e3fc3f2d-570d-4fa2-ab13-0bfcfa66198b · Kauno apygardos teismas

NUORAÅ ASAdministracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1075-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08246-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 20N-19780481-14, o pareiÅ¡kėjo M.

B. skundas netenkintas, n u s t a t ė : M. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 20N-19780481-14 (toliau – Nutarimas) nubaustas 150 Lt kas atitinka 43 Eur, bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. spalio 1., 13.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „V.

P.“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavusiam automobiliui ir su juo susidÅ«rė, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Å iais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 106 ir 109 punkto reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti NutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Tačiau apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , susipažinęs su byloje esančia medžiaga, paskyręs byloje eismo įvykio ekspertizę ir įvertinęs eksperto pateiktÄ iÅ¡vadÄ , 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad M. B. vis dėlto padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ , už kurį jam paskirta atitinkama nuobauda. Apeliaciniame skunde M. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimÄ Nr. 20N-19780481-14 ir jo atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinę bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad apylinkės teismas, besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi policijos pareigÅ«nų pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais bei žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurie savo ruožtu rėmėsi netinkamai iÅ¡analizuota visa įvykio eiga, o taip pat netinkamai interpretavo kvalifikuoto eksperto ekspertizės akte pateiktÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , todėl priėmė visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Apeliantas teigia, kad 2014 m. spalio 1 d. apie 13 val. jis automobiliu „V. P.“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Kauno geležinkelio stoties link (duomenys neskelbtini).

Kadangi Å¡ia gatve darbo reikalais jis važinėja pakankamai dažnai, todėl žinojo, jog Å¡ios gatvės trečia eismo juosta yra remontuojama, ir todėl važiavo antrÄ ja eismo juosta. PirmÄ ja eismo juosta važiavo baltos spalvos automobilis „Peugeot 206“. Prasilenkiant su Å¡iuo automobiliu, pastebėjo, jog Å¡io automobilio vairuotoja rikiuojasi iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ nepastebėjusi jo vairuojamo automobilio, t. y. rikiuojasi „tiesiai ant jo“. Pamatęs, jog Å¡io automobilio vairuotoja kažkÄ kalba su kartu važiavusiu keleiviu, kuris mosavo rankomis, ir visiÅ¡kai nežiÅ«ri kur važiuoja, jis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, tuo pačiu bandė pasitraukti arčiau trečiosios eismo juostos, tačiau, pamatęs, jog trečioji eismo juosta yra pilnai užimta ir jis negalės persirikiuoti, o ja važiuojantys automobiliai važiuoja labai arti skiriamosios juostos, grįžo link savo eismo juostos vidurio.

Automobilį „Peugeot 206“ vairavusi moteris visiÅ¡kai nereagavo į dėl jos kaltės susidariusiÄ situacijÄ , dėl ko su savo automobilio kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka kliudė apelianto vairuojamo automobilio deÅ¡iniÄ jÄ galinę dalį ir, nubrėžusi tiek jo vairuoto automobilio „V. P.“ deÅ¡inįjį Å¡onÄ , nuo galo iki priekio, t. y. apgadinusi deÅ¡inės pusės užpakalinį sparnÄ , rato arkÄ , užpakalines ir priekines dureles, priekinę rato arkÄ ir ratÄ , tiek savo pačios vairuoto automobilio „Peugeot 206“ kairįjį priekinį sparnÄ , vairuotojo pusės dureles, užlenkusi vairuotojo pusės veidrodėlį, iÅ¡ inercijos sustojo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų taip, kaip užfiksuota eismo įvykio dokumentuose.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ekspertas nustatė, jog automobilis „Peugeot 206“ judėjo didesniu greičiu nei jo vairuojamas automobilis ir tikėtina, kad I. P. savo automobilio iÅ¡ karto nestabdė, kas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Anot M. B., tai patvirtina, jog bÅ«tent jis bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, stabdė savo automobilį, o tuo tarpu I. P. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nesiėmė jokių bÅ«tinų veiksmų ir net nesidairydama į Å¡onus bandė pakeisti važiavimo kryptį, rikiuodamasi į antrÄ jÄ eismo juostÄ .Apelianto nuomone, tiek automobilio „Peugeot 206“ vairuotoja I.

P. ir jos sutuoktinis G. P., tiek ir policijos pareigūnai tendencingai pateikia įvykio aplinkybes, nurodydami, kad automobilis „Peugeot 206“ stovi antrojoje eismo juostoje, nors iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog automobilis „V. P.“ stovi antrojoje eismo juostoje, o automobilis „Peugeot 206“ – tarp pirmos ir antros eismo juostų. Tai patvirtina ir ekspertas, ekspertizės akte nurodydamas, kad automobilis „Peugeot 206“ po eismo įvykio stovėjo dalinai pirmojoje eismo juostoje, dalinai antroje eismo juostoje.

Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykio metu apelianto vairuojamas automobilis „V. P.“ važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., kurį, būdamas antroje juostoje, pasuko priekine dalimi dešiniau ir sustojo. Tai, kad šio automobilio priekinė dalis pasisukusi arčiau antros juostos dešiniojo krašto (skiriamosios juostos), anot apelianto, parodo tik tai, kad po smūgio į galinę dešinę automobilio dalį, jo automobilis priekine dalimi iš inercijos pasisuko link dešinės antros eismo juostos krašto (skiriamosios juostos), tačiau pabrėžia, kad iš antrosios eismo juostos jis niekada nebuvo išvažiavęs, o užfiksuota automobilio padėtis po įvykio būtent tai ir atspindi.

Taigi, M. B. nuomone, byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina ne pareigÅ«nų, bet jo parodymus bei nuoseklius paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis iÅ¡ antros eismo juostos iÅ¡važiavęs nebuvo, o kontaktas į jo automobilio priekinį ratÄ parodo ne jo, o bÅ«tent automobilio „Peugeot 206“ vairuotojos kaltę dėl autoįvykio kilimo.Administracinėn atsakomybėn patrauktasis skunde pažymi, kad jam, kaip kasdien vairuojančiam asmeniui, turinčiam teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, yra labai svarbu, jog jis nebÅ«tų apkaltintas tuo, ko nėra padaręs, juo labiau, jog pripažinus jo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, jis bus priverstas mokėti didesnes draudimo įmokas už visus draudimus.

Be to, mano, jog eismo įvykyje likusi nenubausta „Peugeot 206“ vairuotoja I. P., nepasimokys iÅ¡ Å¡ios situacijos ir toliau netinkamai vertins savo galimybes kelyje, ko pasėkoje savo elgesiu ir toliau sukels avarines situacijas. Nesprendus klausimo dėl jos kaltės, I. P. suteikiama galimybė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o tai, apelianto nuomone, neatitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M.

B. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistÄ M. B. apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

M. B. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Å iame straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis KET. Å iuo atveju M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pažeidė KET 9, 106 ir 109 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taisyklių 106 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtintas reikalavimas vairuotojui prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 109 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M.

B. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas skundžiamÄ nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai juos iÅ¡analizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliantas, kvestionuodamas savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, teigia, kad jis visÄ laikÄ tinkamu greičiu važiavo savo pasirinkta antrÄ ja eismo juosta, niekam nesudarė jokios kliÅ«ties ar avarinės situacijos, o pastebėjęs, jog pirmojoje eismo juostoje važiavusi „Peugeot 206“ vairuotoja, pažeisdama KET, persirikiuoja į jo automobilio užimtÄ eismo juostÄ , bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo signalizuodamas garsiniu signalu ir stabdydamas.

Tačiau „Peugeot 206“ vairuotoja, atlikdama persirikiavimo į antrÄ eismo juostÄ manevrÄ , kliudė antrojoje eismo juostoje esantį jo vairuojamÄ automobilį „V. P.“, t. y. tokiu bÅ«du Å¡i vairuotoja pažeidė KET reikalavimus, kas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto M.

B. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės bei prieÅ¡taraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ekspertas nustatė, kad automobilio „V. P.“, vairuojamo M. B., deÅ¡inįjį Å¡onÄ , t. y. deÅ¡inės pusės užpakalinį sparnÄ ir rato arkÄ kliudė kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka deÅ¡iniau važiavęs automobilis „Peugeot 206“, kurį vairavo I.

P.. Slystamai kontaktuodamas automobilis „Peugeot 206“ kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka apgadino automobilio „V. P.“ deÅ¡inės pusės užpakalinį sparnÄ ir rato arkÄ , užpakalines ir priekines dureles, priekinę rato arkÄ ir ratÄ . IÅ¡važiuodamas iÅ¡ kontakto, automobilis „Peugeot 206“ kairės pusės priekiniu sparnu kontaktavo su automobilio „V. P.“ deÅ¡inės pusės priekiniu ratu, dar pavažiavo į priekį ir sustojo bei liko stovėti taip kaipo užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Anot eksperto, tikėtina, kad automobilio „V. P.“ vairuotojas M. B., manevruodamas į deÅ¡inę, nedavė kelio deÅ¡iniau jo važiavusiam automobiliui „Peugeot 206“ ir su juo susidÅ«rė, kas techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . TokiÄ eksperto iÅ¡vadÄ patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tiek teismo posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai, tiek ekspertas yra nurodę, kad prieÅ¡ pat kontaktÄ automobilis „V.

P.“ turėjo judėti iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, tam, kad sustotų eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. TokiÄ â€žV. P.“ judėjimo kryptį patvirtina ir žymės ant Å¡io automobilio ratų, t. y. anot liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no Egidijaus IndriÅ«no, kuris priėmė NutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, tokia žymė ant rato padaroma, kai ratas pasisuka į Å¡onÄ , nes tiesiai važiuojant jį apgadinti yra sudėtinga. Anot Å¡io liudytojo, jeigu automobilis „V.

P.“ nebÅ«tų keitęs važiavimo krypties, kontakto žymės ant priekinio deÅ¡inio rato nebÅ«tų. Atsižvelgdamas į visumÄ byloje esančių įrodymų, iÅ¡tirtų pirmosios instancijos teisme, aukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai pritaria iÅ¡vadai, kad bÅ«tent M. B., persirikiuodamas iÅ¡ kairės pusės deÅ¡iniau, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidÅ«rė ir abi transporto priemones sugadino, todėl jo veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad M.

B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodytas nutartyje aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas