2017-03-01 Nr. AB-4949-3-65-3-00009-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-279-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00009-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus paslaugos“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vestrus paslaugos“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.1-458 „Dėl pritarimo 2008 m. birželio 25 d. koncesijos sutarties Nr.22-6.38-860 nutraukimui“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas taip pat nutarė iš valstybės biudžeto pareiškėjui UAB „Vestrus paslaugos“ grąžinti jo į valstybės biudžetą sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) taryba nutarė pritarti 2008 m. birželio 25 d. koncesijos sutarties Nr.22-6.38-860 (toliau – ir Koncesijos sutartis), sudarytos tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, koncesininko UAB „Vestrus“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Vestrus prekyba“), Panevėžio teniso klubo „Asteroidas“ ir UAB „Vestrus paslaugos“, nutraukimui dėl koncesininko kaltės. Pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės grindžia tuo, kad Sprendimu buvo pritarta Koncesijos sutarties vienašaliam nutraukimui dėl koncesininko kaltės, nors, pareiškėjo teigimu, šio Sprendimo priėmimo metu galiojo 2014 m. liepos 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5546-940/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo uždrausta vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį. Teismas pabrėžė, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojimo ir ja nustatytų apribojimų pažeidimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso normomis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 25 straipsnis, nustatantis ginčų, kylančių iš koncesijos sutarties ar su ja susijusių tvarką, numato, kad jei ginčų sprendimas nėra aptartas koncesijos sutartyje, koncesijos sutarties šalių ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodeksu. Todėl tokie ginčai gali būti sprendžiami tik bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, jog skundžiamą Sprendimą priėmusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, paties Sprendimo priėmimu yra sprendžiama dėl dalyvavimo sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Todėl keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Dėl to ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Vestrus paslaugos“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 punktais, teigia, kad savivaldybė nagrinėjamu atveju veikia ne kaip privatus juridinis asmuo turėdamas tikslą gauti privatininko paslaugas (pvz., savivaldybė, kaip privatus asmuo, sudaro sutartis dėl elektros savivaldybei tiekimo, šilumos savivaldybei tiekimo, kitų paslaugų savivaldybei suteikimo ir t. t.), o kaip tarpininkas, vykdantis viešąjį administravimą, turėdamas tikslą sukurti viešąsias paslaugas, teiktinas miestelėnams, miesto svečiams ir kitiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne Koncesijos sutarties nutraukimą, o Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtą Sprendimą, kurio pagrindu gali būti Koncesijos sutartis nutraukta. Skundžiamas Sprendimas ir Koncesijos sutarties nutraukimas yra du skirtingi dalykai, kurių veikimas pagrįstas skirtingais teisės aktais. Skundžiamas Sprendimas – viešojo administravimo subjekto veiksmas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, o Koncesijos sutarties nutraukimas – juridinis faktas, kuris gali būti ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas pažymi, kad jo išdėstytą poziciją patvirtina ir teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Vestrus paslaugos“ pateiktą skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė skundą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.1-458 „Dėl pritarimo 2008 m. birželio 25 d. koncesijos sutarties Nr.22-6.38-860 nutraukimui“ (b. l. 6).

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 punktais, teigia, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba priimdama ginčijamą Sprendimą veikė ne kaip privatus juridinis asmuo turėdamas tikslą gauti privatininko paslaugas, o kaip subjektas, vykdantis viešąjį administravimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pastebėtina ir tai, kad administraciniams teismams priskirtinos nagrinėti bylų kategorijos, kurios išvardintos įstatyme – ABTĮ 17 straipsnyje, kituose įstatymuose, t.y. administracinio teismo kompetencija yra įtvirtinta sąrašo principu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo Koncesijų įstatymo 25 straipsnį, kuriame nustatyta, kad jei ginčų sprendimas nėra aptartas koncesijos sutartyje, koncesijos sutarties šalių ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Šalių sudarytos sutarties 39.2 punkte nustatyta, kad klausimus dėl šios sutarties pažeidimo nutraukimo ar negaliojimo spręs Lietuvos Respublikos teismas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi įstatymų leidėjas koncesijos sutarties šalių ginčus priskiria prie privatinių ginčų, todėl jie nenagrinėtini administraciniame teisme. Be to, pareiškėjo paduoto skundo turinys patvirtina, kad koncesijos sutarties šalių ginčas pareiškėjo iniciatyva ir buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniam teismui paduodamo skundo dalyku nurodomi klausimai, susiję su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių minėtoje civilinėje byloje vykdymu. Taigi akivaizdu, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama vadovaujantis ne vien tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį.

Savivaldybė, kaip viešasis subjektas, vykdo dvejopas funkcijas: vykdydama viešąjį administravimą, kurį reglamentuoja viešoji teisė, valdžios funkcijas ir, dalyvaudama privatinės teisės reguliuojamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais su kitais civilinių santykių subjektais. Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nesvarbu, kad viena iš šio ginčo šalių yra savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, kurio pagrindu pritarta 2008 m. birželio 25 d. koncesijos sutarties Nr.22-6.38-860 (b. l. 7–21) nutraukimui, yra kilęs iš civilinių teisinių santykių tarp ginčo šalių, kurie iš esmės susiklostė sudarius Koncesijos sutartį. Skundžiamas aktas priimtas vykdant ne valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje, bet atliekant su minėta sutartimi susijusius veiksmus, kurie pareiškėjui gali sukelti būtent civilines teisinio pobūdžio pasekmes, t. y. Koncesijos sutartis, sudaryta su pareiškėjui, gali būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija ne Koncesijos sutarties nutraukimą, o Panevėžio miesto savivaldybės tarybos priimtą Sprendimą, nepaneigia, kad šis ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių. Todėl nagrinėjamas ginčas turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad išvadą, jog šis ginčas, kaip kilęs iš civilinių santykių, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-455/2012; Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. birželio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-46-06, 2011 m. sausio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2011-01).

Pabrėžtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose teismų nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-509-662/2016, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1188-881/2011) išnagrinėti klausimai dėl bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui nėra analogiški šioje byloje nagrinėjamai situacijai, minėtose bylose buvo skundžiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimai dėl atsisakymo registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, dėl to pareiškėjo argumentas, kad atskirajame skunde jo išdėstytą poziciją patvirtina ir teismų praktika, yra nepagrįstas.

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o UAB „Vestrus paslaugos“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus paslaugos“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan