2016-03-23 Nr. AB-6697-3-61-3-01940-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-556-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01940-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3707 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą kompensuoti 19 360 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimu, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas, 16 Lt už nuomos sutarties įregistravimą, 16 Lt už nuomos sutarties išregistravimą bei 1 000 Lt už nuomos sutarties nutraukimą;

2) įpareigoti Komisiją Sprendimo dalyje, kurioje M. G. prašymas dėl išlaidų kompensavimo buvo atmestas, priimti naują sprendimą jo prašymą Nr. 15R-3467 tenkinti visiškai.

Nurodė, kad Komisijos Sprendimo dalis, kuria dalis pareiškėjo prašymo atmesta motyvuojant tuo, kad patirtos išlaidos nėra tinkamai įrodytos pagrindžiamaisiais dokumentais, nepagrįsta, nemotyvuota, prieštarauja kartu su prašymu pateiktiems įrodymams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, todėl naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad tarp M. G. ir UAB „ETP Baltic“ kilo ginčas dėl visiško atsiskaitymo pagal sutartis, pareiškėjas nesumokėjo likusių mokėjimų pagal rangos sutartį UAB „ETP Baltic“, o UAB „ETP Baltic“ neišrašė pareiškėjui sąskaitos faktūros.

Komisija nepagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas ir kitas išlaidas, kurių UAB „ETP Baltic“ įgijo teisę reikalauti iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) pakeitimo, t. y. pareiškėjo įsiskolinimo UAB „ETP Baltic“. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesumokėjo pinigų iki 2013 m. vasario 1 d., negali būti pagrindu nekompensuoti pareiškėjui lėšų, į kurių išieškojimą turi teisę UAB „ETP Baltic“. Pareiškėjo teisėtą lūkestį į kompensavimą užtikrino Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 priede nustatyti maksimalūs kompensuotini dydžiai, pagal kuriuos kompensuojama: už išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu 2 170 Lt, elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas – 3 101 Lt, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos – 4 574 Lt.

Atsižvelgiant į šiuos dydžius bei į tai, kad pareiškėjas statė dvi elektrines, pareiškėjo patirtos išlaidos bei tos išlaidos, kurių dar realiai nepatyrė, bet kurių reikalauja UAB „ETP Baltic“ (pareiškėjas skolingas UAB „ETP Baltic“ pagal rangos sutartį) nelaikytinos per didelėmis, pareiškėjas galėjo tikėtis tų išlaidų kompensavimo, kaip tai numatė įstatymas ir Aprašas. Komisija taip pat visiškai nepagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su nuomos sutarties registravimu VĮ Registrų centre, sutarties išregistravimu ir nuomos sutarties nutraukimu, nes neva buvo nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Tačiau pareiškėjas, gavęs Energetikos agentūros raštą, pateikė žemės nuomos sutartį, susitarimą nutraukti žemės nuomos sutartį, VĮ „Registrų centras“ sąskaitas apmokėti kartu su kvitais. VĮ Registrų centro sąskaitos, pagrindžia, kad žemės nuomos sutartys buvo įregistruotos registre, todėl remiantis Aprašu pareiškėjas įgijo teisę prašyti kompensuoti išlaidas, susijusias su nuomos sutarties įregistravimu, išregistravimu, bei nuomos sutarties nutraukimo išlaidas. Pagal tarp pareiškėjo ir S. J. 2012 m. liepos 24 d. sudarytos Žemės nuomos sutarties Nr. 12/07/24-S.J.-1 (toliau – ir nuomos sutartis), 7.6 punktą, pareiškėjas privalėjo S. J. sumokėti 1 000 Lt kompensaciją, kurią jis sumokėjo 2013 m. sausio 31 d. pasirašant priedą Nr. 1 prie žemės nuomos sutarties.

Šiame susitarime aiškiai nurodyta, kad M. G. sumoka S. J. 1 000 Lt kompensaciją. Pažymėjo, kad Įgyvendinimo įstatymo nuostatos numatė išlaidų kompensavimą, todėl pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis atgauti jo į saulės elektrines investuotas lėšas bei lėšas kurias jis liko skolingas pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Komisija, atsisakydama kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su saulės elektrinės projekto plėtojimu, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principą.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka. Aprašo 20 punkte numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą. Aprašo 4 punkte numatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo ir pridėjo dokumentus, t. y. 2013 m. sausio 10 d. UAB „ETP Baltic“ išrašytą Kasos pajamų orderio kvitą serija ETPK Nr. 3; 2012 m. rugpjūčio 14 d. Rangos sutartį Nr. 120914, pasirašytą tarp UAB „ETP Baltic“ ir pareiškėjo; 2012 m. spalio 29 d. leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3065. Valstybės įmonė Energetikos agentūra, vadovaudamasi Aprašo 26 punktu, 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SD-01-07-265 ir 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-01-07-312 kreipėsi į pareiškėją dėl jo prašomų kompensuoti išlaidų patvirtinančių dokumentų pateikimo, tačiau atsakymų į minėtus paklausimus iš pareiškėjo negavo. 2014 m. sausio 16 d.

įvykusiame Komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl išlaidų kompensavimo. Komisija, nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai pagrindžia tik jo 100 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, kitų prašomų kompensuoti išlaidų patyrimą pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė net ir po Energetikos agentūros išsiųstų paklausimų. Komisija, nagrinėdama M. G. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, Sprendimą priėmė neviršydama jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos teisės ribų.

Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kadangi yra pagrįstas Aprašo punktų nuostatomis, kurios buvo pritaikytos objektyviai įvertinus pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus. Komisijos sprendime pasisakyta dėl visų pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų kategorijų, yra aiškiai nurodyta kokias prašomas kompensuoti išlaidas, kokiomis nustatytomis aplinkybėmis remiantis ir vadovaujantis kokiomis Aprašo punktų nuostatomis Komisija nusprendė kompensuoti bei kurių nusprendė nekompensuoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, aptaręs remiantis bylos medžiaga nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, jog tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat CK 6.200 straipsniu, kuriame nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas sutarties sąlygas ir būdamas susipažinęs su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodama rangos sutarties nutraukimą, žinojo apie dėl rangos sutarties nutraukimo jo iniciatyva galimai kilsiančias pasekmes. Tačiau atsiradus galimybei kompensuoti su saulės elektrinių projektų plėtojimu patirtas išlaidas, pareiškėjas nebandė klausimo dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti derybų būdu, nesiaiškino, ar UAB „ETP Baltic“ atliko (ar pradėjo atlikinėti) darbus, ar patyrė realių išlaidų, susijusių su saulės elektrinės įrengimu, ir pan., t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Techniniai projektai, kurie nurodomi 2013 m. sausio 28 d. UAB „ETP Baltic“ rašte pareiškėjui nei Komisijai, nei teismui nepateikiami, nors teigiama, kad jie atlikti. Nors pareiškėjas tvirtina, kad rangovui jo sumokėti 6 000 Lt yra ne avansas, bet dalinis atsiskaitymas už atliktus darbus.

Teismas nurodė, jog įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesielgė taip, kaip būtų pasielgęs tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjęsis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Tai, kad pareiškėjas vietoje teisminio ginčo su UAB „ETP Baltic“ dėl rangos sutarties nutraukimo sąlygų inicijavimo, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertinta kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sprendime pareiškėjo nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis. Komisija priimdama sprendimą veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus, ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat nurodyta, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų kompensavimo.

III. Pareiškėjas M. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Iki 2013 m. vasario 1 d. faktiškai visi darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti, todėl UAB „ETP Baltic“ įgijo turtinę teisę reikalauti, kad pareiškėjas pagal sutartį atsiskaitytų. 2013 m. sausio 10 d. M. G. UAB „ETP Baltic“ sumokėjo 6 500 Lt. Nors kasos pajamų orderyje šis mokėjimas nurodytas kaip avansinis mokėjimas, tačiau iš rangos sutarties sąlygų, aiškiai matyti, kad tai yra dalinis apmokėjimas už atliktus darbus. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas nesiaiškino, ar darbai buvo atlikti, nes teismui buvo pateiktas 2013 m. sausio 28 d. darbų perdavimo aktas, kuris patvirtina, kad iki šios datos, darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti ir rangovas (UAB „ETP Baltic“) perdavė šiuos darbus pareiškėjui. Tai, kad atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui pareigą atlyginti rangovui už atliktą darbą, nurodoma ir teismų praktikoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-814-556/2015 ir teigia, jog aplinkybė, kad išlaidos apmokėtos po 2013 m. vasario 1 d. negali būti vertinamas kaip teisėta priežastis Komisijai priimti sprendimą nekompensuoti su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų.

2) Teismo argumentai, kad pareiškėjas, vietoje teisminio ginčo su UAB „ETP Baltic“ dėl rangos sutarties sąlygų nutarė kreiptis į komisiją dėl išlaidų kompensavimo ir toks elgesio modelis nepagrindžia kompensacijos reikalavimo pagrįstumo, nepagrįsti. Šiuo aspektu nurodo, kad darbai pareiškėjui buvo perduoti ir rangovas įgijo teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus, tad ginčas būtų buvęs neperspektyvus; dėl ilgo bylinėjimosi proceso ir pakankamai trumpo naikinamojo termino per kurį turėjo būti Komisijai pateiktas prašymas dėl išlaidų kompensavimo, M. G. inicijavus teisminį ginčą, jis būtų praradęs galimybę su prašymu kreiptis į Komisiją; netgi laikantis teismo nuomonės, kad sumokėtas avansas laikytinas bauda (netesybomis), kurios pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį jeigu yra sumokėtos nemažinamos, teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidų realus patyrimas siejamas su jų apmokėjimu, pareiškėjo su skundu pateiktas kasos pinigų orderis patvirtina, kad išlaidos buvo realiai patirtos.

3) Įgyvendinimo įstatyme ir Apraše nėra nuostatų, jog galima kreiptis tik dėl tų atliktų avansinių mokėjimų kompensavimo, kuriuos bandyta susigrąžinti, nenustatytas reikalavimas pareiškėjui, besikreipiančiam dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, įrodyti ketinimus susigrąžinti prarastus avansinius mokėjimus. Su tokiu įrodymu ar neįrodymu, kaip juridiniu faktu, nėra siejama ir Komisijos teisė ar diskrecija spręsti dėl šios kategorijos išlaidų kompensavimo. Pareiškėjas Komisijai pateikė kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad avansinis mokėjimas, kuris realiai atitiko dalį užmokesčio už atliktus darbus, buvo sumokėtas 2013 m. sausio 10 d., taigi pareiškėjas faktiškai patirtas išlaidas įrodė ir pateko į Apraše numatytą asmenų ratą, kuriems turi būti kompensuojamos realiai patirtos išlaidos. Aprašo 4 punkto nuostatos dėl išlaidų pagrindimo dokumentais negali būti aiškinamos plečiamai, kaip apimančios papildomo pobūdžio faktus, neturinčius reikšmės teisiškai reikšmingų faktų nustatymui. Aplinkybė, ar pareiškėjas ketino ir (ar) siekė susigrąžinti faktiškai sumokėtus avansinius mokėjimus, ar pareiškėjo siekis susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus buvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, nekeičia fakto, jog tokie mokėjimai buvo atlikti iki 2013 m. vasario 1 d., taigi, šios išlaidos yra patirtos. Komisijos Sprendimas nepagrįstas teisės normomis.

4) Komisija nepagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su nuomos sutarties registravimu VĮ Registrų centre, sutarties išregistravimu ir sutarties nutraukimu, nes neva buvo nepateikti išlaidas pagrindžiantis dokumentai. Gavęs Energetikos agentūros raštą pareiškėjas pateikė žemės nuomos sutartį, susitarimą nutraukti žemės nuomos sutartį, VĮ Registrų centras sąskaitas apmokėti kartu su kvitais. VĮ Registrų centro sąskaitos, pagrindžia, kad žemės nuomos sutartys buvo įregistruotos registre, todėl remiantis Aprašu įgijo teisę prašyti kompensuoti išlaidas susijusias su nuomos sutarties įregistravimu, išregistravimu, bei nuomos sutarties nutraukimo išlaidas. Pažymi, kad pagal nuomos sutartį pareiškėjas privalėjo S. J. sumokėti 1 000 Lt kompensaciją, kurią ir sumokėjo 2013 m. sausio 31 d. pasirašant priedą Nr. 1 prie nuomos sutarties. Šiame susitarime aiškiai nurodyta, kad M. G. sumoka S. J. 1 000 Lt kompensaciją. Teismas šių argumentų netyrė, apsiribojo formaliais išaiškinimas, dėl mokėjimų atliktų pagal rangos sutartį.

5) Komisija ir teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė darbų atlikimą už 19 360 Lt (5 607,04 Eur) sumą patvirtinančių dokumentų (pvz. PVM sąskaitos-faktūros ir/ar darbų perdavimo priėmimo akto), taip pat nepateikė mokėjimus šiai sumai patvirtinančių dokumentų. Buvo pateikta tik avansinio mokėjimo 6 500 Lt (1 882,53 Eur) sumai kasos pajamų orderio kvito nepatvirtinta kopija, kuri neleidžia daryti pagrįstų išvadų apie faktinį darbų atlikimą, jų kainą bei atsiskaitymą už šiuos darbus. Atitinkamai pareiškėjui nepateikus dokumentų įrodančių, kad jis patyrė išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, o taip pat ir elektrinės – nesudėtingo stalinio supaprastinto projekto parengimo darbų išlaidų ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų, Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pagrįstai nekompensavo 19 360 Lt (5 607,04 Eur) dydžio išlaidų

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3707 dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti 19 360 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimu, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas, 16 Lt už nuomos sutarties įregistravimą, 16 Lt už nuomos sutarties išregistravimą bei 1 000 Lt už nuomos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Komisiją Sprendimo dalyje, kurioje jo prašymas dėl išlaidų kompensavimo buvo atmestas, priimti naują sprendimą jo prašymą Nr. 15R-3467 tenkinti visiškai.

Ginčijamoje Sprendimo dalyje Komisija nurodė, kad pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos – 19 360 Lt išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimu ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbais, nekompensuotinos, nes nėra įrodytos pagrindžiančiais dokumentais. Pažymėta, kad Energetikos agentūra prašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjas nepateikė reikiamų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl kitų išlaidų – 16 Lt nuomos sutarties įregistravimui, 1 000 Lt nuomos sutarties nutraukimui bei 16 Lt nuomos sutarties išregistravimui – taip pat nurodyta, jog jos nekompensuotinos, nes pareiškėjas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Pastaruoju aspektu pastebėtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos – Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Sistemiškai aiškinant aptartas Aprašo nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo, reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ankstesnėse šios kategorijos bylose (žr. pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-390-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2158-525/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2075-552/2015 ir kt.).

Taigi Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Prašyme dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo pareiškėjas prašė kompensuoti: pirma, 19 360 Lt dydžio išlaidas, nurodydamas jog jos priskirtinos trims išlaidų kategorijoms: išlaidoms, susijusioms su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo darbų išlaidoms bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidoms; antra, kitas išlaidas, nurodydamas, kad tai – 16 Lt už nuomos sutarties įregistravimą, 1 000 Lt už nuomos sutarties nutraukimą ir 16 Lt už nuomos sutarties išregistravimą. Prašyme nurodyta, jog pridedami šie priedai: Rangos sutarties kopija ir kasos pajamų orderio kopija.

Rangos sutartimi rangovas UAB „ETP Baltic“ užsakovui M. G. įsipareigojo atlikti dokumentų, reikalingų gauti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, paruošimą, saulės elektrinių projektavimą ir su jomis susijusių technologinių įrenginių projektavimą adresu Vyšnių g. 12, Tirkiliškių k., Kauno raj. ir 242 skl., Pažėrų k., Alšėnų sen., Kauno raj. (Rangos sutarties 1.1 p.). Pagal Rangos sutarties 2.1 punktą, užsakovas projektuotojui sumoka avansu 6 500 Lt sutarties sumos per 10 darbo dienų po visų plėtros leidimų gavimo. Likusią sumos dalį projektuotojui apmoka per 10 kalendorinių dienų nuo darbų užbaigimo, projektuotojui pateikus PVM sąskaitą faktūrą.

6 500 Lt mokėjimui pagrįsti pareiškėjas Komisijai pateikė kasos pajamų orderio kvito kopiją, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas UAB „ETP Baltic“ sumokėjo 6 500 Lt avansinį mokėjimą.

Taigi, iš aptartų įrodymų darytina išvada, jog iš visos prašyme nurodytos 19 360 Lt išlaidų sumos, pareiškėjas įrodymais grindė tik jų dalį – 6 500 Lt, kurie atsižvelgiant į Rangos sutarties nuostatas ir kasos pajamų orderio kvitą, Komisijos pagrįsti vertinti kaip avansinis mokėjimas, o ne, kaip teigia apeliantas, dalinis apmokėjimas už atliktus darbus. Pareiškėjo pateiktas perduodamų projektų lydraštis taip pat nepatvirtina, jog minėta suma laikytina daliniu apmokėjimu, o ne avansiniu mokėjimu, be to, jo data (2013 m. sausio 28 d.) yra vėlesnė nei data nurodyta mokėjimo kvite (2013 m. sausio 10 d.). Kadangi likusiai prašomų kompensuoti išlaidų sumai – 12 860 Lt (19 360 – 6 500) – pagrįsti jokie įrodymai nebuvo pateikti, Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė reikiamų išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nekompensuotinos.

Tuo tarpu dėl minėto 6 500 Lt avansinio mokėjimo kompensavimo pažymėtina, pirma, su prašymu Komisijai buvo pateikta nepatvirtinta minėta kasos pajamų orderio kopija. Nors VĮ Energetikos agentūra pareiškėjo 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-01-07-312 prašė pateikti patvirtintą kasos pajamų orderio kvitą, nes pateiktas dokumentas yra be žymos „Kopija tikra“ ir parašo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tą padarė. Todėl Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Aprašo 4 punktu, pareiškėjo patirtos išlaidos nekompensuotinos, nes nėra įrodytos pagrindžiančiais dokumentais, Energetikos agentūra prašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjas nepateikė reikiamų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo teismui pateikta minėto kvito kopija taip pat nelaikytina tinkama, nes kaip nurodoma, yra neoriginalaus dokumento kopija.

Antra, net laikant, kad pareiškėjas UAB „ETP Baltic“ realiai sumokėjo 6 500 Lt avansinį mokėjimą, aukščiau išdėstyti argumentai dėl Komisijos diskrecijos vertinant pareiškėjų prašymus dėl išlaidų kompensavimo, leidžia atmesti apeliacinio skundo teiginius, kad aplinkybė, ar pareiškėjas ketino ir (ar) siekė susigrąžinti faktiškai sumokėtą avansinį mokėjimą, ar pareiškėjo siekis susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus buvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, nekeičia fakto, jog mokėjimai buvo atlikti iki 2013 m. vasario 1 d., taigi šios išlaidos buvo patirtos.

Nors pareiškėjo avansinis mokėjimas UAB „ETP Baltic“ atitiktų išlaidų patyrimo momento kriterijų, tačiau, kaip minėta, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos pagrįstomis, Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą, taigi, reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog asmuo prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo yra suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu.

Teisėjų kolegija, remdamasi Aprašo 4 punkto bei 5.4.3 punktais, taip pat pažymi, kad nors avansas civiline prasme yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas (t. y. išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais).

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, kaip subjektas, vykdantis ar planuojantis vykdyti komercinę veiklą, šiuo atveju – plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl Rangos sutarties nutraukimo, o tai, jog pareiškėjas neįsitikino, kad jo sumokėto avanso susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, nesiderėjo (byloje tokių duomenų nėra), neišsiaiškino, ar rangovas patyrė realių išlaidų, susijusių su Rangos sutarties vykdymu, nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų avansiniam mokėjimui iš rangovo susigrąžinti, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo. Vertintina, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinį mokėjimą, todėl vadovaujantis Aprašo 4 punktu, šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

Dėl kitų išlaidų – 16 Lt nuomos sutarties įregistravimui, 1 000 Lt nuomos sutarties nutraukimui ir 16 Lt nuomos sutarties išregistravimui, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, kartu su prašymu atsakovui buvo pateikti tik du priedai – Rangos sutarties kopija ir kasos pajamų orderio kopija. Kad kartu su prašymu Komisijai ar vėliau, prašant VĮ Energetikos agentūrai, būtų buvę pateikti kiti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, byloje duomenų nėra, nors VĮ Energetikos agentūra 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SD-01-07-265, be kita ko, prašė pateikti nuomos sutarties ir jos nutraukimo faktą patvirtinančias kopijas, nuomos sutarties įregistravimą viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, prašymo dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo eilutėje „Kitos išlaidos“ nurodytas išlaidas įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. Atsižvelgiant į tai, Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus Aprašo nuostatų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai priėjo prie išvados šias išlaidas laikyti nekompensuotinomis, nes pareiškėjas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Be to, net vertinant, kad pareiškėjas, kaip jis teigia skunde ir patikslintame skunde, po VĮ Energetikos agentūros rašto pateikė žemės nuomos sutartį, susitarimą ją nutraukti, VĮ Registrų centras sąskaitas apmokėti su kvitais, nors, minėta, byloje tokių įrodymų nėra, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atsakymų į Energetikos agentūros raštus nepateikė, pažymėtina, jog, iš sąskaitos apmokėti Nr. 6101494-1 ir čekio matyti, jog 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas už juridinio fakto išregistravimą (Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.) sumokėjo 10 Lt bei 1 Lt už prašymo užpildymą. Taigi, sąskaita išrašyta ir mokėjimas atliktas po Įgyvendinimo įstatyme ir Aprašo 4 punkte nurodytos datos, todėl tokios išlaidos negalėtų būti kompensuojamos. Dėl 1 000 Lt, kuriuos pareiškėjas nurodo sumokėjęs dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog ši suma tikrai buvo sumokėta. Priede dėl žemės sutarties nutraukimo nurodoma tik, kad pareiškėjas, vadovaudamasis nuomos sutarties 7.6 punktu, sumoka S. J. 1 000 Lt kompensaciją, tačiau jokio įrašo apie pinigų perdavimą, gavimą ar atskiro tai patvirtinančio dokumento byloje nėra. Tai leidžia vertinti, kad pastarosios išlaidos taip pat būtų pripažintos nekompensuotinomis, nes pareiškėjas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Remdamasi aukščiau pateiktais argumentais dėl Komisijos teisės vertinti pareiškėjų prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tiek Komisija, atsisakydama kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, tiek teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-814-556/2015 priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo esančių šioje byloje. Aukščiau pateiktas teisės aiškinimas atitinka dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiškai išsamiais motyvais, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo spręsti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė