2026-02-25 Nr. AB-4175-3-61-3-00694-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-69-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00694-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis, todėl pareiškėjas, žinodamas, kad turi sukaupęs virš 800 Eur neliečiamoje sąskaitoje, sausio 26 d. norėjo išsiųsti brolio laidotuvių išlaidoms padengti motinai 700 Eur, tačiau sužinojo, kad tiek sąskaitoje neturi, todėl galėjo išsiųsti tik 300 Eur. Pareiškėjas teigė, kad šiuos pinigus kaupė nuo 2017 m. spalio mėnesio, tačiau negalėjo padėti artimiesiems, nors jų finansinė padėtis buvo sunki, pasak pareiškėjo, artimieji skolinosi lėšas, kurias jis galėjo padengti. Dėl šios situacijos stipriai sutriko pareiškėjo sveikata, teko vartoti raminamuosius, jautė fizines ir dvasines, emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, didelį nepatogumą. Pareiškėjo vertinimu, jis patyrė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotą orumo pažeidimą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Tarnybai jis pateikė skundą, kurį atsakovas pripažino nepagrįstu, paaiškino situaciją, atsiprašė ir grąžino pinigus, tačiau, pasak pareiškėjo, neturtinė žala vis tiek buvo kilusi, todėl prašė priteisti jos atlyginimui 2 000 Eur.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas skundą dėl piniginių lėšų pateikė 2024 m. sausio 31 d. Tarnybos Finansų skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateiktą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad į pareiškėjo asmeninę neliečiamą sąskaitą, esančią Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, buvo pervesti ne visi neliečiamoje sąskaitoje sukaupti pinigai. Tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. vasario 2 d. įrašas koreguotas ir 392,98 Eur suma įkelta į pareiškėjo asmeninę neliečiamą sąskaitą. 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio pervežtas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą ir pareiškėjo neliečiamos sąskaitos lėšos 2024 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1166 pervestos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo depozitinę sąskaitą. Iki 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjo asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje buvo sukaupta 824,28 Eur. Tarnyba paminėjo, kad gavusi pareiškėjo skundą, nedelsiant ėmėsi veiksmų ir trūkstamus pinigus 2024 m. vasario 2 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą. Taigi, pareiškėjui pinigai buvo pervesti į jo asmeninę neliečiamą sąskaitą ir finansinių nuostolių dėl to pareiškėjas nepatyrė.

5. Tarnybos teigimu, pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Tarnybos neteisėtais veiksmais ar neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Tarnyba atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, priešingai, pagal Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologų pažymą buvo matyti, kad pareiškėjas dėl nepervestų piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą į psichologus nesikreipė. Pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai patirti dėl brolio netekties, o ne dėl finansinių perlaidų ir tai nesudarė pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

6. Tarnybos nuomone, nebuvo pakankamai duomenų nustatyti, kad Tarnybos darbuotojai veikė neteisėtai arba neveikė, bet taip pat buvo būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kadangi pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą. Tarnyba manė, kad yra nepagrįsta ir prašomos priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos suma.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad skundą rašė, kai buvo perkeltas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Nebuvo paaiškinta, kodėl buvo izoliuotas. Norėjo pinigus pervesti motinai brolio laidotuvėms. Norėjo pervesti 700 Eur, bet suteikė galimybę pervesti tik 300 Eur. Pareiškėja rašė prašymus administracijai, direktoriui, Imuniteto tarnybai ir gavo atsakymą, kad pinigų tiek nebuvo, nors buvo išsiėmęs visus žiniaraščius ir susiskaičiavęs, kiek jų turėjo būti. Pareiškėja paaiškino, kad kartais (duomenys neskelbtini), dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad dirbo visą bausmės laikotarpį ir taupė. Bendravo ligoninėje su (duomenys neskelbtini), kitose įkalinimo įstaigose su kitais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad dabar irgi dirba, siuvykloje, padeda motinai, be to, turi mažą vaiką ir taip pat siunčia pinigus jo išlaikymui.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 200 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad į pareiškėjo asmeninę neliečiamąją sąskaitą buvo pervesti ne visi jo sukaupti pinigai.

8. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus, bei pažymėjo, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

9. Teismas taip pat akcentavo, jog valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje ir apžvelgė šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

10. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. BVK 40 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisę gauti ir siųsti pinigines perlaidas. Nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į bausmės atlikimo vietoje esančią nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose. Nuteistiesiems atnešti grynieji pinigai bausmės atlikimo vietose nepriimami. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančių suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitą ir informacijos apie piniginių lėšų įplaukas ir išlaidas jų asmeninėse sąskaitose pateikimo bei atitinkamų dokumentų įforminimo tvarką numato Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479 patvirtinto Aprašo 2.16 papunktyje numatyta, jog Neliečiamoji sąskaita – neliečiama asmeninės sąskaitos dalis, į kurią iš nuteistojo už darbinę veiklą gautų piniginių išmokų išskaičiuojama 10 procentų dydžio dalis, kuria naudotis nuteistasis neturi teisės. Likusi nuteistojo neliečiamosios asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma jam išmokama BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Neliečiamąja sąskaita pasinaudoti nuteistieji gali tik ypatingais atvejais. Ypatingais atvejais kalėjimo viršininkas gali leisti nuteistajam naudoti bausmės atlikimo metu neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje turimas pinigines lėšas (Aprašo 33 p.).

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė savo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio. Skunde tik bendrais teiginiais nurodė, kad dėl nagrinėjamos situacijos (nesant neliečiamoje sąskaitoje pakankamai lėšų, jam pageidavus išsiųsti pinigų sumą brolio laidotuvėms) stipriai sutriko pareiškėjo sveikata, teko vartoti raminamuosius vaistus, jautė fizines ir dvasines, emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, didelį nepatogumą. Pareiškėjas vertino, kad jam teko patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotą orumo pažeidimą, tačiau savo potyrių plačiau nedetalizavo, įrodymų savo teiginių pagrindimui teismui nepateikė.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neneigė, jog į pareiškėjo asmeninę neliečiamą sąskaitą, esančią Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, buvo pervesti ne visi neliečiamoje sąskaitoje sukaupti pinigai. Iš teismui pateikto Tarnybos rašto „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) buvo matyti, kad 2022 m. sausio 20 d. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus depozitinę banko sąskaitą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus pervesta neliečiamoje asmeninėje sąskaitoje sukaupta 392,98 Eur suma. Ši suma asmeninėje neliečiamoje pareiškėjo sąskaitoje buvo sukaupta už laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio ir nebuvo pervesta į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Pravieniškių 2-o kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje. Kaip buvo nurodyta, dėl įvykusios techninės klaidos esant labai panašiems gavėjų kodams, gauta suma buvo įrašyta bei apskaitoma neaktyvioje kortelėje (kodas P2P300/B) vietoje pareiškėjo kortelės, kurios kodas P2P2300/B. Rašte, be kita ko nurodoma, kad iki 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjo asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje buvo sukaupta 824,28 Eur. Pagal pareiškėjo prašymą 2024 m. sausio 26 d. pervedus 300 Eur brolio laidotuvėms ir, atitaisius klaidingą įrašą, asmeninės neliečiamos sąskaitos likutis tai dienai buvo 524,28 Eur.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra ginčo, jog ne visos pareiškėjo sukauptos lėšos buvo pervestos į jo sąskaitą, ir apie tai pareiškėjas sužinojo tik tuo metu, kai norėjo, tačiau negalėjo pervesti 700 Eur brolio laidotuvėms (kaip nurodo, pervedė, kiek galėjo – 300 Eur).

14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalu veikti, nes nustatyta, kad dėl Tarnybos veiksmų pareiškėjo asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje nebuvo tiek lėšų, kiek iš tiesų turėjo būti, ir taip buvo sudaryti papildomi pareiškėjo teisių apribojimai ir suvaržymai (buvo apribota pareiškėjo teisė pervesti reikiamą pinigų sumą brolio laidotuvėms), dėl ko konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai.

15. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl paminėtų aplinkybių neabejotinai patyrė perteklinius nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaujantis LVAT formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl savalaikiškai nepervestų lėšų ir negalėjimo padėti pareiškėjui artimiesiems finansiškai, mirus pareiškėjo broliui, pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų laiku pervestos trūkstamos lėšos.

17. Teismas pripažino, kad trumpalaikis lėšų praradimas (esant būtinybei pareiškėjui jas panaudoti) sudarė prielaidas pareiškėjui patirti dvasinius išgyvenimus, kas atitinka neturtinės žalos sąvoką CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad nuo pareiškėjo pateikto skundo 2024 m. sausio 31 d. Nr. NPS-23-2324 dėl piniginių lėšų, iki faktinio lėšų grąžinimo 2024 m. vasario 2 d., tai truko neilgą laiko tarpą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sprendė, jog pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

18. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismas atsižvelgė į LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Iš administracinės bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 28 d., administracinė byla teisme iškelta 2024 m. kovo 1 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priskaičiuotos 200 Eur sumos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą, arba teismui nutarus kitaip, atsakovo atstovas prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

21. Atsakovo atstovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus ir tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą.

22.2. Tarnyba sutinka su teismu, kad pareiškėjui, ginčui aktualiu laikotarpiu, nevisos pareiškėjo sukauptos lėšos buvo pervestos į jo sąskaitą, tačiau nesutinka su teismo pozicija dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

22.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios savo sveikatos būklės, kaip tai teigia skunde. Pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Tarnybos neteisėtais veiksmais ar neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai patirti, dėl brolio netekties, o ne dėl finansinių perlaidų ir tai nesudaro pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

22.4. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

22.5. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. neįvertino aplinkybės, kad Tarnyba gavusi pareiškėjo skundą nedelsiant ėmėsi veiksmų ir trūkstamus pinigus 2024 m. vasario 2 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą. Taigi, Tarnybai sužinojus apie susidariusią situaciją, pareiškėjui pinigai buvo nedelsiant pervesti į jo asmeninę neliečiamą sąskaitą ir finansinių nuostolių dėl to pareiškėjas nepatyrė. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėto įvykio pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Vien pažeidimo nustatymas automatiškai nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo, jeigu pažeidimai adekvačiai ir operatyviai buvo pašalinti. Šiuo atveju nustačius, kad Tarnyba sužinojusi apie atsiradusį pažeidimą jį nedelsiant išsprendė (pervedė pareiškėjui trūkstamus pinigus), nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.

22.6. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta neturtinė žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

23.1. Nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, mano, kad jie gynybinio pobūdžio, pateikti bandant išvengti ir prisiimti atsakomybę dėl neteisėtų savo veiksmų (neveikimo), taip pat pateikti motyvai nepagrįsti bei deklaratyvaus pobūdžio.

23.2. Pareiškėjo patirta žala bei emociniai potyriai kildinami, ne iš brolio mirties fakto, o siejama su tuo, kad esant sunkiai finansinei šeimos padėčiai, jis galėjo tinkamai padėti savo artimiesiems padengiant išlaidas susijusias su brolio laidotuvėms, tačiau Tarnybai neveikiant taip kaip turėjo veikli, pagal teisės aktus (sužiūrėti ir užtikrinti, kad piniginės lėšos būtų tvarkomos atsakingai ir rūpestingai), o būtent dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) artimiesiems negalėjo išsiųsti visų jo prašomų pinigų laidotuvių išlaidoms dengti.

23.3. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant jog nurodyta neturtinė žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų – nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o teiginiai tik deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovui nepateikus tokių įrodymų arba esant prieštaravimams tarp faktinių aplinkybių ir sprendimų pagrindimo laikytina, kad Tarnyba neįvykdė savo pareigos įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Ši situacija sukuria prielaidą pripažinti pareiškėjo teiginius pagrįstais, o neteisėtus Tarnybos veiksmus – tiesiogine neturtinės žalos priežastimi.

23.4. Pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, jog Tarnyba savo veiksmais sudarė papildomus pareiškėjo teisių apribojimus ir suvaržymus (apribojo pareiškėjo teisę pervesti reikiamą pinigų sumą brolio laidotuvėms). Taigi, pareiškėjas negalėdamas padėti artimiesiems padengti išlaidas patyrė dvasinius išgyvenimus.

23.5. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad Tarnyba gavusi pareiškėjo skundą nedelsiant ėmėsi veiksmų ir trūkstamus pinigus 2024 m. vasario 2 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą, tačiau ši aplinkybė savaime neeliminuoja Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar faktų dėl kurių būtų galima abejoti teismo priimtu sprendimu ir aplinkybių vertinimu. Svarbi aplinkybė ir tai, kad Tarnyba net nedalyvavo teismo posėdžio metu, savo pozicijos neišsakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas byloje kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad į pareiškėjo asmeninę neliečiamąją sąskaitą buvo pervesti ne visi jo sukaupti pinigai, taip pat dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo atstovas Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos, kadangi teismas objektyviai ir tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, o pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo atsakovo atstovas, savaime nesuponuoja, jog teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą, atitinkamai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arbaf nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

33. Byloje nustatyta, kad į pareiškėjo asmeninę neliečiamą sąskaitą, esančią Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, buvo pervesti ne visi neliečiamoje sąskaitoje sukaupti pinigai. Iš Rašto matyti, kad 2022 m. sausio 20 d. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus depozitinę banko sąskaitą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus pervesta neliečiamoje asmeninėje sąskaitoje sukaupta 392,98 Eur suma. Ši suma asmeninėje neliečiamoje pareiškėjo sąskaitoje buvo sukaupta už laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio ir nebuvo pervesta į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Pravieniškių 2-o kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje. Kaip nurodyta, dėl įvykusios techninės klaidos esant labai panašiems gavėjų kodams, gauta suma buvo įrašyta bei apskaitoma neaktyvioje kortelėje (kodas P2P300/B) vietoje pareiškėjo kortelės, kurios kodas P2P2300/B. Rašte, be kita ko nurodoma, kad iki 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjo asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje buvo sukaupta 824,28 Eur. Pagal pareiškėjo prašymą 2024 m. sausio 26 d. pervedus 300 Eur brolio laidotuvėms ir ištaisius klaidingą įrašą, asmeninės neliečiamos sąskaitos likutis tai dienai buvo 524,28 Eur.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ne visos pareiškėjo sukauptos lėšos buvo pervestos į jo sąskaitą, ir apie tai pareiškėjas sužinojo tik tuo metu, kai norėjo, tačiau negalėjo pervesti 700 Eur brolio laidotuvėms (kaip nurodo, pervedė, kiek galėjo – 300 Eur).

35. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) (žr. šios Nutarties 10 p.) privalu veikti, nes nustatyta, kad dėl Tarnybos veiksmų pareiškėjo asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje nebuvo tiek lėšų, kiek iš tiesų turėjo būti, ir taip buvo sudaryti papildomi pareiškėjo teisių apribojimai ir suvaržymai (buvo apribota pareiškėjo teisė pervesti reikiamą pinigų sumą brolio laidotuvėms), dėl ko konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai.

36. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Tarnyba gavusi pareiškėjo skundą nedelsiant ėmėsi veiksmų ir trūkstamus pinigus 2024 m. vasario 2 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą, todėl finansinių nuostolių dėl to pareiškėjas nepatyrė. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėto įvykio pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, visiškai pagrįstai sprendė, jog dėl savalaikiškai nepervestų lėšų ir negalėjimo padėti pareiškėjui artimiesiems finansiškai, mirus pareiškėjo broliui, pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų laiku pervestos trūkstamos lėšos. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančias atsakovo atstovo pateiktas lėšų įskaitymo į sąskaitą aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad trumpalaikis lėšų praradimas (esant būtinybei pareiškėjui jas panaudoti) sudarė prielaidas pareiškėjui patirti dvasinius išgyvenimus, kas atitinka neturtinės žalos sąvoką CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau įvertinus ir tai, kad nuo pareiškėjo pateikto skundo 2024 m. sausio 31 d. Nr. NPS-23-2324 dėl piniginių lėšų, iki faktinio lėšų grąžinimo 2024 m. vasario 2 d., tai truko neilgą laiko tarpą, teismas tinkamai pripažino, jog pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 200 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

38. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

39. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

40. Kiti atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nekeičia jų teisinio įvertinimo.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius