e3f2cb98-687c-48bb-a97f-b6b3ea41368f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1731-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. B. 2018-01-30 teismui paÅ¡tu pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1).PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. birželio mėn. iki skundo padavimo buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad nebuvo užtikrinamas jo privatumas, įrengti atviri tualetai.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas negalėjo normaliai atlikti gamtinių reikalų, nes kiti kaltinamieji bÅ«davo kameroje. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teigia, kad net ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta klozetų, buvo tik tupyklos su vandens nuleidimo sistema. Dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo kameroje nuolat jautėsi blogas kvapas. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo ir garbės pažeidimu, pareiÅ¡kėjo pažeminimu.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. I, b. l. 5–12).PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne mažesne nei 1,5 m. aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kai kurių postų gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių, taip pat vidaus taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki skundo padavimo dienos (2018-01-30), sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas, tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-5444-244/2015 pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2015-02-12 priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Nurodytoje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildino iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir sanitarinio mazgo įrengimo, LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-11-16. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-3093-142/2016 pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2016-04-19 priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildino iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir sanitarinio mazgo įrengimo, LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-04-07. Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau iÅ¡nagrinėtų administracinių bylų Nr. I-5444-244/2015 bei Nr. I-3093-142/2016 dalyko, pagrindo bei Å¡alių tapatumÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1731-281/2018 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-11-14 iki 2014-11-16 bei nuo 2015-04-04 iki 2015-04-07 buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo įrengimas galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl galimai netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014-11-13, nuo 2014-11-17 iki 2015-04-03, nuo 2015-04-08 iki skundo padavimo dienos (2018-01-30). Atsakovė nurodytiems pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ . Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT                     2007-03-26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje                 Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje                   Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki skundo teismui padavimo dienos (2018-01-30).

Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės laikant jį LukiÅ¡kių TI-K yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2018-01-30. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikytina ieÅ¡kinio senatis pareiÅ¡kėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014-11-13, nuo 2014-11-17 iki 2015-01-29.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ už likusį laikotarpį, kuriam ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytas (taip pat atsižvelgiant į laikotarpius, dėl kurių nagrinėjama administracinė byla atitinkamoje dalyje nutraukta), t. y. toliau vertinamas laikotarpis nuo 2015-01-30 iki 2015-04-03, taip pat nuo 2015-04-08 iki 2018-01-30.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamo tualetų kameroje įrengimo, teigia, kad tualetai neužtikrina privatumo, jie yra matomi kitiems kameroje esantiems asmenims, yra be klozetų.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002-07-15 sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012-05-10 sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K administracija pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjo privatumas buvo garantuotas, nes atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos.

Atsakovės atstovo teigimu, atsiliepimo pateikimo metu buvo įrengtos užuolaidos 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki               Nr. 200, taip pat 18 postų kamerose nuo Nr. 309 iki 323, taip pat 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki 370. Taigi laikytina, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, t. y. nuo            Nr. 107 iki Nr. 125, taip pat kameroje Nr. 311 ir 357 buvo įrengtos užuolaidos, turėjusios užtikrinti privatumÄ pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu.

Vertinant ar pareiÅ¡kėjo privatumas tokiu bÅ«du buvo užtikrintas, pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu gyvenamosiose kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje vertinamos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos už laikotarpį nuo 2015-01-30 iki 2015-04-03, taip pat nuo 2015-04-08 iki 2018-01-30, todėl net ir užuolaidų įrengimas atsiliepimo teismui teikimo metu nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo privatumas ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas.

LVAT praktikoje (LVAT 2016-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Pažymėtina, kad atsakovės atstovo į bylÄ pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad užuolaidos įrengtos bÅ«tent tose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir bÅ«tent tuo metu, kai jis juose buvo laikomas (t. II, b. l. 47–50). IÅ¡ pateiktų nuotraukų nėra galimybės matyti kuriose kamerose ir kada jos buvo įrengtos.

Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mÅ«rine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, o LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad jo kalinimo laikotarpiu privatumÄ užtikrinančios užuolaidos bÅ«tų įrengtos, taigi LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais Å¡iuo aspektu. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2015-01-30 iki 2015-04-03, taip pat nuo 2015-04-08 iki 2018-01-30, iÅ¡ viso 78 paras.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvardijo fiziniu, dvasiniu nepatogumu, diskomfortu.. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad iki sužinojo, kad tualetas įrengtas ne pagal reikalavimus, laikė, kad tai normalu ir to nevertino kaip savo teisių pažeidimo.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-6 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais                 (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje                 Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 78 paras, kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, 78 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 78 paros, į pažeidimo mastÄ , formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingÄ kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: Administracinę bylÄ Nr. I-1731-281/2018 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014-11-14 iki 2014-11-16 bei nuo              2015-04-04 iki 2015-04-07 buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo įrengimas galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nutraukti.Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Mefodija Povilaitienė