e3fa4d87-e553-4282-85cb-b077636bb6be · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas                           Baudžiamosios bylos Nr. 1A-664-383-2014Teisėjas Arūnas Purvainis                                        Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00614-2014-1 (S)                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo G. K. gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. F. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014-05-30 nuosprendžio, kuriuo G.

K., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str., ir jam paskirta bausmė - 9 MGL (1170 litų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 6 MGL (780 litų) bauda. Ä® bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytas laikotarpis nuo 2014-05-08 iki 2014-05-09, kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vienÄ ) sulaikymo dienÄ 2 MGL dydžio baudai ir laikytina, kad neatlikta bausmės dalis pagal šį nuosprendį yra 4 MGL (520 litų) bauda.G.

K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 286 str. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :G. K. yra nuteistas už tai, kad 2014-05-08 apie 14. 30 val., Kauno rajone, Vilkijoje, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Vilkijos policijos nuovadoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais bei garbę ir orumÄ Å¾eminančiais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Vilkijos policijos nuovados virÅ¡ininkÄ V.

F. iÅ¡vadindamas jį pliku pyderu, mentu gaidžiu, asilu, taip pat sakydamas, kad padės savo lytinį organÄ ant mentų pyderų, tokiu bÅ«du įžeidė savo pareigas einantį vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį V. F.. G. K. teismui buvo atiduotas taip pat jį kaltinant padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 str. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2014-05-08 apie 14. 30 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Vilkijos policijos nuovadoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Vilkijos policijos nuovados virÅ¡ininkÄ V.

F., nevykdė jo teisėtų reikalavimų elgtis mandagiai, nesiplÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, nepakluso žodiniam įspėjimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir sulaikant vienÄ kartÄ deÅ¡inės kojos keliu įspyrė nukentėjusiajam V. F. į kairės rankos plaÅ¡takÄ , nubrozdino kairės plaÅ¡takos pirmÄ jį pirÅ¡tÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.Nukentėjusysis V.

F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-30 nuosprendį dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naujÄ nuosprendį pripažįstant G. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 str. Skunde nurodė, jog teismas iÅ¡teisino G. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 286 str., motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog G. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ - sukėlė nukentėjusiajam, kaip valstybės pareigÅ«nui einančiam pareigas, fizinį skausmÄ , padarė kÅ«no sužalojimÄ .

Nukentėjusiojo teigimu G. K. Å¡ioje dalyje iÅ¡teisintas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti keistinas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant G. K. kaltu pagal BK 286 str. G. K. kaltė grindžiama nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais byloje surinktais įrodymais. V. F. teigimu neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas eliminuoja iÅ¡ bylos teismo medicinos eksperto iÅ¡vadas bei nukentėjusiojo parodymus, bet yra tikima asocialaus, ne kartÄ bausto už administracinius teisės pažeidimus ir neigiamai seniÅ«nijos charakterizuojamo asmens, kuris, žinoma, siekia iÅ¡vengti atsakomybės, parodymais, kaip neginčytinais.

Nukentėjusysis skunde nurodo, jog nors liudytojas G. M., kaip paaiÅ¡kėjo teisminio nagrinėjimo metu, sužalojimo momento nepastebėjo, tačiau jis parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio V. F. pasiskundė skausmais rankoje, liudytojas pamatė žaizdÄ didžiajame nukentėjusiojo pirÅ¡te, kurios iki tol nebuvo. Nukentėjusysis teigė, kad nuo įvykio pradžios nuosekliai ir aiÅ¡kiai dėstė aplinkybes, o G. K. įvykio metu buvo visiÅ¡kai girtas, tačiau Kauno apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nevertino ir eliminavo iÅ¡ bylos.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Prokurorė prašė skundÄ patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo V.

F. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo G. K. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 290 str. bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 5 d. nuostatomis, pagrįstai G. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 286 str. iÅ¡teisino. Nukentėjusysis V.

F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, kurioje G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 286 str., todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apylinkės teismas nuteistojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Ä®statymas nurodo du pasiprieÅ¡inimo veikos bÅ«dus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Å iame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Pažymėtina, kad ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasiprieÅ¡inimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobÅ«džiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklÅ«sta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje iÅ¡tirtais abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti G. K. veiksmai aiÅ¡kiai nesiekia BK 286 str. numatytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnio – jo pasiprieÅ¡inimas vien tik muistantis sulaikymo ir antrankių uždėjimo metu, pasireiÅ¡kė tik natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka neadekvačia kaltinamojo reakcija į susiklosčiusiÄ situacijÄ , tačiau tokie veiksmai aiÅ¡kiai neatitinka minėtoje BK normoje numatyto fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡inantis valstybės tarnautojui sampratos.

Nenustačius kaltinamojo veiksmuose BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėties, jis iš kaltinimo pagal BK 286 str. buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu G. K. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d. požymių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.Nukentėjusysis V.

F. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 65 – 66) nurodė, jog nuvežus G. K. į policijos nuovadÄ ir pareigÅ«nui M. pasiÅ«lius jam pÅ«sti į alkotesterį, G. K. atsisakė ir reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus ir pretenzijas dėl sulaikymo, pradėjo keikti pareigÅ«nus. PasiÅ«lius jam mandagiai nutraukti veiksmus, kadangi akivaizdžiai elgėsi neteisėtai, G. K. toliau keikėsi, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais ir veiksmų nenutraukė. V. F. pasakius, kad G. K. atsiras teisinės pasekmės, G.

K. atsistojo nuo kėdės ir padarė link nukentėjusiojo žingsnį. Iš to V. F. suprato, kad G. K. bando pasišalinti, todėl perspėjo, kad gali būti panaudotos specialios priemonės, nes jis bandė pro jį prasibrauti. Neleidus G. K. prasibrauti ir pasišalinti jis supyko, atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir ištiesė abi rankas į jį, V. F. tuo momentu suprato, kad G. K. nori sugriebti arba suduoti smūgius jam arba jį pastumti. Todėl siekdamas to išvengti pagavo su savo dešine ranka G.

K. deÅ¡inę rankÄ , bandė rankÄ užsukti už nugaros ir sulaikyti, bet tuo metu jis klaupdamasis iÅ¡ kelio sudavė į kairės rankos plaÅ¡takÄ dėl ko pajuto skausmÄ , suprato, kad patemptas rieÅ¡as, žaizdos pirÅ¡te nematė, tik pastebėjo po visko. Antrankius, kartu su G. M., G. K. uždėjo iÅ¡ karto po pasiprieÅ¡inimo. Liudytojas policijos pareigÅ«nas G. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 67-68) nurodė, kad G. K. komisariate atsisakė tikrintis girtumÄ , aiÅ¡kino, kad nieko nepadarė ir norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ nuovados.

G. M. norint patikrinti G. K. girtumÄ , G. K. puolė pro duris muistydamasis, o V. F. stovėjo tuo metu prie durų. V. F. jau buvo sugriebęs G. K. rankÄ ir jie G. K. sulaikė bei uždėjo antrankius. Nematė ar G. K. spyrė nukentėjusiajam, tik matė kaip V. F. sulaikinėdamas G. K., kratė rankÄ ir sakė, kad jam įspyrė. G. M. manymu G. K. besimuistydamas galėjo sužaloti nukentėjusyjį. Nuteistasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant jį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neigė sužalojęs rankÄ V.

F.. Teigė, jog fiziniu smurtu policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, tik labai supykęs ir iÅ¡sikarščiavęs, kad jį atvežė į nuovadÄ , iÅ¡plÅ«do pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais. Keliu spirit pareigÅ«nui į rankÄ negalėjo, kadangi G. K. kelias yra sužalotas. Pažymėtina, jog Å¡ie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad sulaikomas G. K. vieÅ¡osios tvarkos saugotojų funkcijas atliekančius policijos pareigÅ«nus iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, nepakluso žodiniam įspėjimui nutraukti neteisėtus veiksmus, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ policijos nuovados bei muistėsi sulaikomas, tačiau faktinių duomenų bei kitų neginčijamų objektyvių įrodymų, jog G.

K. keliu įspyrė V. F. į rankos pirÅ¡tÄ ir taip jį sužalojo, byloje nenustatyta. Nors BK 286 str. sudėtis pasekmių nereikalauja, tačiau tokie faktiniai duomenys patvirtina, jog G. K. veiksmai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, kad galėtų bÅ«ti vertinami kaip smurto panaudojimas ir, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tai, kad G. K., siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, nepakluso teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė, nenutraukė neteisėtų veiksmų, muistėsi dedant jam antrankius, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pastarasis sÄ moningai siekė kojos keliu įspirti jį sulaikančiam pareigÅ«nui į rankÄ .

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vertinant G. K. sulaikymo policijos nuovados patalpose šiam bandant iš jų pasišalinti aplinkybes ir jo veiksmų padarymo aplinkybes, nėra net nustatyta tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengtų administracinės atsakomybės ribas. Nukentėjusiojo V. F. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismas nepagrįstai eliminavo iš bylos teismo medicinos eksperto išvadas bei nukentėjusiojo parodymus, ir nepagrįstai G. K. išteisino, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad sužalojimas V. F. galėjo bÅ«ti padarytas G. K. sulaikymo metu, tačiau kokiu daiktu ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, koks sužalojimo padarymo mechanizmas, nustatyta ir patvirtinta iÅ¡vadoje nėra. IÅ¡vada, kad nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu (turinčiais daiktais) duoda pagrindo abejonėms, kad sužalojimÄ nukentėjusysis galėjo patirti ir ne dėl G.

K. veiksmų, o tiesiog dėl savo paties aktyvių veiksmų G. K. sulaikymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto iÅ¡vadai tiesiogiai nepatvirtinant sužalojimo padarymo mechanizmo, kuris nurodytas kaltinime, teismas negali minėtos iÅ¡vados laikyti neginčijamu objektyvių įrodymu, patvirtinančiu, jog sužalojimÄ nukentėjusiajam padarė bÅ«tent G. K.. Specialisto iÅ¡vada iÅ¡kilusių abejonių paÅ¡alinti negali, o duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad nusikaltimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir asmenį pripažinti kaltu.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad kaltinamas asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti nubaustas. Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini kaltinamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 286 str. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1, 2 ar 3 dalyse, požymių. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.n u t a r i a :Nukentėjusiojo V.

F. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Valdas Vitunskas Teisėjai:                                                                                                                                               Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                                                Dmitrijaus Korsakovo