Legislator Case Law & Legislation
e40112f8-a5d5-42ff-b535-fe2c3288692d AI generated

e40112f8-a5d5-42ff-b535-fe2c3288692d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e40112f8-a5d5-42ff-b535-fe2c3288692d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įpareigoti (konstatuoti, kad privalo) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ panaikinti direktoriaus įsakymus, priimtus be įgaliojimo; įpareigoti (konstatuoti, kad privalo) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ iÅ¡ naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme;

Legislator headnote

AI generated

e40112f8-a5d5-42ff-b535-fe2c3288692d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: perduoti medžiagÄ tirti prokuratÅ«rai, ar dėl to, kas pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyta, Migracijos departamento direktoriui neatsirado baudžiamoji atsakomybė (b. l. 17–18). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas praeitų metų lapkričio vidury patenkino prokuroro praÅ¡ymÄ ir nuo pareigų pusei metų nuÅ¡alino Å¡eÅ¡is korupcija įtariamus Migracijos departamento pareigÅ«nus, kurie galėjo pelnytis iÅ¡ leidimų gyventi Lietuvoje, bet Migracijos departamento direktorius vis dar nepateikė savo atsistatydinimo praÅ¡ymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui Dailiui A.

B. (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2013-04-02 sprendimÄ Nr. 3R-120 (AG-101/01-2013) ir įpareigoti atsakovÄ nagrinėti persiųstÄ jam skundÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Dailis A. B. (toliau – ir ministras) atsisakė tirti ir netyrė, kodėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) direktorius A. G. (toliau – ir direktorius) priėmė įsakymus, „Vadovaudamasis <...> Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuris tuo metu negaliojo. Šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo.

Komisija skundo dėl ministro Dailio A. B. pareigų neatlikimo iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo. Pažymėjo, kad direktorius beveik metus leido įsakymus, kuriuose įrašė žinomai neteisingas žinias, t. y. negaliojantį teisės pagrindÄ , o tai akivaizdus dokumentų klastojimas. Tokiu elgesiu direktorius rodo neigiamÄ asmeninį pavyzdį savo pavaldiniams ir neprisiima savo, kaip įstaigos vadovo, atsakomybės, demonstruodamas ir skatindamas sisteminę korupcijÄ . Pažymėjo, kad jeigu vidaus reikalų ministras Dailis A.

B. tvirtina, „kad Migracijos departamento prie VRM direktoriui A. G. teisę priimti minėto pobūdžio sprendimus suteikia Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktas“, tai ir turi būti nurodyta direktoriaus įsakymuose. Pareiškėjas teigia, kad turi būti pakeisti direktoriaus įsakymai taip, kad būtų juose išbrauktas negaliojantis ministro įsakymas ir įrašyti galiojantys norminiai teisės aktai, kuriais vadovaudamasis direktorius neva turėjo teisę priimti „minėto pobūdžio sprendimus“.

PaaiÅ¡kino, kad direktorius privalo ministrui paaiÅ¡kinti, kodėl jis, priimdamas įsakymus, vadovaujasi ne teisės aktu, kuris neva suteikia „teisę priimti minėto pobÅ«džio sprendimus“, bet negaliojančiu vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“. Ministras privalo teismui paaiÅ¡kinti, kodėl jis priėmė ir Migracijos departamento nuostatus bei iki 2010-01-01 priimdavo ir po ginčo laikotarpio priėmė įsakymÄ dėl įgaliojimų suteikimo.

Pareiškėjo nuomone, vien Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktas nesuteikia teisės nagrinėti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo privalo priimti tik vidaus reikalų ministras arba jo įgaliota institucija.Pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje atsakovas asmeniškai yra vidaus reikalų ministras. A. S. neturi teisės Komisijai pateikti atsiliepimo ministerijos vardu.

Bylos nagrinėjimo metu R. P. jau nebuvo ministru, todėl pasikeitus ministrui, asmuo turi gauti naujojo ministro įgaliojimÄ atstovauti jam asmeniÅ¡kai teisme, o gavęs tokį įgaliojimÄ veikti ministro vardu, nevirÅ¡ydamas suteiktų įgaliojimų. Nurodė, kad Komisijos narė R. B. 2013-03-19 informaciniame raÅ¡te Nr. 9R-484(AG-101/01-2013) „Dėl Komisijos posėdžio“ pakeitė atsakovÄ , t. y. vietoje ministro – ministerijÄ . Taigi, ministras apie Komisijos posėdžio laikÄ ir vietÄ nieko nežinojo, o tai yra absoliutus Komisijos sprendimo negaliojimo pagrindas.

Be to, ministras nepateikė teismui savo atsiliepimo į skundÄ . Komisija neturėjo jokių duomenų, ar naujasis ministras kÄ nors žino apie nagrinėjamÄ administracinę bylÄ , ar davė kokiam nors asmeniui įgaliojimÄ atstovauti jam asmeniÅ¡kai byloje.             Pažymėjo, kad ministras 2013-02-19 raÅ¡te Nr. 1 D-1970(3) ir Komisija sprendime nurodė skirtingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis. Komisija nurodė LVAT sprendimo, kuris dar nepriimtas, medžiagÄ .

             PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.             Atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 15), kuriame nesutiko su R. A. skundu.Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 23 straipsnio 6 dalį vidaus reikalų ministras negalėjo ir negali nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013-01-17 skundo, nes LVAT 2011-10-03 nutartyje Nr. A858-2355/2011, tenkindamas Migracijos departamento apeliacijÄ , jau konstatavo, kad departamento direktorius turėjo teisinę kompetencijÄ priimti toje byloje ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo pilietybės, t. y. ir kitus to paties pobÅ«džio departamento direktoriaus įsakymus, kuriuos reikalauja panaikinti ir iÅ¡nagrinėti (Å¡ioje byloje).

Be to, tuo pačiu klausimu priimta ir LVAT 2013-04-08 nutartis Nr. A444-872/2013. Akcentavo, kad pareiškėjo 2013-01-17 pateikto vidaus reikalų ministrui skundo reikalavimai tapatūs reikalavimams, kuriuos pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė patenkinti nurodytoje byloje.Pažymėjo, kad vidaus reikalų ministro atstovas turėjo ir turi įgaliojimus atstovauti teisme ministrui, nes įsakyme dėl jo įgaliojimo įrašyta „visuose teismuose vesti bylas, kuriosedalyvaujančiu asmeniu yra vidaus reikalų ministras“.

Remdamasis Civilinio kodekso, kuris administraciniams santykiams taikomas subsidiariai, 1.92 straipsniu, teigia, kad atstovavimÄ vidaus reikalų ministrui gali ginčyti atstovaujamasis (pats ministras), bet ne pareiÅ¡kėjas. Pažymėtina, kad atstovavimas vidaus reikalų ministrui pagal tÄ patį įgaliojimÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose ne kartÄ pripažintas tinkamu. Be to, nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vidaus reikalų ministras nežino apie šį ginÄÄ . PareiÅ¡kėjas skundžia teismui sprendimÄ , kurį pasirašė vidaus reikalų ministras.Skundas atmestinas.

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad R. A. 2013-01-17 su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkÄ V. G., kuriame prašė:

1) įpareigoti (konstatuoti, kad privalo) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ panaikinti direktoriaus įsakymus, priimtus be įgaliojimo;

2) įpareigoti (konstatuoti, kad privalo) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ iÅ¡ naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme;

3) perduoti medžiagÄ tirti prokuratÅ«rai, ar dėl to, kas pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyta, Migracijos departamento direktoriui neatsirado baudžiamoji atsakomybė (b. l. 17–18). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas praeitų metų lapkričio vidury patenkino prokuroro praÅ¡ymÄ ir nuo pareigų pusei metų nuÅ¡alino Å¡eÅ¡is korupcija įtariamus Migracijos departamento pareigÅ«nus, kurie galėjo pelnytis iÅ¡ leidimų gyventi Lietuvoje, bet Migracijos departamento direktorius vis dar nepateikė savo atsistatydinimo praÅ¡ymo.

PaaiÅ¡kino, kad Migracijos departamento direktorius nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 sprendimus priėmė neturėdamas įgaliojimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuris tuo metu negaliojo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad vidaus reikalų ministras 2008-07-31 įsakymo ,,Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. 1V-292 1.1. p. įgaliojo Migracijos departamentÄ atlikti veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatose, bet Å¡io įsakymo 3 punkte nustatė, kad Å¡io įsakymo 1.1 punktas galioja iki 2010-01-01, tai reiÅ¡kia, kad Migracijos departamento direktorius nuo 2010-01-01 jau neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.

Taip pat pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad vidaus reikalų ministras suteikė įgaliojimÄ 2010-10-19 įsakymu Nr. 1V-652 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“, įraÅ¡ydamas „3 punkte vietoj datos „2010-01-01“ datÄ â€ž2011-01-01“, kuris įsigaliojo 2010-10-24, bei 2010-12-27 įsakymu Nr. 1V-801 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ pratęsė įgaliojimo galiojimÄ , įraÅ¡ydamas „3 punkte vietoj žodžio „sausio“ žodį „balandžio“, kuris įsigaliojo 2011-01-01.

Vidaus reikalų ministras 2010-12-27 įsakymu Nr. 1V-801 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymo Nr. 1V-292 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str., pakeitė vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymÄ Nr. 1V-292 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo“ – įrašė 3 punkte vietoj žodžio ,,sausio“ žodį ,,balandžio“. PareiÅ¡kėjo nuomone, tai akivaizdžiai rodo, kad Migracijos departamento direktorius nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 neturėjo vidaus reikalų ministro įgaliojimo priimti sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.

Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad Migracijos departamento direktorius be įgaliojimo atliko veiksmus ir priėmė sprendimus dėl daugybės žmonių, todėl jo sprendimai priimti nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24, turi bÅ«ti peržiÅ«rėti ir patvirtinti arba panaikinti subjekto, kuris turi (tuo metu turėjo) reikiamus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas 2013-02-05 raÅ¡tu Nr. S-2013-987, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymu, perdavė vidaus reikalų ministrui ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui iÅ¡nagrinėti 2013-01-17 gautÄ R.

A. skundÄ ir prašė, iÅ¡nagrinėjus šį skundÄ , priimti reikalingus sprendimus (b. l. 16).              Vidaus reikalų ministras Dailis A. B. 2013-02-19 raÅ¡tu Nr. 1D-1970(3) atsakė pareiÅ¡kėjui į jo skundÄ ir Å¡io raÅ¡to kopijÄ persiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai. RaÅ¡te nustatė, kad R. A. 2013-01-17 skundas dėl Migracijos departamento direktoriaus 2010-01-01–2010-10-24 laikotarpiu priimtų sprendimų pilietybės atsisakymo klausimais, neturint įgaliojimų, panaikinimo bei įpareigojimo iÅ¡ naujo priimti sprendimus, vadovaujantis VAÄ® 23 straipsnio 6 dalimi, nenagrinėjamas.

RaÅ¡te konstatavo, kad Å¡iuo klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimÄ ir nustatęs, kad Migracijos departamento direktoriui teisę priimti minėto pobÅ«džio sprendimus suteikia Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011; 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. P63-63/2012), todėl pareiÅ¡kėjo skundo nenagrinėjo (b. l. 9). PareiÅ¡kėjas 2013-03-18 pateikė skundÄ Komisijai, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ Â nagrinėti persiųstÄ jam pareiÅ¡kėjo 2013-01-17 skundÄ (Komisijos byla, b. l. 1–2).

Komisija 2013-03-19 raÅ¡tu Nr. 9R-484-(AG-101/01-2013) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad 2013-04-02 9.30 val. bus nagrinėjamas jo skundas (Komisijos byla, b. l. 8). Komisija 2013-03-19 raÅ¡tu Nr. 9R-485 (AG-101/01-2013) „Dėl informacijos pateikimo“ prašė Vidaus reikalų ministerijÄ Â pateikti motyvuotÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ bei medžiagÄ , susijusiÄ su ginču (Komisijos byla, b. l. 9). Vidaus reikalų ministerija 2013-03-22 raÅ¡te Nr. 1D-3067(3) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir nurodė, kad nesutinka su R.

A. skundu (Komisijos byla, b. l. 10). Paaiškino, kad skundas nenagrinėtinas, nes LVAT žinioje yra byla Nr. A-872-13 dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad skundžiamame vidaus reikalų ministro 2013-02-19 atsakyme Nr. 1D-1970(3) nenagrinėti pareiškėjo skundo yra nurodytas faktas (LVAT sprendimų egzistavimas) ir teisės norma (VAĮ 23 straipsnio 6 dalis). Pažymėjo, kad skunde Komisijai nėra skundo pagrindo, nes pareiškėjas nenurodė jokio fakto ar argumento, besirungiančio su ministro atsakymo faktiniu ar teisiniu pagrindu.

Atsakovo nuomone, skundas neatitinka skundo reikalavimų, o vidaus reikalų ministras neturi į kÄ atsikirsti. Pažymėjo, kad vietoj pagrindimo, kodėl pareiÅ¡kėjo skundÄ turėtų nagrinėti ministras, jis pateikia materialinių teisinių reikalavimų vidaus reikalų ministrui pagrindus, kurie paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai ir nurodyta ministro atsakyme (Komisijos byla, b. l. 10).Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2013-03-18 skundÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – Administracinių ginčų komisijų įstatymas) 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punktu, ginčijamu sprendimu R.

A. skundÄ paliko nenagrinėtÄ (b. l. 5–6). Komisija ginčijamame sprendime pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjo skundas persiųstas iÅ¡ Seimo Antikorupcijos komisijos, neiÅ¡plečia Ministerijos ar vidaus reikalų ministro kompetencijos ir nesuteikia minėtai institucijai ar jos vadovui daugiau teisinių pareigų, negu jai yra nustatyta teisės aktais. Pastarųjų taikymÄ (teisėtumÄ ) pareiÅ¡kėjas su skundžiamÄ ja institucija sprendžia teisme. Nurodė, kad Komisijai pateiktas pareiÅ¡kėjo 2012-12-18 apeliacinis skundas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 lydraÅ¡tis, kuriuo siunčiami ginčo Å¡alims atsiliepimai, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Komisijai ir jo praÅ¡ymas yra susijęs su LVAT nutartimi.

Komisija nurodė, kad neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo Å¡iame ginče Å¡alia (greta) teismo nagrinėjimo ar iki teismui paskelbiant nutartį. Pabrėžė, kad Komisija neturi teisinio pagrindo R. A. skundÄ tenkinti ir įpareigoti vidaus reikalų ministrÄ nagrinėti jo 2013-01-17 skundÄ . Be to, Komisija pareiÅ¡kėjo Komisijos posėdyje pateiktÄ pastabÄ dėl to, kad atsiliepimÄ teikė ne tas pareigÅ«nas (ne vidaus reikalų ministras, o vidaus reikalų ministro R. P. įgaliotas vidaus reikalų ministro atstovas, Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjas A.

S.), įvertino kaip nepagrįstÄ , kadangi A. S. įgaliojimas yra pasiraÅ¡ytas vidaus reikalų ministro ir juo įgaliojama be kitų asmenų jam (vidaus reikalų ministrui) atstovauti. PareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti. IÅ¡ esmės jis nesutinka su tuo, kad vidaus reikalų ministras Dailis A. B. netyrė, kodėl Migracijos departamento direktorius A. G. priėmė įsakymÄ , vadovaudamasis negaliojančiu vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo Komisijos sprendimo, jis grindžiamas Administracinių ginčų komisijos įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punktu.Administracinių ginčų komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisija sprendimÄ dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams.

Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punkte nustatyta, kad Komisija gali priimti sprendimÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) palikti nenagrinėtÄ Å¡iais atvejais: jeigu skundÄ (praÅ¡ymÄ ) padavė neveiksnus asmuo; jeigu komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; jeigu skundÄ (praÅ¡ymÄ ) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylÄ asmuo.Komisija priėmė ginčijamÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ palikti nenagrinėtÄ , nustačiusi, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko.

Vertintina, ar Komisija pagrįstai priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ palikti nenagrinėtÄ . Kaip matyti iÅ¡ Komisijos bylos, Vidaus reikalų ministerija Komisijai su atsiliepimu pateikė: LVAT 2011-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011 (Komisijos byla, b. l. 15–19), LVAT 2012-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. P63-63/2012 (Komisijos byla, b. l. 20–25), R. A. apeliacinį skundÄ (Komisijos byla, b. l. 37–26) bei LVAT 2013-02-25 lydraÅ¡tį Nr. A-872-2013 (Komisijos byla, b. l. 37).

Komisija sprendime nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2012-12-18 LVAT padavė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3846-484/2012 pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ , kuriame jis teismo prašė panaikinti Komisijos 2012-06-28 sprendimÄ Nr. 3R-153(AG-119/03-2011); panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2010-04-22 įsakymÄ Nr. 3K-32; įpareigoti atsakovÄ vidaus reikalų ministrÄ iÅ¡ naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, panaikinimo.

Taigi, pareiÅ¡kėjas minėtoje administracinėje byloje kėlė ginÄÄ ir dėl Migracijos departamento direktoriaus 2010-04-22 įsakymo Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ teisėtumo. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, LVAT 2013-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-872/2013 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi LVAT sprendimo, kuris dar nebuvo priimtas, medžiaga.

Ä®vertinus Komisijos byloje esančiÄ medžiagÄ ir ginčijamÄ sprendimÄ , matyti, kad Komisija nesirėmė dar nepriimtu (priimtas buvo 2013-04-08) LVAT sprendimu, o tik nustatė, kad yra gautas pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-11 sprendimo bei LVAT 2013-02-25 lydraÅ¡tis, kuriuo Å¡alims buvo siunčiami atsiliepimai. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų Komisija nustatė, kad teisme nagrinėjama administracinė byla, susijusi su pareiÅ¡kėjo skundu. IÅ¡ ginčijamo atsakovo sprendimo matyti, jog pareiÅ¡kėjo skundas nenagrinėtas dėl to, kad aplinkybės dėl Migracijos departamento direktoriaus 2010-01-01–2010-10-24 laikotarpiu priimtų sprendimų pilietybės atsisakymo klausimais, neturint įgaliojimų, panaikinimo bei įpareigojimo iÅ¡ naujo priimti sprendimus, taip pat Migracijos departamento direktoriaus kompetencijos klausimai jau buvo iÅ¡spręsti LVAT 2011-10-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011.

PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į vidaus reikalų ministrÄ , iÅ¡ esmės ir vėl kvestionavo Migracijos departamento kompetencijÄ , įgaliojimus, priimamus sprendimus, jų teisėtumÄ . Komisija, nustačiusi anksčiau minėtas aplinkybes, pagrįstai nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ palikti nenagrinėtÄ . Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punktas, suteikiantis teisę Komisijai palikti skundÄ nenagrinėtÄ , siejamas su aplinkybe, kad teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau nėra siejamas su galutinio sprendimo priėmimu.

Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėjo skundas Komisijai ir 2013-01-17 skundas yra susijęs su LVAT nagrinėjama byla. Komisija 2013-04-02 ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo šiame ginče šalia (greta) teismo nagrinėjimo ar iki teismui paskelbiant nutartį. Pažymėtina, kad 2013-04-08 LVAT nutartyje Nr. A 444 - 872/2013 pabrėžta, kad „teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas įsakymo priėmimo pagrindo nurodymas laikytinas procedūrine pažaida, kuri pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia”.

Tai, kad Migracijos departamento direktoriui buvo suteikta kompetencija priimti 2010-04-22 įsakymÄ Nr. 3K-32, galutinai buvo iÅ¡spręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011 ir Å¡is nustatytas faktas turi prejudicinę galiÄ Å¡iai nagrinėjamai administracinei bylai. Taigi, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai bando dar kartÄ Ä¯rodyti tas pačias aplinkybes, nors jos pagal ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalį yra neįrodinėtinos. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir pareiÅ¡kėjui.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, įsiteisėjus teismo sprendimui, nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTÄ® 96 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad Migracijos departamento direktorius beveik metus leido įsakymus, kuriuose įrašė negaliojantį teisinį pagrindÄ , kad rėmėsi negaliojančiu įsakymu, kad A. S., Vidaus reikalų ministerijos įgaliotas asmuo, neturėjo teisės Komisijai pateikti atsiliepimo, kad Komisijoje atsakovu turėjo bÅ«ti asmeniÅ¡kai vidaus reikalų ministras Dailis A.

B., yra detaliai įvertintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444 - 872/2013. Dar kartÄ pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas susijęs ne su vidaus reikalų ministro, kaip fizinio asmens, veikla, o su jo, kaip ministerijos vadovo, vykdomomis funkcijomis, todėl A. S. įgaliojimas atstovauti apima ministerijÄ ir vidaus reikalų ministrÄ , kaip jos vadovo, ir yra tinkamas. Komisija pagrįstai nustatė, kad atstovavimÄ vidaus reikalų ministrui gali ginčyti atstovaujamasis (pats ministras), bet ne pareiÅ¡kėjas.Tai, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ vidaus reikalų ministrui persiuntė Seimo antikorupcijos pirmininkas, remdamasis Lietuvos Respublikos seimo antikorupcijos įstatymu, negali turėti įtakos atsakovo priimamiems sprendimams ar ministerijos kompetencijai.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija priėmė sprendimÄ pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ , vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymu ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, teismas nenustatė ginčijamo akto panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTÄ® 89 straipsnyje, todėl ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atmestinas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ nagrinėti persiųstÄ jam skundÄ , nes netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi Komisija pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovÄ nagrinėti persiųstÄ jam skundÄ , paliko nenagrinėtu.

Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ir Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas Komisijos 2013-04-02 sprendimas Nr. 3R-120 (AG-101/01-2013) yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                   Ernestas Spruogis Nijolė Sušinskienė