Court convicts two men for negligent injury and grants suspended sentences with residence restrictions.
Legislator summary
AI generatedThe court convicted two defendants of negligent injury and sentenced them to suspended prison terms with residence restrictions. The defendants admitted guilt but denied criminal intent, while the victim's actions also contributed to the accident. The court applied the Criminal Procedure Code to grant suspended sentences and ordered joint compensation for the victim's medical and non-material damages.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis: Negligent injury constitutes a crime punishable by imprisonment, which may be suspended if the court determines that the goals of punishment will be achieved without actual execution of the sentence.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-86-322/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15137-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.2.13.1.1; 1.2.4.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 7 d. KelmÄ Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mų teisÄja Laima BorkovskienÄ, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant prokurorei D. V., kaltinamajam V. D., jo gynÄjui M. B., kaltinamajam E. K., jo gynÄjai R.
L., nukentÄjusiojo atstovui A. Z., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 137 straipsnio 3 dalyje ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedÄs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1dalyje.
Teismas n u s t a t Ä : V. D. dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) esanÄiame miÅ¡ke, 10/7 sklype, nelegaliai dirbdamas miÅ¡ko darbininku â pjÅ«klininku, vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklÄse DT 1â96 (MDST DT 1â96) nustatytus reikalavimus, tai yra neturÄdamas reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento dirbo motorpjÅ«kliu, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 65 punkto reikalavimÄ , neįsitikindamas (prieÅ¡ pradÄdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamÄ medį dvigubo pjaunamo medžio aukÅ¡Äio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nÄra kitų asmenų, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 44, 45 ir 51 punktų reikalavimus, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumo tarp dviejų pjovÄjų ir tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 46 punkto reikalavimÄ nupjaudamas 25,8 m ilgio eglÄ užvertÄ jÄ ant R.
P. tuo padarÄ nukentÄjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolÄs pamato kaulų lūžius deÅ¡inÄje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs Å¡onkaulių lūžius, kaklinÄs stuburo dalies VII, krÅ«tininÄs stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inÄje krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje, poodines kraujosruvas deÅ¡inÄs akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inÄs akies sumuÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
E. K. vykdydamas individualiÄ veiklÄ (veiklos rūšis - miÅ¡kininkystÄ ir medienos ruoÅ¡a) ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu (nustatyta įsiteisÄjusiu KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutarimu administracinÄje byloje Nr. A5.-108-471/2017) - esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudarÄs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29 - 30 dienomis (duomenys neskelbtini) esanÄiame miÅ¡ke, 10/7 sklype, nelegaliai įdarbinÄs miÅ¡ko darbininkais â pjÅ«klininkais R.
P. ir V. D., pažeidÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklÄse DT 1â96 (MDST DT 1â96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjÅ«klininku V. D., neturintį darbui su motorpjÅ«kliu reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 6 ir 65 punktų reikalavimus, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymÄjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugÄ darbo vietose, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 68 punkto reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V.
D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 69 ir 70 punktų reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje bÅ«tų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunanÄių pjovÄjų bÅ«tų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas, tuo pažeisdamas MDST DT 1â96 44 ir 46 punktų reikalavimus, dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), esanÄiame miÅ¡ke, 10/7 sklype, vykdant miÅ¡ko kirtimo darbus, V.
D., dÄl neatsargumo, pažeisdamas MDST DT 1â96 44, 45, 46, 51 ir 65 punktų reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m ilgio eglÄ užvertÄ jÄ ant R. P., tuo padarydamas nukentÄjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolÄs pamato kaulų lūžius deÅ¡inÄje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs Å¡onkaulių lūžius, kaklinÄs stuburo dalies VII, krÅ«tininÄs stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inÄje krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje, poodines kraujosruvas deÅ¡inÄs akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inÄs akies sumuÅ¡imÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad su E. K. buvo pažįstami seniai, anksÄiau dirbo vienoje teritorijoje, žinojo, kad E. K. pjauna miÅ¡kÄ , yra padÄjÄs E. K. miÅ¡kuose, bet pastoviai pas jį nedirbo. 2017 m. pradžioje atsitiktinai susitiko su E. K., iÅ¡sikalbÄjo, kad E. K. kerta miÅ¡kus, jis papasakojo kad už kubÄ moka 3,5 Eur, kad reikia turÄti savo pjÅ«klÄ , o visÄ kitÄ jis duoda. Jis ( V. D.) tuo metu buvo grįžÄs įiÅ¡ užsienio, pastovaus darbo neturÄjo, o jo Å¡eimai reikÄjo papildomų pajamų, kad galÄtų oriau gyventi, todÄl po poros savaiÄių 2017 m. kovo 28 d. susiskambino su E. K. ir susitarÄ, kad važiuos į miÅ¡ko kirtimo vietÄ , kad galÄs pradÄti dirbti.
Kovo 29 d. apie 7.30 val. jį paÄmÄ nuo namų( autobusiukÄ vairavo G.) ir veÅ¾Ä Ä¯ kirtavietÄ. Kartu važiavo E. K., R. P. ir dar 4 žmonÄs. Nuvyko visi į (duomenys neskelbtini) esantį miÅ¡kÄ . Jis turÄjo savo pjÅ«klÄ , o benzinas, tepalas, žnyplÄs ir Å¡almas buvo E. K.. TÄ dienÄ , iki pietų, iÅ¡sipjovÄ krÅ«mus, pomiÅ¡kį, po to pradÄjo kirsti miÅ¡kÄ . DÄl tarpuvalksmių âiÅ¡sitraukÄ burtusâ, tai yra kas kur stos, kuriame tarpuvalksmyje dirbs ir kur kurio kirtÄjo valksma.
E. K. taip pat traukÄ burtus. BaigÄ darbÄ apie 17 val., grįžo namo. SekanÄiÄ dienÄ , tai yra kovo 30 d. vÄl tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K., vyko į miÅ¡kÄ dirbti. Jis pasiÄmÄ tuos paÄius įrankius, visi nuÄjo į tas paÄias darbo vietas, kuriose vakar dirbo ir tÄsÄ darbÄ . NusipjovÄs vienÄ medį ir jį sutvarkÄs užlipo ant kalniuko. MatÄ, kad visi buvo savo vietose, taip pat ir R. P., mostelÄjo jam ranka, jis dirbo toliau. NusileidÄs nuo kalniuko žemyn, ânuvertÄâ antrÄ medį ir pradÄjo jį genÄti.
Nupjautas medis virto per kalniukÄ , todÄl liko kaboti. AtsimatavÄs 6 metrus, nupjovÄ ir ruoÅ¡Äsi toliau medį tvarkyti, bet Å¡alia buvÄs žmogus, pasakÄ, kad R. P. guli ant žemÄs, nes âgavo iÅ¡ medžioâ. Kai nukrito medis, R. P. buvo prieÅ¡ingoje pusÄje, nei jis ( V. D.), bet kai pjovÄ âlemtingÄ â medį, R. P., matomai, buvo priÄjÄs prie jo( V. D.) jau iÅ¡ kito galo. Jei eglÄ buvo 25 metrų, tai R. P. stovÄjo apie 20 metrų nuo jo( V. D.), tik iÅ¡ kitos pusÄs. Kai pradÄjo kirsti medį, atstumas iki R.
P. buvo apie 100 metrų. Ä®vykus nelaimei, pasidÄjÄs pjÅ«klÄ , nubÄgo prie R. P., kuris gulÄjo ant Å¡ono, garsiai kvÄpavo, ant lÅ«pos buvo truputis kraujo. NubÄgÄs prie savo daiktų tuoj pat paskambino ir praneÅ¡Ä greitajai med. pagalbai. P. G. nuvažiavo pasitikti greitosios, o jis grįžo prie R. P., neleido jam keltis kol atvyks medikai. R. P. neriÅ¡liai kalbÄjo, bet buvo sÄ moningas, sakÄ, kad skauda Å¡onÄ , jam buvo nubrozdintas deÅ¡inÄs pusÄs smilkinys. PaklausÄ R. P. kaip jis ten atsidÅ«rÄ, Å¡is atsakÄ, kad per tiek metų taip nÄra buvÄ, nežino, kaip atsidÅ«rÄ.
Kaltinamasis V. D. nurodÄ, kad nÄra baigÄs pjÅ«klininko kursų, neturi pažymÄjimo, taÄiau darbo pobÅ«dis jam yra žinomas. ManÄ, kad sugebÄs dirbti tÄ darbÄ , nes jo tÄvas dirbo daug metų miÅ¡kuose, turÄjo įmonÄ, tad jis žinojo kaip nupjauti medį, taÄiau nežinojo kokie pagal reikalavimus turi bÅ«ti saugÅ«s atstumai, tik žiÅ«rÄjo, kad âneužversti medžio ant žmogausâ. Iki to įvykio nežinojo apie miÅ¡ko kirtimo taisykles. Individualios veiklos pažymÄjimo tuo metu taip pat neturÄjo.
Darbo sutarties su E. K. nebuvau sudarÄs. Tuo metu mokÄsi vairuotojo â ekspeditoriaus specialybÄs, kiek laiko dirbs pas E. K. miÅ¡ke neplanavo, buvo sutarta, kad E. K. mokÄs 3,5 Eur už kubinį metrÄ , konkreti darbo užmokesÄio mokÄjimo diena nebuvo aptarta.Kovo 29 d. po pietų pjovÄ medžius, o kovo 30 dienÄ 8.30 val. atsitiko nelaimingas atsitikimas. Kovo 29 d. E. K. jam neaiÅ¡kino, kaip reikÄs dirbti, jo neinstruktavo, nesidomÄjo, ar jis( V. D.) turi kokį pažymÄjimÄ , kvalifikacijÄ , nedavÄ ant jokio dokumento pasiraÅ¡yti, neklausÄ ar jis turi verslo liudijimÄ .
Kovo 29 d. nebuvo paskirtas darbų vadovas, E. K. instruktažo nepravedÄ, jis turÄjo miÅ¡ko planÄ , kur yra miÅ¡ko ribos, apvedÄ kirtÄjus, atžymÄjo, nurodÄ, kÄ dirbti. Niekas neatsakÄ už darbų saugÄ . Kovo 30 d. E. K. nebuvo, niekas neatsakÄ už darbų saugÄ , niekas nevadovavo, visi atvykÄ Ä¯ miÅ¡kÄ pasiÄmÄ Ä¯rankius ir nuÄjo į savo vietas. E. K. jis niekada nesakÄ, kad yra specialistas, kad moka pjauti medžius. E. K. žinojo, kad jo ( V. D.) tÄtis turÄjo įmonÄ.
Jiedu su E. K. susitarÄ, kad jis( V. D.) važiuos kirsti miÅ¡ko už tam tikrÄ sumÄ , nes norÄjo užsidirbti pinigų. Tik po įvykio pradÄjo domÄtis, kokios yra medžių kirtimo taisyklÄs. Pjaunamas medis nuvirto į valksmÄ , pakibo ant kalnelio, o kai nupjovÄ 6 metrus, vis tiek negulÄjo pilnai ant žemÄs, kabojo ore. ViršūnÄ buvo valksmoje. Kai vertÄ medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o Å¡akos nuvirto ant valksmos. Medžio viršūnÄ baigÄsi ties kaire valksmos puse. Medis buvo pakibÄs ore jo krÅ«tinÄs aukÅ¡tyje, R.
P. nebuvo prispaustas. Kiek pamena, pagal pareigÅ«nÄs matavimÄ , R. P. turÄjo gauti smÅ«gį su medžio vieta, kuri yra 5 metrai nuo viršūnÄs. Galima manyti, kad medis virto, atsitrenkÄ Ä¯ žemÄ ir nuo atatrankos pakilo į viršų. Pjaunama yra tarpuvalksmyje, R. P. buvo savo tarpuvalksmyje, bet prie jo( V. D.) valksmos, tai yra jo kertamo medžio zonoje, nes jis ( V. D.) buvo paÄiame biržÄs gale. R. P. žinojo, kad jis ( V. D.) yra toje vietoje, nes buvo likÄ ne iÅ¡kirsti tik keli medžiai.
Jis dirbdamas nuo R. P. tolo, bet R. P. priartÄjo prie jo, nors taip pat turÄjo žinoti ir matyti, kad jis V. D. yra biržÄs gale. Po nelaimingo atsitikimo buvo su E. K. nuvykÄ Ä¯ R. P. namus pas jo Å¡eimÄ , taÄiau su R. P. apie patį atsitikimÄ nekalbÄjo, R. P. nenorÄjo tos temos plÄtoti, pokalbis neįvyko. R. P. sÅ«nui G. yra davÄs 700-800 Eur, į Å iaulius veÅ¾Ä juos 4 kartus, važiavo į PalangÄ kai R. P. gydÄsi, pirko maisto, sauskelnių, bet Äekių nerinko, nes nemanÄ, kad âatsidurs teismeâ, tiesiog padÄjo âiÅ¡ žmogiÅ¡kosios pusÄsâ.
Ä®rodymÄ turi tik 100 Eur. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nepripažįsta, kad vien tik jis kaltas, jog taip atsitiko, kad jo veiksmai įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Labai pergyvena dÄl to, kas nutiko, rÅ«pinosi nukentÄjusiojo sveikata, stengÄsi materialiai padÄti. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus, kad kirto miÅ¡kÄ tik vienÄ dienÄ ir dÄl darbo â kur eiti ir kÄ pjauti, jam nurodÄ R. P., davÄ dÄl to, kad su E. K. buvo susitarÄ âneminÄti 29 dienos jog dirboâ, kad ânekiÅ¡ti žmoniųâ, nes E. K. norÄjo iÅ¡vengti atsakomybÄs. Buvo duoti netikslÅ«s parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo kalbÄta su E. K., kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs, kÄ pasakyti, ko nepasakyti.
SusitarÄ sakyti, jog R. P. jam ( V. D.) parodÄ, kur dirbti. IÅ¡ tikrųjų dirbo kovo 29 d. ir 30 d. Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino , kad miÅ¡kų pramonÄje dirba nuo 2002 metų, baigÄ miÅ¡kininkų kolegijÄ , dirbo miÅ¡kininku. Po 7 metų darbo nusprendÄ kurti savo veiklÄ , iÅ¡siÄmÄ individualios veiklos pažymÄ , atlieka miÅ¡ko kirtimo darbus. 2017 metų pavasarį su A. Å . sutarÄ, kad pagal rangos sutartį iÅ¡kirs A. Å . miÅ¡kÄ . 2017 m. kovo 24 d. A. Å . jau turÄjo leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, todÄl susitiko su juo, pasiraÅ¡Ä rangos sutartį, pradÄjo ieÅ¡koti kirtÄjų, susiskambino su P. G., R.
P., pasakÄ, kad galima pradÄti darbus. NusprendÄ pradÄti nuo pirmadienio, kovo 29 d. Å eÅ¡tadienį jis dar nuvyko į miÅ¡kÄ , dažais pažymÄjo, kur turi bÅ«ti tiesiamos valksmos, iÅ¡kirto įkibusius, pavojingus medžius. Pirmadienį kovo 29 d. apie 7 val. iÅ¡vyko į miÅ¡kÄ , kartu vyko P. G., broliai P., R. P. ir V. D., kurį pažįsta nuo seniau, kai jis ( V. D.) su broliu kirto miÅ¡kÄ kaip pjÅ«klininkai. Iki tol, V. D. kelis kartus atsitiktinai buvo susitikÄs, iÅ¡sikalbÄjo, jis sakÄ, kad važinÄja į užsienį, klausÄ ar kai grįš galÄs kartu padirbÄti.
V. D. buvo pasakyta, kad dirbama su verslo liudijimu. PasikalbÄjo apie atlyginimÄ ir nutarÄ pasižiÅ«rÄti, kaip jam seksis dirbti miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus, jokios sutarties iÅ¡ karto neplanavo. V. D. minÄjo, kad turi patirties, nes dirbo su savo tÄvu. Kovo 29 d. nuvykus į miÅ¡kÄ , kuris buvo prie Kryžbarko, apÄjo su vyrais ribas, valÄsi miÅ¡kÄ . Jis( E. K.), P. G. ir R. P. pjovÄ su pjÅ«klu, o V. D. su kitais vyrais neÅ¡Ä Å¡akas. AptarÄ rytdienos darbus, âtraukÄ burtusâ, tai yra pasiskirstÄ plotus kas kur dirbs.
DÄl V. D. darbo kovo 30 d. nieko konkreÄiai nebuvo kalbama, nutarta â jei jis bus ant kelio, paimsimâ. Kovo 30 d. jis pats į miÅ¡kÄ dirbti nevažiavo, nes iÅ¡vyko į KaunÄ . Apie 8-9 val. jam paskambinÄs P. G. praneÅ¡Ä, kad ant R. P. užvirto V. D. pjaunamas medis. Paties įvykio nematÄ ir aplinkybių nežino. Kovo 29 d. V. D. darbas buvo formuoti valksmas, dirbti pagalbinius darbus, jis atsineÅ¡Ä pjÅ«klÄ , Å¡almÄ , bet Å¡ių priemonių nereikÄjo. Kovo 30 d. nurodymo pjauti medžius jis V.
D. nedavÄ. Apie įdarbinimÄ kalbos nebuvo, tik kalbÄjo, kad reikia dirbti su patentu, kovo 30 d. V. D. savo iniciatyva pjovÄ medžius. V. D. pinigų už darbÄ nemokÄjo, nes buvo bandomasis darbas, V. D. žinojo, kokia pinigų suma bÅ«tų mokama ateityje. Ar V. D. turÄjo patentÄ , motopjÅ«klininko pažymÄjimÄ netikrino, nes manÄ, jog âkiekvienas patentininkas yra atsakingas už saveâ. Ar reikia turÄti motopjÅ«klininko pažymÄjimÄ , dirbant su patentu, nežinojo, manÄ, kad kiekvienas dirba ir atsako asmeniÅ¡kai, kad tai nÄra įmonÄ, nÄra privalomas pavojingų darbų vadovas, instruktažai, žurnalai.
V. D. sakÄ, kad registruojasi darbo biržoje, manÄ jeigu per tas dvi dienas âviskas tiks ir patiksâ tai nusprÄs ar gali dirbti pjÅ«klininku ar pagalbiniu darbininku. Po Å¡io įvykio susitiko V. D., kuris pasakÄ, kad davÄ parodymus tyrÄjui, kad jie buvo trise, dirbo vienÄ dienÄ . Jis sutiko su V. D. versija, bet tie pirminiai parodymai buvo neteisingi, nes taip bandÄ iÅ¡vengti savo atsakomybÄs. MiÅ¡ke buvo âpapildomiâ žmonÄs, ne tik R. P. su V. D. ir P. G., buvo dirbama dvi dienas. VienÄ dienÄ prieÅ¡ darbus, susitarÄ su V.
D., kad važiuos dirbti, instruktažo nepravedÄ, bet buvo paaiÅ¡kinta bendra tvarka, kaip reikia dirbti, kad svarbiausia yra saugumas, reikia saugoti save ir aplinkinius žmones. Su miÅ¡ko darbų saugos taisyklÄmis, su bendromis sÄ vokomis, terminais buvo supažindinÄs V. D., bet ne konkreÄiai, nes galvojo, kad V. D. dirba su verslo liudijimu. Dirbant miÅ¡ke vyrams darbo priemonių nesuteikÄ, pjÅ«klus pirkdavosi patys vyrai, batus vyrams kažkada buvau pirkÄs, nes rado pigiau, o vyrai po to iÅ¡ jo nupirko.
Vyrai kartais patys pildavosi kurÄ , o po darbų susÄsdavo, žiÅ«rÄdavo, kas kam skolingas. Po įvykio tvarkÄ Ä¯vykio vietÄ , matÄ, kad medis buvo nukritÄs 3 metrai link prieÅ¡ingos valksmos, viršūnÄ buvo perÄjusi į R. P. tarpuvalksmÄ, medis gulÄjo valksmoje, bet į R. tarpuvalksmio pusÄ, nebuvo akivaizdžiai R. P. pusÄje. Medis kabojo ore, 3 metrai viršūnÄs kabojo link R. P. tarpuvalksmÄs. Valksma buvo Å¡iek tiek sukta, kad traktorius neįkristų į duobÄ. Su visais vyrais buvo aptarta, kad kalnelis yra pavojinga vieta, dar nebuvo aiÅ¡ku, kas kurioje vietoje dirbs.
Kai vyko paruoÅ¡iamieji darbai, jau planavo kaip dÄti Å¡akas, aptarÄ planÄ , kaip suvartyti medžius. DÄl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tokios situacijos apgailestauja, âvisiÅ¡ko prisipažinimo nÄraâ, âkai kuriose vietoseâ buvo galima kažkÄ kitaip padaryti. Su V. D. kartu vežiojo R. P. artimuosius į ligoninÄ, stengÄsi kaip galÄjo padÄti, mokÄjo už maistÄ , bet nerinko Äekių. Apie 8 kartus buvo pats nuvykÄs lankyti R. P. į ligoninÄ. Kaltinamųjų kaltÄ Ä¯rodyta.
NukentÄjusysis R. P. parodÄ, kad 2017 m. kovo 30 d., apie 7 val. ryto iÅ¡ savo namų iÅ¡važiavo kirsti KelmÄs rajone PanÅ«džių kaime esantį miÅ¡kÄ . Ä® miÅ¡kÄ važiavo keletÄ Å¾monių: broliai P., V. K., P. G. ir V. D.. DienÄ prieÅ¡ tai, kovo 29 d., tie patys žmonÄs kirto tÄ patį miÅ¡kÄ , be to buvo ir E. K., darbų vadovas, kuris organizavo darbus, parodÄ kÄ ir kur pjauti, nurodÄ saugiai kirsti medžius, laikytis visų taisyklių, saugių atstumų, bet konkretaus instruktažo kur kas turi stovÄti ir kokius veiksmus pjovÄjai turi atlikti , nenurodÄ, nes pjovÄjai tai žino patys.
Kovo 29 d. iÅ¡pjovÄ pomiÅ¡kį grįžo visi į namus. SekanÄiÄ dienÄ , kovo 30 d., rytÄ visi tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K., vÄl atvažiavo į tÄ patį miÅ¡kÄ , tÄ dienÄ kirtimo darbams niekas nevadovavo, kirtÄjai kovo 29 d. jau buvo pasidalinÄ valksmas, buvo iÅ¡sitraukÄ taip vadinamÄ âkauliukÄ â , žinojo, kuriam pjovÄjui kuri atitenka valksma ir kur kuris turÄs pjauti. Kovo 30 d. atvažiavÄ Ä¯ miÅ¡kÄ iÅ¡ karto pradÄjo pjauti medžius. Valksmoje, iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs nuo jo, pjovÄ A.
P., o iÅ¡ kairÄs pusÄs - V. D.. Kiekvienas pjovÄ Å¾iÅ«rÄdami atstumus vienas nuo kito, kad neužversti medžio ant kaimyno. PradÄjÄs pjauti savo medį, matÄ V. D. daugiau nei 50 metų atstumu priekyje savÄs, tai yra V. D. buvo nuÄjÄs daug toliau į priekį, taÄiau kertamÄ medį V. D. vertÄ Ä¯ jo (R. P. ) pusÄ, tai yra atgal. Tuo metu jis ( R. P.) genÄjo savo nupjautÄ medį, jau buvo Å¡akas nuneÅ¡Äs į valksmÄ , buvo belikÄ viršūnÄ nutempti į valksmÄ ir iÅ¡temti iÅ¡ valksmos 3 metrus popiermedžių, kai ant jo užvirto V.
D. nupjautas medis. PamatÄ krentanÄio medžio Å¡eÅ¡Älį ir pasitraukti buvo per vÄlu, medis užgriuvo ant jo toje vietoje, kurioje jis stovÄjo. Ar medis, kurį jis( R. P.) buvo nupjovÄs ir genÄjo gulÄjo jo ar ne jo valksmoje, neprisimena, bet tikriausiai buvo V. D. valksmoje.Tokiam pavojingam darbui visus reikiamus dokumentus turÄjo, nes yra baigÄs pjÅ«klininko kursus, turi pažymÄjimÄ , taisyklÄs jam žinomos. Mano, kad kaip kirtÄjas elgÄsi tinkamai, taÄiau V. D., kuris ant jo užvertÄ medį, teisingai kaip kirtÄjas nesielgÄ, nes pagal reikalavimus jeigu yra kalnelis âprieÅ¡akyjeâ ir nesimato tai iÅ¡ vis yra draudžiama pjauti.
V. D. vienas neturÄjo teisÄs pjauti, jis turÄjo papraÅ¡yti kito pjovÄjo, kad ateitų ir pažiÅ«rÄtų, ar tikrai už kalniuko nieko nÄra. BÅ«tinai turÄjo pasižiÅ«rÄti arba įspÄti. Saugus atstumas 50 metrų, tokio atstumo reikia laikytis, bet V. D. atÄjo pjauti medžio per arti jo( R. P.), neiÅ¡laikÄ atstumo ir pjovÄ medį âper tÄ kalniukÄ â gerai nepasižiÅ«rÄjo ir nematÄ jo ( R. P.), todÄl krentantis medis jį sužalojo. Kovo 29 ir kovo 30 d. jis verslo liudijimo neturÄjo, iki to įvykio E. K. praÅ¡ymu miÅ¡kÄ pjovÄ 4 metus ir visÄ laikÄ su verslo liudijimu.
E. K. iÅ¡pirkdavo verslo liudijimÄ du kartus per metus kiekvienam. Jis tik dviem mÄnesiam iÅ¡pirkdavo, o kitus mÄnesius patys pirkdavomÄs. o 2017 m. rangos sutartį su E. K. suraÅ¡Ä tik po įvykio, atgaline data balandžio mÄnesį, kai grįžo iÅ¡ ligoninÄs, nes E. K. tada atvažiavo pas jį į namus ir praÅ¡Ä taip padaryti. Visi kirtÄjai dirbo su savo įrankiais, turÄjo pjÅ«klus, Å¡almus, drabužius, žnyples. E. K. duodavo benzino ir grandines. Specialius batus davÄ taip pat E. K..
Dar reikÄdavo turÄti savo ruletÄ, o jeigu kas sulūždavo ar tai dildÄ, ar grandinÄ nutrÅ«kdavo, tuomet E. K. nupirkdavo. V. D. turÄjo pjÅ«klÄ , bakelį, matavimo juostÄ , žnyples medžiui nuneÅ¡ti, Å¡almÄ V. D. buvo davÄs E. K.. Ar V. D. yra baigÄs pjÅ«klininko kursus, ar turi verslo liudijimÄ â tai jam nebuvo žinoma. Apklausiamas tyrÄjo davÄ parodymus, kad V. D. miÅ¡ke dirbo vienÄ dienÄ , tai yra kovo 30 d., nes E. K. praÅ¡Ä sakyti, kad tik kovo 30 d. paÄmÄ V. D. dirbti, nors faktiÅ¡kai V.
D. dirbo miÅ¡ke ir kovo 29 d. Liudytojas A. Å . parodÄ, kad 2017 m. kovo 24 d. gavÄs leidimÄ miÅ¡ko kirtimui su E. K., kuris užsiima miÅ¡ko kirtimu, sudarÄ rangos sutartį ir pavedÄ atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus. ŽemÄs sklypas, kuriame turÄjo bÅ«ti kertamas miÅ¡kas, randasi PanÅ«džių kaime, KelmÄs rajone ir jam priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise. Jo sprendimas buvo tame žemÄs sklype atlikti plynus kirtimus ir parduoti medienÄ . E. K. pateikÄ dokumentus, tai yra leidimÄ , planinÄ medžiagÄ ir sutarÄ, kad artimiausiu metu pradÄs vykdyti darbus, o atlikÄs darbus informuos.
Abu pasiraÅ¡Ä rangos sutartį. Pagal rangos sutartį jis buvo užsakovas, o E. K. - rangovas. Rangovo ir užsakovo teisÄs ir pareigos buvo numatytos rangos sutartyje. Jis kaip užsakovas įsipareigojo apmokÄti už atliktus darbus, suteikti visÄ reikiamÄ medžiagÄ , o rangovas - atlikti darbus pagal numatytus teisÄs aktus. Rangos sutartį pasiruoÅ¡Ä pagal Å¡ablonÄ . Rangovas prisiÄmÄ atsakomybÄ už saugų darbÄ ir visÄ darbo procesÄ . Kas po sutarties sudarymo konkreÄiai dirbo miÅ¡ke nežino, nes darbus organizavo E. K..
Kiekvienas rangovas, dirbantis pagal veiklos liudijimÄ , samdosi patentininkus ir jam kaip užsakovui nežinoma kaip tuos darbus suorganizuos samdoma įmonÄ, rangovas. Jis samdÄ Ä¯monÄ su visa įranga, su savo medžiagomis ir savais darbo įrankiais. Kada vyko miÅ¡ko kirtimas nežino, tik praÅ¡Ä, kad darbus pradÄtų atlikinÄti kuo greiÄiau. Kad jo miÅ¡ke įvyko nelaimingas įvykis praneÅ¡Ä E. K., įvykio aplinkybÄs žinomos tik iÅ¡ E. K..Rangovui tenka visa atsakomybÄ už saugų darbÄ , už produkcijos kokybÄ, už visÄ darbų organizavimÄ .
Už nelaimingus atsitikimus, kokios kvalifikacijos žmones turi samdyti tokiems darbams, rangos sutartyje numatyta, kad rangovas atsakingas. E. K. įmonÄ Ä¯kÅ«rÄ ne tada kai jie sudarÄ rangos sutartį, o anksÄiau prieÅ¡ kelis metus. Rangos sutarties Å¡ablonÄ turÄjo E. K., jÄ užpildÄ, abu pasiraÅ¡Ä KelmÄs mieste kuro kolonÄlÄje âMildaâ 2017 m. kovo 24 d. DÄl darbų atlikimo buvo kalbÄta kaip galima greiÄiau atlikti darbus. MiÅ¡kas iÅ¡kirstas, darbai baigti. E. K. baigÄ kirsti miÅ¡kÄ , pilnai tÄ sutartį įvykdÄ.
E. K. dirbo pagal individualios veiklos pažymÄjimÄ . Liudytoja J. P. parodÄ, kad 2017 m. kovo 30 d. 7 val. savo vyrÄ , R. P., iÅ¡leido į darbÄ . Jis dirbo pjÅ«klininku pas E. K.. TÄ rytÄ vyras pasiÄmÄ savo darbo įrankius - grandininį pjÅ«klÄ Stihl, dirÅ¾Ä su dÄtuvais, pleiÅ¡tus, ruletes, žnyples, pirÅ¡tines, taip pat kuprinÄ, maisto, vandens. Ä®prastai vyras dirbdavo su verslo liudijimu, kurį pats nusipirkdavo, bet E. K. tuo metu kai atsitiko nelaimÄ, kovo mÄnesį, sakÄ verslo liudijimo nepirkti ir R.
P. jo nepirko. Iki nelaimingo atsitikimo, kovo 30 d. R. P. pas E. K. tame paÄiame miÅ¡ke jau dirbo kovo 26, 27, 28 ir 29 dienas. Pas E. K. R. P. dirbo pastoviai apie metus laiko. Kai vyras grįžo į namus iÅ¡ Palangos ligoninÄs, E. K. buvo atvykÄs pas juos į namus, praÅ¡Ä vyro pasiraÅ¡yti ant sutarties ir vyras pasiraÅ¡Ä. Po nelaimÄs, kovo 30 d. kai vyras buvo sužalotas miÅ¡ke krentanÄio medžio, jis Å iaulių ligoninÄs reanimacijos skyriuje gydÄsi nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11, nes labai blogai jautÄsi po galvos traumos, buvo kaukolÄs lūžis, deÅ¡inÄs pusÄs smilkinkaulio lūžis, akiduobÄs lūžis, skruostikaulio lūžis, gomurio kaulo lūžis, Å¡onkauliai buvo lūžÄ.
Balandžio 11 d. jį perkÄlÄ Ä¯ skyrių, bet jis negalÄjo nei pavaikÅ¡Äioti, nei pavalgyti, nei pakalbÄti, reikÄjo važiuoti pas jį kiekvienÄ dienÄ ir nuo ryto iki vakaro prie jo bÅ«ti, nes pats savÄs neapsitarnavo. GegužÄs 5 d. jį iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ Palangos reabilitacinÄ ligoninÄ. Å iaulių ligoninÄje jau buvo po truputį pradÄjÄs vaikÅ¡Äioti, bet â ant lovosâ iÅ¡gulÄjo iki balandžio mÄnesio pusÄs. Palangos reabilitacinÄje ligoninÄje iÅ¡gulÄjo nuo gegužÄs 5 d. iki gegužÄs 26 d.
Ä® PalangÄ lankyti vyro važiuodavo kas antrÄ dienÄ , padÄdavo jam nueiti į procedÅ«ras, nes jis dar sunkiai vaikÅ¡Äiodavo. Veždavo jam papildomai maisto, higienos prekių. Vyro priežiÅ«ra, lankymas, nes jis buvo gydomas Å iauliuose, po to Palangoje, kuras transportui, papildomas maistas brangiai kainavo, taÄiau kvitus ne visus iÅ¡saugojo. Po to kai gydymas buvo baigtas, vyras niekur nedribo, nes jis nevaldo kairÄs rankos. Jis yra tik 40 procentų darbingas, vyras netekto nedarbingumo pensijÄ pradÄjo gauti tik nuo 2018 m. sausio mÄn. ir iki 2018 m. liepos mÄnesio, vyras nebuvo iÅ¡sipirkÄs verslo liudijimo, todÄl negavo nedarbingumo lapelio.
Dabar darbo neieÅ¡ko, nes neturi sveikatos, jam nuolat svaigsta galva, jauÄia silpnumÄ . Ateityje yra planuojama galvos operacija. Vyras save apsitarnauja, pats nusiprausia, pavalgo, namuose padaro lengvesnius darbus, užkuria krosnį. Po nelaimingo atsitikimo vyras labai pasikeitÄ, jauÄiasi nepilnaverÄiu, yra nervingas, dirglus, nes negali dirbti mÄgstamo darbo, miÅ¡ke pjauti medžių. Vyras Å¡iuo metu gydosi, lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , jam iÅ¡raÅ¡omi nuskausminami vaistai, kurie nÄra kompensuojami. 2017 m. vyras R.
P. iki nelaimingo atsitikimo uždirbdavo 850-900 Eur per mÄnesį, jis pats iÅ¡ savo atlyginimo susimokÄdavo mokesÄius SODRAI, iÅ¡sipirkdavo verslo liudijimÄ . Liudytojas P. G. parodÄ, kad paties įvykio kuomet kirtavietÄje buvo sužalotas R. P., jis nematÄ, nes dirbo kitoje valksmoje. Prisimena, kad V. D. paklausÄ jo kaimo, kuriame jie dirbo pavadinimo ir pasakÄ, kad skambins pagalbos numeriu 112, nes âR. P. blogai, medis užgriuvoâ. Tuomet jis ( P. G.) važiavo pasitikti greitosios med. pagalbos ir policijos.
Kai atvažiavo į miÅ¡kÄ , parodÄ medikams ir pareigÅ«nams â kad važiuotų tolynâ. Policijos pareigÅ«nÄ priÄjo prie jo, pradÄjo klausinÄti apie įvykį, o jis tuo momentu â buvo pasimetÄsâ, pasakÄ pareigÅ«nei, kad âžmogus yra po medžiu eikite ir suteikite jam pagalbÄ â. Jam paÄiam tuo metu âpasidarÄ negeraiâ, nes buvo labai iÅ¡sigandÄs, todÄl sÄdÄjo po medžiu, matÄ kaip su neÅ¡tuvais praneÅ¡Ä R. P.. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis tuo metu buvo iÅ¡sipirkÄs verslo liudijimÄ ir dirbo medkirÄiu, âmiÅ¡kas buvo E. K.â.
DienÄ prieÅ¡ įvykį tame miÅ¡ke jie buvo âprasivalÄ valksmasâ, E. K. buvo iÅ¡pjovÄs pavojingus medžius. Vieta kur buvo kertami medžiai buvo nelygi, likÄ apkasai â nuo karo laikųâ, buvo kalneliai ir kaip tik toje vietoje tarp kalno ir pakalnÄs įvykis ir įvyko. PirmÄ dienÄ ruoÅ¡Äsi kirtimui, miÅ¡ke be jo paties buvo E. K., V. D., R. P., broliai P. ir K.( jų vardų neprisimena). MiÅ¡kÄ parodÄ E. K.. MiÅ¡kas tÄ dienÄ buvo ruoÅ¡iamas kitos dienos medžių kirtimui, âužneÅ¡amos valksmosâ, paÅ¡alinami pavojingi medžiai.
Atliekant paruoÅ¡iamuosius darbus visi draugiÅ¡kai dirbo, be jokio darbų pasiskirstymo. PrieÅ¡ pradedant darbus, E. K. aprodÄ ribas, nurodÄ vietas kur reikÄs pasisaugoti, nes buvo planuojamas plynas miÅ¡ko kirtimas. KirtÄjai turÄjo savo Å¡almus, kelnes, batus, pirÅ¡tines. E. K. darbo priemonių neduodavo, tik iÅ¡mokÄdavo atlyginimÄ . KitÄ dienÄ Ä¯ miÅ¡kÄ važiavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus E. K.. TÄ dienÄ miÅ¡ke jis nuÄjo į savo valksmos galÄ , V. D. buvo už jo, o sekanÄioje valksmoje buvo R.
P.. Tuo metu ruoÅ¡Äsi pradÄti dirbti, kai iÅ¡girdo, kad nutilo motopjÅ«klai. E. K. visÄ laikÄ perspÄdavo, kad kirtÄjai laikytųsi saugaus atstumo. Visi žino, kad saugus atstumas du su pusÄ medžio, reikia įvertinti medžio aukÅ¡tį, maždaug pasižiÅ«rÄjus į medį, kad per du su pusÄ medžio bÅ«tų vienas nuo kito žmogus. Kovo 30 d., nesant E. K. už visÄ procesÄ buvo atsakingi kiekvienas už save. Kadangi miÅ¡kas ten Å¡varus, geras matomumas, valksma ne maža tai â pirminis iÅ¡sidÄstymas buvo tikrai gerasâ.
Jis matÄ, kad V. D. buvo už jo, pakalnÄje, atstumas tarp jo ( P. G. ) ir V. D. buvo normalus âper du su puse pjaunamo medžio aukÅ¡Äioâ. R. P. taip pat matÄ toliau vaikÅ¡Äiojantį. Paskui jis ( P. G.) atsisÄdo, ruoÅ¡Ä pjÅ«klÄ darbui, mano, kad tada R. P. priÄjo arÄiau. MatÄ, kad vieta kur įvyko įvykis buvo arÄiau nei prieÅ¡ tai kur matÄ vaikÅ¡Äiojantį R. P., tai yra iki įvykio matÄ jį esant toliau. MatÄ tÄ vietÄ kur R. P. gulÄjo, bet momento, kai ant jo užvirto medis, nematÄ.
R. P. gulÄjo už valksmos atstumu apie 2 metrus, Å¡alia Å¡akų krÅ«vos. Jis ( P. G.) kirto pirmÄ valksmÄ , antrÄ - V. D., treÄiÄ -R. P.. Jis (R. P.) buvo priÄjÄs prie V. D. valksmos, bet iÅ¡ savo pusÄs, galima sakyti â kaip ir D. ten valksma yra, nes D. leido ten medžiusâ. R. P. gulÄjo V. D. valksmoje, nors R. P. turÄjo bÅ«ti arÄiau prie savo treÄios valksmos. V. D. valksma buvo antra ir R. P. antroje valksmoje ir gulÄjo. R. P. valksma buvo treÄia. Jis turÄjo bÅ«ti savo treÄioje valksmoje.
Medžius verÄia link valksmų, kad ten nugenÄti Å¡akas. Medis yra verÄiamas į valksmos pusÄ, kad medžio viršūnÄ pareitų į valksmÄ . R. P. buvo savo miÅ¡ko plote, bet jis neiÅ¡laikÄ atstumo. Antra valksma buvo V. D., o treÄia - R. P.. Jis turÄjo medžius âlaidyti į savo valksmÄ , bet ne į V. D. valksmÄ â. V. D. į tÄ paÄiÄ antrÄ valksmÄ nuleido medį. PirmÄ dienÄ buvo valomas miÅ¡kas, V. D. neÅ¡Ä Å¡akas, darbo priemonių neturÄjo. AntrÄ dienÄ jis turÄjo benzopjÅ«klÄ ir pjovÄ medžius.
TÄ dienÄ , kai įvyko įvykis, V. D. pjovÄ medžius. RaÅ¡ytinÄ bylos medžiaga -2017 m. kovo 30 d. apžiÅ«rÄta įvykio vieta, miÅ¡ko kirtavietÄ, esanti PanÅ«džių kaime, KelmÄs rajone. Užfiksuota, kad įÄjus į kirtimÄ ir paÄjus 70 metrų matoma nupjauta ir nugenÄta eglÄ 25 metrų ilgio, eglÄs kamienas ties 6 metrais nuo kelmo yra nupjautas, eglÄ persisvÄrusi per kalniukÄ . Ties 20 metru po jos kamienu matomas žalios spalvos, Å¡viesÄ atspindintis Å¡almas, Å¡alia metalinÄ ruletÄ, du oranžinÄs spalvos pleiÅ¡tai, metalinÄs žnyplÄs trumpiems rÄ stams neÅ¡ti, bei diržas su dviem dÄtuvÄmis;
Å¡alia eglÄs, apie 5 metrų atstumu taip pat matomas grandininis pjÅ«klas âSTIHLâ; rasta piniginÄ su joje esanÄiais 850 Eeur, vairuotojo pažymÄjimu, traktorininko pažymÄjimu, swedbank banko kortele, asmens tapatybÄs kortele ir verslo liudijimu; taip pat striukÄ, kuprinÄ, kurioje yra pjÅ«klo grandinÄ, akiniai dÄkle, dildÄs, atsuktuvai, darbinÄs pirÅ¡tinÄs, maiÅ¡elis su maisto produktais ir butelis su vandeniu; kanistras benzinui ir tepalui. Daiktai supakuoti paketuose, užantspauduoti( b.l. 14-15,17-20, 1 tomas) -2017-04-03 daiktų apžiÅ«ros protokole su fotolentelÄmis užfiksuota detali 2017-03-30 įvykio vietoje paimtų daiktų apžiÅ«ra:
PiniginÄ -juodos spalvos, odinÄ su užsegimu( plastikiniame pakete Nr. 224164), piniginÄje yra 850 eurų, t. y. 17 vienetų 50 eurų banknotų bei 1 euras 78 euro centai metalinÄmis monetomis, R. P. vairuotojo pažymÄjimas Nr. 00367231, R. P. traktoriaus ir savaeigÄs maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymÄjimas Nr. 0169056, Swedbank banko mokÄjimo kortelÄ R. P. vardu, Nr. 5167 9313 8572 5134, verslo liudijimas Nr. IM525753-1, R. P. asmens tapatybÄs kortelÄ Nr. 11204513 (galioja iki 2016-12-28), "A.
M." nuolaidų kortelÄ, "AibÄ" nuolaidų kortelÄ, atsiskaitymo už "Tele2" paslaugas kortelÄ, 7 vnt. piniginÄs kortelių pavyzdžių, sidabrinÄs spalvos, kryželio formos pakabukas. ApžiÅ«ros metu padaryta verslo liudijimo IM525753-1 kopija pridÄta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos; striukÄ (plastikiniame pakete Nr. 344816), mÄlynos spalvos su Å¡viesiai rudomis ir raudonomis juostomis bei striukÄs priekyje esanÄia Å¡viesÄ atspindinÄia juostele, ant apžiÅ«rimos striukÄs spausdintinÄmis, rusvos spalvos raidÄmis užraÅ¡ytas užraÅ¡as "Henrilloyd".
ApžiÅ«rima striukÄ yra su gaubtuvu, užtraukiama mÄlynos spalvos užtrauktuku ir užsegama kibia juosta. ApžiÅ«rimos striukÄs gaubtuvas yra geltonos spalvos. ApžiÅ«rima striukÄ yra purvina. ApžiÅ«rimos striukÄs priekyje yra keturios kiÅ¡enÄs, kuriose dvi mÄlynos spalvos nusidÄvÄjusios medžiaginÄs pirÅ¡tinÄs bei dvi oranžinÄs spalvos medžiaginÄs pirÅ¡tinÄs su gumine delno apsauga, permatomas plastikinis maiÅ¡elis nuo sumuÅ¡tinių duonos, kuriame įdÄtas baltos spalvos su gÄlių raÅ¡tais tualetinis popierius, bei skaidri stiklinÄ taurelÄ su Lietuvos valstybÄs kontÅ«rų atvaizdu;
Å¡almas ( paketas Nr. 344815) yra žalsvos spalvos su pilka Å¡viesÄ atspindinÄia juosta bei Å¡almo virÅ¡uje esanÄiu pilkos spalvos tinkleliu. Å almo virÅ¡us yra aptrauktas medžiaga, o vidus plastikinis. Å almas yra su "snapeliu" nuo saulÄs. Å almo vidinÄje pusÄje, per Å¡almo vidurį, yra juodos spalvos guminÄ paminkÅ¡tinimo juosta. Å almo viduje matomas įspaustas užraÅ¡as "Size 55-62 cm" bei firmos ženklas "DELTAPLUS", užraÅ¡as "AIR COLTAN EN8121997/AI200I". Ant apžiÅ«rimo Å¡almo yra neÅ¡varumų; ruletÄ, du pleiÅ¡tai, žnyplÄs, diržas su dÄtuvÄmis, dvi pirÅ¡tinÄs ( paketas Nr. 344814), ruletÄ yra metalinÄ, pilkos spalvos, su dviem metaliniais prisegimais.
PleiÅ¡tai yra oranžiniai, plastikiniai. Ant vieno pleiÅ¡to yra spausdintinÄmis raidÄmis įspaustas užraÅ¡as "WARNING WEAR EYE PROTECTION". Taip pat yra užklijuotas nusitrynÄs brÅ«kÅ¡ninis kodas. Ant antrojo pleiÅ¡to yra įspaustas užraÅ¡as "WEAR SAFETY GLASSES". Abiejų pleiÅ¡tų galai yra deformuoti. MetalinÄs žnyplÄs yra skirtos neÅ¡ti trumpiems rÄ stams. Jos yra pilkos spalvos metalo su oranžinÄs spalvos ( b.l.22-24, 26-41, 1 tomas); - 2017 m. balandžio 3 d. pakvitavimu apžiÅ«rÄti daiktai, iÅ¡skyrus Å¡almÄ , grÄ Å¾inti J.
P., Å¡almas perduotas kaip daiktinis įrodymas saugoti TelÅ¡ių AVPK KelmÄs rajono PK atsakingam asmeniui( b.l.44,46-47, 1 tomas); - 2017 m. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kaip A. Å . pateikÄ rangos sutarties, leidimo kirsti miÅ¡kÄ , pažymÄjimo apie nekilnojamuosius daiktus ir žemÄs sklypo kopijas, iÅ¡ kurių matosi, kad leidimas plynam miÅ¡ko, esanÄio KelmÄs raj. sav. PanÅ«džių kaime, kirtimui iÅ¡duotas privataus miÅ¡ko savininkui A. Å . 2017 m. kovo 24 d. ir galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.; pagal 2017 m. kovo 24 d. rangos sutartį sudarytÄ tarp užsakovo ( miÅ¡ko savininko A.
Å . ) ir rangovo E. K. rangovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonÄmis bei technika, laikantis miÅ¡ko saugos taisyklių, už kurių pažeidimus atsakomybÄ tenka rangovui; įvykus nelaimingam atsitikimui , už jo pasekmes atsako rangovas. Pagal sutarties 7 punktÄ rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad darbų atlikimo objekte nebÅ«tų paÅ¡alinių žmonių, nelegalių darbuotojų( b.l.48 -55); -2011 m. vasario 28 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kuri patvirtina, kad E. K. nuo 2011-02-25 vykdo individualiÄ veiklÄ , kurios pobÅ«dis - miÅ¡kininkystÄ ir medienos ruoÅ¡a; -iÅ¡ 2018-07VMÄ® informacijos matosi, kad V.
D. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2017-12-31 nebuvo įregistravÄs individualios veiklos pagal pažymÄ ir nebuvo įsigijÄs verslo liudijimo( b.l. 74, 4 tomas); -iÅ¡ duomenų iÅ¡ SODROS duomenų bazÄs matosi, kad nukentÄjusiojo R. P. verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigÄs 2017 m. vasario 28 d. tai yra iki nelaimingo įvykio kirtavietÄje, įvykio metu jis registravosi darbo biržoje ( b.l.66,68 1 tomas). -iÅ¡ VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs pateiktos informacijos matosi, kad nukentÄjusysis R.
P. buvo gydomas nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11 ( reanimacijos skyriuje ) ir nuo 2017-04-11 iki 2017-05-04( neurochirurgijos skyriuje) dÄl sunkios smegenų traumos, daugybinių lūžių( b.l.80, 84, 1 tomas); - 2017-06-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 692/2017(04) nurodyta, jog R. P. padaryti sužalojimai: deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolÄs pamato kaulų lūžiai deÅ¡inÄje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs Å¡onkaulių lūžiai, kaklinÄs stuburo dalies VII, krÅ«tininÄs stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas deÅ¡inÄje krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje, poodinÄs kraujosruvos deÅ¡inÄs akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inÄs akies sumuÅ¡imas.
Sužalojimai lokalizuoti deÅ¡inÄje galvos pusÄje, nugaroje ir abiejose kojose. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis, t. y. užvirtus medžiui. Visumoje sužalojimai nÄra bÅ«dingi griuviminei traumai. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu didelÄs energijos trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybÄmis ir laiku, t. y. užvirtus eglei. R. P. dÄl deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinių lūžių, kaukolÄs pamato kaulų lūžių deÅ¡inÄje, galvos smegenų sumuÅ¡imo su ryÅ¡kia neurologine simptomatika bei kraujo iÅ¡siliejimo galvos smegenyse su spaudimo reiÅ¡kiniais, remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 92-93, 1 tomas); - 2017 m. birželio 27 d. darbo inspekcijos nelaimingo įvykio tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinta, tai, kad nesilaikyta tarp pjovÄjų saugaus atstumo, nes pavojingoje medžio pjovimo zonoje dirbo su pjovÄjai, V.
D. pradÄjo pjauti eglÄ , kuri traumavo r. P., neįsitikinÄs, kad aplink jo pavojingoje zonoje nedirba kiti asmenys. Akte nurodoma, kad pažeisti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1996-11-25 patvirtintų MiÅ¡kų darbų saugos taisyklių DT 1-96 reikalavimai, kad â pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkaiâ, â pavojinga zona apie kertamÄ medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukÅ¡Äio spinduliuâ ir â kertant birÅ¾Ä dviem pjovÄjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2, 5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas.â Å ios taisyklÄs reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ( b.l.72-73, 2 tomas); - 2018-03-16 Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18) konstatuota, kad:
1) nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga yra tai, kad pjovÄjas pjovÄ medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunanÄių pjovÄjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstanÄios eglÄs judÄjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbai (darbų saugos požiÅ«riu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiÅ«riu, turÄjo įtakos nelaimingam atsitikimui;
2) nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovÄjai R. P. ir V. D. vykdÄ medžių pjovimo darbus gretimuose valksmuose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turÄjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio) - R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglÄ, krisdama žemyn, smogÄ jos judÄjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo;
3) nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu - virstanÄios eglÄs smÅ«gis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minÄto pavojingo veiksnio Å¡altiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis;
4) kadangi buvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymÄ reglamentuoja MiÅ¡ko darbų saugos taisyklÄs DT 1-96. Å ios taisyklÄs reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todÄl taikytinos ir tiriamuoju atveju;
5) vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant birÅ¾Ä dviem pjovÄjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas, taisyklių [3] 51 p. reikalavimo, kad dirbdamas pjovÄjas turi stebÄti, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimÄ ;
6) jei medžių pjovimo metu tarp pjovÄjų bÅ«tų buvÄs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas, kaip tai numato TaisyklÄs [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebÅ«tų buvÄ techninÄs galimybÄs virstanÄiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybÄmis neįvyktų;
8) nagrinÄjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant birÅ¾Ä dviem pjovÄjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas, taisyklių [3] 51 p. ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių, Taisyklių [3] 6 p. ir 65 p. reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjÅ«klu asmenims, neturintiems reikiamos profesinÄs kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento;
9) nukentÄjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstanÄio medžio trajektorijoje) turÄjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; 10)V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovÄ medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovÄjas ir nesilaikÄ saugaus atstumo tarp dviejų pjovÄjų) nagrinÄjamo įvykio metu turÄjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga( b.l. 9-13, 4 tomas). -2017 m. rugpjÅ«Äio 16 d.
KelmÄs rajono apylinkÄs teismo įsiteisÄjusiu nutarimu administracinÄje byloje Nr. A5.-108-471/2017 E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. (nelegalus darbas) ir nubaustas vieno tÅ«kstanÄio dviejų Å¡imtų Eur bauda, nes teismas nustatÄ, jog E. K., vykdydamas individualiÄ veiklÄ ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudarÄs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29-30 dienomis KelmÄs r. sav., KelmÄs apyl. sen., PanÅ«džių kaime, esanÄiame miÅ¡ke, A.
Å . priklausanÄiame 10/7 sklype, įdarbino miÅ¡ko darbininkais - pjÅ«klininkais R. P. ir V. D. ( b.l.95-96, 2 tomas). Veikų kvalifikavimas. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidÄs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisÄs aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dÄl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Å iame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dÄl neatsargumo. V. D. kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį tuo, kad dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent dirbdamas miÅ¡ko darbininku â pjÅ«klininku, vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus, pažeidÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklÄse DT 1â96 (MDST DT 1â96) nustatytus reikalavimus, neturÄdamas reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento dirbo motorpjÅ«kliu, neįsitikindamas (prieÅ¡ pradÄdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamÄ medį dvigubo pjaunamo medžio aukÅ¡Äio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nÄra kitų asmenų, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumo tarp dviejų pjovÄjų ir nupjaudamas 25,8 m ilgio eglÄ užvertÄ jÄ ant R.
P. tuo padarÄ nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . E. K. kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ (veiklos rūšis - miÅ¡kininkystÄ ir medienos ruoÅ¡a) ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu , pažeidÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklÄse DT 1â96 (MDST DT 1â96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjÅ«klininku V.
D., neturintį darbui su motorpjÅ«kliu reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymÄjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugÄ darbo vietose, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V. D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje bÅ«tų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunanÄių pjovÄjų bÅ«tų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukÅ¡Äio atstumas, dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vykdant miÅ¡ko kirtimo darbus, V.
D., dÄl neatsargumo, pažeisdamas tų paÄių MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m ilgio eglÄ užvertÄ jÄ ant R. P., tuo padarydamas nukentÄjusiajam R. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi kaltinimas abiem kaltinamiesiems yra grindžiamas tų paÄių miÅ¡ko darbų saugÄ reguliuojanÄių Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių DT 1â96 (MDST DT 1â96) atskirų punktų reikalavimų pažeidimu.
Å ios taisyklÄs reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kaltinamasis V. D. pripažino, kad kirtavietÄje su motorpjÅ«kliu miÅ¡ko kirtimo darbus dirbo neturÄdamas reikiamos kvalifikacijos nei tai patvirtinanÄio dokumento, kad nežinojo ir nebuvo supažindintas su jokiomis miÅ¡ko darbų saugos taisyklÄmis, nes nÄra baigÄs jokių motopjÅ«klininko kursų, nieko nežinojo apie saugius, leistinus minimalius atstumus, kurie yra privalomi tarp dviejų pjovÄjų, kad pjovÄ medį pagal bendrÄ supratimÄ , âiÅ¡ patirtiesâ, aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ ruoÅ¡damasis kirsti medį matÄ R.
P., mojavo jam, buvo įsitikinÄs, kad ir R. P. jį matÄ, be to atrodÄ, kad R. P. yra pakankamai toli, po įvykio aiÅ¡kino, negalÄjÄs suprasti kaip R. P. priartÄjo prie pavojingos zonos. Jis nurodÄ, kad jo pjaunamas medis nuvirto į valksmÄ , pakibo ant kalnelio, o kai nupjovÄ 6 metrus, vis tiek negulÄjo pilnai ant žemÄs, kabojo ore. ViršūnÄ buvo valksmoje. Kai vertÄ medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o Å¡akos nuvirto ant valksmos. Akivaizdu, kad nežinodamas koks turi bÅ«ti atstumas tarp dviejų pjovÄjų, nežinodamas kas yra pavojinga zona, kad joje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys pjovÄjai V.
D. to atstumo ir nesilaikÄ, juo labiau, kad jam matomumÄ užstojo kalnelis ir suverstos nugenÄtos Å¡akos valksmoje. Tokiais neatsargiais veiksmais V. D. nupjaudamas 25,8 m. aukÅ¡Äio eglÄ užvertÄ jÄ ant kito pjovÄjo r. P. ir padarÄ jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todÄl pripažintina, kad jis pažeidÄ MDST DT 1-96 65, 44, 45, 46 ir 51 punkto reikalavimus ir jo veika pagal BK 137 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes bÅ«tent teisÄs aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių dÄl neatsargumo sukÄlÄ tokias pasekmes, kad buvo sunkiai sužalotas nukentÄjusysis R.
P.. E. K., vykdydamas individualiÄ veiklÄ , miÅ¡kotvarkos darbus, pagal rangos sutartį įsipareigojÄs atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus A. Å . nuosavybÄs teise priklausanÄiame miÅ¡ke ir bÅ«damas darbdaviu V. D., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, leido pjÅ«klininku dirbti V. D., kuris neturÄjo reikiamos kvalifikacijos, kad galÄtų dirbti su moto pjÅ«klu ( nors E. K. aiÅ¡kino, kad jokio leidimo dirbti V. D. nedavÄ, vienok neginÄijamai administracinÄje byloje dÄl nelegalaus darbo įsiteisÄjusiu teismo nutarimu yra konstatuota, kad bÅ«tent 2017-03-29 ir 2017-03-30 E. K.
įdarbino miÅ¡ko darbininkais R. P. ir V. D., kad E. K. darbus pavedÄ atlikti pjÅ«klininkams R. P., P. G. ir V. D. ir visas su darbu susijusias aplinkybes, tai yra darbo vietÄ , darbų apimtį, funkcijas, užmokesÄio dydį, saugos priemones, ir t. t. sprendÄ E. K., o ne dirbantys asmenys savarankiÅ¡kai.) Tai patvirtina ir paties V. D. parodymai teisme, kad jis turÄjo tik savo moto pjÅ«klÄ , o visas kitas priemones, bÅ«tinas darbui suteikÄ E. K., kuris net nepaklausÄ V. D. ar Å¡is iÅ¡mano tokį darbÄ , ar žino kokių reikalavimų reikia laikytis ir pats apie jokias saugumo taisykles neinstruktavo.
KritiÅ¡kai vertintini E. K. parodymai, kad jis leido V. D. tik pabandyti dirbti pagalbinius darbus miÅ¡ke, nes faktiÅ¡kai 2017-03-30 buvo antroji V. D. darbo miÅ¡ke diena, kuomet visų liudytojų teigimu bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ kirtÄjai turÄjo dirbti savo valksmose, kirsti medžius. PažymÄtina, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ E. K. miÅ¡ko kirtavietÄje nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu susitarimas tarp kaltinamųjų ir nukentÄjusiojo ânuslÄptiâ aplinkybÄ, kad V. D. dirbo miÅ¡ke dvi dienas, patvirtina kad E. K. siekÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, kÄ jis pats patvirtino teisme, taigi jis nebuvo nuoÅ¡irdus savo parodymuose, todÄl jo parodymus, kad V.
D. nedavÄ nurodymo pjauti medžius, teismas vertina kritiÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, teismas neturi pagrindo netikÄti V. D. parodymais, kad toks nurodymas E. K. jam buvo duotas. DienÄ , kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, E. K. kirtavietÄje pats nebuvo ir nebuvo užtikrinÄs, kad vietoje jo medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymÄjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris bÅ«tų atsakingas už darbų saugÄ , nes byloje neginÄijamai nustatyta liudytojo P. G., nukentÄjusiojo R.
P. ir kaltinamojo V. D. parodymais, kad 2017-03-30, neesant E. K., darbams niekas nevadovavo ir nekontroliavo, kad darbininkai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, taip neužtikrino, kad pjovÄjai laikytųsi saugių atstumų, kad pavojingoje pjaunamo medžio zonoje bÅ«tų tik medį pjaunantys pjovÄjai, o tarp dviejų pjovÄjų bÅ«tų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių atstumas, taip E. K. pažeidÄ MDST DT 1-96 6, 44, 46, 65,68,69,70 ir jo veika pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes minÄtų taisyklių nesilaikymo pasekmÄje V.
D. kirsdamas medį ir dÄl neatsargumo taip pat pažeisdamas saugos reikalavimus, užvertÄ medį ant R. P. padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Civilinis ieÅ¡kinys Å iaulių teritorinÄ ligonių kasa pareiÅ¡kÄ 9710,43 Eur civilinį ieÅ¡kinį už nukentÄjusiajam R. P. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurios buvo bÅ«tinos dÄl neteisÄtos veikos metu patirtų sužalojimų.
Visos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokÄtos iÅ¡ PSDF ( privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto lÄšų, iÅ¡laidos yra pilnai pagrįstos prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktais gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais, todÄl civilinis ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ( b.l.78-84, 4 tomas). NukentÄjusysis R. P. pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 16676,84 turtinÄs žalos atlyginimo, 20000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo ir 1000 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ( b.l.181-192, 5 tomas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginÄs iÅ¡laidas) ir negautos pajamos. DeliktinÄs atsakomybÄs taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu yra susijÄ su neteisÄtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytÄ tiesioginÄ turtinÄ Å¾alÄ , materialinius nuostolius, kuriuos nukentÄjusysis dÄl padarytos nusikalstamos veikos patyrÄ, ir iÅ¡laidas, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentÄjusysis, patyrÄs dÄl nusikalstamos veikos turtinÄ Å¾alÄ , teisÄ Ä¯ jos atlyginimÄ turi, taÄiau, jÄ turÄdamas, nusikalstama veika padarytos turtinÄs žalos dydį taip pat privalo įrodyti.
IeÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs pagrindÄ raÅ¡ytiniais įrodymais civilinį ieÅ¡kinį dalyje dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. DÄl negautų pajamų: pagal prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktas R. P. metines pajamų deklaracijas už 2015, 2016 m.m., socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, R. P. pajamos iki jo sužalojimo tai yra 2017-03-30 kas mÄnesį buvo vidutiniÅ¡kai 799 Eur dydžio (atskaiÄius privalomus mokesÄius). Nuo 2017-03-30 iki 2018-01-01 nukentÄjusysis negavo jokių pajamų, nes gydÄsi, neįgalumo ir darbingumo tarnyba tik 2018-04-23 suraÅ¡Ä iÅ¡vadÄ dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ buvo nustatytas darbingumo lygis 40 procentų nuo 2018-01-09 iki 2018-07-08 ir Å¡iuo laikotarpiu jam buvo skirta netekto darbingumo paÅ¡alpa( viso per šį laikotarpį iÅ¡mokÄta 977,50 Eur); nuo 2018-07-03 iki 2019-07-02 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis ir nuo 2018-07-03 iki Å¡ios dienos( kaip ieÅ¡kinyje nurodyta) iÅ¡mokÄta 796,66 Eur paÅ¡alpa, kÄ patvirtina VSDF valdybos pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ ir kt. dokumentai pateikti su ieÅ¡kiniu.
Tokiu bÅ«du bendra negautų pajamų suma yra 16602,84 Eur ( 799Eur x 23 mÄnesių=18377 Eur)-(977,50 Eur +796,66 Eur =1774,16 Eur); dÄl kitų iÅ¡laidų: ieÅ¡kinyje nurodoma, kad buvo patirtos kitos iÅ¡laidos - 545 Eur kurui( transporto) ir 29 Eur medikamentams, medicininÄms priemonÄms, bendra Å¡ių iÅ¡laidų suma 574 Eur. Å ios iÅ¡laidos grindžiamos tuo, kad nukentÄjusysis buvo gydomas Å iauliuose, vÄliau reabilitacijoje - Palangoje, kai jo gyvenamoji vieta yra ViduklÄs seniÅ«nijoje , Raseinių rajone ir artimieji patyrÄ dideles kelionÄs iÅ¡laidas.
Visas gydymo laikotarpis tÄsÄsi nuo 2017-03-30 iki 2017-05-26, apskaiÄiavus visÄ nuvažiuotÄ atstumÄ susidaro apie 6539 km., lankyti vykdavo nukentÄjusiojo sutuoktinÄ ir sÅ«nus, pastarajam priklausanÄia transporto priemone. Dažnas ligonio lankymas motyvuojamas tuo, kad jis Å iaulių ligoninÄje buvo labai silpnos sveikatos, reikÄdavo padÄti jam apsitarnauti, atvežti namuose gaminto maisto, palaikyti emociÅ¡kai.Tokiu bÅ«du bendra turtinÄ Å¾ala yra 16676,84 Eur( 16602,84+574-500( atlygino V. D.). Negautos pajamos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir tinkamai apskaiÄiuotos, kitos iÅ¡laidos iÅ¡ dalies pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nors kai kurie teismui pateikti mokÄjimo kvitai kelia abejonių, vienok bendra Å¡ių iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį, gydymo laikotarpį, į aplinkybÄ, kad nepraÅ¡oma priteisti kitų iÅ¡laidų( papildomo maitinimo, vaisių, vitaminų ir kt. iÅ¡laidų, kurias be abejonÄs nukentÄjusiojo artimieji patyrÄ) praÅ¡oma priteisti 574 Eur suma nelaikytina neproporcingai didele.
Teismas atkreipÄ dÄmesį į kaltinamųjų parodymus, kad tiek V. D. tiek E. K. nukentÄjusiojo gydymo laikotarpiu nukentÄjusiojo artimuosius ne kartÄ veÅ¾Ä lankyti nukentÄjusiojo savo transportu, teikÄ jiems piniginÄ paramÄ Ä¯sigyjant nukentÄjusiajam skirtus maisto produktus. Vienok, nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų nepateikÄ objektyvių įrodymų kokio dydžio buvo Å¡i parama, todÄl teismas Å¡iuo pagrindu nemažina praÅ¡omos priteisti sumos dydžio. NukentÄjusysis pripažino tik 500 Eur sumÄ , kuriÄ davÄ V.
D. ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡minusavo iÅ¡ bendros ieÅ¡kinio sumos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinÄs žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas. PasekmÄs vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentÄjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmÄs susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukÄlimu, kentÄjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dÄl sveikatos ateityje, jeigu jos susijÄ su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dÄl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinÄ nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).
NeturtinÄs žalos apskaiÄiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinanÄias ar didinanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NukentÄjusysis R. P. praÅ¡o priteisti 20000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, nes dÄl įvykio buvo sužalotos tokios svarbios gyvybei žmogaus kÅ«no dalys kaip galvos smegenys ir stuburas, kas sukÄlÄ didelius fizinius skausmus, gydymas truko nuo 2017-03-30 iki 2017-05-26, dÄl patirtų sužalojimų pasireiÅ¡kÄ liekamieji reiÅ¡kiniai â iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Palangos reabilitacinÄs ligoninÄs atžymÄta, kad sumažÄjusi ir 3 balais vertinama kairÄs rankos raumenų jÄga( lengvo laipsnio parezÄ), iÅ¡lieka lengvas pažinimo sutrikimas, bÅ«tinas tolimesnis gydymas, operacija, kurios metu turÄjo bÅ«ti atliekamas dalies kaukolÄs kaulo pakaitalo įstatymas, taÄiau 2017-11-09 paskirta operacija nebuvo atlikta dÄl ligonio bÅ«klÄs, planuojama kita operacija.
IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nors nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, taÄiau R. P. iki Å¡iol negali dirbti, tÄsiamas gydymas, ambulatorinÄ reabilitacija, sunkiai valdoma kairÄ ranka, nuolat skauda krÅ«tinÄ, stuburÄ . DÄl Å¡ių sužalojimų nukentÄjusysis patyrÄ ir nuolat patiria įvairaus lygio nepatogumus: ilgai negalÄjo vaikÅ¡Äioti ir save apsirÅ«pinti, negalÄjo net kalbÄti, pavalgyti, nusiprausti, apsirengti buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Skausmai yra mažesni, bet iÅ¡likÄ, sutrikusi koordinacija, reikia saugoti nuo menkiausio kontakto galvÄ .
DÄl viso to nukentÄjusysis patyrÄ stiprų emocinį Å¡okÄ , nebegalÄs dirbti mÄgstamo darbo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dÄl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentÄjusysis patyrÄ dideles fizines ir moralines kanÄias, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matosi, kad gydymas nÄra baigtas, planuojamos operacijos. Vienok, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti, kad nukentÄjusiojo sveikata gerÄja( darbingumo lygis jau siekia 55 procentus), be to dÄl įvykusio nelaimingo atsitikimo kuomet nukentÄjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, įtakos turÄjo ir nukentÄjusiojo veiksmai bei didelis neatsargumas â tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstanÄio medžio trajektorijoje, kas yra patvirtinta tyrimÄ atlikusio specialisto iÅ¡vada.
Taip pat pažymÄtina, kad abu kaltinamieji turi mažameÄių vaikų, turtinÄ padÄtis patenkinama, be to, nÄra kategoriÅ¡kai paneigta, kad kaltinamieji teikÄ materialinÄ paramÄ nukentÄjusiojo gydymo laikotarpiu. Tokiu bÅ«du praÅ¡oma priteisti 20000 Eur neturtinÄ Å¾ala yra pripažintina per didele, juo labiau, kad nukentÄjusiojo sveikata gerÄja( darbingumo lygis jau siekia 55 procentus, b.l.110, 5 tomas). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai, atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, â ir į jo kaltÄs dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.
Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyÄia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentÄjusiojo kaltÄ, sunki padariusio žalÄ asmens turtinÄ padÄtis yra neturtinÄs žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinÄs žalos dydį (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294/2011).
Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, anksÄiau nurodytas aplinkybes dÄl paties nukentÄjusiojo nerÅ«pestingumo, kaltinamųjų kaltÄs formÄ ( neatsargus nusikaltimas), jų turtinÄ ir Å¡eiminÄ padÄtį( iÅ¡laiko mažameÄius vaikus) vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad dÄl nelaimingo įvykio yra treÄdalis paties nukentÄjusiojo kaltÄs, todÄl proporcingai jo kaltÄs daliai praÅ¡omos atlyginti turtinÄs žalos dydis mažintinas iki 11117,89 Eur ir neturtinÄs žalos dydis - iki 13333,33 Eur.
DÄl proceso iÅ¡laidų. NukentÄjusiojo R. P. interesus atstovavo advokatas, kuris ruoÅ¡Ä civilinį ieÅ¡kinį, kurį vÄliau tikslino, dalyvavo teismo posÄdžiuose, todÄl nukentÄjusysis pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Ä®rodymai apie pinigų sumokÄjimÄ pateikti ( 5 tomas, b.l.126-129). NukentÄjusysis, siekdamas apginti savo teises, naudojosi kvalifikuotomis teisinÄmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentÄjusįjį teismo posÄdyje, ruoÅ¡Ä civilinį ieÅ¡kinį, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sÄ naudos, dÄl to turÄtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dÄl atstovavimo teisme turi bÅ«ti atlygintos.
Vienok, nurodomų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusiajam civilinį ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį ruoÅ¡Ä vienas advokatas, kuris dalyvavo teismo posÄdžiuose, bylos apimtis nÄra didelÄ, dÄl ne laiku pateiktų civilinio ieÅ¡kinio ( b.l.96, 133, 5 tomas) ir patikslinto ieÅ¡kinio( b.l.181, 5 tomas ir b.l.26, 7 , 6 tomas teismo posÄdžiai buvo atidÄti, kas be jokios abejonÄs trukdÄ ir proceso dalyvių ir teismo laikÄ , nors nereikalavo didelių darbo ir laiko sÄ naudų ieÅ¡kinio ruoÅ¡Äjui, todÄl teismas, atsižvelgÄs į nurodytas aplinkybes, nagrinÄjamos bylos sudÄtingumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 500 Eur.
Teismas sprendžia, kad tokio dydžio iÅ¡laidų kompensavimas yra proporcingas bylos sudÄtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Bausmių skyrimas. BausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Teismas bausmÄ paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dÄl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmÄ, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.
E. K. neteistas, baustas, bet duomenų apie galiojanÄias administracines nuobaudas byloje nÄra, jis nedirba, yra vedÄs, gyvena Å¡eimoje, augina mažametį vaikÄ , seniÅ«nijos kurioje gyvena charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad nusiskundimų iÅ¡ gyventojų dÄl jo netinkamo elgesio seniÅ«nija nÄra gavusi, V. D. neteistas, baustas administracine tvarka, bet duomenų apie galiojanÄias nuobaudas už administracinius nusižengimus, byloje nÄra, nuo 2017-05-23 dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â vairuotoju â ekspeditoriumi, gyvena Å¡eimoje, augina du mažameÄius vaikus, seniÅ«nijos, kurioje gyvena, bei darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiÅ¡kas asmuo dÄl kurio elgesio nusiskundimų nÄra.
Parinkdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarÄ neatsargias nusikalstamas veikas, už V. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatyta bausmÄ - laisvÄs atÄmimas, už E. K. - bauda arba laisvÄs atÄmimas. Kaltinamųjų atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimai neatsargÅ«s, vienok padaryta didelÄ Å¾ala žmogaus sveikatai. Teismas, skirdamas bausmes, nustatydamas bausmÄs trukmÄ atsižvelgia į ne tik į kaltinamųjų asmenybes, charakterizuojanÄiÄ juos medžiagÄ , bet ir jų elgesį po įvykio, kad V.
D. iÅ¡ karto po įvykio pats asmeniÅ¡kai informavo specialiÄ sias tarnybas, įvykio vietoje rÅ«pinosi nukentÄjusiuoju, kol atvyko medikai, sumokÄjo gera valia nukentÄjusiajam 500 Eur žalos atlyginimo. VÄliau, nukentÄjusiojo gydymo laikotarpiu tiek V. D. tiek E. K. lankÄ nukentÄjusįjį ligoninÄse, bendravo su nukentÄjusiojo artimaisiais, teikÄ jiems materialinÄ pagalbÄ maisto produktais, pinigais, ne vienÄ kartÄ veÅ¾Ä artimuosius į gydymo įstaigas lankyti nukentÄjusįjį R. P..
PažymÄtina, kad ir teisminio proceso metu kaltinamieji iÅ¡reiÅ¡kÄ nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dÄl įvykusio, nors nei vienas jų kaltÄs nepripažino. Be to, teismas atsižvelgia, kad ir paties nukentÄjusiojo veiksmai turÄjo įtakos įvykio kilimui. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmÄs tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus kaltinamiesiems terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, mažesnÄ nei BK 137 straipsnio 3 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmÄs vidurkis ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo ir kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 2 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 ( vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
E. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 2 ( dvejiems) metams; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 ( vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Priteisti iÅ¡ V. D. ir E. K. solidariai Å iaulių teritorinei ligonių kasai 9710,43 Eur ( devynis tÅ«kstanÄius septynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų 43 centus) nukentÄjusiojo R. P. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti solidariai iÅ¡ V. D. ir E. K. 11117,89 Eur ( vienuolika tÅ«kstanÄių vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 89 centus) turtinÄs ir 13333,33( trylika tÅ«kstanÄių tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 33 centus) neturtinÄs žalos atlyginimo bei 500 Eur( penkis Å¡imtus eurų )atstovavimo iÅ¡laidų R.
P.. DaiktÄ - R. P. priklausantį Å¡almÄ , perduotÄ saugojimui TelÅ¡ių AVPK KelmÄs rajono PK( kvitas Nr. 0000499) grÄ Å¾inti R. P.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mus. TeisÄja Laima BorkovskienÄ