e3eb5523-bb4a-4bdd-ae78-b2cbfe010ba5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-737/2010

Procesinio sprendimo kategorija 72, 118.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Gubernija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19-578/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Gubernija“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro

grupė“, akcinei bendrovei „Kauno alus“ ir akcinei bendrovei „Ragutis“ dėl nesÄ Å¾iningos

konkurencijos bei klaidinančios reklamos, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimÄ pripažinimo ir nuostolių bei kompensacijos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“, akcinei bendrovei „SEB bankas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos investicija“, bei pagal atsakovės akcinės

bendrovės „Kalnapilis-Tauro grupė“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Gubernija“

dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų bei prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB „Gubernija“ pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“, AB „Kauno alus“ ir AB „Ragutis“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimÄ pripažinimo ir nuostolių bei kompensacijos priteisimo.

Atsakovas AB

„Kalnapilis-Tauro grupė“ pareiškė byloje priešieškinį ieškovui AB „Gubernija“

dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

IeÅ¡kovas AB „Gubernija“ ir atsakovas AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ pateikė į bylÄ tarp jų 2007 m. liepos 9 d. pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, kuria Å¡ios sutarties Å¡alys susitarė:

 1. Atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui 200 000 Lt. Lėšos bus pervestos į taikos sutartyje nurodytÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ per 2 dienas nuo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

 2. Ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atžvilgiu, atitinkamai atsakovas atsisako priešieškinio. Ieškovas patvirtina, kad atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“

turėjo ir turi teisę naudoti žymenis „Ledas“, „Ledo“, „Ledinis“ ir bet kokias

jų variacijas alaus žymėjimui.

 3. Šalys prisiima sau savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 4. Ä®vykdžius taikos sutarties sÄ lygas, Å¡alys jokių pretenzijų dėl byloje iÅ¡dėstytų klausimų viena kitai neturi. Papildomai ieÅ¡kovas atsisakys AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateikto Ledo alus, reg. Nr.50408 protesto Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (protesto Nr.1725) per 10 dienų nuo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ir ateityje nereikÅ¡ protesto ar kitaip ginčys Å¡io prekių ženklo registracijos.

 5. Jeigu ieÅ¡kovas pažeistų taikos sutarties sÄ lygas, ji privalėtų nedelsiant sugrÄ Å¾inti atsakovui AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ visas taikos sutarties pagrindu atsakovo sumokėtas ieÅ¡kovui pinigines sumas ir sumokėti 70 000Lt kompensacijÄ padengimui atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ patirtų iÅ¡laidų taikos sutarties derinimui ir tvirtinimui.

Ä® bylÄ taip pat buvo pateikta tarp ieÅ¡kovo AB ,,Gubernija“ ir atsakovo AB ,,Ragutis“ 2007 m. rugpjūčio 9 d. pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė:

1. Atsakovas AB „Ragutis“ įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui 50 000 Lt. Lėšos bus pervestos į taikos sutartyje nurodytÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ per 4 dienas nuo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

 2. Ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovo AB „Ragutis“ atžvilgiu. Ieškovas patvirtina, kad atsakovas AB

„Ragutis“ turėjo ir turi teisę naudoti žymenis „Ledas“, „Ledo“, ir bet kokias

jų variacijas alaus žymėjimui.

 3. Šalys prisiima sau savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 4. Ä®vykdžius taikos sutarties sÄ lygas, Å¡alys jokių pretenzijų dėl byloje iÅ¡dėstytų klausimų viena kitai neturi.

 5. Jeigu ieÅ¡kovas pažeistų taikos sutarties sÄ lygas, jis privalėtų nedelsiant sugrÄ Å¾inti atsakovui AB „Ragutis“ visas taikos sutarties pagrindu atsakovo sumokėtas ieÅ¡kovo pinigines sumas ir sumokėti 15 000 Lt kompensacijÄ padengimui atsakovo AB „Ragutis“ patirtų iÅ¡laidų taikos sutarties derinimui ir tvirtinimui.

Vėliau ieÅ¡kovas AB „Gubernija“ pateikė praÅ¡ymÄ Å¡ių taikos sutarčių netvirtinti, pažymėjo, kad su jomis nesutinka, nurodė, kad minėtas taikos sutartis ieÅ¡kovo bendrovės generalinis direktorius pasirašė be bendrovės valdybos sutikimo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo AB

„Gubernija“ ir atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ sudarytas taikos

sutartis, bylÄ ieÅ¡kovo AB „Gubernija“ ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ bei atsakovo AB

„Kalnapilio-Tauro grupė“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovui AB „Gubernija“ dalyje nutraukė, grÄ Å¾ino advokatų

kontorai Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN 75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, panaikino Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikomÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo įstatų IX skirsnio

9.4. punktÄ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis, teisme bei arbitraže, bendrovės vardu vienvaldiÅ¡kai veikia bendrovės vadovas. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartyse Å¡alys, taip pat ir ieÅ¡kovas, patvirtino, jog jų atstovai, pasiraÅ¡antys Å¡iÄ sutartį yra įgalioti asmenys ir kad jie turi teisę ir gavę visus reikalingus patvirtinimus pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį. Be to, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo AB „Ragutis“ sudaryta taikos sutartis patvirtinta notaro, o kitos taikos sutarties sÄ lygos iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos, ir abi taikos sutartys įvykdytos. IeÅ¡kovas atsakovams jų sumokėtų piniginių sumų negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kinių dėl taikos sutarčių, kurios jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.), pripažinimo negaliojančiomis (CK 6.986 str.) nepareiÅ¡kė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įsitikinęs, kad ieÅ¡kovo ir atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ sudarytų taikos sutarčių sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, teismas sprendė, kad taikos sutartys teismo gali bÅ«ti patvirtintos, o byla ieÅ¡kovo AB „Gubernija“ ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovui dalyje nutraukta (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AB ,,Gubernija“ praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ praÅ¡ymus patvirtinti taikos sutartis ir bylÄ nutraukti atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Nors ieÅ¡kovas pasirašė taikos sutartį, tačiau atsisakė jÄ tvirtinti teisme. Tokia yra ieÅ¡kovo valia. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , teismas prieÅ¡ patvirtindamas taikos sutartį privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių valiÄ . Pažymėtina, kad ne ieÅ¡kovas, o atsakovai pateikė taikos sutartį tvirtinti, Å¡alys neiÅ¡reiÅ¡kė noro taikos sutartį patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl Å¡is klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka ir ieÅ¡kovas tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ taikos sutarčių netvirtinti.

Ieškovas pasinaudojo CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostata. Kol taikos sutartis nepatvirtinta, ji neturi teismo sprendimo galios ir gali būti ginčytina kitais CK numatytais pagrindais. Teismas nurodo, kad ieškovo direktorius turėjo teisę pasirašyti teismo patvirtintas taikos sutartis. Šis teismo argumentas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atsisakė tvirtinti taikos sutartį teisme, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Patvirtintomis taikos sutartimis pažeidžiamas viešas interesas, nes patvirtinus taikos sutartį ieškovas gavo apie 50 kartų mažesnes pinigų sumas, negu nurodytos ir prašomos priteisti ieškinyje.

Kadangi ieÅ¡kovas turi kreditorių (tretieji asmenys Å¡ioje byloje), kuriems apie taikos sutartis nebuvo žinoma ir kuriems ieÅ¡kovas yra skolingas dideles pinigų sumas (mokėjimai yra pradelsti), be to, kadangi ieÅ¡kovo bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, patvirtinus taikos sutartis pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, o negrÄ Å¾inus skolų – krenta bendrovės akcijų kaina, dėl ko nukenčia ir akcininkų interesai. IÅ¡ taikos sutarčių turinio matyti, kad ieÅ¡kovas apskritai atsisako savo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovų atžvilgiu.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡alys iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės, nes byla nutraukiama dėl to, kad ieÅ¡kovas atsisako savo reikalavimų. Tai jau visai kitas bylos nutraukimo pagrindas. Ta aplinkybė, jog taikos sutartis patvirtinta notarine forma, konkrečiu atveju nesukuria jokių specifinių pasekmių. Nors teismas nurodė, kad taikos sutartys yra įvykdytos, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas niekada taikos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Taip pat pažymėtina, kad teismui nepatvirtinus taikos sutarties, ieÅ¡kovas atsakovų sumokėtas sumas grÄ Å¾ins.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors ieÅ¡kovas nesutiko su taikos sutarties patvirtinimu dar 2009 m. rugsėjį, atsakovai dėl minėtų sumų grÄ Å¾inimo pretenzijų nereiÅ¡kė.

Atsakovas AB ,,Kauno alus“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, nurodo, kad ieÅ¡kovo įmonės direktorius turėjo teisę pasiraÅ¡yti taikos sutartį, o ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties patvirtinimo pasikeitė tik po kurio laiko – pasikeitus bendrovės akcininkų struktÅ«rai. Tai pat nurodo, kad teismas negali tvirtinti tik tokios teismo nutarties, kuri prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Tuo tarpu pats taikos sutarties turinys, jos teisinių pasekmių reglamentavimas suponuoja Å¡alių pasiraÅ¡iusių Taikos sutartį valiÄ tvirtinti Taikos sutartį teisme. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas nutylėjo, jog pasiraÅ¡ius taikos sutartį, kita 2007 m. liepos 9 d. licencine sutartimi atsakovas ieÅ¡kovui sudarė galimybę neatlygintinai naudotis žymeniu ,,DVARO“. Tokiu bÅ«du, kadangi Å¡i sutartis tiesiogiai susijusi su taikos sutartimi, pažeidžiamos atsakovo teisės.

Atsakovas AB ,,Ragutis“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas taps Å¡alių kilęs ginčas, nuolaidos buvo taikomos tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovo pusės.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės sprendžiamas klausimas, ar teismas turi teisę tvirtinti taikos sutartį, jei jÄ pasiraÅ¡iusi Å¡alis reikalauja jos netvirtinti.

Taikos sutartį iÅ¡ kitų sutarčių rÅ«Å¡ių iÅ¡skiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama iÅ¡spręsti taikiai ir tokiu bÅ«du apsisaugoti nuo galimų konfliktų iÅ¡spręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Å ia sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiÅ¡kia Å¡alių teisinės taikos pasiekimÄ ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimÄ (CPK 2 str.). Analizuojant civilinio proceso normas galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo teisenoje Å¡alių sutaikymas yra civilinio proceso tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis įsigalioja tik jÄ patvirtinus teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-504/2004). Taigi,

akivaizdu, kad taikos sutartis galutinio sprendimo (res judicata) galiÄ Ä¯gyja tik įykdžius abi bÅ«tinas sÄ lygas – Å¡alims taikos sutartį

pasiraÅ¡ius ir teismui jÄ patvirtinus (CK 6.985 str.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2007) preziumuojama, kad teismai, tvirtindami taikos sutartį privalo tikrinti Å¡alių valiÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad teismui turint abejonių dėl taikos sutarties atskirų sÄ lygų teisėtumo ar Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kos tinkamumo, teismas klausimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo turi nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 3 str. 1 d., 140 str. 2 d.). IÅ¡ bylos medžiagos, teismo posėdžio protokolo bei iÅ¡ skundžiamos nutarties akivaizdu, kad vienos iÅ¡ Å¡alių – ieÅ¡kovo – valia, nepriklausimai nuo priežasčių, nesutampa su taikos sutartyse iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo valios stoka nagrinėjamu atveju sÄ lygoja tokiÄ situacijÄ , kuriai esant pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti Å¡alių pasiraÅ¡ytų taikos sutarčių, nes tokiu atveju nebeįmanoma pasiekti taikos sutartimis siektų minėtų tikslų – kompromisų dėka pabaigti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ (CPK 185 str.).

Atsakovai nurodo, kad CPK

42 straipsnyje apibrėžtos Å¡alių teisės ir pareigos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį, tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė. Atsakovai taip pat pažymi, kad to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie

veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsakovų nuomone, kadangi teismas nenustatė prieštaravimų nei

imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui, nebuvo pagrindo atsisakyti taikos sutartį patvirtinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodo Å¡alys, įstatyme teismui nustatyta pareiga prieÅ¡ tvirtinant Å¡alių sudarytÄ

taikos sutartį revizuoti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui (CPK

42 str. 2 d.), tačiau kartu pažymi, kad taikos sutarties atitikimas minėtai proceso normai teismo tikrinamas tik po to, kai visos taikos sutarties Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tokiÄ sutartį sudaryti. PrieÅ¡ingu atveju netektų prasmės CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog prieÅ¡ tvirtindamas taikos sutartį teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų pasekmes – tai reiÅ¡kia, teismui negali kilti abejonių dėl tokios sutarties Å¡alių pozicijos ir kad, kaip minėta, taikos sutartis įgyja įstatymo galiÄ tik po to, kai teismas jÄ patvirtina, iki to laiko bet kuri iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ tokios sutarties netvirtinti. Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių bei dėl taikos sutarties specifiÅ¡kumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartys negalėjo bÅ«ti tvirtinamos teismo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji nesukuria jokių teisinių pasekmių CK 6.189 straipsnio prasme.

Esant tokioms aplinkybėms, kai žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, neatsižvelgė į ieÅ¡kovo valiÄ , atsiranda pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimui ir bylos perdavimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.

Teisėjai                                                                                                         Alė

Bukavinienė

                                                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                    Vigintas Višinskis