e3f77899-e527-4d82-8a35-a99380160118 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-631-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29452-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Jankauskienės ir Viktoro PreikÅ¡o, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. G. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 91-116 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam M.

G. su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė : M. G. nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Palangos miesto apylinkės teismui 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 9 d. Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2017 m. gegužės 25 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 14 dienų.Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 91-116 priimtas sprendimas nuteistajam M. G. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimÄ Nr. 91-116 taikyti nuteistajam M.

G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, praÅ¡o jÄ pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos medžiaga, tinkamai neįvertino visų reikÅ¡mingų jį teigiamai pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių. Pažymima, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra sunkÅ«s, jis nuo pat bausmės vykdymo pradžios stengiasi koreguoti savo elgesį, kÄ patvirtina vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nutraukė visus ryÅ¡ius su asmenimis, kurie ateityje gali daryti jam netinkamÄ Ä¯takÄ . Be to, jis savo noru dirba be darbo užmokesčio (bÅ«ryje atlieka remonto ir santechnikos darbus), mokosi, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ , dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, sporto turnyruose. Pažymi, kad jis prisiima atsakomybę už įvykdytÄ nusikaltimÄ , adekvačiai vertina savo vaidmenį, jo neminimalizuoja ir iÅ¡reiÅ¡kia didelį gailestį dėl savo veiksmų, suvokia savo elgesio pasekmes visuomenei bei jos nariams, nukentėjusiesiems padarytos žalos fizinį bei moralinį pobÅ«dį.

Jis iÅ¡moko teisingai interpretuoti socialines situacijas, suprasti ir vertinti kitų požiÅ«rį, jo įgÅ«džiai, kaip reikia spręsti problemas, yra logiÅ¡ki ir adekvatÅ«s. Integruotis į visuomenę jam padės jo draugė, su kuria palaiko ilgalaikius santykius. Be to, jis turi du mažamečius vaikus, nori juos auklėti, rÅ«pintis jais. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis M. G. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vienÄ trečdalį), kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ OASys metodika M. G. nustatoma vidutinė – 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Kiekvienu atveju nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ jis vykdo – per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, aktyviai prisidėjo prie sportinių renginių organizavimo, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, mokosi 12 klasėje, dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų.

Å ios aplinkybes teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norÄ pasitaisyti, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos socialinio tyrimo iÅ¡vados, M. G. nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai. Informacija apie teisės pažeidimus yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali.

Dalį statinių veiksnių taip pat sudaro ir nuteistojo mÄ stymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, savitvarkos praradimas nusikaltimų metu) bei nuostatos (dėl kurių anksčiau M. G. nesilaikė jam nustatytų įpareigojimų). Tačiau, kaip minėta, Å¡ie statiniai veiksniai sudaro tik dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ lemiančių svertinių balų. RizikÄ sudaro ir dinaminiai veiksniai, o nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas Å¡iÄ rizikÄ sumažinti. Kaip nurodyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuo pirmojo vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo nežymiai – iÅ¡ viso 9, o per rekomendacijų po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo terminÄ â€“ tik 4 balais, kuriuos konvertuojant suminėje OASys lentelėje – 3 balais.

Šį svertinių balų sumažėjimÄ Ä¯takojo tai, kad M. G. atnaujino ryÅ¡ius su draugu, geba konkretizuoti žingsnius, kurių reikia, kad planai bei tikslai bÅ«tų įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mÄ stymas bei elgesys. Kaip nurodoma byloje pateiktoje iÅ¡vadoje, nuteistasis iki Å¡iol linkęs menkinti savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį arba teigia neturintis kito pasirinkimo.

Nors ankstesnių nusikaltimų istorijoje (nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 6 kartus) fiksuotas ne vienas savitvardos praradimo epizodas, kuomet buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, M. G. daug kartų baustas be kita ko už administracinius teisės pažeidimus viešajai tvarkai, tačiau jis pats iki šiol teigia, kad jo savitvarda yra gera, o smurtinio elgesio epizodai buvo tik gynyba.

Å ie nuteistojo argumentai, įvertinus tai, kad paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus nusikaltimo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, vertintini kritiÅ¡kai. Be to, kalbėdamas apie problemas, susijusias su nusikalstamumu, nuteistasis neigia jų turintis, kas rodo jo kritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ . Asmuo dėl savo nemalonios padėties kaltina netinkamÄ draugų kompanijÄ . Ä®vertinus tokį nekritiÅ¡kÄ nuteistojo ankstesnių nusikaltimų vertinimÄ , panašų ar analogiÅ¡kÄ nusikalstamų veiksmų modelį, taip pat nustatomÄ pakankamai aukÅ¡tÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo svertinių balų skaičių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistÄ jį paleidus lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, vis dar iÅ¡liktų prielaidos jam nusikalsti.

Juolab, kad apysunkį bei neatsargų nusikaltimus, už kuriuos jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, nuteistasis padarė ankstesniais nuosprendžiais paskirto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos esminėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, įvertinus tai, jog ankstesnė probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankama, tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu bei galimybes savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, bÅ«nant neizoliuotam nuo visuomenės.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors nuteistasis Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau iÅ¡ Å¡ių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Jo skunde nurodomos aplinkybės tik patvirtina tai, kad jis bausmės atlikimo metu ne visÄ laikÄ elgėsi nepriekaiÅ¡tingai ir tik paskutiniu metu elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. IÅ¡ byloje pateiktų 2017 m. gegužės 15 d. bei 2017 m. birželio 20 d. raÅ¡tų dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, matyti, kad nuteistasis tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje numatytÄ tvarkÄ . Nors tik už vienÄ pažeidimÄ jam buvo paskirta nuobauda, kuri Å¡iuo metu negalioja, tačiau, įvertinus sÄ lyginai trumpÄ nuteistojo bausmės atlikimo terminÄ , o taip pat ir tvarkos pažeidimų bei paskatinimų santykį (viso paskatintas taip pat tris kartus), darytina iÅ¡vada, kad M.

G., prieÅ¡ingai nei galima spręsti iÅ¡ jo skundo aukÅ¡tesnės instancijos teismui, linkęs į pataisos procesÄ Å¾iÅ«rėti su iÅ¡lygomis. Aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo skundo motyvus, jog jis adekvačiai vertina savo vaidmenį, jo neminimalizuoja ir iÅ¡reiÅ¡kia didelį gailestį dėl savo veiksmų, kad suvokia savo elgesio pasekmes visuomenei bei jos nariams, nukentėjusiesiems padarytos žalos fizinį bei moralinį pobÅ«dį, kad yra iÅ¡mokęs teisingai interpretuoti socialines situacijas, suprasti ir vertinti kitų požiÅ«rį, o jo įgÅ«džiai, kaip reikia spręsti problemas, yra logiÅ¡ki ir adekvatÅ«s. PrieÅ¡ingai, jo elgesys leidžia spręsti apie nepakankamai akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nors pataisos namuose nurodo dirbantis neapmokamÄ darbÄ ir besimokantis 12 klasėje, tačiau jis nesiekia įgyti specialybių, kurios padėtų jam lengviau įsidarbinti, adaptuotis visuomenėje. Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog Å¡iai dienai pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tik jam bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje. Kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iÅ¡ struktÅ«ruotos aplinkos, priklausys nuo paties nuteistojo ir aplinkos faktorių.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su savitvardos praradimu bei galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį, sprendimo įgÅ«džius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija, be kita ko ir veikiant bendrininkų grupėje, susijusi su alkoholio vartojimu, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo bei galimos neigiamos kitų asmenų įtakos jo elgesiui rizikÄ .

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo M. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                   Daiva Jankauskienė                                                                                                                                   Viktoras Preikšas