Court partially allowed claim to establish sibling relationship for inheritance acceptance period extension.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's request to establish a sibling relationship for inheritance purposes due to lack of documentary evidence. While the plaintiff provided oral testimony and a census record, the court found insufficient proof that she actively managed the estate within the statutory six-month period after the decedent's death. Consequently, the court established the sibling relationship as a factual prerequisite for potentially extending the acceptance deadline under the Civil Code, while rejecting the remainder of the claim.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos CPK 178 str.; 1964 m. CK 588 str. 1 d.: The court may establish a kinship relationship as a factual prerequisite for extending the inheritance acceptance period if the claimant fails to prove active management within the statutory timeframe, even without direct evidence of acceptance.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-45-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00991-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 116.1.(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 5 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Loreta MaseviÄiÅ«tÄ, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai A. Ž. â P., jos atstovei advokatei Irenai Haase, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos A.
Ž. â P. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Å akių rajono savivaldybÄs administracijos CMS bei MarijampolÄs apskrities VMI, ir  n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja A. Ž.-P., palaikydama pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kino, kad A. G. yra jos teta â tÄvo sesuo, taÄiau tai patvirtinanÄių dokumentų nÄra iÅ¡likÄ. Mano, kad vienas iÅ¡ svarbiausių dokumentų yra karo metais atliktas gyventojų suraÅ¡ymo dokumentas. SuraÅ¡inÄtojai suraÅ¡Ä visus jos tÄvo namuose gyvenanÄius žmones.
Å ioje pažymoje buvo įraÅ¡yti jos senelis, tÄvas P. Ž., mama A. Ž. ir įraÅ¡yta teta A. G.. Tai reiÅ¡kia, kad tuose namuose gyveno ir jos teta, tÄvo sesuo. A. G. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o jos tÄvas buvo gimÄs (duomenys neskelbtini) metais. TÄtis buvo vyriausias vaikas Å¡eimoje, o A. G. buvo jauniausia. Be A. G. jos tÄvas turÄjo dar dvi seseris. Viena tÄÄio sesuo mirÄ Sibire, o kita irgi jau seniai mirusi. Jos tÄvas P. Ž. mirÄ (duomenys neskelbtini) metais. Su A. G. bendravo kaip su Å¡eimos nariu ir nebuvo jokių klausimų, kad jos nesÄ giminÄs. A.
G. mergautinÄ pavardÄ buvo (duomenys neskelbtini). SÄ raÅ¡uose A. G. įraÅ¡yta santuokine pavarde, nes ji buvo iÅ¡tekÄjusi, bet gyveno tuo metu ne vyro namuose, o pas savo tÄvÄ , jos senelį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos tÄvas jau buvo vedÄs, teta irgi buvo iÅ¡tekÄjusi. Ir jos tÄvai gyveno pas senelį ir teta A. G. gyveno pas savo tÄvÄ . Teta gyveno pas savo tÄvÄ , nes (duomenys neskelbtini) namuose buvo labai daug vaikų, todÄl jai buvo geriau gyventi namuose. (duomenys neskelbtini) gyveno kaimynystÄje.
Paskui juos iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ SibirÄ . IlgÄ laikÄ jie ten buvo. Jos tÄvai susituokÄ (duomenys neskelbtini) metais, o teta (duomenys neskelbtini) metais. Kiek jai pasakojo, tai tÄvas labai mylÄjo savo seserį A. G. ir jÄ globojo. Kol ji mokÄsi mokykloje, o po to studijavo, tai labai dažnai bendravo su A. G.. Kai pradÄjo dirbti, susitikdavo reÄiau. A. G. gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, savo sodyboje. Paskui tetos namas sudegÄ ir jÄ perkÄlÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad teta yra mirusi sužinojo tik kai mirÄ jos mama 2004.
Per mamos gedulingus pietus pasakÄ, kad A. G. mirusi, nuveÅ¾Ä parodyti kapÄ ir viskas buvo tuoj pat sutvarkyta. Tetos labai gaila, nes ji gyveno gana vargingai. Kai sužinojo, kad teta mirusi, kreipÄsi į (duomenys neskelbtini) ir jai buvo atiduotas tetos mirties liudijimas, asmens dokumentai. Yra žurnalistÄ, bÅ«davo dažnos komandiruotÄs, todÄl retai parvažiuodavo. Kažkaip nutolo nuo Å¡io kraÅ¡to. Kai sužinojo apie tetos mirtį, labai susirÅ«pino kaip perimti palikimÄ . Tada jai parodÄ tetos kapÄ , kuris buvo labai apleistas. (duomenys neskelbtini) metais mirÄ A.
G. vyras. Vaikų jie neturÄjo. SutvarkÄ A. G. kapÄ , pastatÄ paminklÄ , tvarkÄ likusiÄ Å¾emÄ. Praleido momentÄ kada buvo galima paveldÄjimÄ susitvarkyti per notarÄ . Taip iÅ¡Äjo, kad dabar reikia tÄ palikimÄ kažkaip sutvarkyti. ŽemÄ pavedÄ tvarkyti žmogui, kuris prižiÅ«ri, kad Å¡i nesulaukÄtų. Po A. G. mirties liko žemÄs (duomenys neskelbtini) kaime. Ten, kur buvo jos sodyba. Yra likÄ 6,25 ha žemÄs. A. G. nuosavybÄs teisÄs į tÄ Å¾emÄ buvo atkurtos. PrižiÅ«ri ir rÅ«pinasi po tetos mirties likusiu turtu (b.l. 57-58).Suinteresuotas asmuo Å akių rajono savivaldybÄs administracijos CMS atsiliepime nurodo, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kÄjos pareikÅ¡tam reikalavimui, taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinÄti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52).Suinteresuotas asmuo MarijampolÄs apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikÄ, bylos nagrinÄjime nedalyvavo, nors tinkamai buvo praneÅ¡ta apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ (b.l. 50).Liudytoja T.
K. parodÄ, kad pažįsta pareiÅ¡kÄjÄ , kuri buvo jos kaimynÄ. A. G. mergautinÄ pavardÄ yra (duomenys neskelbtini) ir ji yra A. Ž.-P. teta. (duomenys neskelbtini) paÄmÄ A. Ž. į žmonas. Jie buvo kaimynai. A. G. buvo iÅ¡tremta. Po tremties ji grįžo į vyro tÄviÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Paskui numirÄ A. G. vyras. Ji liko gyventi viena ir po kiek laiko sudegÄ jos namas. Tada ji papuolÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Ji dar ten kiek pabuvo ir numirÄ. Tada jÄ parveÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) kapines, kurias vadina (duomenys neskelbtini) kapinÄmis, ir palaidojo.
TÄ kapÄ prižiÅ«ri A. Ž.-P.. Ji pastatÄ paminklÄ . Ji davÄ Å«kininkams naudotis po tetos mirties likusia žeme. Dabar ji nori tuos 6,25 ha paveldÄti, nes ji yra dukterÄÄia. Bendraudavo su A. G. ir žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra jos brolis. Juk kaimynai buvo, kartu su A. G. kolÅ«kyje dirbo. Niekada nekilo abejonių, kad A. G. su (duomenys neskelbtini) buvo broliai. Žino, kad dar dvi seserys (duomenys neskelbtini) buvo, bet viena lyg mirÄ tremtyje. O kur gyveno kita, tai nežino. Jos jau seniai iÅ¡mirusios (b.l. 59).Liudytoja S. D. parodÄ, kad jos tÄviÅ¡kÄ yra (duomenys neskelbtini), bet dabar gyvena Vilniuje.
ŽemaiÄių žemÄ ir jos tÄvo J. K. žemÄ ribojosi. (duomenys neskelbtini) žemÄ irgi buvo netoliese. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) Å¡eimas pažinojo. (duomenys neskelbtini) Å¡eimÄ sudarÄ P. Ž., jo žmona ir (duomenys neskelbtini) sesuo A. Ž., kuri vÄliau tapo (duomenys neskelbtini). Tai galÄjo bÅ«ti vokieÄių metais, nuo kokių 1940 metų. A. G. yra (duomenys neskelbtini) sesuo. Ar klausytum A. Ž., ar P. Ž., ar A. G., tai jų visų kalbos maniera, tonas, balso tembras lygiai tas pats. (duomenys neskelbtini), jos prisiminimu, buvo paimtas į lagerį, paskui jie grįžo ir turÄjo namus (duomenys neskelbtini).
Ji pati dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje ir A. Ž. dar net mokinÄ jos buvo. Kaime buvo daug Å¡nekų kai A. Ž. iÅ¡tekÄjo už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turÄjo gal 9 vaikus ir visi stebÄjosi kur ta marti tilps. (duomenys neskelbtini) sodyba buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) sodyba buvo už kokio kilometro â (duomenys neskelbtini) kaime. A. G. daugiau bÅ«davo pas brolį tÄviÅ¡kÄje, o ne savo namuose. Ten nebuvo viskas gerai. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos neturÄjo.
Kiek atsimena, A. G. iÅ¡tisai bÅ«davo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tÄvus. Ä® tÄviÅ¡kÄ A. G. sugrįžo (duomenys neskelbtini) metais. Jos vyras jau buvo mirÄs. A. G. skųsdavosi, kad ji turi tik brolio Å¡eimÄ . O kai mirÄ ir brolis, tada ji sakÄ, kad jai liko tik brolio mergaitÄ. Su brolio žmona didelÄs meilÄs ten nebuvo. Tiksliai nepamena kada A. G. mirÄ. LaidotuvÄse nebuvo. Pagal A. G. Å¡nekÄ ji turÄjo tik vienÄ artimÄ giminaitÄ â A. Ž.-P. Jai atrodo, kad po A. G. mirties likusia žeme rÅ«pinasi A.
Ž.-P.â sutvarkÄ tetos kapus, prižiÅ«ri ir žemÄ (b.l. 59-60).PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kÄja, kreipdamasis į teismÄ , praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus, kad:
1) A. G. ir P. Ž. giminystÄs ryÅ¡yje buvo brolis ir sesuo;
2) A. Ž.-P. po A. G. mirties priÄmÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ . Faktų nustatymas reikalingas paveldÄjimo tikslu.             Tam, kad priimtų sprendimÄ dÄl bylos esmÄs, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). IÅ¡vadas dÄl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinÄs byloje visus byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).
DÄl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dÄl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija ne kartÄ pabrÄžÄ, kad, atsižvelgiant į įrodinÄjimo civiliniame procese specifikÄ , iÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas gali daryti tada, kai bylos įrodymų pagrindu susiformuoja atitinkamas teismo įsitikinimas. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklÄmis, teismas gali vienų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ pripažinti, o kitus įrodymus atmesti dÄl jų neatitikimo leistinumo, patikimumo ir kt. reikalavimams.
             IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimų bei byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, jog pareiÅ¡kÄja A. Ž.-P. kreipÄsi į Å akių rajono CMS dÄl jos tÄvo P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir Å¡io sesers A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, gimimo liudijimų iÅ¡davimo, taÄiau suinteresuotas asmuo pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad tai padaryti galimybÄs neturi (b.l.
21)              Tai, kad pareiÅ¡kÄjos A. Ž.-P. tÄvas P. Ž., gimÄs (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) buvo brolis ir sesuo patvirtina byloje pateikti P. Ž. bei J. G. buto â Å«kio lapai. IÅ¡ P. Ž. buto Å«kio lapo Nr. 12 matyti, kad 1942 metais jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo Å¡eimos galva. Jo Å¡eimÄ sudarÄ Å¾mona A. Ž., tÄvas S. Ž., gimÄs (duomenys neskelbtini) metais, taip pat sesuo A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pažymint, jog Å¡i yra iÅ¡tekÄjusi (b.l. 14).
Kad A. G. vyras yra S. G., gimÄs (duomenys neskelbtini) metais, patvirtina J. G. buto Å«kio lapas Nr. 5 (b.l. 16-17). IÅ¡ Å¡io buto Å«kio lapo galima pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) Å¡eima, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), buvo didelÄ, todÄl nors ir bÅ«dami susituokÄ, S. G. bei A. G. (iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gyveno atskirai. Tai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja S. D. teigdama, kad kiek atsimena, A. G. iÅ¡tisai bÅ«davo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tÄvus, nes pastarojo Å¡eima buvo labai didelÄ.
Liudytojų T. K. ir S. D. parodymais â niekada nekilo abejonių, kad A. G. su P. Ž. nÄra broliai, kad pagal paÄios A. G. Å¡nekÄ , jog po vyro ir brolio mirties ji turÄjo tik vienÄ artimÄ giminaitÄ â A. Ž.-P. (b.l. 59-60). Nors nÄra iÅ¡likusių P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimų, taÄiau teismo posÄdžio metu įvertinus pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ , todÄl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas) jog A.
G. ir P. Ž. giminystÄs ryÅ¡yje buvo brolis ir sesuo. Vienas iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindų yra paveldÄjimas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 2 p.). PaveldÄjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. PaveldÄjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikÄjui nuosavybÄs teise jo mirties momentu, visuma. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. liepos 18 d.
CK paveldÄjimo teisÄs normos taikomos paveldÄjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Kadangi A. G. mirÄ (duomenys neskelbtini), todÄl nagrinÄjamu atveju taikytinos 1964 metų CK normos. Laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 str. 2 ir 3 d.).
Jeigu įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ , taÄiau faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpÄdiniui nÄra iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priÄmimo faktas (1964 metų CK 587 str. 2 d.). Ä®statymas nenumato, kad faktiÅ¡kas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tu ar notarine forma. TodÄl įpÄdinis, įrodinÄdamas aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kianÄių jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , atlikimo per terminÄ palikimui priimti aplinkybÄ, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinÄjimo priemonÄmis.
             Byloje nustatyta, kad palikÄja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirÄ (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu mirusioji buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir (duomenys neskelbtini) gyveno (b.l. 6-7). Jos sutuoktinis S. G., gimÄs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenÄs (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Lietuvos žemÄs Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo atkurto nuosavybÄs teisÄs į turÄtÄ 6,25 ha žemÄ, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 24).
Byloje esanÄiais duomenimis A. G. vaikų neturÄjo, o pareiÅ¡kÄja yra ketvirtos eilÄs įpÄdinÄ pagal įstatymÄ (1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p.). Apie palikÄjos mirtį A. G. sužinojo 2004 metais, iÅ¡ karto pradÄjo tvarkyti Å¡ios kapÄ , rÅ«pintis palikÄjos turÄtu žemÄs sklypu.               1964 metų CK 573 str. 2 ir 3 d. numato, kad ketvirtos eilÄs įpÄdiniai paveldi jeigu nÄra pirmesnÄs eilÄs įpÄdinių, jeigu Å¡ie įpÄdiniai atsisakÄ palikimo arba iÅ¡ jų yra atimta paveldÄjimo teisÄ.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra duomenų, kad palikÄja A. G. bÅ«tų turÄjusi antrosios, treÄiosios eilÄs įpÄdinių (brolis P. Ž. mirÄ (duomenys neskelbtini) metais, o vyras S. G. mirÄ (duomenys neskelbtini) metais), todÄl pareiÅ¡kÄja mirusiosios palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄti valdyti turÄjo per 6 mÄnesius po palikÄjos mirties. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kÄja plikimu rÅ«pintis pradÄjo praÄjus aÅ¡tuoneriems metams po A. G. mirties, todÄl pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, jog bÅ«dama įpÄdinÄ, po savo tÄvo sesers A.
G. mirties, per įstatymu nustatytÄ 6 mÄnesių laikotarpį atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ . Liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kÄja A. Ž.-P. iÅ¡ karto po palikÄjos mirties per Å¡eÅ¡is mÄnesius pradÄjo naudotis, rÅ«pintis paveldimu turtu, elgÄsi su juo kaip savininkÄ. Kadangi jokių kitų įrodymų, kad pareiÅ¡kÄja A. Ž.-P. priÄmÄ A. G. palikimÄ , pradÄdama jį valdyti, byloje nepateikta, todÄl teismas sprendžia, kad ji neįrodÄ palikimo priÄmimo pradedant jį valdyti fakto (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).             Nors pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, kad po A.
G. mirties jos palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄdama jį valdyti, taÄiau teismas sprendžia, kad giminystÄs fakto nustatymas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjai gali suketi teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kÄja gali pasinaudoti ir kitu įstatyme numatytu bÅ«du palikimui priimti â kreiptis dÄl termino palikimui priimti prailginimo (1964 m. CK 588 str. 1 d.).              Tenkinant pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos į valstybÄs biudžetÄ priteistinos teismo turÄtos 15 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų ir Å¡aukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).                          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 444 str. 2 d. 1 ir 8 p., 448 str. 1 d. teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.
Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimÄs (duomenys neskelbtini), mirÄs (duomenys neskelbtini), giminystÄs ryÅ¡yje buvo brolis ir sesuo.JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytas turto paveldÄjimo tikslu.LikusiÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos A. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika litų (15 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybÄs pajamas (įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkÄs teismÄ .
             TeisÄja                                                                                                             Loreta MaseviÄiÅ«tÄ