2018-10-03 Nr. AB-17319-3-62-3-01354-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-887-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01354-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl teisės aktų reikalavimų atitinkančių sąlygų nesudarymo bendrabučio tipo patalpose nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 21 d., 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. kovo 17 d., ir nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 21 d. buvo paskirtas gyventi į 16-ą būrį, 160 brigados 2 miegamąjį, kuriame nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamojoje patalpoje būdavo didelė drėgmė, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, dėl to luposi dažai, byrėjo tinkas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m.kovo 17 d. gyveno 16 būrio 4 miegamajame, kuriame situacija tokia pat kaip ir 2 miegamajame. Nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. buvo paskirtas gyventi į 5 būrį, 50 brigadą 64 vietą, kurioje taip pat nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas.

3. Teigė, jog dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų sąlygų, pareiškėjas tapo irzlus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo psichologiškai pailsėti. Visą laiką neturėjo nuosavos spintelės, pakankamai ilgą laiką tekdavo miegoti be patalynės, nes Alytaus pataisos namuose delsiama atiduoti paimtą skalbti patalynę.

4. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN neužtikrino įstatymuose ir higienos normose įtvirtintų gyvenamojo ploto ir sąlygų reikalavimų, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą, negalėjo kokybiškai išsimiegoti, patyrė nepatogumų, išgyvenimų.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundo netenkinti.

6. Atsakovas nurodė, jog nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 25 d. pareiškėjas paskirtas į 16 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 45,15 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,22 kv. m. Nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 13 d., nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 10 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. paskirtas į 16 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,57 kv. m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,18 kv. m, nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 3 d., nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. paskirtas į 5 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,98 kv. m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,21 kv. m.

7. Nurodė, kad reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-139) Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio gyvenamoji patalpa 16 būrio 2 ir 4 miegamuosiuose ir 5 būrio 4 miegamajame buvo aprūpinta 1 spintele prie lovos vienam asmeniui.

9. Nurodė, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo aktuose 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. PA-369 ir 2014 m. gruodžio 14 d. Nr. PA-436 pateikiamos išvados, kad pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) nenustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė.

10. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu 16 ir 5 būriai nebuvo tikrinti, tačiau Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (TAR, 2015-08-14, Nr. 2015-12321) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose būtų tinkama oro temperatūra, drėgmė ir apšvietimas. Atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Higienos normos HN 76:2010 24 puntas.

11. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas naudojosi savo nuosava patalyne, todėl Alytaus pataisos namai jam papildomos patalynės komplekto neišdavė. Pareiškėjas neteikė prašymo skirti jam patalynę. Nurodė, jog Alytaus pataisos namų patalynė yra skalbiama kartą per savaitę, pataisos namų skalbykloje ir grąžinama po savaitės.

12. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundėsi miego sutrikimais, nerimu dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jam siūlyta gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas atsisakė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjui D. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 533 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktu, nustatančiu, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis duomenimis, nustatė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 25 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būryje, 2 miegamajame. Nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 13 d., nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 10 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 4 miegamąjį, o nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 3 d., nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. paskirtas į 5 būrį, 4 miegamąjį (b. l. 9-10, 14-15).

16. Teismas nustatė, kad duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių pareiškėjas ir atsakovas nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios patalpos plotą padalinus iš konkrečioje patalpoje miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas vertino, kad 16 būrio 4 miegamojo plotas yra 44,57 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų (b. l. 9-10, 21-22), todėl pareiškėjui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto, 5 būrio 4 miegamojo plotas yra 44,98 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 16 būrio 4 miegamajame ir 5 būrio 4 miegamajame buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į nustatyto dydžio gyvenamąsias patalpas, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ploto šiuose miegamuosiuose, atmetė kaip nepagrįstus (ABTĮ 56 str.).

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto neužtikrinimo 16 būrio 2 miegamajame bei atsakovo pateiktus duomenis, jog 16 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 45,15 kv. m., įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,22 kv. m gyvenamojo ploto, teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1635-422/2016 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 29 d. teismo sprendimu buvo konstatuota, jog laikotarpiais nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d., ir nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d., 16 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 16 gyvenamųjų vietų, kas reiškia, jog vienam asmeniui teko 2,8 kv. m gyvenamojo ploto dalis.

18. Vertindamas, kad pareiškėjas 16 būrio 2 miegamajame gyveno periodiškai nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. vasario 21 d. bei atsižvelgiant į tai, jog Alytaus PN pateikti duomenys prieštarauja administracinėje byloje Nr. I-1635-422/2016 nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gyvenant 16 būrio 2 miegamajame nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas, kadangi trūko 0,3 kv. m. gyvenamojo ploto, kas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinė atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.)

19. Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl gyvenamųjų patalpų drėgnumo, oro trūkumo, sienų pažeistų pelėsio, tinko lupimosi, teismas nevertino kaip atskirų žalos padarymo pagrindų, ir vertino kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).

20. Dėl pareiškėjo nurodyto teiginio, kad jis visą laiką neturėjo spintelės, teismas pažymėjo, kad pagal Įsakymą Nr. 1R-139, pataisos namų bendrabučio tipo patalpoje kiekvienam nuteistajam turi būti skirta viena spintelė. Atsakovas teigė, jog 16 būrio 2 ir 4 miegamuosiuose ir 5 būrio 4 miegamajame vienam nuteistajam buvo skirta viena spintelė. Teismas vertino, jog atsakovo teiginys jokiais kitais įrodymais nepaneigtas, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją būtų kreipęsis, jog neturi spintelės, todėl pareiškėjo argumentą dėl spintelės nebuvimo atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas teigė, kad kas antrą savaitę turėjo miegoti be patalynės, kadangi nebuvo operatyviai grąžinama skalbimui paimta patalynė. Atsakovas neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Alytaus PN yra skalbiama kartą per savaitę ir grąžinama po savaitės. Teismas, atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė bei tai, kad nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja, tuo tarpu pareiškėjas naudojosi savo patalyne, nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl jam skirtinos patalynės iš valstybės biudžeto, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomo patalynės komplekto.

22. Teismas nustatė, kad byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 37-38) patvirtina, kad pareiškėjui yra konstatuoti dažni miego sutrikimai dėl narkomanijos, būna abstinencijos epizodai, nerimo sutrikimai, pareiškėjui siūlyta gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas atsisakė į ją vykti. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti sutrikimai, jog jis tapo irzlus, negalėjo miegoti ir pan. galėjo atsirasti dėl narkotikų vartojimo, tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

23. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas gana ilgą laiką (93 paras) gyveno mažesnio nei teisės aktuose nustatytas plotas gyvenamosiose patalpose, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Teismo nuomone, pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo dalyvauti įstaigos užimtumo programose. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

24. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis – t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009). Teismas vertino, kad atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 533 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad turi būti atsižvelgta į EŽTT praktiką, pažymėjo, jog EŽTT neformuoja, nepateikia jokių bendrų ir fiksuotų sumų kriterijų, kuriais turėtų privalomai vadovautis valstybių nacionaliniai teismai.

26. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo ir atsakovo argumentai yra pertekliniai, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuojami. (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.)

III. 27. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistos 533 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

28. Atsakovas nurodo, jog Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, tačiau ji nebuvo objektyviai įvertinta, tuo tarpu pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 25 d. buvo paskirtas į 16 būrį 2 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 45,15 kv. m ploto, jame įrengta 16 miegamųjų vietų. Atsakovo vertinimu, padalinus kameros plotą iš 16 lovų, gaunama 2,82 kv. m vienam asmeniui, todėl pareiškėjui trūko ne 0,3 kv. m, o 0,28 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo nuomone, tokio ploto trūkumas bendrabučio tipo patalpose nėra reikšmingas, nes šio ploto trūkumą kompensavo judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje ir galimi užsiėmimai (pvz., sportas, koplyčia, bibliotekos lankymas).

30. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į EŽTT priimtą sprendimą, kuriame nuspręsta, kad nors kalinimo sąlygos nebuvo tinkamos, jos nepasiekė atitinkamo žiaurumo lygio, leidžiančio teigti, kad pareiškėjas patyrė nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį Konvencijos 3 straipsnio požiūriu. Tuo tarpu pareiškėjui D. O. ploto trūkumą kompensavo Alytaus pataisos namų režimas.

31. Atsakovas nurodo, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracine byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų. Jis yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (administracine byla Nr. A-822-81/2014). Pareiškėjas nepateikė įrodymų.

32. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

33. Pareiškėjas nurodo, jog sutinka su teismo sprendimu priteisti jam neturtinę žalą.

34. Nurodo, jog atsakovas teismui pateikė melagingą informaciją apie kalinčių asmenų skaičių. Kadangi atsakovo ir teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1635-422/2016 pateikti teiginiai vieni kitiems prieštarauja, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjui gyvenant 16 būrio 2 miegamajame, jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas.

35. Pareiškėjo vertinimu, teismui konstatavus, kad pareiškėjui 93 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimo metu nustatytą gyvenamųjų patalpų plotą, yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę valstybei dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui D. O. už kalinimą Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 93 paras buvo laikomas Alytaus pataisos namuose pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,1 kv. m, ir nusprendė, jog pareiškėjui priteistina 533 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

38. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas, paskaičiavęs gyvenamojo ploto trūkumą, nepripažino jo nereikšmingu, nors pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, mokyklą, dirbti pataisos namuose, sportuoti. Teismas nesivadovavo EŽTT praktika, kad gyvenamojo ploto trūkumas nustatomas atsižvelgiant į laikymo sąlygų visumą ir ypač į taikytiną režimą, tuo tarpu pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo namų režimas.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

40. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

41. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui gyvenant 16 būrio 2 miegamajame, jam trūko 0,3 kv. m gyvenamojo ploto, todėl jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į nustatyto dydžio gyvenamąsias patalpas.

42. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1635-422/2016 pagal kito asmens, pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2016 m. kovo 29 d. sprendime konstatavo, kad 16 būrio 2 miegamajame pareiškėjas (V. K.) gyveno nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. (t. y. tuo pačiu metu, kaip ir pareiškėjas), patalpų plotas 45,15 kv. m, jame įrengta 16 miegamųjų vietų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 13 d.

43. Alytaus PN pateiktais į šią bylą duomenimis D. O. 16 būrio 2 miegamajame gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 25 d. Atsakovas nurodė, jog Alytaus PN 16 būrio 2 miegamajame yra 14 lovų (b. l. 21), tačiau neteikė įrodymų, kiek konkrečiai asmenų gyveno ginčo laikotarpiu šiose patalpose.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareiškėjui D. O. gyvenant 16 būrio 2 miegamajame trūko ne 0,3 kv. m, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, o 0,28 kv. m ploto. Toks trūkumas, atsakovo nuomone, yra nereikšmingas, nes šio ploto trūkumą kompensavo judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje ir galimi užsiėmimai (pvz., sportas, koplyčia, bibliotekos lankymas), o teismas to neįvertino.

45. Teisėjų kolegija šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas gyvendamas bendrabučio tipo patalpose turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, galėjo dalyvauti įstaigos užimtumo programose. Tačiau, tai nereiškia, jog pakankamai ilgai trunkantis, nors ir 0,28 kv. m ploto trūkumas gyvenamojoje patalpoje turėjo būti pripažintas tik mažareikšmiu. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam gyvenamosiose patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

46. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Taigi, tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, arba kitus nepatogumus.

48. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

49. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

50. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į EŽTT praktiką (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. B. P. (peticijos Nr. 29292/12), R. I. (Nr. 69598/12), R. M. (Nr. 40828/12), V. T. (Nr.70048/13), D. Z. (Nr.70065/13), R. K. (Nr. 40163/13), R. G. (Nr. 66281/13) prieš Lietuvą), kad gyvenamojo ploto trūkumą pareiškėjo laikymo Vilniaus pataisos namuose metu kompensavo taikytinas režimas, todėl R. G. atžvilgiu Konvencija nebuvo pažeista. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip neturintys įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė