbai (darbų saugos požiÅ«riu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiÅ«riu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui;

2) nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R. P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimuose valksmuose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) - R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo;

3) nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu - virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis;

4) kadangi buvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymÄ reglamentuoja MiÅ¡ko darbų saugos taisyklės DT 1-96. Å ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju;

5) vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 p. reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimÄ ;

6) jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų;

8) nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 p. ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių, Taisyklių [3] 6 p. ir 65 p. reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjÅ«klu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento;

9) nukentėjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; 10)V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga( b.l. 9-13, 4 tomas). -2017 m. rugpjūčio 16 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A5.-108-471/2017 E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. (nelegalus darbas) ir nubaustas vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Eur bauda, nes teismas nustatė, jog E. K., vykdydamas individualiÄ veiklÄ ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29-30 dienomis Kelmės r. sav., Kelmės apyl. sen., PanÅ«džių kaime, esančiame miÅ¡ke, A.

Š. priklausančiame 10/7 sklype, įdarbino miško darbininkais - pjūklininkais R. P. ir V. D. ( b.l.95-96, 2 tomas). Veikų kvalifikavimas. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Å iame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. V. D. kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent dirbdamas miÅ¡ko darbininku – pjÅ«klininku, vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus reikalavimus, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento dirbo motorpjÅ«kliu, neįsitikindamas (prieÅ¡ pradėdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamÄ medį dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nėra kitų asmenų, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumo tarp dviejų pjovėjų ir nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė jÄ ant R.

P. tuo padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . E. K. kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ (veiklos rūšis - miÅ¡kininkystė ir medienos ruoÅ¡a) ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu , pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjÅ«klininku V.

D., neturintį darbui su motorpjÅ«kliu reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugÄ darbo vietose, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V. D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje bÅ«tų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų bÅ«tų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vykdant miÅ¡ko kirtimo darbus, V.

D., dėl neatsargumo, pažeisdamas tų pačių MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė jÄ ant R. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi kaltinimas abiem kaltinamiesiems yra grindžiamas tų pačių miÅ¡ko darbų saugÄ reguliuojančių Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių DT 1–96 (MDST DT 1–96) atskirų punktų reikalavimų pažeidimu.

Å ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kaltinamasis V. D. pripažino, kad kirtavietėje su motorpjÅ«kliu miÅ¡ko kirtimo darbus dirbo neturėdamas reikiamos kvalifikacijos nei tai patvirtinančio dokumento, kad nežinojo ir nebuvo supažindintas su jokiomis miÅ¡ko darbų saugos taisyklėmis, nes nėra baigęs jokių motopjÅ«klininko kursų, nieko nežinojo apie saugius, leistinus minimalius atstumus, kurie yra privalomi tarp dviejų pjovėjų, kad pjovė medį pagal bendrÄ supratimÄ , „iÅ¡ patirties“, aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ ruoÅ¡damasis kirsti medį matė R.

P., mojavo jam, buvo įsitikinęs, kad ir R. P. jį matė, be to atrodė, kad R. P. yra pakankamai toli, po įvykio aiÅ¡kino, negalėjęs suprasti kaip R. P. priartėjo prie pavojingos zonos. Jis nurodė, kad jo pjaunamas medis nuvirto į valksmÄ , pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. Viršūnė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o Å¡akos nuvirto ant valksmos. Akivaizdu, kad nežinodamas koks turi bÅ«ti atstumas tarp dviejų pjovėjų, nežinodamas kas yra pavojinga zona, kad joje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys pjovėjai V.

D. to atstumo ir nesilaikė, juo labiau, kad jam matomumÄ užstojo kalnelis ir suverstos nugenėtos Å¡akos valksmoje. Tokiais neatsargiais veiksmais V. D. nupjaudamas 25,8 m. aukščio eglę užvertė jÄ ant kito pjovėjo r. P. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl pripažintina, kad jis pažeidė MDST DT 1-96 65, 44, 45, 46 ir 51 punkto reikalavimus ir jo veika pagal BK 137 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes bÅ«tent teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių dėl neatsargumo sukėlė tokias pasekmes, kad buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis R.

P.. E. K., vykdydamas individualiÄ veiklÄ , miÅ¡kotvarkos darbus, pagal rangos sutartį įsipareigojęs atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus A. Å . nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke ir bÅ«damas darbdaviu V. D., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, leido pjÅ«klininku dirbti V. D., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti su moto pjÅ«klu ( nors E. K. aiÅ¡kino, kad jokio leidimo dirbti V. D. nedavė, vienok neginčijamai administracinėje byloje dėl nelegalaus darbo įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra konstatuota, kad bÅ«tent 2017-03-29 ir 2017-03-30 E. K.

įdarbino miÅ¡ko darbininkais R. P. ir V. D., kad E. K. darbus pavedė atlikti pjÅ«klininkams R. P., P. G. ir V. D. ir visas su darbu susijusias aplinkybes, tai yra darbo vietÄ , darbų apimtį, funkcijas, užmokesčio dydį, saugos priemones, ir t. t. sprendė E. K., o ne dirbantys asmenys savarankiÅ¡kai.) Tai patvirtina ir paties V. D. parodymai teisme, kad jis turėjo tik savo moto pjÅ«klÄ , o visas kitas priemones, bÅ«tinas darbui suteikė E. K., kuris net nepaklausė V. D. ar Å¡is iÅ¡mano tokį darbÄ , ar žino kokių reikalavimų reikia laikytis ir pats apie jokias saugumo taisykles neinstruktavo.

KritiÅ¡kai vertintini E. K. parodymai, kad jis leido V. D. tik pabandyti dirbti pagalbinius darbus miÅ¡ke, nes faktiÅ¡kai 2017-03-30 buvo antroji V. D. darbo miÅ¡ke diena, kuomet visų liudytojų teigimu bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ kirtėjai turėjo dirbti savo valksmose, kirsti medžius. Pažymėtina, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ E. K. miÅ¡ko kirtavietėje nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu susitarimas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo „nuslėpti“ aplinkybę, kad V. D. dirbo miÅ¡ke dvi dienas, patvirtina kad E. K. siekė iÅ¡vengti atsakomybės, kÄ jis pats patvirtino teisme, taigi jis nebuvo nuoÅ¡irdus savo parodymuose, todėl jo parodymus, kad V.

D. nedavė nurodymo pjauti medžius, teismas vertina kritiÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, teismas neturi pagrindo netikėti V. D. parodymais, kad toks nurodymas E. K. jam buvo duotas. DienÄ , kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, E. K. kirtavietėje pats nebuvo ir nebuvo užtikrinęs, kad vietoje jo medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris bÅ«tų atsakingas už darbų saugÄ , nes byloje neginčijamai nustatyta liudytojo P. G., nukentėjusiojo R.

P. ir kaltinamojo V. D. parodymais, kad 2017-03-30, neesant E. K., darbams niekas nevadovavo ir nekontroliavo, kad darbininkai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, taip neužtikrino, kad pjovėjai laikytųsi saugių atstumų, kad pavojingoje pjaunamo medžio zonoje būtų tik medį pjaunantys pjovėjai, o tarp dviejų pjovėjų būtų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių atstumas, taip E. K. pažeidė MDST DT 1-96 6, 44, 46, 65,68,69,70 ir jo veika pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes minėtų taisyklių nesilaikymo pasekmėje V.

D. kirsdamas medį ir dėl neatsargumo taip pat pažeisdamas saugos reikalavimus, užvertė medį ant R. P. padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Civilinis ieÅ¡kinys Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 9710,43 Eur civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam R. P. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurios buvo bÅ«tinos dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų.

Visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF ( privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto lėšų, išlaidos yra pilnai pagrįstos prie civilinio ieškinio pateiktais gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ( b.l.78-84, 4 tomas). Nukentėjusysis R. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 16676,84 turtinės žalos atlyginimo, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų ( b.l.181-192, 5 tomas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginės iÅ¡laidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ , materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir iÅ¡laidas, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalÄ , teisę į jos atlyginimÄ turi, tačiau, jÄ turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl negautų pajamų: pagal prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktas R. P. metines pajamų deklaracijas už 2015, 2016 m.m., socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, R. P. pajamos iki jo sužalojimo tai yra 2017-03-30 kas mėnesį buvo vidutiniÅ¡kai 799 Eur dydžio (atskaičius privalomus mokesčius). Nuo 2017-03-30 iki 2018-01-01 nukentėjusysis negavo jokių pajamų, nes gydėsi, neįgalumo ir darbingumo tarnyba tik 2018-04-23 surašė iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ buvo nustatytas darbingumo lygis 40 procentų nuo 2018-01-09 iki 2018-07-08 ir Å¡iuo laikotarpiu jam buvo skirta netekto darbingumo paÅ¡alpa( viso per šį laikotarpį iÅ¡mokėta 977,50 Eur); nuo 2018-07-03 iki 2019-07-02 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis ir nuo 2018-07-03 iki Å¡ios dienos( kaip ieÅ¡kinyje nurodyta) iÅ¡mokėta 796,66 Eur paÅ¡alpa, kÄ patvirtina VSDF valdybos pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ ir kt. dokumentai pateikti su ieÅ¡kiniu.

Tokiu būdu bendra negautų pajamų suma yra 16602,84 Eur ( 799Eur x 23 mėnesių=18377 Eur)-(977,50 Eur +796,66 Eur =1774,16 Eur); dėl kitų išlaidų: ieškinyje nurodoma, kad buvo patirtos kitos išlaidos - 545 Eur kurui( transporto) ir 29 Eur medikamentams, medicininėms priemonėms, bendra šių išlaidų suma 574 Eur. Šios išlaidos grindžiamos tuo, kad nukentėjusysis buvo gydomas Šiauliuose, vėliau reabilitacijoje - Palangoje, kai jo gyvenamoji vieta yra Viduklės seniūnijoje , Raseinių rajone ir artimieji patyrė dideles kelionės išlaidas.

Visas gydymo laikotarpis tęsėsi nuo 2017-03-30 iki 2017-05-26, apskaičiavus visÄ nuvažiuotÄ atstumÄ susidaro apie 6539 km., lankyti vykdavo nukentėjusiojo sutuoktinė ir sÅ«nus, pastarajam priklausančia transporto priemone. Dažnas ligonio lankymas motyvuojamas tuo, kad jis Å iaulių ligoninėje buvo labai silpnos sveikatos, reikėdavo padėti jam apsitarnauti, atvežti namuose gaminto maisto, palaikyti emociÅ¡kai.Tokiu bÅ«du bendra turtinė žala yra 16676,84 Eur( 16602,84+574-500( atlygino V. D.). Negautos pajamos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir tinkamai apskaičiuotos, kitos iÅ¡laidos iÅ¡ dalies pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nors kai kurie teismui pateikti mokėjimo kvitai kelia abejonių, vienok bendra Å¡ių iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį, gydymo laikotarpį, į aplinkybę, kad nepraÅ¡oma priteisti kitų iÅ¡laidų( papildomo maitinimo, vaisių, vitaminų ir kt. iÅ¡laidų, kurias be abejonės nukentėjusiojo artimieji patyrė) praÅ¡oma priteisti 574 Eur suma nelaikytina neproporcingai didele.

Teismas atkreipė dėmesį į kaltinamųjų parodymus, kad tiek V. D. tiek E. K. nukentėjusiojo gydymo laikotarpiu nukentėjusiojo artimuosius ne kartÄ vežė lankyti nukentėjusiojo savo transportu, teikė jiems piniginę paramÄ Ä¯sigyjant nukentėjusiajam skirtus maisto produktus. Vienok, nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų nepateikė objektyvių įrodymų kokio dydžio buvo Å¡i parama, todėl teismas Å¡iuo pagrindu nemažina praÅ¡omos priteisti sumos dydžio. Nukentėjusysis pripažino tik 500 Eur sumÄ , kuriÄ davė V.

D. ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡minusavo iÅ¡ bendros ieÅ¡kinio sumos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusysis R. P. praÅ¡o priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl įvykio buvo sužalotos tokios svarbios gyvybei žmogaus kÅ«no dalys kaip galvos smegenys ir stuburas, kas sukėlė didelius fizinius skausmus, gydymas truko nuo 2017-03-30 iki 2017-05-26, dėl patirtų sužalojimų pasireiÅ¡kė liekamieji reiÅ¡kiniai – iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Palangos reabilitacinės ligoninės atžymėta, kad sumažėjusi ir 3 balais vertinama kairės rankos raumenų jėga( lengvo laipsnio parezė), iÅ¡lieka lengvas pažinimo sutrikimas, bÅ«tinas tolimesnis gydymas, operacija, kurios metu turėjo bÅ«ti atliekamas dalies kaukolės kaulo pakaitalo įstatymas, tačiau 2017-11-09 paskirta operacija nebuvo atlikta dėl ligonio bÅ«klės, planuojama kita operacija.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nors nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau R. P. iki Å¡iol negali dirbti, tęsiamas gydymas, ambulatorinė reabilitacija, sunkiai valdoma kairė ranka, nuolat skauda krÅ«tinę, stuburÄ . Dėl Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir nuolat patiria įvairaus lygio nepatogumus: ilgai negalėjo vaikščioti ir save apsirÅ«pinti, negalėjo net kalbėti, pavalgyti, nusiprausti, apsirengti buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Skausmai yra mažesni, bet iÅ¡likę, sutrikusi koordinacija, reikia saugoti nuo menkiausio kontakto galvÄ .

Dėl viso to nukentėjusysis patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ , nebegalės dirbti mėgstamo darbo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė dideles fizines ir moralines kančias, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matosi, kad gydymas nėra baigtas, planuojamos operacijos. Vienok, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti, kad nukentėjusiojo sveikata gerėja( darbingumo lygis jau siekia 55 procentus), be to dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kuomet nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai bei didelis neatsargumas – tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje, kas yra patvirtinta tyrimÄ atlikusio specialisto iÅ¡vada.

Taip pat pažymėtina, kad abu kaltinamieji turi mažamečių vaikų, turtinė padėtis patenkinama, be to, nėra kategoriÅ¡kai paneigta, kad kaltinamieji teikė materialinę paramÄ nukentėjusiojo gydymo laikotarpiu. Tokiu bÅ«du praÅ¡oma priteisti 20000 Eur neturtinė žala yra pripažintina per didele, juo labiau, kad nukentėjusiojo sveikata gerėja( darbingumo lygis jau siekia 55 procentus, b.l.110, 5 tomas). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki padariusio žalÄ asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294/2011).

Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, anksčiau nurodytas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo nerÅ«pestingumo, kaltinamųjų kaltės formÄ ( neatsargus nusikaltimas), jų turtinę ir Å¡eiminę padėtį( iÅ¡laiko mažamečius vaikus) vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad dėl nelaimingo įvykio yra trečdalis paties nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydis mažintinas iki 11117,89 Eur ir neturtinės žalos dydis - iki 13333,33 Eur.

Dėl proceso iÅ¡laidų. Nukentėjusiojo R. P. interesus atstovavo advokatas, kuris ruošė civilinį ieÅ¡kinį, kurį vėliau tikslino, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusysis pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Ä®rodymai apie pinigų sumokėjimÄ pateikti ( 5 tomas, b.l.126-129). Nukentėjusysis, siekdamas apginti savo teises, naudojosi kvalifikuotomis teisinėmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, ruošė civilinį ieÅ¡kinį, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sÄ naudos, dėl to turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dėl atstovavimo teisme turi bÅ«ti atlygintos.

Vienok, nurodomų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam civilinį ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį ruošė vienas advokatas, kuris dalyvavo teismo posėdžiuose, bylos apimtis nėra didelė, dėl ne laiku pateiktų civilinio ieÅ¡kinio ( b.l.96, 133, 5 tomas) ir patikslinto ieÅ¡kinio( b.l.181, 5 tomas ir b.l.26, 7 , 6 tomas teismo posėdžiai buvo atidėti, kas be jokios abejonės trukdė ir proceso dalyvių ir teismo laikÄ , nors nereikalavo didelių darbo ir laiko sÄ naudų ieÅ¡kinio ruošėjui, todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 500 Eur.

Teismas sprendžia, kad tokio dydžio iÅ¡laidų kompensavimas yra proporcingas bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Bausmių skyrimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

E. K. neteistas, baustas, bet duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, jis nedirba, yra vedęs, gyvena Å¡eimoje, augina mažametį vaikÄ , seniÅ«nijos kurioje gyvena charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad nusiskundimų iÅ¡ gyventojų dėl jo netinkamo elgesio seniÅ«nija nėra gavusi, V. D. neteistas, baustas administracine tvarka, bet duomenų apie galiojančias nuobaudas už administracinius nusižengimus, byloje nėra, nuo 2017-05-23 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, gyvena Å¡eimoje, augina du mažamečius vaikus, seniÅ«nijos, kurioje gyvena, bei darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiÅ¡kas asmuo dėl kurio elgesio nusiskundimų nėra.

Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė neatsargias nusikalstamas veikas, už V. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, už E. K. - bauda arba laisvės atėmimas. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimai neatsargÅ«s, vienok padaryta didelė žala žmogaus sveikatai. Teismas, skirdamas bausmes, nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgia į ne tik į kaltinamųjų asmenybes, charakterizuojančiÄ juos medžiagÄ , bet ir jų elgesį po įvykio, kad V.

D. iÅ¡ karto po įvykio pats asmeniÅ¡kai informavo specialiÄ sias tarnybas, įvykio vietoje rÅ«pinosi nukentėjusiuoju, kol atvyko medikai, sumokėjo gera valia nukentėjusiajam 500 Eur žalos atlyginimo. Vėliau, nukentėjusiojo gydymo laikotarpiu tiek V. D. tiek E. K. lankė nukentėjusįjį ligoninėse, bendravo su nukentėjusiojo artimaisiais, teikė jiems materialinę pagalbÄ maisto produktais, pinigais, ne vienÄ kartÄ vežė artimuosius į gydymo įstaigas lankyti nukentėjusįjį R. P..

Pažymėtina, kad ir teisminio proceso metu kaltinamieji iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl įvykusio, nors nei vienas jų kaltės nepripažino. Be to, teismas atsižvelgia, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos įvykio kilimui. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus kaltinamiesiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 137 straipsnio 3 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

E. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems) metams; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iÅ¡ V. D. ir E. K. solidariai Å iaulių teritorinei ligonių kasai 9710,43 Eur ( devynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų 43 centus) nukentėjusiojo R. P. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti solidariai iÅ¡ V. D. ir E. K. 11117,89 Eur ( vienuolika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 89 centus) turtinės ir 13333,33( trylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 33 centus) neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur( penkis Å¡imtus eurų )atstovavimo iÅ¡laidų R.

P.. DaiktÄ - R. P. priklausantį Å¡almÄ , perduotÄ saugojimui TelÅ¡ių AVPK Kelmės rajono PK( kvitas Nr. 0000499) grÄ Å¾inti R. P.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Laima Borkovskienė