e3ff65eb-0f65-4677-94bd-476c5fbc9bb6 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-708-198/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00633-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.4.; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-335/2018 pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui N. V. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. K. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. 12 811,59 Eur skolÄ , 1 287 Eur palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2014-01-13, 2014-11-07, 2014-11-07, 2015-01-28 ir 2016-07-05 atsakovui paprastųjų vekselių pagrindu paskolino 12 811,59 Eur sumÄ . Atsakovui buvo reikalingos apyvartinės lėšos tiek jo profesinėje veikloje, tiek ir atperkant nekilnojamÄ jį turtÄ pagal 2009-08-14 pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį bei apmokėjimui už jam suteiktas advokato paslaugas. Atsakovas yra jo motinos N. V. sutuoktinis. Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu jų tarpusavio santykiai buvo geri, vėliau jie iÅ¡ esmės labai pablogėjo ir todėl nepavyko susigrÄ Å¾inti paskolintų pinigų.

3. Kadangi atsakovas nesilaikė vekseliuose nurodytų terminų grÄ Å¾inti pasiskolintas sumas, todėl paskaičiavo jam 1 287 Eur palÅ«kanas.

4. Atsakovas R. V. su jam pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Teigė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 10 000 Lt prievolei pagal 2012-11-02 pirkimo-pardavimo sutartį įvykdyti. Tik tokiÄ skolos sumÄ galįs pripažinti ir prisiimti prievolę atlyginti. Vekselyje įraÅ¡yti duomenys neatitinka faktiÅ¡kai sudaryto sandorio, vekselis užpildytas jam nežinant ir pateiktas pasiraÅ¡yti iki teksto suraÅ¡ymo. Kiti 2014-01-13, 2014-11-07, 2015-01-28 ir 2016-07-05 vekseliai yra suklastoti, apgaulės bÅ«du iÅ¡gavus paraÅ¡us ant tuščių blankų. Juo buvo pasinaudota dėl patiklumo, nedėmesingumo, nes jam nuolat kartojosi epilepsijos priepuoliai, po kurių bÅ«davo vangus, gerai nesiorientuojantis aplinkoje, todėl priklausomas nuo buvusios sutuoktinės ir jos sÅ«naus - ieÅ¡kovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui S. K. iÅ¡ atsakovo R. V. 12 811,59 Eur skolÄ , 1 287 Eur palÅ«kanas ir 2 233 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. V. valstybės naudai 18,04 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas. GrÄ Å¾ino S. K. 20,06 Eur permokėto žyminio mokesčio.

7. Teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka ieÅ¡kovas vekselių nepateikė notarui, kad bÅ«tų iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai vekseliams apmokėti ne ginčo tvarka. IeÅ¡kovui įrodinėjant, kad vekseliuose nurodytos pinigų sumos buvo atsakovui paskolintos, Å¡is įsipareigojo jas grÄ Å¾inti, teismas ginčo iÅ¡sprendimui taiko paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose.

8. Teismas sprendė, jog iÅ¡tyrus Å¡ioje civilinėje byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei jų atstovų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada apie ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo teiginius, nes jis negalėjo logiÅ¡kai ir suprantamai paaiÅ¡kinti, kodėl pasak jo, pasirašė tuščius vekselius, jeigu paskolų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. IÅ¡ pradžių jis apskritai neigė, kad pasirašė vekselius, prašė iÅ¡tirti paraÅ¡o tikrumÄ ir kai ekspertizė patvirtino tikrumÄ keturiuose vekseliuose, jis ėmė aiÅ¡kinti, jog pasiraÅ¡ydavo ant tuščių lapų, nors nematė vekselių turinio.

Bet atsakovas, kaip protingas ir iÅ¡silavinęs, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, kuriam bÅ«davo įprasta sudarinėti autorines sutartis su užsakovais ir jose bÅ«davo nurodyti įsipareigojimai, pinigų sumos, terminai, teismo įsitikinimu jei nebÅ«tų skolinęsis, nebÅ«tų ir pasiraÅ¡inėjęs ant neužpildytų vekselio blankų. Suprasdamas tokio pasiraÅ¡ymo pasekmes jis niekaip neužpildytų vekselių nebÅ«tų su savo paraÅ¡ais atidavęs ieÅ¡kovui, taigi jo pozicija nelaikytina logiÅ¡ka ir nuoseklia, o elgesys – sÄ Å¾iningu.

9. Teismas nustatė, kad paskolų, įformintų vekseliuose, suteikimo metu Å¡alių santykiai buvo geri, abu pasitikėjo vienas kitu ir natÅ«ralu, kad esant pinigų poreikiui, atsakovas skolinosi iÅ¡ geresnėje finansinėje padėtyje esančio sutuoktinės sÅ«naus, kuris deklaracijų už 2012 - 2013 m. duomenimis pelningai vykdė individualiÄ veiklÄ ir jo situacija leido skolinti pinigus motinos sutuoktiniui, o ji kaip Å¡eimos narys jiems tarpininkavo sudarant sandorius. Nustatyta, kad prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kino atsakovas, jo pačio finansinė padėtis tuo metu nebuvo gera.

Tai patvirtina, kad tuo metu atsakovui pinigai buvo reikalingi ir juos skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo, kÄ iÅ¡ dalies ir pats pripažino, o skolinimas buvo apiformintas vekseliais. Be to, bylos duomenimis, jį spaudžiant užsakovams, pinigų jam reikėjo pradėtų kÅ«rybinių darbų užbaigimui, vadinasi medžiagų ir įrankių pirkimui bei kitoms reikmėms, nes anksčiau buvo sudegęs jo namas. Atsakovas tuo laikotarpiu turėjo skolų ir įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ir nors jis neigė, kad 2016-07-05 jam buvo reikalinga ir 700 Eur suma bei sutarties su advokatu sudarymÄ , tačiau nustatyta, kad 2016-07-07 sutartis Nr. 21/2016 dėl teisinių paslaugų teikimo jo buvo sudaryta ir pasiraÅ¡yta su advokatu V.

R., vėliau nutraukta ir ieÅ¡kovas Å¡iam advokatui už jo teiktas teisines paslaugas atsakovui 2016-07-27 pavedimu pervedė 996,69 Eur, t. y. didesnę sumÄ , nei buvo skolintasi iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal 2016-07-05 pasiraÅ¡ytÄ vekselį. Tai galima paaiÅ¡kinti tuo, kad sÄ skaitoje už teisines paslaugas minėtas advokatas norėdamas užsitikrinti jos apmokėjimÄ klientais įvardijo ir ieÅ¡kovÄ bei trečiÄ jį asmenį N. V..

10. Teismas vertino, kad bylos duomenimis, atsakovas dėl su alkoholio vartojimu susijusios ligos ligoninėje gydėsi nuo 2016-06-18 iki 2016-07-07 ir sutartis su minėtu advokatu jo buvo pasiraÅ¡yta iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės dienÄ . LITEKO duomenimis, advokatas 2016-07-18 toje civilinėje byloje Nr. e2-10-732/2017 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Todėl neįtikinami yra atsakovo argumentai, kad jis neva buvo per silpnas, kÄ tik po komos ir buvo verčiamas pasiraÅ¡yti sutartį tiek su advokatu, tiek vekselį.

11. Teismas pasisakė, kad atsakovas, įrodinėdamas, kad jis vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu buvo prastos sveikatos, jam nuolat pasikartodavo priepuoliai, kaip įrodymÄ pateikė 2016-09-09 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų. IÅ¡ jų matyti, kad apie 4 m. jis patiria priepuolius, tačiau gydytojo pažymėta, kad jis neurologiÅ¡kai sÄ moningas, orientuotas, todėl nors ir esant byloje pakankamai duomenų apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir gydymÄ si, jis nebuvo tokios sunkios bÅ«klės, kad juo bÅ«tų buvę galima piktavaliÅ¡kai pasinaudoti. Atsakovas neįrodė tų aplinkybių, jog pasiraÅ¡ant vekselius ieÅ¡kovas ar sutuoktinė prieÅ¡ jį bÅ«tų panaudoję psichologinį spaudimÄ ar kitas neleistinas priemones, žinant, kad tarpusavio santykiai tuomet buvo normalÅ«s.

12. Teismas sprendė, kadangi skola pagal vekselius negrÄ Å¾inta, vekseliai nenuginčyti ir pagal juos atitinkamai skolintos sumos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos iki 2015-01-13, 2015-02-01, 2015-12-12, 2015-05-01 ir iki 2016-12-31, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 1 287 Eur įstatyminių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

14. Nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis nebuvo tokios sunkios bÅ«klės, kad juo bÅ«tų buvę galima piktavaliÅ¡kai pasinaudoti ir jis neįrodė aplinkybių, jog pasiraÅ¡ant vekselius ieÅ¡kovas ar sutuoktinė prieÅ¡ jį bÅ«tų panaudoję psichologinį spaudimÄ ar kitas neleistinas priemones. Teigia, kad ieÅ¡kovas kartu su savo motina N. V. pasinaudojo jo patiklumu, nedėmesingumu, priklausomumu dėl 2014 - 2016 metais nuolat pasikartojančių epileptinių priepuolių. Jo atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, sutuoktinei nuolat tikinant, esÄ reikia kažkÄ pasiraÅ¡yti jos sÅ«nui.

15. Mano, kad jei jis tariamai nematė (dėl blogo regėjimo) vekseliuose įraÅ¡omo teksto ir paskolos sumos, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai elgdamasis ieÅ¡kovas turėjo pasirÅ«pinti, kad pasiraÅ¡ant vekselius dalyvautų liudininkai, galintys patvirtinti sudaromų sandorių esmę.

16. Taip pat mano, kad teismas sprendime nepagrįstai teigia, esÄ â€žnatÅ«ralu, jog esant pinigų poreikiui, atsakovas skolinosi iÅ¡ geresnėje finansinėje padėtyje esančio sutuoktinės sÅ«naus“. Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas jau buvo teisme pareiÅ¡kęs pretenzijas atsakovui, nurodydamas, jog skolino jam pinigus nuolat nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09 1 288,81 Eur (byla Nr. E2-139-732/2018), t. y. viso per 2011-2015 m. paskolino daugiau nei 14 099 Eur. Pagal ieÅ¡kovo pateiktas pajamų deklaracijas už minėtÄ laikotarpį iÅ¡eina, kad jis turėjo beveik visas savo lėšas skolinti atsakovui, kas kelia pagrįstas abejones, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nei vienos tariamos paskolos laiku nėra grÄ Å¾inęs. Å ios aplinkybės verčia manyti, kad vekseliuose nurodytos piniginės sumos nebuvo skolintos, tai sukčiavimo bÅ«du sudaryti sandoriai.

17. Teigia, kad teismas kritiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo ir liudytojos pasisakymų, kad pinigai atsakovui buvo reikalingi įrankiams nusipirkti, darbams baigti, akcentuojant, jog 2011 m. visa skulptoriaus dirbtuvė sudegė. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad iÅ¡kart po gaisro 2011 metais, jau kovo mėnesį buvo surengtas menininkų aukcionas, kurio metu draugai bei verslininkai paaukojo didelę piniginę sumÄ dirbtuvės atstatymui, kurios užteko ne tik įrankiams nusipirkti, bet ir atstatyti visÄ dirbtuvę, bei atpirkti dalį turto iÅ¡ V. pagal 2012-11-02 pirkimo-pardavimo sutartį.

18. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo argumento, esÄ jis pripažįsta skolÄ ieÅ¡kovui - 10 000 Lt, kurie buvo įteikti notarų biure 2014-11-07 prieÅ¡ įvykdant prievolę Vaitkevičių Å¡eimai. Nesupranta, kodėl tarp ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nėra vekselio 10 000 Lt sumai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas pateikė teismui 2014-11-07 du vekselius visai kitokiai sumai. Teisme buvo pasisakyta dėl Å¡ių aplinkybių, tačiau sprendime teismas jų nevertino.

19. Teigia, kad teismo sprendime neaptariamas pinigų perdavimo faktas, nors teisme buvo detaliai analizuojama kiekvieno iÅ¡ vekselių suraÅ¡ymo aplinkybės. Dėl Å¡ių itin svarbių aplinkybių neaptarimo teismo sprendimas laikytinas neobjektyviu. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie pinigų perdavimÄ kelia abejones, kas turėjo bÅ«ti vertinama teisme.

20. Pažymi, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu (2014-2016 m.) jis neturėjo jokio tikslo ir bÅ«tinybės skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovo didelę pinigų sumÄ - 12 797,11 Eur. Tuo metu labai daug dirbo, siekdamas atkurti dirbuves po gaisro, gavo didžiulę paramÄ iÅ¡ savo kolegų - menininkų ir mecenatų, surengusių meno kÅ«rinių aukcionÄ Vilniuje. Tik 2014 m. lapkritį jam buvo reikalinga 10 000 Lt paskola, kuriÄ ir gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo prieÅ¡ sandorį.

21. Teigia, kad Å¡iuo atveju sudarant sandorius nebuvo suderinta abiejų Å¡alių valia, nes jam nebuvo žinoma, koks turinys buvo įraÅ¡ytas vekseliuose - dėl kokios sumos grÄ Å¾inimo ir kokiomis sÄ lygomis buvo sulygta. Žinodamas, kokie duomenys apie tariamai skolinamas lėšas bus įraÅ¡yti neužpildytose lapuose, kuriuos ieÅ¡kovo ir N. V. praÅ¡omas pasiraÅ¡ydavo, jis niekada nebÅ«tų pasirašęs, t. y. sudaręs tokių sandorių. Atkreipia dėmesį, kad jis paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Lt gavo notarų biure, tačiau notarinio paskolos sutarties dokumento ieÅ¡kovas sudaryti nepageidavo.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. K. praÅ¡o atsakovo R. V. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodo, kad atsakovo pozicija nuolat kito. Dėl atsakovo procesinio elgesio ir pasirinktos gynybos taktikos teismas pagrįstai sprendė apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nenuoseklumÄ . Atsakovas painiojosi, nebuvo nuoseklus, jo paaiÅ¡kinimai ir nurodomos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo grindžiamos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡taravo tarpusavyje.

24. Pažymi, kad raÅ¡ysenos ekspertizės aktas patvirtino, jog ant visų penkių byloje esančių vekselių, yra atsakovo pačio ranka pasiraÅ¡yta. Atlikti pakartotinės ir/ar papildomos ekspertizės nebuvo praÅ¡oma, o galiojanti eksperto iÅ¡vada nebuvo nuginčyta. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad neva atsakovas sutuoktinės ir ieÅ¡kovo bendru praÅ¡ymu buvo pasirašęs „kažkokius tuščius lapus“, esÄ to reikėjo ieÅ¡kovo įmonės interesais, yra niekuo nepagrįsti.

25. Nurodo, kad nors atsakovas teigia, kad buvo apgautas pasiraÅ¡ant vekselius, tačiau įstatymų nustatyta tvarka ir laiku nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl sudarytų sandorių nuginčijimo ir/ar pripažinimo negaliojančiais. Byloje yra nustatyta, jog visi penki vekseliai buvo pasiraÅ¡yti skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis, todėl atsakovas turėjo elgtis protingai ir nedelsiant pats inicijuoti teisminį procesÄ jau dėl pačio pirmojo vekselio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo neveikimas tik patvirtina aplinkybę, kad vis dėlto atsakovas pasirašė kiekvienÄ vekselį, pagal kuriuos ir gavo visus vekseliuose nurodytus pinigus.

26. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, kad paties atsakovo paaiÅ¡kinimai visos bylos nagrinėjimo kontekste yra prieÅ¡taringi ir nei vieni nepagrindžiami jokiais įrodymais. Teismas priimdamas sprendimÄ , teisingai aiÅ¡kino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

27. Taip pat pažymi, kad teismas įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , teisingai konstatavo, jog paskolų, įformintų vekseliuose, suteikimo metu Å¡alių santykiai buvo geri, abu pasitikėjo vienas kitu ir natÅ«ralu, kad esant pinigų poreikiui, atsakovas skolinosi iÅ¡ geresnėje finansinėje padėtyje esančio sutuoktinės sÅ«naus.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo N. V. praÅ¡o atsakovo R. V. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

29. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad ji su ieÅ¡kovu prašė atsakovo pasiraÅ¡inėti kažkokius tuščius lapus, ji nuolatos įtikinėjo atsakovÄ kažkÄ pasiraÅ¡yti savo sÅ«naus naudai, kadangi tuo metu jų su atsakovu santykiai buvo geri, kartu gyveno, bendrai vedė Å«kį.

30. Pažymi, kad vekselių apatinėje dalyje (atsakovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), iÅ¡skyrus paraÅ¡us, surašė ji, bet tik atsakovo praÅ¡oma. Kiekvienu atskiru atveju, prieÅ¡ atsakovui pasiraÅ¡ant vekselį, vekselis bÅ«davo pilnai užpildytas, todėl atsakovas negalėjo nežinoti ant ko ir kokiomis sÄ lygomis pasiraÅ¡o.

31. Taip pat pažymi, jog byloje teisingai nustatyta, kad 2011 metais sudegė atsakovo dirbtuvės ir jam kažkokiÄ dalį pinigų suaukojo kolegos. Tačiau Å¡ios sumos neužteko net stogui uždengti, jau nekalbant apie vidaus įrengimÄ , įrangos įsigyjimÄ ir visų bÅ«tinų įrankių.

32. Nurodo, kad atsakovui buvo didelis pinigų trÅ«kumas, jis turėjo didelių įsiskolinimų, kurie buvo iÅ¡ dalies dengiami iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeniÅ¡kai atsakovui skolinamų pinigų. Po santuokos sudarymo atsakovas labai pasikeitė, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, visiÅ¡kai nesiskaitė su užsakovais, pasidarė neatsakingas, nerÅ«pestingas, dėl ko įklimpo ir į skolas (neatliko laiku darbų, prisiskolino pinigų ir pan.). Laikotarpiu 2014-2016 m. su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrÄ gyvenimÄ , todėl tuo metu atsakovui tiek ji, tiek jos sÅ«nus norėjo padėti, o ne apgaulės bÅ«du įtikinti pasiraÅ¡inėti nepagrįstus vekselius.

Teismas k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir -CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiojo asmens, jų atstovų paaiškinimus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, iš esmės sutinka su įrodymų tyrimu, vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

35. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui S. K.: pagal 2014-01-13 vekselį 4 503,59 Eur (15 550 Lt) iki 2015-01-13, pagal 2014-11-07 vekselį 1 490 Eur iki 2015-02-01, pagal 2014-11-07 vekselį 4 928 Eur iki 2015-12-12, pagal 2015-01-28 vekselį 1 190 Eur iki 2015-05-01, pagal 2016-07-05 vekselį 700 Eur iki 2016-12-31. VirÅ¡utinė vekselių dalis užpildyta ieÅ¡kovo, apatinė – trečiojo asmens, ieÅ¡kovo motinos, atsakovo buvusios sutuoktinės N. V., paraÅ¡ai – atsakovo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas 2018-01-15 Nr. 11-2432(17) patvirtina, kad 2014-11-07, 2014-11-07, 2015-01-28, 2016-07-05 paprastuosius neprotestuotinus vekselius pasirašė būtent atsakovas, 2014-01-13 vekselį jis pripažino pasirašęs pats. Ieškovas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka vekselių nepateikė notarui dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Dėl šių aplinkybių šalių ginčo nėra.

36. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimui taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, jog vekseliai iÅ¡raÅ¡yti paskolos sutarčių pagrindu, todėl atsakovas turi pareigÄ gautas sumas grÄ Å¾inti.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai Å¡io kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolÄ , Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. 38. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino.

Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas Å¡iÄ prielaidÄ nuginčyti, turi įrodyti, kad yra prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

39. Nagrinėjamu atveju skolos dokumentai yra pas kreditorių (ieÅ¡kovÄ ), todėl skolininkas (atsakovas), ginčydamas savo prievolę, turėjo pateikti įrodymus apie prievolės grÄ Å¾inti pinigus įvykdymÄ arba Å¡iÄ prievolę nuginčyti. Atsakovas ginčijo prievolę grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui, teigdamas, kad pasiraÅ¡ant vekselius buvo pasinaudota jo patiklumu, nedėmesingumu, priklausomumu dėl 2014-2016 metais nuolat pasikartojančių epileptinių priepuolių, jo atžvilgiu naudojamos apgaulės, bei tuo, kad jis neturėjo poreikio skolintis pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jis Å¡ių aplinkybių neįrodė.

40. Atsakovas savo pozicijÄ Ä¯rodinėjo savo, atstovės paaiÅ¡kinimais, 2011-11-08, 2011-11-04 autorinėmis sutartimis, sveikatos pažymomis. Pirmosios instancijos teismas, kritiÅ¡kai vertino atsakovo teiginius, nes jis negalėjo logiÅ¡kai ir suprantamai paaiÅ¡kinti, kodėl pasak jo, pasirašė tuščius vekselius, jeigu paskolų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, ir juos atmetė. Taip pat sprendė, jog jis nebuvo tokios sunkios bÅ«klės, kad juo bÅ«tų buvę galima piktavaliÅ¡kai pasinaudoti.

41. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

42. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo iÅ¡vadoms, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Ä®rodinėdamas aplinkybę, kad buvo apgautas atsakovas teigia, jog buvo priklausomas nuo buvusios sutuoktinės ir jos sÅ«naus dėl 2014-2016 metais sunkios sveikatos bÅ«klės, besikartojančių epilepsijos priepuolių, po kurių bÅ«davo vangus ir nesiorientuodavo aplinkoje. Tuo tarpu, įrodinėdamas aplinkybę, kad neturėjo jokio tikslo ir poreikio skolintis pinigų teigia, kad 2014-2016 metais labai daug dirbo, siekdamas atkurti dirbtuves po gaisro. Nors sutinka, kad 2014 m. lapkritį jam buvo reikalinga 10 000 Lt paskola, kuriÄ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau ginčija visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Dėl to, vertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis).

43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, iÅ¡kraipo trečiojo asmens N. V. paaiÅ¡kinimus ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl atsakovo pateiktų medicininių dokumentų vertinimo. Nors atsakovas apie 4 metus patiria priepuolius, kurių metu įsitempia nukrenta, netenka sÄ monės, stebimi traukuliai, tačiau neurologiÅ¡kai jis sÄ moningas, orientuotas, CBN- n. y. parezių nėra, jutimai simetriÅ¡ki, koordinacija nesutrikusi. Todėl nėra pagrindo jo sveikatos bÅ«klę pripažinti tokia, dėl kurios bÅ«tų sutrikęs jo gebėjimas įvertinti atliekamo veiksmo turinį. Juolab, kad atsakovas turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ bei sutartinių santykių įforminimo patirties (autorinių sutarčių sudarymas, atlikimo ir perdavimo-priėmimo aktų pasiraÅ¡ymas).

45. Apeliantas teigia, kad skundžiamame sprendime neaptariamas pinigų perdavimo faktas, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie pinigų perdavimÄ kelia abejones, todėl turėjo bÅ«ti įvertinami. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

46. FaktÄ , kad vekseliuose–paskolos raÅ¡teliuose nurodytos pinigų sumos atsakovui buvo perduotos, patvirtina jo besÄ lygiÅ¡kas įsipareigojimas Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti (sumokėti) (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kt.). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir iÅ¡ jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamame sprendime turėjo būti analizuojamas pinigų perdavimo faktas, dviejų šalių valios suderinimo aplinkybės.

47. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovas, tretysis asmuo atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus apelianto atžvilgiu, t. y. sugalvojo apgaulės bÅ«dÄ ir jÄ naudodamas iÅ¡gavo jo paraÅ¡us ant vekselių. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sudarytų dėl apgaulės sandorių pripažinimas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta aptariamoje teisės normoje vartojama apgaulės sÄ voka, kuriai bÅ«dingi požymiai: apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, jis gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar viena ginčo Å¡alis atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti antrÄ ginčo Å¡alį), dėl kurių antra ginčo Å¡alis buvo paskatinta sudaryti tokį sandorį, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir antros ginčo Å¡alies elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek sudarant sandorį bei po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

Be to, apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę bei aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį.

48. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė ieÅ¡kovo, trečiojo asmens jo atžvilgiu atliktų tyčinių veiksmų, kurie turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ apelianto valiai susiformuoti – pasiraÅ¡yti ginčijamus vekselius, ar lėmė neteisingai jo suvoktÄ sudaromo vienaÅ¡alio sandorio – įsipareigojimo pagal vekselius, esmę (CPK 185 straipsnis).

49. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai nei faktinės, nei teisinės reikÅ¡mės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo R. V. kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ . Nurodo, kad teismo sprendimu priteista suma – 16 200 Eur, o areÅ¡tuoto turto vertė pagal registro duomenis – 10 000 Eur. Mano, kad esant duomenų, jog atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, turi kitų skolinių įsipareigojimų, disponuoja vertingu kilnojamuoju turtu, tikslinga šį turtÄ areÅ¡tuoti, kad teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo didesnėje apimtyje.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo argumentus, atmeta praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo naudai areÅ¡tuotas atsakovo nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, garažas, kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieÅ¡kovas teigia, kad areÅ¡tuoto turto vertė pagal registro duomenis yra mažesnė, nei teismo sprendimu priteista suma, tačiau byloje nėra duomenų apie Å¡io turto rinkos vertę. Dėl to, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pilnai neužtikrina sprendimo įvykdymo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

53. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi 373 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo netenkinus, atidėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis valstybei priteistina iÅ¡ apelianto (CPK 84, 93 straipsniai).

54. IeÅ¡kovo S. K., trečiojo asmens N. V. praÅ¡ymai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestini, nes ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo nepateikė įrodymų tokias iÅ¡laidas patyrę (CPK 98, 178 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373 Eur (trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys eurai) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vienÄ iÅ¡ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ 5660. Atmesti S. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjai Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė