Legislator Case Law & Legislation
e3f5f708-b457-4331-8e3d-7c3afbe38d8a AI generated

Court partially allowed claim to establish sibling relationship for inheritance acceptance period extension.

Case Number e3f5f708-b457-4331-8e3d-7c3afbe38d8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's request to establish a sibling relationship for inheritance purposes due to lack of documentary evidence. While the plaintiff provided oral testimony and a census record, the court found insufficient proof that she actively managed the estate within the statutory six-month period after the decedent's death. Consequently, the court established the sibling relationship as a factual prerequisite for potentially extending the acceptance deadline under the Civil Code, while rejecting the remainder of the claim.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos CPK 178 str.; 1964 m. CK 588 str. 1 d.: The court may establish a kinship relationship as a factual prerequisite for extending the inheritance acceptance period if the claimant fails to prove active management within the statutory timeframe, even without direct evidence of acceptance.

Keywords

AI generated
inheritance acceptance period sibling relationship establishment statutory time limit extension burden of proof failure estate management evidence

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos CPK 178 str.
palikimÄ , pradėdama jį valdyti, byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad ji neįrodė palikimo priėmimo pradedant jį valdyti fakto (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).             Nors pareiÅ¡kėja neįrodė, kad po A.
1964 m. CK 588 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.
Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d.
Lietuvos Respublikos CPK 259 str.
6 d.).                          Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 444 str.
Lietuvos Respublikos CPK 260 str.
Lietuvos Respublikos CPK 268 str.
Lietuvos Respublikos CPK 269 str.
Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 1 ir 8 p.
Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.
AI generated
e36526eb-3f04-4e46-bba3-71e31d1493a1
Court extends inheritance deadline due to significant obstacles discovered via tax authority letter.
7ababe98-694a-4b24-9b59-1708c111b1a6
½ dalis 0, 34 ha ploto žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.
10060563-7cac-402d-962e-0ab66923320d
             PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po mamos mirties 2003-05-13, ir paaiÅ¡kino, kad palikimÄ ji priėmė ir nebuvo nuo jo niekad atsisakiusi. Tačiau mamai mirus į notarÄ nesikreipė, nes iÅ¡ pradžių buvo visokių bėdų, o paskui taip ir liko. Nurodė, kad su mama, Å¡iai esant gyvai jos gyveno kartu, pareiÅ¡kėjos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Mirus mamai liko kai kurie jai priklausę namų apyvokos ir apstatymo bei mamos asmeniniai daiktai, o taip pat teisė pirkti 3 ha asmeninio Å«kio žemės, už kuriÄ mama buvo sumokėjusi.
4d3ad807-3d06-48c6-bbe1-b8ab863dd2c3
(gim. (duomenys neskelbtini)m.) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė M. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po M. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini)jos palikimÄ priėmė A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Nutarus, kad nėra pagrindo nustatyti aukščiau nurodytų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti (pratęsti) pareiÅ¡kėjai A.
fd750246-9228-4d51-b6a9-f690f3a40050
Court rules that factual management of inherited farm constitutes legal acceptance of inheritance under Lithuanian Civil Code.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-45-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00991-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 116.1.(S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 5 d.Šakiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž. – P., jos atstovei advokatei Irenai Haase, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A.

Ž. – P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Å akių rajono savivaldybės administracijos CMS bei Marijampolės apskrities VMI, ir  n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja A. Ž.-P., palaikydama pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kino, kad A. G. yra jos teta – tėvo sesuo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra iÅ¡likę. Mano, kad vienas iÅ¡ svarbiausių dokumentų yra karo metais atliktas gyventojų suraÅ¡ymo dokumentas. SuraÅ¡inėtojai surašė visus jos tėvo namuose gyvenančius žmones.

Å ioje pažymoje buvo įraÅ¡yti jos senelis, tėvas P. Ž., mama A. Ž. ir įraÅ¡yta teta A. G.. Tai reiÅ¡kia, kad tuose namuose gyveno ir jos teta, tėvo sesuo. A. G. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o jos tėvas buvo gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Tėtis buvo vyriausias vaikas Å¡eimoje, o A. G. buvo jauniausia. Be A. G. jos tėvas turėjo dar dvi seseris. Viena tėčio sesuo mirė Sibire, o kita irgi jau seniai mirusi. Jos tėvas P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Su A. G. bendravo kaip su Å¡eimos nariu ir nebuvo jokių klausimų, kad jos nesÄ giminės. A.

G. mergautinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). SÄ raÅ¡uose A. G. įraÅ¡yta santuokine pavarde, nes ji buvo iÅ¡tekėjusi, bet gyveno tuo metu ne vyro namuose, o pas savo tėvÄ , jos senelį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos tėvas jau buvo vedęs, teta irgi buvo iÅ¡tekėjusi. Ir jos tėvai gyveno pas senelį ir teta A. G. gyveno pas savo tėvÄ . Teta gyveno pas savo tėvÄ , nes (duomenys neskelbtini) namuose buvo labai daug vaikų, todėl jai buvo geriau gyventi namuose. (duomenys neskelbtini) gyveno kaimynystėje.

Paskui juos iÅ¡vežė į SibirÄ . IlgÄ laikÄ jie ten buvo. Jos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) metais, o teta (duomenys neskelbtini) metais. Kiek jai pasakojo, tai tėvas labai mylėjo savo seserį A. G. ir jÄ globojo. Kol ji mokėsi mokykloje, o po to studijavo, tai labai dažnai bendravo su A. G.. Kai pradėjo dirbti, susitikdavo rečiau. A. G. gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, savo sodyboje. Paskui tetos namas sudegė ir jÄ perkėlė į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad teta yra mirusi sužinojo tik kai mirė jos mama 2004.

Per mamos gedulingus pietus pasakė, kad A. G. mirusi, nuvežė parodyti kapÄ ir viskas buvo tuoj pat sutvarkyta. Tetos labai gaila, nes ji gyveno gana vargingai. Kai sužinojo, kad teta mirusi, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jai buvo atiduotas tetos mirties liudijimas, asmens dokumentai. Yra žurnalistė, bÅ«davo dažnos komandiruotės, todėl retai parvažiuodavo. Kažkaip nutolo nuo Å¡io kraÅ¡to. Kai sužinojo apie tetos mirtį, labai susirÅ«pino kaip perimti palikimÄ . Tada jai parodė tetos kapÄ , kuris buvo labai apleistas. (duomenys neskelbtini) metais mirė A.

G. vyras. Vaikų jie neturėjo. Sutvarkė A. G. kapÄ , pastatė paminklÄ , tvarkė likusiÄ Å¾emę. Praleido momentÄ kada buvo galima paveldėjimÄ susitvarkyti per notarÄ . Taip išėjo, kad dabar reikia tÄ palikimÄ kažkaip sutvarkyti. Žemę pavedė tvarkyti žmogui, kuris prižiÅ«ri, kad Å¡i nesulaukėtų. Po A. G. mirties liko žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Ten, kur buvo jos sodyba. Yra likę 6,25 ha žemės. A. G. nuosavybės teisės į tÄ Å¾emę buvo atkurtos. PrižiÅ«ri ir rÅ«pinasi po tetos mirties likusiu turtu (b.l. 57-58).Suinteresuotas asmuo Å akių rajono savivaldybės administracijos CMS atsiliepime nurodo, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tam reikalavimui, taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52).Suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors tinkamai buvo praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ (b.l. 50).Liudytoja T.

K. parodė, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , kuri buvo jos kaimynė. A. G. mergautinė pavardė yra (duomenys neskelbtini) ir ji yra A. Ž.-P. teta. (duomenys neskelbtini) paėmė A. Ž. į žmonas. Jie buvo kaimynai. A. G. buvo iÅ¡tremta. Po tremties ji grįžo į vyro tėviÅ¡kę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Paskui numirė A. G. vyras. Ji liko gyventi viena ir po kiek laiko sudegė jos namas. Tada ji papuolė į (duomenys neskelbtini). Ji dar ten kiek pabuvo ir numirė. Tada jÄ parvežė į (duomenys neskelbtini) kapines, kurias vadina (duomenys neskelbtini) kapinėmis, ir palaidojo.

TÄ kapÄ prižiÅ«ri A. Ž.-P.. Ji pastatė paminklÄ . Ji davė Å«kininkams naudotis po tetos mirties likusia žeme. Dabar ji nori tuos 6,25 ha paveldėti, nes ji yra dukterėčia. Bendraudavo su A. G. ir žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra jos brolis. Juk kaimynai buvo, kartu su A. G. kolÅ«kyje dirbo. Niekada nekilo abejonių, kad A. G. su (duomenys neskelbtini) buvo broliai. Žino, kad dar dvi seserys (duomenys neskelbtini) buvo, bet viena lyg mirė tremtyje. O kur gyveno kita, tai nežino. Jos jau seniai iÅ¡mirusios (b.l. 59).Liudytoja S. D. parodė, kad jos tėviÅ¡kė yra (duomenys neskelbtini), bet dabar gyvena Vilniuje.

Žemaičių žemė ir jos tėvo J. K. žemė ribojosi. (duomenys neskelbtini) žemė irgi buvo netoliese. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) Å¡eimas pažinojo. (duomenys neskelbtini) Å¡eimÄ sudarė P. Ž., jo žmona ir (duomenys neskelbtini) sesuo A. Ž., kuri vėliau tapo (duomenys neskelbtini). Tai galėjo bÅ«ti vokiečių metais, nuo kokių 1940 metų. A. G. yra (duomenys neskelbtini) sesuo. Ar klausytum A. Ž., ar P. Ž., ar A. G., tai jų visų kalbos maniera, tonas, balso tembras lygiai tas pats. (duomenys neskelbtini), jos prisiminimu, buvo paimtas į lagerį, paskui jie grįžo ir turėjo namus (duomenys neskelbtini).

Ji pati dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje ir A. Ž. dar net mokinė jos buvo. Kaime buvo daug šnekų kai A. Ž. ištekėjo už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo gal 9 vaikus ir visi stebėjosi kur ta marti tilps. (duomenys neskelbtini) sodyba buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) sodyba buvo už kokio kilometro – (duomenys neskelbtini) kaime. A. G. daugiau būdavo pas brolį tėviškėje, o ne savo namuose. Ten nebuvo viskas gerai. (duomenys neskelbtini) šeimos neturėjo.

Kiek atsimena, A. G. iÅ¡tisai bÅ«davo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tėvus. Ä® tėviÅ¡kę A. G. sugrįžo (duomenys neskelbtini) metais. Jos vyras jau buvo miręs. A. G. skųsdavosi, kad ji turi tik brolio Å¡eimÄ . O kai mirė ir brolis, tada ji sakė, kad jai liko tik brolio mergaitė. Su brolio žmona didelės meilės ten nebuvo. Tiksliai nepamena kada A. G. mirė. Laidotuvėse nebuvo. Pagal A. G. Å¡nekÄ ji turėjo tik vienÄ artimÄ giminaitę – A. Ž.-P. Jai atrodo, kad po A. G. mirties likusia žeme rÅ«pinasi A.

Ž.-P.– sutvarkė tetos kapus, prižiÅ«ri ir žemę (b.l. 59-60).PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kėja, kreipdamasis į teismÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) A. G. ir P. Ž. giminystės ryšyje buvo brolis ir sesuo;

2) A. Ž.-P. po A. G. mirties priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ . Faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu.             Tam, kad priimtų sprendimÄ dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). IÅ¡vadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).

Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartÄ pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , iÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas gali daryti tada, kai bylos įrodymų pagrindu susiformuoja atitinkamas teismo įsitikinimas. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali vienų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę pripažinti, o kitus įrodymus atmesti dėl jų neatitikimo leistinumo, patikimumo ir kt. reikalavimams.

             IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, jog pareiÅ¡kėja A. Ž.-P. kreipėsi į Å akių rajono CMS dėl jos tėvo P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir Å¡io sesers A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, gimimo liudijimų iÅ¡davimo, tačiau suinteresuotas asmuo pateikė iÅ¡vadÄ , kad tai padaryti galimybės neturi (b.l.

21)              Tai, kad pareiÅ¡kėjos A. Ž.-P. tėvas P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) buvo brolis ir sesuo patvirtina byloje pateikti P. Ž. bei J. G. buto – Å«kio lapai. IÅ¡ P. Ž. buto Å«kio lapo Nr. 12 matyti, kad 1942 metais jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo Å¡eimos galva. Jo Å¡eimÄ sudarė žmona A. Ž., tėvas S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, taip pat sesuo A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pažymint, jog Å¡i yra iÅ¡tekėjusi (b.l. 14).

Kad A. G. vyras yra S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, patvirtina J. G. buto ūkio lapas Nr. 5 (b.l. 16-17). Iš šio buto ūkio lapo galima pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) šeima, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), buvo didelė, todėl nors ir būdami susituokę, S. G. bei A. G. (iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gyveno atskirai. Tai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja S. D. teigdama, kad kiek atsimena, A. G. ištisai būdavo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tėvus, nes pastarojo šeima buvo labai didelė.

Liudytojų T. K. ir S. D. parodymais – niekada nekilo abejonių, kad A. G. su P. Ž. nėra broliai, kad pagal pačios A. G. Å¡nekÄ , jog po vyro ir brolio mirties ji turėjo tik vienÄ artimÄ giminaitę – A. Ž.-P. (b.l. 59-60). Nors nėra iÅ¡likusių P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimų, tačiau teismo posėdžio metu įvertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ , todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas) jog A.

G. ir P. Ž. giminystės ryšyje buvo brolis ir sesuo. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. liepos 18 d.

CK paveldėjimo teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Kadangi A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 metų CK normos. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 str. 2 ir 3 d.).

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (1964 metų CK 587 str. 2 d.). Ä®statymas nenumato, kad faktiÅ¡kas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kiančių jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , atlikimo per terminÄ palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

             Byloje nustatyta, kad palikėja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu mirusioji buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir (duomenys neskelbtini) gyveno (b.l. 6-7). Jos sutuoktinis S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Lietuvos žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo atkurto nuosavybės teisės į turėtÄ 6,25 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 24).

Byloje esančiais duomenimis A. G. vaikų neturėjo, o pareiÅ¡kėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ (1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p.). Apie palikėjos mirtį A. G. sužinojo 2004 metais, iÅ¡ karto pradėjo tvarkyti Å¡ios kapÄ , rÅ«pintis palikėjos turėtu žemės sklypu.               1964 metų CK 573 str. 2 ir 3 d. numato, kad ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų yra atimta paveldėjimo teisė.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad palikėja A. G. bÅ«tų turėjusi antrosios, trečiosios eilės įpėdinių (brolis P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o vyras S. G. mirė (duomenys neskelbtini) metais), todėl pareiÅ¡kėja mirusiosios palikimÄ faktiÅ¡kai pradėti valdyti turėjo per 6 mėnesius po palikėjos mirties. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja plikimu rÅ«pintis pradėjo praėjus aÅ¡tuoneriems metams po A. G. mirties, todėl pareiÅ¡kėja neįrodė, jog bÅ«dama įpėdinė, po savo tėvo sesers A.

G. mirties, per įstatymu nustatytÄ 6 mėnesių laikotarpį atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja A. Ž.-P. iÅ¡ karto po palikėjos mirties per Å¡eÅ¡is mėnesius pradėjo naudotis, rÅ«pintis paveldimu turtu, elgėsi su juo kaip savininkė. Kadangi jokių kitų įrodymų, kad pareiÅ¡kėja A. Ž.-P. priėmė A. G. palikimÄ , pradėdama jį valdyti, byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad ji neįrodė palikimo priėmimo pradedant jį valdyti fakto (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).             Nors pareiÅ¡kėja neįrodė, kad po A.

G. mirties jos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, tačiau teismas sprendžia, kad giminystės fakto nustatymas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai gali suketi teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėja gali pasinaudoti ir kitu įstatyme numatytu bÅ«du palikimui priimti – kreiptis dėl termino palikimui priimti prailginimo (1964 m. CK 588 str. 1 d.).              Tenkinant pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į valstybės biudžetÄ priteistinos teismo turėtos 15 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų ir Å¡aukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).                          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 444 str. 2 d. 1 ir 8 p., 448 str. 1 d. teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryÅ¡yje buvo brolis ir sesuo.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.LikusiÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika litų (15 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                             Loreta Masevičiūtė