e400e2bd-8744-4ed0-aaef-35e40eeed4ad · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-519/2016                                                                                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56102-2015-5                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.3.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.; 2.4.6.1.; 2.4.7.    (S)                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai, gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nuteistajam E. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, E. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir E. V. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtos pareigos: tęsti darbÄ arba visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti registruotam darbo biržoje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str., E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . B. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – priteista iÅ¡ E. V. 1514 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui iÅ¡ E. V. 587,25 Eur.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ E. V. 715,56 Eur žalos atlyginimui.

Priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ B. B. – 158,92 Eur iÅ¡ E. V..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) kieme, prie antros laiptinės, dėl asmeninio pykčio – nepasitikėjimo ir pavydo, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė B. B. į kairės akies sritį, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus galva į namo sienÄ , padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies bÅ«gnelyje ir pakauÅ¡kaulio kairės pusės Å¡oninės dalies bei žvyno lūžį, taip dėl kaukolės pamato lūžio sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B.

B. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. praÅ¡o pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. priimto nuosprendžio dalį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. B., priteisiant nukentėjusiajai 3000 Eur. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.Teigia, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdžio metu neneigė ir dabar neneigia, kad jis yra kaltas ir pagrįstai nuteistas. Sutinka su paskirta bausme. Nurodo, jog niekada nebuvo teistas. Pažymi, kad jis stengsis atlyginti teismo priteistus civilinius ieÅ¡kinius.

Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė skausmÄ , nemalonumus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji iki Å¡iol dirba, vairuoja automobilį, jos klausos sutrikimas nėra nepagydomas, gydymas tebesitęsia, nedarbingumas nenustatytas. Teismo priteista 15000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Jis per mėnesį turi mokėti po 749 Eur. Tačiau jis dirba pas Å«kininkÄ ir gauna tik minimalų atlyginimÄ . Nurodo, kad jis nors su nukentėjusiÄ jÄ nevedė bendro Å«kio, negyveno kaip Å¡eima, tačiau per penkerius su ja bendravimo metus, jis kiek galėdamas padėjo jai Å«kio darbuose, tiek ir finansiÅ¡kai.

Jam yra žinoma, kad nukentėjusioji turi didelių skolų ir po įvykio jam grasino, jog dabar iÅ¡ jo pareikalaus tiek, kad galės padengti visas savo skolas. Teigia, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nori finansiÅ¡kai pralobti ir visiÅ¡kai neadekvačiai vertina neva patirtÄ neturtinę žalÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju peržengtos bet kokios žmoniÅ¡kumo, socialinio teisingumo, humanizmo, objektyvumo, jo ir nukentėjusiosios turtinės padėties pusiausvyros ribos. Apelianto įsitikinimu, neturtinės žalos dydis neturėtų virÅ¡yti 3000 Eur.Atsiliepimu į nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji B.

B. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta žala sveikatai ir tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ priteisti santykinai didesnes pinigų sumas jai, kaip nukentė­jusiam asmeniui, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlygi­nimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobÅ«dis, jos vieta vertybių hierarchijoje.Teigia, kad apie savo dvasinius iÅ¡gyvenimus ji jau iÅ¡dėstė civiliniame ieÅ¡kinyje, kurį pateikė teismui, reikalaudama priteisti 25000 Eur neturtinę žalÄ .

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kokios sužalojimo pasekmės jÄ lydės iki pat gyvenimo pabaigos. Jai diagno­zuotas lėtinis kurtumas, privalo neÅ¡ioti klausos aparatÄ , nuolat jaučiamas ūžimas galvoje, pastoviai skauda galva, darbingumo lygis vos siekia 60 procentų. Esant tokiai situacijai, jai labai sunku bendrau­ti su kitais asmenimis, sudėtinga buvo dalyvauti teisminiame procese, nes susijaudinusi ji girdi dar blogiau, sunku buvo atsakinėti į teisėjos ir kitų proceso dalyvių klau­simus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmės dydžio, tačiau nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, manydamas, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 3000 Eur.Nukentėjusioji B. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1, 2 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo E. V. veiksmais B. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes bei į tai, kad E. V. dirba, jo turtinę padėtį, priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ . Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl padarinių Å¡alinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).Jei asmuo patyrė skausmÄ ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustracijÄ dėl to, kad sutrikdžius sveikatÄ visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti Å¡iltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma.

Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajai B.

B. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 4344,30 Eur iki 11584,8 Eur.

Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai B. B. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino, kad E. V. finansinė padėtis yra patenkinama (2 t. 11 b. l.), kad nukentėjusiajai B.

B. po įvykio ir patirtų sužalojimų (galvos smegenų trauma ir pakauškaulio lūžis, prikurtimas kairėje ausyje, dešinės ausies kurtumas, organinė depresija, potrauminis sindromas) nustatytas 60 procentų darbingumas (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. SS-1727 dėl B. B. darbingumo lygio), kas pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 3 p. laikoma, jog asmuo yra darbingas.

Taip pat nepakankamai atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo veiksmų intensyvumÄ , elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai B. B. priteista suma padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 8000 Eur. Kolegijos nuomone, toks (8000 Eur) nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ , todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).Taip pat nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.), kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam E. V.

įpareigojimÄ per du metus atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ , nesilaikė BK IX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikių priemonių skyrimÄ .BK 67 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas. Taigi teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti tik vienos rÅ«Å¡ies – turtinę žalÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 67 str. 2 d. 4 p. įpareigojo E. V. atlyginti nukentėjusiajai B. B. ne tik turtinę žalÄ , tačiau ir padarytÄ neturtinę žalÄ . Kadangi teismas nuteistajam E. V. paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡is įpareigojimas naikintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

             Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuteistajam E. V. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytÄ neturtinę žalÄ , paliekant įpareigojimÄ per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytÄ turtinę žalÄ ;iÅ¡ nuteistojo E. V. nukentėjusiajai B. B. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 8 000 Eur.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Gražvydas Poškus Teisėjai                                                                                                                     Nijolė Matuzevičienė        Virginija Žindulienė